Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) yra suvokiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Korupcija kenkia...
- ekonomikai (gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);
- politiniam-socialiam gyvenimui (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija ir pan.);
- valstybiniam valdymui (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda neoficiali sprendimų priėmimo sistema ir pan.);
- tarptautiniams santykiams (mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).
Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
Teisės aktai, reglamentuojantys kovą su korupcija ir korupcijos prevenciją:
- Tarptautiniai teisės aktai
- Lietuvos Respublikos teisės aktai
- Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų, valstybės valdomų įmonių nulinės tolerancijos korupcijai politikos aprašas
- Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų, valstybės valdomų įmonių darbuotojų etikos kodeksas
- Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų, valstybės valdomų įmonių dovanų politikos aprašas
- Žemės ūkio ministerijos viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarkos aprašas
- Pavyzdiniai galimų neskaidraus elgesio ir korupcinio pobūdžio rizikų atvejai bei Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų, valstybės valdomų įmonių darbuotojų veiksmai su jais susidūrus
- Žemės ūkio ministerijos darbuotojų nusišalinimo ir nušalinimo nuo pavesto darbo ar užduoties tvarkos aprašas
- Žemės ūkio ministerijos dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą, administravimo tvarkos aprašas
- Lobistinės veiklos administravimo Žemės ūkio ministerijoje tvarkos aprašas
- Korupcijos prevencijos įstatymas
- Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas
- Pranešėjų apsaugos įstatymas
- Lobistinės veiklos įstatymas
Teisinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225–230 straipsniai:
- Numato baudžiamąją atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir kt. Maksimali galima bausmė numatyta už kyšininkavimą (kai kyšio vertė didesnė nei 250 MGL – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
- Baudžiamoji atsakomybė numatyta ir kyšio davėjui – maksimali galima bausmė numatyta už papirkimą – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
- Dėl korupcinių nusikalstamų veikų taip pat „kenčia“ tiek kyšio davėjo, tiek kyšio ėmėjo moralė: patiriama gėda dėl tokių veikų atlikimo, pasireiškia neigiama visuomenės nuomonė tokio asmens atžvilgiu ir pan.
Kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus) privalo deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją.
Privatūs interesai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.
Artimi asmenys yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Interesų konfliktas situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
Daugiau informacijos apie tai, kaip atpažinti interesų konfliktą, bei nusišalinimą galima rasti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetinėje svetainėje.
- Deklaravimas yra aktualus tęstinis (ne metinis, nesusijęs su pajamų ir turto deklaravimu);
- Pateikti deklaraciją reikia nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos;
-
Deklaruoti reikia aktualius, VPIDĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus duomenis;
-
Jeigu deklaruotini duomenys pasikeitė, deklaraciją privalu patikslinti arba papildyti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
- Perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai, asmenys, perkančiųjų subjektų vadovų paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia arba patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios, joje nurodydami savo pareigas, atliekamas pirkimų procedūrose, ir pagal VPIDĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalis deklaruotinus duomenis;
- Privačių interesų deklaracijos teikiamos per Privačių interesų registrą (PINREG). Prie PINREG prisijungiama iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainės www.vtek.lt, nustatant deklaruojančiojo asmens tapatybę per Elektroninius valdžios vartus;
- Tikslinti, papildyti deklaraciją reikia anksčiau teiktos deklaracijos pagrindu tiesiogiai portale per PINREG (atnaujinama vėliausiai pateikta deklaracija). Kiekvieną kartą turi būti pateikiama patikslinta ar papildyta deklaracija kartu su visais naujais ir (ar) iš ankstesnės formos išlikusiais aktualiais deklaruotinais duomenimis.
Daugiau informacijos apie tai, kaip pildyti, patikslinti ir pateikti privačių interesų deklaraciją, galite rasti Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse.
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turi pareigą pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, jei jis gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą ir jei teisės aktuose nėra nustatyta praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
Toks pranešimas turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento. Jis turi būti praneštas Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat gali būti pateiktas ŽŪM vidiniu kanalu.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevenciją vykdančios įstaigos
Kitos naudingos nuorodos
