Bendradarbiavimo pagrindas – socialinių partnerių pasitikėjimas ir pagarba

Data

2012 11 27

Įvertinimas
0

„Kooperacija ir bendradarbiavimas rodo poreikį jungtis su kitais, kad drauge būtų pasiektos naujos erdvės socialiniame, ekonominiame, kultūriniame plane“, – šia mintimi vedina  Žemės ūkio ministerija lapkričio 26 d. surengė nacionalinę konferenciją „Socialinės partnerystės svarba įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą“, į kurią pakvietė visus socialinius partnerius, norėdama ir padėkoti, ir kartu apsvarstyti dar neišspręstas problemas. Renginio metu socialiniams partneriams  buvo įteiktos padėkos už geranorišką bendradarbiavimą dar kartą atkreipiant dėmesį, kad partnerystės puoselėjimas ir bendradarbiavimas – vieni iš kertinių Žemės ūkio ministerijos vertybių, siekiant būti arčiau kaimo žmogaus, kuriant tokį kaimą, kuriame gera ir saugu gyventi bei dirbti.

„Jūs visada buvote, esate ir būsite geriausi mūsų patarėjai. Juk visi mes dirbame mūsų Lietuvos labui“, – tardamas sveikinimo žodį sakė laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius. Ministras pastebėjo, kad bendruomenių judėjimas buvo stebimas jau tarpukario Lietuvoje. Tada susibūrę draugėn kaimo žmonės sprendė panašius klausimus, suvokdami – kiek saulės išsikovosi, toks daigas ir išaugs. „Kaip žinia, baigiu kadenciją, tad noriu padėkoti jums, mieli socialiniai partneriai, už nuoširdų darbą, atsiprašau, jei ko dar kartu neišsprendėme. Tačiau tą galėsime padaryti ir ateityje – būsiu Seime, dirbsiu Kaimo reikalų komitete, tad būtinai kreipkitės, jei iškils klausimų, problemų. Kartu ieškosime sprendimų. O šiandieną norisi su jumis pasidžiaugti, kiek gerų darbų, grindžiamų atsakomybe, pagarba vieni kitiems, savanoriškumu ir geranoriškumu yra nuveikta kaimo labui“, – mintimis dalijosi K. Starkevičius.

Bebaigiąs kadenciją ministras pristatė socialiniams partneriams Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos projektų atrankos komitetų darbo rezultatus. Nuo 2008 m. iki šios dienos Žemės ūkio ministerijoje suformuota 10 projektų atrankos komitetų, kuriuose negailėdami jėgų ir laiko projektus svarsto Žemės ūkio ministerijos partneriai: ekspertai, kitų ministerijų, mokslo ir konsultavimo institucijų, organizacijų, atstovaujančių žemės ūkio ir kaimo plėtros, kultūros, verslo, švietimo ir kt. sritis atstovai). Šių žmonių pagalba atrenkami naudingiausi projektai, kurie labiausiai prisideda prie žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimo. Projektų atrankos komitetuose apsvarstyta daugiau kaip 2,6 tūkst. projektų ir tai dar ne pabaiga.

Ministras išskyrė keletą įsimintiniausių projektų. Vienas jų – moderniausio pieno ūkio Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje įkūrimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę  ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Jam skirta 2 mln. Lt. Šis projektas – puikus gyvulininkystės ūkio modernizavimo pavyzdys, su šiuolaikiškai rekonstruotomis karvių fermomis, gamybiniais pastatais, sumontuotomis technologinėmis pieno gamybos ir pieno perdirbimo įrangomis. Atkreiptas dėmesys ir į alternatyvių verslų plėtrą kaime skatinančius projektus, kurių dėka pareiškėjai, pagal alternatyvaus verslo skatinimui skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, galėjo įsigyti transportą, įrangą, būtiną mažmeninės prekybos paslaugoms organizuoti, parduotuvėms kaime įrengti. Būtina paminėti ir kooperatyvo „Grybai LT“ vykdytą projektą žemės ūkio produktų perdirbimo kooperacijos pagrindu. Pagrindiniai grybų (pievagrybių) augintojai nusprendė konsoliduoti ūkių gamybinį potencialą ir įsteigti kooperatyvą. Planuojama, kad kooperatyvas, sėkmingai ir pilna apimtimi įgyvendinęs investicinį projektą, per metus sugebės supirkti iki 3,6 t. grybų bei pagaminti ir realizuoti iki 4 t perdirbtų ir apdorotų grybų produkcijos. Dar vienas sėkmingai vykdytas projektas –asbestinių stogų dangos keitimas. „Politikas, žemės ūkio ministras Mykolas Krupavičius labai mėgo raudoną spalvą – jis norėjo, kad kaimo stogai būtų nukloti raudonomis čerpėmis. Smagu dėl visų šių projektų, o labiausiai džiugina tai, kad  sprendimus dėl pokyčių kaime atlieka patys kaimo žmonės“, – teigė ministras. Aktyviai dirbo ir Tautinio paveldo ekspertų komisija. 2008-2012 metais sertifikuota ir pripažinta tautinio paveldo produktais:  1501 tradiciniai gaminiai; 217  tradicinių veislių maistinių augalų ir jų produktų; 16 tradicinių veislių gyvūnų; 20 tradicinių amatų mokymo  programų; atestuoti ir pripažinti tradicinių amatų meistrai – 91; 30 proc. sudaro sertifikuoti tradicinio maisto gaminiai.

„Visus mus vienija bendras tikslas – konkurencingas, aplinką tausojantis, tradicijas puoselėjantis bei  patrauklus gyventi ir dirbti kaimas“, – ministro išsakytas mintis tęsė projektų atrankos komitetų veiklą plačiau pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Direktorė pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos valdymo komiteto, Lietuvos kaimo tinklo komitetų bei atskirų 10 projektų atrankos komitetų, apjungiančių visas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, veiklą pastebėjusi, kad visi darbai vyksta dialogo būdu, atsižvelgiant į visų partnerių patirtį ir nuomonę. Projektų atrankos komiteto nariai taip pat pasidalijo savo mintimis bei pasiūlymais apie dvišalį bendradarbiavimą bei tolesnį kaimo plėtros, žemės ūkio, maisto ir miškų ūkių veiklos įgyvendinimą.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija