Aptartos mokslinių tyrimų programos ir moksliniai darbai žuvininkystės tematika

Data

1999 12 31

Įvertinimas
0

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija
Ryšių su visuomene skyrius

Tel.: 391 - 019, 391 - 018; Fax.: 391 - 015;
Cituojant Ryšių su visuomene skyriaus pranešimus, šaltinį prašome nurodyti

Informacija žurnalistams 1999 m. gruodžio 31 d.

APTARTOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS IR MOKSLINIAI DARBAI ŽUVININKYSTĖS TEMATIKA

Praėjusią savaitę Žuvininkystės departamente prie Žemės ūkio ministerijos įvyko 1999 m. vykdytų ir 2000 m. numatomų atlikti mokslinių tyrimų programų ir mokslinių darbų žuvininkystės tematika aptarimas. Darbai buvo svarstomi pasikvietus juos parengusių mokslinių institucijų atsakingus vykdytojus.

Žuvininkystės sektoriaus tikslas yra saugoti ir tausojamai eksploatuoti žuvų išteklius. Sektoriaus specialistams svarbu numatyti ir pastoviai kontroliuoti žvejybos, žuvų perdirbimo ir akvakultūros įmonių plėtros tendencijas ir interesus pertvarkant šias įmones darbui rinkos sąlygomis. Žuvininkystės plėtra priklauso nuo gamtinių išteklių, todėl labai svarbų vaidmenį atlieka nuoseklūs moksliniai tyrimai: be mokslinio pagrindimo sunku numatyti strategiją ir sudaryti žuvininkystės plėtojimo programas.

Žuvininkystės departamente vykusio aptarimo metu akcentuota, kad mokslinių tyrimų programos ir moksliniai darbai yra profesionalūs ir parengti laikantis keliamų reikalavimų. Visi darbai prieš tai buvo apsvarstyti institucijų mokslinėse tarybose, kiekvienas turi pateiktą recenziją.

Programą ,,Žuvų perdirbimo gamybos RVASVT (HACCP) sistemos programa” rengė Kauno technologijos universitetas. Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gedrimas pabrėžė, kad šį darbą, labai reikalingą žuvų produkcijos gamintojams, norintiems prisitaikyti prie rinkos konkurencijos sąlygų ir besiruošiantiems įmonių sertifikavimui pagal pasaulinius standartus, vertėtų išleisti atskiru leidiniu.

Lietuvos maisto institutas parengė standartų projektus žuvų ir žuvų produktų kokybės tyrimo metodams (atitinkantiems taikomus ES šalyse) ir kuriais naudosis ir gamintojai, ir jų produktų kokybę kontroliuojančios institucijos. Žuvininkystės technikos komitetas parengė standartų projektus ,,Silkinių šeimos žuvų konservai. Bendrieji reikalavimai” ir ,,Šviežios žuvys. Tarptautiniai veiksenos nuostatai”. Visi šie darbai yra aktualūs, nes ruošiantis Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare, o įmonėms norint įsitvirtinti rinkoje, būtina turėti ir taikyti norminius aktus, atitinkančius ES šalyse keliamus reikalavimus.

Ekologijos institutas šiais metais apibendrino savo trijų metų darbo rezultatus programoje ,,Pritaikyti Lietuvos sąlygoms ir įdiegti perspektyvias akvakultūros technologijas”.

Įdomus eksperimentinis darbas ,,Plačiažnyplių vėžių veisimo ir jauniklių auginimo šiuolaikinių technologijų įdiegimas” atliktas Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (LVŽŽTC) Simno filiale. Mokslinių tyrimų rezultatus vykdytojai pageidautų išleisti atskiru leidiniu. Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu vėžių auginimu labai domimasi ir iki kovo 1 d. pasiūlė paruošti nedidelės apimties leidinį su rekomendacijomis potencialiems vėžių augintojams. Plėtojant šią temą kitame moksliniame darbe ,,Vėžingų vandens telkinių panaudojimo verslinėje žuvininkystėje galimybių įvertinimas” konstatuota, kad pačių vertingiausių Europoje plačiažnyplių vėžių ištekliai Lietuvos vandenyse atsistato. Mūsų šalies vidaus vandenyse iš paplitusių keturių vėžių rūšių, dvi - plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai - gali būti sėkmingai naudojami verslinei vėžininkystei plėtoti.

1997-1999 m. LVŽŽTC Šilavoto filiale vykdytas tyrimas ,,Karpių veislės, tinkamos veisti Lietuvoje, selekcija, veislinių karpių reprodukcinė selekcija” yra pradėto planingo karpininkystės veislinio-selekcinio darbo Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, tąsa. Jis yra susijęs su motininių karpių reprodukcija, turinčia didelę reikšmę prekinės karpių produkcijos gerinimui.

