DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Ūkininkų klausimai (registravimo, prekyba turguje ir kt.) 29
    • 1.

      Ar Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas pardavimo pajamos atvaizduojamos kartu su pardavimo PVM?

      Pildant Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, patvirtintą Žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ PVM į pardavimo pajamas neįtraukiamas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 2.

      Ar Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas nurodomos pajamos atsižvelgiant į pinigų gavimo momentą?

      Vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2.1 ir 2.2 punktų nuostatomis Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas nurodomos pajamos neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 3.

      Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos dvi pažymos apie žemės ūkio veiklos pajamų apskaičiavimą. Kokiu atveju šias pažymas reikia pildyti?

      Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 6 punkte nustatyta, kad subjektai, siekdami pasinaudoti parama Europos Sąjungos ir (ar) nacionaline parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (išskyrus 7 punkte nurodytą paramą) ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, kurios forma yra nustatyta Metodikos 1 priede. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad subjektai, siekdami pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas, kurios forma yra nustatyta Metodikos 2 priede.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 4.

      Pildau Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas (2 priedas). Kurioje pažymos eilutėje reikia įrašyti išmokas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros?

      Paaiškiname, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas (toliau −Pažyma), kurios forma nustatyta Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos  žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2 priede. Metodikos 8 punkte nurodyta, kad lėšos, gautos iš tikslinių programų, kurių parama skiriama konkrečiam žemės ūkio sektoriui remti (pvz. remti gyvulininkystės, daržininkystės ar uogininkystės sektorių ir pan.), nurodomos atitinkamose Pažymos 1.1.6.1.1–1.1.6.1.7 eilutėse, priskiriant konkrečiam žemės ūkio sektoriui, kurio veiklai vykdyti jos buvo skirtos. Kitos iš tikslinių programų gautos lėšos (pvz. pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą ir pan.) nurodomos atitinkamose Pažymos 1.1.6.2.1–1.1.6.2.7 eilutėse paskirstant žemės ūkio sektoriams proporcingai gautoms produktų realizavimo pajamoms iš atitinkamo žemės ūkio sektoriaus.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 5.

      Ar Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas reikia teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojant gyventojų pajamų mokesčio pajamas?

      Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta, kad metodika netaikoma tais atvejais, kai subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, apskaičiavimas būtinas mokesčių tikslais, todėl Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas neteikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojant gyventojų pajamų mokesčio pajamas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 6.

      Kada reikia pildyti ir kam reikia pateikti užpildytą  Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas?

      Vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas pildoma jei, siekiant gauti Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai arba kitais teisės aktų nustatytais atvejais, toks apskaičiavimas yra būtinas. Tuose teisės aktuose, pvz. paramos taisyklėse, būna nustatyta kam tą pažymą reikia pateikti.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 7.

      Ar ūkininkų finansinės atskaitomybės formos teikiamos VĮ Registrų centras?

      Ūkininkų finansinės atskaitomybės neteikiamos VĮ Registrų centras.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 8.

      Kokias finansines atskaitomybės formas turi pildyti dvejybiniu įrašu buhalterine apskaitą tvarkantys ūkininkai?

      Ūkininkų tvarkančių apskaitą dvejybinio įrašo būdu finansinės atskaitomybės formos yra patvirtintos Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant dvejybinio įrašo būdą rekomendacijos, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-264. Ūkininkų finansinės atskaitomybės rinkinį sudaro:

      • Balansas (3 priedas);
      • Pelno (nuostolių) ataskaita (4 priedas);
      • Pinigų srautų ataskaita (5 ir 6 priedai);
      • Aiškinamasis raštas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 9.

      Kokius dokumentus, pagrindžiančius turto, žaliavų medžiagų įsigijimą, turi turėti ūkininkas?

      Materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gautos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba kiti laisvos formos dokumentai. Žemės mokesčių bei turto draudimo įmokų sumokėjimą pagrindžia mokėjimo nurodymai bei banko mokėjimo kvitai. Prekių įsigijimas iš asmenų, turinčių verslo liudijimus, pagrindžiamas prekių pirkimo (pardavimo) kvitu, kurį turi išrašyti prekių pardavėjas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 10.

      Kokie yra privalomi rekvizitai ūkininko išrašomuose apskaitos dokumentuose?

