Bendradarbiavimas skatina naujų idėjų gimimą

Data

2012 11 23

Įvertinimas
0

Šią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Europos regioninės politikos institutu surengė dvi dienas trukusią tarptautinę konferenciją „Žuvininkystės regionų vystymas: geroji patirtis ir ateities iššūkiai“, kurioje patirtimi ir aktualijomis dalijosi Lietuvos bei kitų ES šalių žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių, valstybės ir mokslo institucijų atstovai.

Nauja iniciatyva sėkmingai skinasi kelią

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos 4-oji prioritetinė kryptis „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ yra palyginti nauja ES iniciatyva, remianti darnų žuvininkystės regionų vystymąsi. Tam pasitelkiamos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupėse (toliau–ŽRVVG) parengtos vietos plėtros strategijos. Parama teikiama veiklos rūšių įvairinimui, turizmo plėtrai, žuvininkystės produktų pridėtinės vertės didinimui, naujovių sklaidai, pakrantės kaimelių bei gyvenviečių plėtrai, gamtos ir architektūros paveldo apsaugai ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymui.

Ši išskirtinė kryptis skiriasi nuo kitų, nes įgyvendinama pagal principą „iš apačios į viršų“. Į ŽRVVG valdybą įtraukiama bendruomenė, verslininkai ir vietos valdžia. Įgyvendinant šios krypties priemones, Lietuvoje įkurta 10 ŽRVVG, nors iš pradžių ketinta apsiriboti tik 3. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 44 proc. visų ŽRVVG veiklai skirtų pinigų jau rezervuoti. Nors įsisavinant pinigus lyderės yra Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono ŽRVVG, tačiau sėkmingai veikia ir visos kitos, juolab, kad visos strategijos pradėtos įgyvendinti skirtingu laiku. Žemės ūkio ministerija stengiasi kiek įmanoma pagelbėti ŽRVVG, rengia mokymus, konferencijas, kad šios pamatytų, ką realiai galima nuveikti, gavus paramą.

Siekiant plėtoti bendradarbiavimą ir keistis patirtimi tarp ŽRVVG, buvo įkurtas ir Nacionalinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas, kurio nariais yra visos 10 ŽRVVG. Šiuo metu jau užmegzti ir tarptautiniai ryšiai. Pasak tinklo pirmininko Sauliaus Jočbalio, tikimasi, kad 2014-2020 m. į tinklo veiklą turėtų įsilieti dar 5 ŽRVVG, kurias jau ruošiamasi įkurti.

Vietos bendruomenės yra geriausias naujovių šaltinis

Tvari regionų plėtra yra labai svarbus 2014–2020 metų Bendrosios žuvininkystės politikos aspektas. ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius informavo, kad būsimojoje finansinėje perspektyvoje numatytos keturios finansavimo sritys: ,,žalioji“ žuvininkystė, ,,žalioji“ akvakultūra, darnus vietos teritorijų vystymas ir integruota jūros reikalų politika.

„Vietos bendruomenės yra geriausias naujovių ir idėjų šaltinis, nes būtent jos tiesiogiai susiduria su problemomis, todėl dėmesys 4-ajai prioritetinei krypčiai naujuoju 2014-2020 m. laikotarpiu bus tikrai didelis“, – sakė konferencijoje dalyvavusi FARNET tyrimų ir politikos specialistė Monica Burch. Ji informavo, kad šiuo metu ES yra sukurta 300 ŽRVVG, patvirtinti 3000 jų parengtų projektų. M. Burch atkreipė dėmesį į tai, kad kuriant pridėtinę savo regiono vertę, labai svarbu tinkamai koordinuoti ŽRVVG veiklą, bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir valdžios institucijomis, stiprinti gebėjimus, perduoti patirtį.

D. Nienius patikino, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu į ŽRVVG veiklą bus kišamasi minimaliai, išlaikomas iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principas. Atsižvelgiant į Europos Komisijos preliminarius skaičiavimus, finansavimo intensyvumas šiai krypčiai neturėtų mažėti. „Pastebėjome, kad pirmiausia mūsų klausiama, kiek yra pinigų. O juk pradėti reikėtų nuo poreikių įvertinimo ir planavimo. Svarbu žinoti, ko nori, o tada jau lengva siekti tikslų, kurti strategiją“, - dalijosi pastebėjimais D. Nienius.

Siekiamybė – tolygi regionų plėtra

Tvarus žuvininkystės regionų vystymasis glaudžiai susijęs su Lietuvos regionine politika. O šioje pakankamai naujoje srityje didelių permainų nenumatoma, teigė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Lietuvos regioninė politika siekia mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje bei skatinti visos valstybės teritorijos tolygią ir tvarią plėtrą. Regioninė politika daugiausia finansuojama ES struktūrinės paramos lėšomis. Kiekvienas regionas turi savo strateginės veiklos planą. „Džiaugiamės, kad regionų vadovų mąstymas yra pasikeitęs ir jie galvoja kompleksiškai – kaip nukreipti investicijas, kad būtų gauta maksimali nauda. Atsiradus iniciatyvai iš apačios, nelaukiama, kol Vilnius nuspręs“, – pastebėjo G.Česonis ir pridūrė, kad 2014-2020 m. didelių revoliucijų nebus, kitose šalyse regioninė politika vykdoma panašia kryptimi.