Viena iš naujovių plečiant žuvininkystės tyrimus Lietuvoje buvo LVŽŽTC atliktas darbas ,,Vėgėlių veisimo ir gyvybingų jauniklių auginimo technologijų kūrimas (1997-1998)”. Aptariant darbą pabrėžta, kad tikslinga jį pratęsti, tobulinant vėgėlių dirbtinio neršto technologiją. Šios technologijos per 2 metus tinkamai parengti neįmanoma: prieš rekomenduojant diegti į gamybą, reikia išbandyti šių žuvų mailiaus paauginimą pramoniniu būdu bei vienamečių jauniklių auginimą specialiai parengtuose tvenkiniuose.

LVŽŽTC ichtiopatologų moksliniai tyrimai šio centro žuvivaisos įmonėse buvo tęsiami 3 metus. Darbo eigoje, atliekant tyrimus, nustatyti iki šiol neaprašyti žuvų susirgimų patologiniai procesai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1999 m. pradėtus tyrimus ,,Karpių susirgimus sukeliančių Aeromonas genties bakterijų jautrumo nustatymas atskiriems gydymo preparatams” pasiūlyta pratęsti ir užbaigti 2000 m.

Žuvininkystės departamento Jūrų žvejybos skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Rusakevičiaus nuomone, naujai įrengtam Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro lašišinių žuvų ikrų inkubavimo ir jauniklių auginimo cechui Švenčionių rajone ant Žeimenos upės kranto, reikalinga mokslinė priežiūra, todėl tęsti pradėtą centre darbą ,,Lašišinių žuvų vystymosi eigos tyrimai uždaros vandens apykaitos sistemos sąlygomis” būtina.

Aptarimo metu buvo apsvarstytos programos ,,Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos, teritorinių jūros ir vidaus vandenų verslinių žuvų išteklių ir jų pašarinės bazės tyrimai” Ekologijos instituto ir kitų mokslinių institucijų atskirų darbų užduotys.

Ekologijos instituto darbas ,,Kuršių marių ir Nemuno deltos verslinių žuvų populiacijų struktūros ir gausumo tyrimai“ aptarimo dalyvius supažindino su eksperimentinių tyrimų rezultatais, siūlomomis priemonėmis ir rekomendacijomis geresniam verslinės žvejybos organizavimui, svarbiausių verslinių žuvų išteklių apsaugai ir populiacijų gausinimui. Ataskaitoje pasiūlyta žiobrius išbraukti iš saugomų žuvų sąrašo, o perpeles - iš Raudonosios knygos, taip pat mažinti Kuršių mariose naudojamų žvejybai ungurinių gaudyklių kiekį.

Paskatinant tęsti žvejybai Kuršių mariose aktualų tiriamąjį LVŽŽTC darbą ,,Gaudyklių modernizavimas, siekiant sumažinti vertingų žuvų priegaudą ungurių žvejyboje” pabrėžta, kad, pritaikius originalios konstrukcijos intarpus ungurių gaudyklėse, apie 40-50 proc. kitų žuvų jauniklių, ypač tokių vertingų kaip starkiai, būtų apsaugota nuo žuvimo, mažiau jų patektų į šias gaudykles.

Intensyvėjant verslinei žvejybai, Lietuvos hidrobiologų draugijai labai laiku buvo užsakytas ruošti mokslinis darbas ,,Žemėlapio žvejybai Kuršių mariose parengimas”. Žemėlapyje surinkti ir apibendrinti senieji Kuršių marių dugno reljefo formų pokyčiai bei geografiniai pavadinimai, kurie dabar derinami su lietuvių kalbos specialistais bei aptariami su žvejų bendruomene. Susirinkusiųjų nuomone, autoriai apibendrino gausią ir unikalią medžiagą, kurios nebuvo senesniajame Kuršių marių žemėlapyje. Darbą pasiūlyta tęsti ir kitais metais.

Bendrame Ekologijos instituto ir Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro mokslininkų darbe ,,Gramzdinamo grunto poveikis verslinių pelaginių žuvų gausumui ir topografinei struktūrai” aprašyti hidroakustiniai tyrimai, atlikti Klaipėdos uosto prieigose Baltijos jūroje esančiame sąvartyne ir jį supančioje akvatorijoje, parodė, kad iš Klaipėdos uosto kanalo iškasamas ir jūroje išpilamas gruntas vis dėl to neigiamai paveikė šios jūros dalies vandenyse besilaikančių žuvų bendrijas.

Duomenys apie gausiausių mūsų ekonominės zonos žuvų - šprotų ir strimelių- išteklius, jų natūralias atsikūrimo galimybes bei panaudojimą verslui perspektyvas, buvo pateikti bendrame grupės mokslininkų tiriamajame darbe ,,Verslinių žuvų lokalizacijos vietų ir biomasės nustatymas Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje hidroakustiniu metodu”. Tyrimai parodė, kad Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos silkinių žuvų ištekliai gerokai sumažėję. Darbą pasiūlyta tęsti kitais metais, nes jis padės prognozuoti šių išteklių tolimesnės kaitos kryptis, o taip pat teikti siūlymus dėl žvejybos kvotų perspektyvų Tarptautinei jūrų eksploatavimo tarybos (ICES) komisijai.

Parengė Jurga Palionytė,
ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 391 018