Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tikslas – nustatyti veiklos sritis veikiančius išorinius, vidinius ar individualius rizikos veiksnius (sąlygas, įvykius ar aplinkybes), galinčius sudaryti prielaidas atsirasti korupcijai, taip pat nustatyti veiklos sritis, kurios turi daugiausia korupcijos rizikos veiksnių, parengti ir įgyvendinti prevencijos priemones šių sričių veiklos vertinimo metu nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti ar pašalinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, Žemės ūkio ministerijoje (ir jos valdymo sričiai priskirtose įstaigose) kasmet atliekamas veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas ir vertinimas. Žemės ūkio ministro pasirašytos motyvuotos išvados dėl veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo pateikiamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.
Siekdama stiprinti antikorupcinę aplinką ir skaidrinti valstybės ar savivaldybių įstaigų procedūras ir procesus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka korupcijos rizikos analizę – išsamiai analizuoja įstaigų veiklą antikorupciniu požiūriu. Remdamosi analizėse pateiktais siūlymais valstybės ar savivaldybės įstaigos rengia arba atnaujina kovos su korupcija programas, taiko kitas priemones būtiniems pokyčiams įgyvendinti. Daugiau informacijos apie korupcijos rizikos analizę galima rasti čia.
Informacija apie Žemės ūkio ministerijos veiklos srityse atliktą korupcijos rizikos analizę ir stebėseną
2021-07-19 Korupcijos rizika vietos veiklos grupių veiklos vykdymo ir priežiūros veiklos srityje KRA pasiūlymų įgyvendinimas: 2021-09-16, 2022-07-18, 2023-03-03