Susitikimai, diskusijos dėl strateginio plano

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovais aptarė valdymo reikalavimus, kurie bus įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. 

2023–2027 m. laikotarpiu vietoje dabar esamų 13-os planuojami 11-a valdymo reikalavimų. Dalis jų bus nauji, kiti – papildyti, tačiau daugelis liks nepakitę. Valdymo reikalavimai  nėra  naujiena ūkininkams – jie visi galioja pagal nacionalinės teisės aktus.

Didžiausią nerimą ūkininkams kelia griežtesni vandens apsaugos reikalavimai. Korekcijų sulauks ir vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš ūkių reikalavimai, numatantys mėšlo laikymo ir tręšimo, taip pat mineralinėmis trąšomis terminus ir sąlygas. 

Naujuoju laikotarpiu nesikeis maisto ir pašarų saugos, ūkinių gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimai. Įsigaliojus naujai direktyvai, korekcijų sulauks tausaus augalų apsaugos priemonių  naudojimo reikalavimai.

Laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos reikalavimai galios konkrečiuose plotuose, patenkančiuose į „Natura 2000“  teritorijas. Paukščių apsaugos reikalavimai taip pat galios konkrečiuose plotuose, tačiau jie gali būti tiek „Natura 2000“ teritorijose, tiek ir už šių teritorijų ribų.

Naujuoju laikotarpiu bus atsisakyta reikalavimų dėl spongiforminės encefelopatijos, taip pat  kiaulių, galvijų ir ožkų registravimo bei ženklinimo.

Susitikime aptarti pokyčiai, laukiantys ūkininkaujančių nenašiose žemėse. Apie 2023-2027 m. numatomą finansavimą žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir ministerijos specialistai diskutavo su Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovais.

Susitikime aptarti ministerijos siūlymai dėl galimų išmokų ūkininkaujantiems vietovėse, kurioms būdingos gamtinės ar kitokios kliūtys, diferencijavimo kriterijų, išmokų dydžio bei lėšų poreikio. Aptartos bendro paramos voko, skirto Kaimo plėtros priemonėms remti nuo 2023 m., sumažėjimo pasekmės.

Naujuoju laikotarpiu išmokos ūkininkaujantiems nederlingose žemėse tik iš dalies (50 proc.) prisidės prie agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiksmų, kuriems privaloma skirti ne mažiau kaip 35 proc. visų Kaimo plėtros lėšų. 

Norint išlaikyti dabartinį finansavimą, tektų ženkliai mažinti investicinių priemonių finansavimą. Visų pirma, tai paliestų investicijas į žemės ūkio valdas, perdirbimą, paramą smulkiesiems ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, trumpo tiekimo grandines ir kt.

Pristatydama savo siūlymus ministerija atsižvelgia į Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų keliamus tikslus, visų planuojamų priemonių finansavimo poreikius ir visuomenės lūkesčius.

Siūloma išmokas diferencijuoti pagal kelis kriterijus: atsižvelgiant į žemės dirbimo būdą (ar jis yra tvarus), į turimus gyvulius deklaruojant pievas/ganyklas ir deklaruojamo ariamos žemės ploto dydį. Ūkiams iki 10 ha šie diferencijavimo kriterijai nebūtų taikomi.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-06-01