30. Kokie yra kooperatyvo valdymo iššūkiai ir rizikos?

Susivieniję į kooperatyvą ūkininkai yra labiau atsparūs rizikoms. Tačiau tai yra sudėtingas valdymo mechanizmas, reikalaujantis daug vadovo pastangų patenkinti narių lūkesčius. Kooperatyvas atitiks narių lūkesčius, jei nariai bus labiau įsitraukę į bendrą kooperatyvo valdymą ir aktyviai dalyvaus susirinkimuose.

  • Narių įsitraukimas. Kooperatyvai susiduria su narių pasyvumu. Ne visi nariai susirenka į visuotinius narių susirinkimus, ir ne visi naudojasi savo nario galimybe valdyti kooperatyvo sprendimus (žr. nario teisės). Kooperatyvo sėkmę nulemia tai, ar nariai yra informuoti ir aktyviai balsuoja.
  • Vienas narys – vienas balsas. Kooperatyve visų narių nuomonė yra tolygiai svarbi. Kooperatyvo valdymo forma užtikrina demokratišką sprendimų priėmimą, kuris Įstatymo numatyta tvarka garantuoja lygias balso teises visiems nariams, nepriklausomai nuo nario ūkinės veiklos dydžio ar vykdomos apyvartos su kooperatyvu. Tai reiškia, kad nariai su didesne apyvarta turi tokią pat balso teisę, kaip mažesni nariai, ir iš to gali kilti nepasitenkinimas.
  • Nepasitikėjimas valdyba. Iššūkis valdybai yra užsitarnauti narių palaikymą ir suvaldyti jų lūkesčius. Geras kooperatyvo vadovas yra skaidrus ir reguliariai diskutuoja su nariais apie kooperatyvo valdymą ir paaiškina verslo strategiją. Geri vadovai skatina ir kviečia narius dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Vienas iš pamatinių kooperatyvų valdymo principų – skaidrumas ir atvirumas savo nariams (žr. Kooperatyvų veiklos principai).
  • Kooperatyvo kapitalas ir finansavimas. Kooperatyvo kapitalas susideda iš pajinių įnašų, tad kooperatyvas, kaip juridinis asmuo, neturi stabilaus kapitalo. Pajiniai įnašai bet kada gali tapti išmokėtinu kapitalu, o tokios sąlygos netinka banko paskolai gauti.
Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-20