Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte numatyta, kad mišką įveisti galima teritorijose, kuriose jį įveisti nedraudžiama:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;

4.3. Vadovaujantis patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdų projektų sprendiniais;

4.4. Nustatytose buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“;

4.5. Saugomose teritorijose, vadovaujantis saugomų teritorijų (atkuriamųjų sklypų, biosferos poligonų, biosferos rezervato, draustinių, gamtos paveldo objektų, genetinių sklypų ir valstybinių parkų) nuostatais.

Aprašo 5 punkte nurodyta, kad privačios žemės savininkas, ketinantis ne miško žemėje įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (toliau – NŽT teritorinis padalinys) teikia Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą. Kai žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką, 10 ha ir mažesnis, su prašymu pateikia kopiją žemės sklypo plano M 1:10 000 arba M 1:5000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis ketina įveisti mišką. Kai planuojamo įveisti miško plotas didesnis kaip 10 ha, žemės savininkas parengia kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje ir prašyme nurodo NŽT teritorinio padalinio įsakymo datą ir numerį, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, kuriame ketinama įveisti mišką, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti arba nurodomas patvirtinto projekto paslaugos numeris Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje. Jei žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą turi pateikti visi bendraturčiai. Bendraturčiai, nepageidaujantys jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje įveisti miško, pasirašydami prašymą patvirtina, kad sutinka, jog miškas būtų įveisiamas kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse. Kai ne visi žemės sklypo bendraturčiai pageidauja įveisti mišką žemės sklype, su prašymu pateikia žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Taigi žemės savininkas, ketinantis ne miško žemėje įveisti mišką, turi kreiptis į NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą, kuris gautą prašymą dėl miško įveisimo galimybės išnagrinėja ir žemės savininkui išduoda sprendimą dėl miško įveisimo ne miško žemėje.

Atnaujinta: 2022 04 28

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 18.1 papunktyje nurodyta, kad prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir ar žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Minėtose Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatose ūkininkui įtvirtinta galimybė nerengiant detalaus plano statyti tik vieną ūkininko sodybą, todėl tikrinant, ar asmuo, pageidaujantis statyti ūkininko sodybą, atitinka Ūkininko įstatymo 11 straipsnyje nurodytas sąlygas, be kitų sąlygų, turėtų būti patikrinta, ar tai bus pirmoji šio asmens statoma ūkininko sodyba.

Pažymėtina, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

Vadovaudamiesi minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis, manome, kad tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių yra pasinaudojęs galimybe statyti ūkininko sodybą ūkininko ūkyje, kuris laikomas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, laikytina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta galimybe statyti vieną ūkininko sodybą pasinaudojo ir kitas sutuoktinis. Tuo atveju, jeigu sutuoktinių (vyro ir žmonos) vardu įregistruoti atskiri ūkininko ūkiai jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimas rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą vieno iš sutuoktinių, pvz., vyro, vardu registruotame ūkyje neprieštarautų Ūkininko įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, nepaisant to, kad jau yra parinkta viena ūkininko sodybos vieta sutuoktinės vardu registruotame ūkyje.

Atnaujinta: 2021 06 03

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2008 m. kovo 1 d., reglamentuoja galimybę ūkininkui žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, statyti vieną ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų planų. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Vertinant šias Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas ir įstatymo, kuriuo Ūkininko ūkio įstatymas buvo papildytas minėtu 11 straipsniu, lydimąją medžiagą, darytina išvada, kad Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimai padaryti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pradedantiesiems ūkininkams įsikurti. Lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano tikslas yra tam tikras ūkininkavimo palengvinimas ir skatinimas, bet ne statybos proceso skatinimas.

Tačiau tais atvejais, kai ūkininkas yra nusipirkęs (ar paveldėjęs) žemės ūkio paskirties žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, registruotu Nekilnojamojo turto registre, manome, kad ūkininkas nepasinaudojo Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lengvata statyti vieną ūkininko sodybą, nes jis jos nestatė, todėl turi teisę kitame žemės ūkio paskirties žemės sklype rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti.

Atnaujinta: 2021 06 03

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.

Taisyklių 57 punktas numato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes.

Vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Taigi gali būti organizuojamas žemės sklypo Projektas, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, pagal vieno iš žemės sklypo bendraturčio prašymą, taip pat ir pagal kelių bendraturčių prašymus. Taisyklėse nėra įtvirtinto draudimo atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, jei kiti bendraturčiai nepateikė prašymo (neišreiškė valios) dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Taip pat nėra įtvirtinto draudimo bendraturčiams inicijuoti atskirų bendro žemės sklypo Projektų rengimą ir sudaryti Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis su skirtingais Projektų rengėjais. Tačiau tvirtinamas galės būti tik vienas iš šių Projektų, kurį suderins visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai nebus pasiektas bendraturčių bendras sutarimas dėl to, pagal kurį Projektą (variantą) žemės sklypo dalys turi būti padalijamos, ginčas galės būti sprendžiamas teisme, kaip minėta Taisyklių 66 punkte.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 4 punkte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams:

• po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha;
• valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose esantys ne didesni kaip 1 ha;
• kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha.

Gali pasitaikyti situacijų, kai su asmens nuosavybės teise valdomais žemės sklypais besiribojanti valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, pvz. valstybinės žemės plotas nėra įsitepęs tarp privačių žemės sklypų; valstybinės žemės plotas yra didesnis nei nustatyta teisės aktuose ir pan., todėl negali būti parduodama be aukciono.

Tačiau, klausime nurodytas argumentas, kad nėra galimybės įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų yra nepagrįstas. Dėl konkrečios situacijos ir galimybės įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, rekomenduotina asmenims kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

Atnaujinta: 2021 06 17

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).

Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai) (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).

Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).

Pažymime, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

Nacionalinės žemės tarnybos išduodamo sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės (toliau kartu – sutikimas), išdavimo tvarką reglamentuoja Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 „Dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Aprašo 2 punkte nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų išduotas sutikimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies), buveinės buvimo vietą turi pateikti:

1) atitinkamos formos prašymą išduoti sutikimą (Aprašo 1 priedas arba Aprašo 2 priedas). Sutuoktiniai žemės ūkio paskirties žemę ar teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigyjantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teikia vieną prašymą išduoti sutikimą;

2) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia fizinis asmuo);

3) atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar šio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia asmens, pageidaujančio, kad jam būtų išduotas sutikimas, įgaliotas asmuo);

4) juridinio asmens registravimo pažymėjimo arba jį atitinkančio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia užsienio juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra įsteigęs atstovybės ar filialo);

5) pagal Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-836 „Dėl Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“, parengtą Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją arba Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (juridinio asmens) deklaracijos kopiją.

Taip pat norėtume pastebėti, kad už sutikimo išdavimą imama Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4.613 papunktyje nustatyta valstybės rinkliava:

- fiziniams asmenims – 11 Eur;

- juridiniams asmenims – 37 Eur.

Aprašo 9 punkte nurodyta, kad sutikimas išduodamas sumokėjus valstybės rinkliavą. Duomenys (sąskaitos, į kurią turi būti sumokėta valstybės rinkliava, numeris, banko pavadinimas ir kodas, įmokos kodas ir mokėjimo paskirtis) valstybės rinkliavai sumokėti skelbiami Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt (pasirinkus nuorodą „Valstybės rinkliava“ /  „Informacija dėl valstybės rinkliavos už sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės arba miškų ūkio paskirties žemės išdavimą“).

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu Jūs pageidaujate gauti sutikimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies), buveinės buvimo vietą turite pateikti atitinkamos formos prašymą (Aprašo 1 priedas arba Aprašo 2 priedas) išduoti sutikimą ir kitus Aprašo 2 punkte nurodytus dokumentus bei sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už sutikimo išdavimą.

Atnaujinta: 2021 06 17

Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus – teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi:

1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;

3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.

Toks įstatymų leidėjo apsisprendimas įtvirtinti, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad baigėsi laikotarpis, kai Lietuvos valstybės institucijos galėjo taikyti valstybės pagalbą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir įvertinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo rengimo metu Lietuvoje likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą.

Taigi įstatymų leidėjas apsisprendė, kad likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į minėtas išimtis (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), yra nuomojami, sudarant ilgalaikės nuomos sutartis iki 25 metų.

Atnaujinta: 2021 06 17