Bendrosios žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos rinkai

Gruodžio 5 d. Vilniuje Europos konservatorių ir reformatorių aljanso surengtoje konferencijoje „Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika – galimybės ir pavojai“ žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius skaitė pranešimą tema „Bendrosios žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos rinkai“.

Kaip sakė K.Starkevičius, bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ekonominių ir politinių instrumentų, taikomų jau 50 metų. BŽŪP padėjo Europai, o kartu ir Lietuvai, padidinti žemės ūkio gamybos našumą, stabilizuoti žemės ūkio rinkas, išlaikyti prieinamas maisto kainas vartotojams, pagerinti kaimo vietovių gyventojų gyvenimo sąlygas.

Pasak ministro, žemės ūkio ir jį aptarnaujančių sektorių pridėtinė vertė šalies ekonomikoje padidėjo nuo 2,3 iki 2,7 mlrd. Lt. Žemės ūkio eksportas išaugo nuo 3 iki 11,5 mlrd. Lt, t. y beveik 4 kartus. Prieš stojimą į ES žemės ūkio naudmenas deklaravo apie 30 tūkst., o nuo 2004 m. – iki 220 tūkst. žemdirbių. Deklaruotas pasėlių plotas išaugo nuo 2,5 iki 2,8 mln. ha.

„Svarbi BŽŪP dalis – bendrosios rinkos priemonės. Lietuva naudojasi grąžinamosiomis išmokomis už žemės ūkio produkcijos eksportą į trečiąsias šalis, kurių tikslas – išlyginti skirtumą tarp produkto pasaulinės ir ES rinkos kainos“, – kalbėjo K.Starkevičius. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad nors šios išmokos mokamos eksportuotojui, jos daro didelę įtaką ir žemdirbių pajamoms, nes leidžia žemės ūkio produkcijos tiekėjams mokėti didesnę kainą už jų produkciją. Nuo 2004 m. už galvijienos eksportą Lietuvos įmonės gavo apie 180 mln. Lt eksporto grąžinamųjų išmokų, pieno gamybos įmonės – 219 mln. Lt. Lietuva taip pat naudojasi intervencinėmis bendrosios rinkos organizavimo priemonėmis, kurios skirtos reguliuoti šalies žemės ūkio rinką: gamybos kvotomis (cukraus, pieno, pluoštinių linų, bulvių krakmolo), intervenciniais pirkimais (grūdų, sviesto, lieso pieno miltelių, cukraus) bei privačiu saugojimu. 

2004–2012 m. skirtos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, daugiausia nukreiptos gyvulininkystės rėmimui. Ministras pasidžiaugė, kad pieno gamyba šiuo metu stabili, nors karvių skaičius ir sumažėjo. Tačiau pastebimai išaugo mėsinių veislių ir mišrūnų galvijų, avių ir ožkų skaičius, padidėjo paukštininkystės produkcijos gamyba.

Savo pranešime ministras nemažai dėmesio skyrė tiesioginėms išmokoms, kurias Lietuvos ir kitų naujųjų šalių ūkininkai gauna gerokai mažesnes. Nors tiesioginės išmokos ir paskatino žymią augalininkystės ūkių plėtrą, tačiau kai kurių augalų, pavyzdžiui, linų, krakmolingų bulvių, dabar auginama daug mažiau.  

Ministras pastebėjo, kad noras gauti tiesiogines išmokas paskatino deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir žemės nedirbančius žemės savininkus, kurie pagaliau susiruošė bent jau nušienauti savo sklypus. Atsiradusiems „sofos ūkininkams“ pradėjus siekti nepelnytų pajamų, buvo suskubta taisyti klaidas  nustatant gyvulių laikymo ir konkrečius ūkininkavimo įrodymo faktus.

Kalbėdamas apie numatomus BŽŪP pokyčius 2014–2020 m. laikotarpiui, ministras akcentavo, kad numatoma išlaikyti BŽŪP paramos kaimui ir žemdirbiams kryptis, paramą teikiant per I-ąjį (rinkos reguliavimo) ir II-ąjį (kaimo plėtros) ramsčius. O tai reiškia, kad bus paliktas paramos skyrimas tiesioginėmis išmokomis, teikiama investicinė parama ūkio modernizavimui bei ūkininkavimui specialiomis sąlygomis (ekologinis ūkininkavimas, ūkininkavimas mažiau palankiose vietovėse, agroaplinkosaugos priemonių laikymasis ir kt.).

K.Starkevičius atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad keisis tiesioginių išmokų skyrimo sistema, atsiras „teisės į išmokas“ sąvoka. Tiesioginės išmokos bus skiriamos tik „aktyviems“ ūkininkams. Papildomai numatoma remti besikuriančius jaunuosius ūkininkus. Bus supaprastinta paramos schema smulkiesiems ūkininkams. Ūkininkai privalės vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, vadinamąjį „žalinimą“.

Pasak žemės ūkio ministro, naujajame laikotarpyje nebus radikalių pakeitimų ir toliau veiks rinkos reguliavimo priemonės, tokios kaip valstybės intervencija, parama privačiam saugojimui, eksporto grąžinamosios išmokos. Tačiau numatoma taikyti ir išskirtines rėmimo priemones bei apribojimus, skirtus daryti įtaką rinkai. Šios priemonės gali būti susijusios su gyvūnų ligų plitimu, vartotojų pasitikėjimo praradimu dėl pavojaus visuomenės ar augalų sveikatai ir kt.

Kaimo plėtros politikoje akcentuojama aplinkosauga, klimato kaita, tyrimų ir inovacijų svarba. Manoma, kad problemų gali kilti tik dėl siūlomo per mažo biudžeto kaimo plėtros tikslams įgyvendinti.

Žemės ūkio ministras informavo apie šiuo metu vykstančias aktyvias diskusijas, kad nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. nebūtų panaikintos cukraus kvotos.

 „Tikimės, kad per ateinantį pusmetį pavyks susitarti dėl BŽŪP reformos su palankiais rezultatais Lietuvai. Naujosios ES šalys negali būti nuskriaustos“, - padėtį charakterizavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pasidžiaugęs sėkmingu Baltijos šalių bendradarbiavimu ir vieningos pozicijos laikymusi Briuselyje.   

Žemės ūkio ministerijos informacija