Aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos

Data

2018 07 12

Įvertinimas
1
DSC_0392.JPG

Žemės ūkio ministerijoje liepos 11 d. įvykęs pasitarimas aktualiais žemės ūkio veiklos ir paramos administravimo klausimais bendram darbui pakvietė rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyrių, Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų atstovus. Susitikimo metu žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pristatė Europos Komisijoje (EK) vykstančius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) formavimo procesus bei Lietuvos poziciją dėl BŽŪP ateities. Pasitarime taip pat apžvelgtas žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimas, aptartas stichinės sausros poveikis, afrikinio kiaulių maro situacija bei kiti žemės ūkio sektoriui aktualūs klausimai.

Kalbėdamas apie BŽŪP žemės ūkio ministras G. Surplys atkreipė dėmesį, kad reikia ruoštis tam, kad pinigų bus mažiau, o juos panaudoti teks efektyviau ir sumaniau. Lietuva yra viena iš 5 Europos Sąjungos (ES) narių, kurioms bendras finansavimo paketas nemažėja, bet, pasak ministro, Lietuvai EK siūlymas netinka dėl kelių svarių priežasčių. Lietuva dar nėra pasiekusi 70 procentų ES tiesioginių išmokų vidurkio, o 2027 m. turėtume pasiekti tik apie 80 proc. Mažėja žemės ūkio politikos finansavimas, Lietuvai jis mažėja penkiolika procentų, o reikalavimai auga (žalinimas, gyvulių gerovės reikalavimai). Taip pat Lietuvos netenkina tai, kad nuo dabar esančių 15 iki 57 procentų išaugs kofinansavimo procentas.

„Tai nėra sąžininga konkurencija, tad labai laukiame jūsų idėjų, argumentų,  tikimės, kad EK juos išgirs. Nerimauju, kad mums tai – nepakeliama našta ir mes nepajėgsime pasiekti EK keliamų tikslų, taigi negalėsime konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis. Akivaizdu, kad reikės dar padirbėti derybose,”– kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys.

Pristatyti deklaravimo rezultatai

Pasitarime taip pat buvo apžvelgti šių metų žemės ūkio pasėlių ir naudmenų deklaravimo rezultatai, rodantys, kad kasmet mažėjant pateiktų paraiškų skaičiui deklaruojamas plotas auga. Palyginus šių metų rezultatus su praėjusių metų duomenimis, deklaruojamas plotas išaugo 16 274 ha, o pateiktų paraiškų sumažėjo 2 442.

Šiemet pateiktos 128 136 paraiškos, o deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas siekia 2 910 282 ha. Vidutiniškai vienas pareiškėjas 2018 m. deklaravo 22, 71 ha.

Labiausiai deklaruojami plotai augo Raseinių, Kauno, Kėdainių bei Šiaulių rajonuose.  

Daugiausia deklaruota žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų Kėdainių (108 250,06 ha), Panevėžio (96 402,01  ha), Raseinių (95 759,33 ha), Radviliškio (93 049,01 ha), Šakių (92 077,32 ha). Vilkaviškio (85 143,23 ha), Kelmės (82 923,56 ha), Pasvalio (82 692,29 ha) rajonuose. Daugiausia paraiškų patvirtinta Alytaus (4976), Šilalės (4756) ir Šilutės (4361), Kelmės (4086) rajonų savivaldybėse.

2018 m. taip pat buvo priimamos kompensacinės paraiškos už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Paraiškas dėl žuvusių pasėlių pateikė 2 445 pareiškėjai, deklaruotas jų plotas – 62 231 ha. Tuo tarpu 3 513 pareiškėjų negalėjo apsėti laukų 125 144 ha plote.

Iki liepos 18 d. duomenys apdorojami ir iki rugsėjo mėnesio pabaigos parama turėtų pasiekti nukentėjusius žemdirbius.

Ekstremali situacija – ne nuosprendis

Kaip lietų keitė sausra, taip ir vieną problemą – kita. Buvo aptartas stichinės sausros poveikis ir dėl sausros padaryta žala žemės ūkio sektoriui. Pasak ŽŪM vyriausiosios patarėjos Virginijos Žoštautienės, situaciją apsunkina ir tai, kad žemdirbiai nenori draustis nuo stichinės sausros.