Suteikė vertingos patirties

ES kaimo vietovių plėtrą jau daugiau kaip 20 metų sėkmingai remia „Leader“ programa, kuri suteikė vertingos patirties kuriant ŽRVVG. Pasak ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistės Ilonos Sadovskaitės, 51 Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) yra susibūrę į VVG tinklą, kuris dengia 99 proc. Lietuvos kaimo vietovių teritorijos. „Leader išliks ir po 2013 m. – bendruomenės inicijuotos vietos plėtros svarba tik augs. Naujajame laikotarpyje bus svarstoma galimybė į VVG veiklą įtraukti ir miesto bendruomenę. 2014-2020 m. svarbiausia bus stiprinti kaimo bendruomenės ir vietos valdžios bendradarbiavimą, nes kol kas jis vyksta vangokai. Privatus verslo sektorius taip pat galėtų būti aktyvesnis“, - pastebėjo ŽŪM specialistė.

Pasidalijo gerąja patirtimi ir idėjomis

Konferencijoje ŽRVVG nariai ne tik diskutavo dėl naujų EK pasiūlymų, bet ir patys dalijosi projektų įgyvendinimo patirtimi. Dauguma ŽRVVG pripažino, kad silpniausia jų sritis yra tarptautinis bendradarbiavimas – kontaktai mezgasi ne taip intensyviai, kaip norėtųsi.

Klaipėdos universiteto prodekanas Antanas Kontautas, pats prisidėjęs kuriant Klaipėdos rajono ŽRVVG, pasidalijo mokslininko įžvalgomis dėl regionų plėtros priemonių įgyvendinimo efektyvumo. Jis pastebėjo, kad tai gera priemonė telkti vietos bendruomenę, tačiau reikėtų įtraukti ir meškeriotojus. A.Kontauto nuomone, ŽRVVG ir VVG bendradarbiavimas kuriant bendras strategijas yra tikrai verta dėmesio idėja. Tačiau jis mano, kad ŽRVVG grupių Lietuvoje yra per daug ir didinti jų skaičiaus tikrai nevertėtų.

Gerąja tvarios regionų plėtros patirtimi pasidalijo ir konferencijos dalyviai iš Estijos bei Lenkijos. Pasak Estijos žemės ūkio ministerijos atstovės Eve Kulmallik, jų šalyje yra susikūrusios 8 ŽRVVG, šiuo metu įsisavinusios 20 proc. 4-osios krypties lėšų ir įgyvendinusios 371 projektą. Populiariausios veiklos – turizmas ir pakrantės kaimų, uostų atnaujinimas. Dėl 2014-2020 m. laikotarpio mūsų kaimynai dar nėra apsisprendę, tačiau jie norėtų tęsti veiklą tose pačiose teritorijose su tomis pačiomis ŽRVVG. Estijos ŽRVVG tinklo atstovas Erko Veltson pateikė sėkmingiausių projektų pavyzdžių, įgyvendintų įvairiuose šalies regionuose. E.Veltson pasidžiaugė, kad jų žvejai tapo aktyvesni, siekia veiklos įvairovės ir ėmė labiau domėtis žuvininkystės politika.

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos ekspertas Pawel Rodak papasakojo, kad Lenkijoje daug kas į 4-ąją kryptį žiūrėjo skeptiškai, bet laikui bėgant sugebėta tą mąstymą pakeisti. Norinčiųjų įkurti savo regione ŽRVVG buvo tiek daug, kad jie turėjo atrinkti geriausius, nes buvo svarbu, kad grupės įsikurtų būtent tuose regionuose, kur jos labiausiai reikalingos. Šiuo metu Lenkijoje yra įkurtos 48 ŽRVVG, efektyviai veikia ir jų tinklas. Su galutiniais naudos gavėjais jau pasirašyta 900 sutarčių, nors nemažai projektų buvo atmesta. Lenkai mano, kad ateityje finansavimas turėtų būti skiriamas tik stipriai išvystytiems žuvininkystės regionams. P.Rodak teigimu, Lenkijos ŽRVVG yra pasiruošę bendradarbiauti su VVG.

„Šios konferencijos metu akivaizdžiai pamatėme, kiek daug gali padaryti vietinių žmonių išradingumas, energija ir atsidavimas, suteikus jiems galimybes išspręsti aktualias problemas. Bendradarbiavimas ir keitimasis nuomonėmis yra pagrindinis aspektas, įkvepiantis naujoves nuo žvejybos priklausančiuose regionuose“, - apibendrino Europos regioninės politikos instituto direktorius Gediminas Radzevičius.

Žemės ūkio ministerijos informacija