Baltijos jūros rytinėms menkėms – ES Tarybos dėmesys

Data

2019 06 18

Įvertinimas
2
64725815_453757818784044_6583734039230808064_n.jpg

Europos žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Liuksemburge aptarti svarbiausi bendros žuvininkystės ir žemės ūkio politikos po 2020–ųjų klausimai. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys Tarybos posėdyje iškėlė klausimą dėl kritinės Baltijos jūros rytinių menkių padėties.

„Nepaisant to, kad Taryba pastaruosius penkerius metus nuolat mažino šių žuvų žvejybos kvotas, padėtis nepagerėjo. ICES pateikė rekomendacijas po 2020 m. visiškai sustabdyti Baltijos jūros rytinių menkių žvejybą, o tai keltų realią grėsmę žvejybos įmonių ir jose sukuriamų darbo vietų išlikimui“, – kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys, kurio išsakytą poziciją  dėl menkių palaikė Latvija, Lenkija ir kitos Baltijos jūros regiono valstybės.

Ministras paragino Europos Komisiją (EK) nedelsiant pateikti išsamų veiksmų planą, kuris apimtų visas mokslininkų identifikuotas tokios kritinės menkių būklės galimas priežastis (ne tik žvejybą, bet ir kitus aplinkos, ekologinius faktorius) ir galimus sprendimo būdus. Taip pat jis pareikalavo pateikti ir priemonių paketą, skirtą palengvinti tokių sprendimų socialines ir ekonomines pasekmes žvejams.

Posėdyje taip pat diskutuota dėl  EK pasiūlyto reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) 2021–2027 m. Vienas aktualiausių Lietuvai klausimų – pasenusių ir neefektyvių žvejybos laivų pakeitimas naujesniais. Lietuva siekia, kad būtų numatyta galimybė jau veikiančioms žvejybos įmonėms su EJRŽF parama įsigyti naujesnius iki 40 m. ilgio laivus. Taip pat prašoma leisti panaudoti šio fondo lėšas remiant tiesiogines žuvų atkūrimo priemones, numatytas ne tik ES, bet ir nacionaliniuose teisės aktuose.

Pristatytas ir aptartas EK komunikatas dėl bendros žuvininkystės politikos padėties. Didelį susirūpinimą Lietuvai kelia padėtis Baltijos regione, kuri niekaip neatspindi kasmetinių regiono ir ES Tarybos pastangų nustatyti žvejybos galimybes, atsakingai laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio reikšmių. Akivaizdu, kad vien tik verslinės žvejybos ribojimas nėra tinkamiausias sprendimas, kad tuo pat metu turi būti sprendžiami ir aplinkos veiksniai.

Tarybos posėdyje buvo pristatyta ir Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. pasiūlymų rinkinio (reglamentų dėl strateginių planų, dėl finansavimo, valdymo bei stebėsenos ir dėl žemės ūkio produktų bendro rinkos organizavimo) svarstymo Rumunijos pirmininkavimo metu pažangos ataskaita.