„Kol kas nė vienas ūkininkas nėra apsidraudęs nuo stichinės sausros, laukiame žemės ūkio skyrių specialistų pastebėjimų ir siūlymų, ką gi daryti, kad žemdirbiui draustis būtų patrauklu. Taip pat prašome rajonų žemės ūkio specialistų šiuo klausimu aktyviau šviesti žemdirbius. Artimiausiu metu planuojame susitikti su draudimo kompanija ir aptarti, ką galima būtų pakeisti draudimo sąlygose, kad žemdirbiai noriau tai darytų“, – kalbėjo vyriausioji patarėja V. Žoštautienė.

Klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę šalies žemdirbiams, dėl sausros, liūčių jie ne tik netenka dalies pajamų, bet ir sunkiau gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartis, sudarytas, pavyzdžiui, su grūdų supirkėjais. Viceministrė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad sausros – ekstremalios situacijos – paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis.

„Net force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Mes siekiame sudaryti galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl force majeure ar išskirtinių aplinkybių, tačiau negalime reguliuoti privačių sutartinių santykių ir įsipareigojimų vykdymo“, – aiškino viceministrė A. Miškinienė.

Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas. Nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą žemdirbys gali būti atleidžiamas, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl force majeure aplinkybių. Kaip vienas iš įrodymų gali būti panaudotos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamos šias aplinkybes liudijančios pažymos. Kol kas dėl liūčių tėra išduotos vos kelios tokios pažymos, o dėl sausros pažymų dar niekas nesikreipė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas akcentavo, kad kiekvienu atveju iškilus sunkumams vykdyti sutartinius  įsipareigojimus reikia kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti  situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį būtų vykdomi. 

Jis taip pat pritarė teiginiui, kad pasėlių draudimas – viena iš apsaugos galimybių, kai dėl nepalankių gamtos sąlygų netenkama  planuoto derliaus kiekio, padėtų grūdų augintojams geriau valdyti rizikas. Tačiau, pasak jo, reikia tobulinti  draudimo sąlygas, kad ūkininkams šis draudimas būtų patrauklesnis ir galėtų juo pasinaudoti. 

Afrikinis kiaulių maras pats į tvartą neateina

Vis dar didelį nerimą Lietuvoje keliantis afrikinis kiaulių maras (AKM) neliko pasitarimo paraštėse: esamą situaciją pristatęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas aptarė biologinio saugumo reikalavimų kontrolę kiaulininkystės ūkiuose.

Pasak jo, šiai ligai kojas įduoda patys ūkininkai, tinkamai nesilaikantys biosaugos reikalavimų.

„AKM užkratas neturi galimybių patekti į fermą, jei tinkamai laikomasi biosaugos priemonių. Prašome žemės ūkio skyrių atstovų padėti pakeisti ūkininkų mentalitetą, jų suvokimą, kad biosaugos reikalavimai yra reikalingi ne VMVT, o jiems patiems, kad būtų apsaugotas jų turtas. Labai svarbu pačių kiaulių augintojų sąmoningumas. Juk AKM į savo kiemus ūkininkai parsineša patys, joks šernas į tvartą dar nėra atėjęs“, – paprašė žemės ūkio skyrių specialistų priminti savo rajonų ūkininkams apie pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus ir jų svarbą V. Paulauskas.

Siekiant apsisaugoti nuo AKM, ūkiuose draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole, termiškai neapdorotais pašarais, virtuvės atliekomis bei naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko. Taip pat priminti ir minimalūs reikalavimai kiaulių ūkiams: laiku deklaruoti kiaules, perkelti tik ženklintas kiaules, įrengti dezinfekcinį kilimėlį, persirengti kitais rūbais ir avalyne, aptverti tvarką tvora, prižiūrėti aplinką, apsaugoti gyvūnus nuo kraujasiurbių bei graužikų.

VMVT iki birželio 1 d. patikrino visas I–II ketv. laikotarpiu deklaruotas kiaulių laikymo vietas (13 915 ūkių). Deja, bet 29,9 proc. kiaulininkystės ūkių nustatyta biologinio saugumo arba kitų (ženklinimo, pašarų, vaistų) pažeidimų. 384 ūkiams buvo skirti įspėjimai, o 21 ūkis gavo baudas.

VMVT direktoriaus pavaduotojas priminė, kad kiaulėms susirgus būtina apie tai pranešti teritorinei VMVT ar privačiam veterinarijos gydytojui.