      Ūkininko išrašomuose apskaitos dokumentuose privalomi rekvizitai yra:

      • apskaitos dokumento pavadinimas;
      • ūkininko vardas, pavardė, asmens kodas, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris arba paso (asmens tapatybės kortelės) numeris ir gyvenamoji vieta;
      • apskaitos dokumento data;
      • ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
      • ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir / arba kiekybine išraiška, matavimo vnt.;
      • asmens ar asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmosios vardų raidės, pavardės, parašai ir pareigos.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 11.

      Kokie teisės aktai reglamentuoja ūkininkų buhalterinės apskaitos tvarkymą?

      Ūkininkai tvarkantys buhalterinę apskaitą paprastojo įrašo būdu pildo pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ūkininkai, kurie yra registruoti PVM mokėtojai, arba pasirinkę tvarkyti apskaitą dvejybiniu įrašu, vadovaujasi Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant dvejybinio įrašo būdą rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-264.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 12.

      Kada ūkininkui privaloma tvarkyti buhalterinę apskaitą?

      Ūkininkas, gaunantis ar pretenduojantis gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, turi tvarkyti buhalterinę apskaitą. Ūkininkas gali pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti apskaitą: paprastojo ar dvejybinio įrašo būdu. Taip pat buhalterinę apskaitą turi tvarkyti ūkininkai PVM mokėtojai.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 13.

      Dėl saugomų paukščių ir miško žvėrių daromos žalos. Ar planuojamas medžioklės įstatymo pakeitimas? Ar planuojama kompensacija ūkininkams, kurie patiria laukinių žąsų, gervių ir gulbių daromą žalą žemės ūkio pasėliams?

      Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka,  laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Kadangi  gervės, gulbės, žąsys išbrauktos iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, todėl nėra jokio reglamentuojančio teisės akto, numatančio kompensavimo mechanizmą. Įvairiose susitikimuose aptarinėjant laukinių paukščių padarytos žalos kompensavimo klausimą, Žemės ūkio ministerija ne kartą siūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo 18 straipsnioMedžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas“ pataisas, papildant „Migruojančių paukščių padarytos žalos atlyginimas“.

      2020 m. pavasarį ir rudenį Lietuvos Respublikos Seime  svarstant Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektą, buvo pateikti Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Šimo ir A. Gaidžiūno pasiūlymai dėl laukinių paukščių žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. Seime priimant minėtą Laukinės gyvūnijos įstatymą, pasiūlymams nepritarta. Be to, Seime yra registruoti Seimo nario Andriejaus Stančiko pateikti Laukinės gyvūnijos[1], Medžioklės[2] ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos[3] įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose nustatoma valstybei pareiga atlyginti gervių, žąsų ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas pritars Seimo nario pateiktiems įstatymų pakeitimams ir priims šiuos įstatymus, laukinių žąsų, gervių ir gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams bus atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 14.

      Dėl viešųjų pirkimų ir mokykloms ir darželiams vaisių programos.

      Žemės ūkio ministerija organizuoja ir koordinuoja Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimą. Šios programos iniciatyva kilo iš EK.

      Pagrindinis programos tikslas – padidinti suvartojamų vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių dalį vaikų mityboje ir įdiegti vaikams supratimą apie vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo teigiamą poveikį sveikatai. Pagal programą  vykdomos šios veiklos:

      • Nemokamai dalijami vaisiai / daržovės / pieno produktai ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantiems vaikams ir pradinukams (tiekiami produktai: morkos, obuoliai, kriaušės ir sultys, geriamasis pienas, jogurtas, švieži ar brandinti sūriai; visi tiekiami produktai turi būti ekologiški arba pagaminti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą).
      • Vykdomos šviečiamosios (edukacinės) veiklos ugdymo įstaigose (ugdymo temos: žemės ūkis, sveikatai palanki mityba, maisto švaistymo mažinimas).
      • Vykdoma informacinė sklaida apie programą.

      Bendras metinis programos biudžetas yra apie 5,4 mln. Eur (iš jų ES biudžeto lėšos yra apie 2 mln. Eur). Iš šių lėšų 715 tūkst. Eur skirta vaisiams ir daržovėms dalyti ir 1 559 tūkst. Eur pienui ir pieno gaminiams dalyti.

      Kadangi pagal programą į ugdymo įstaigas daugiausiai buvo tiekiami obuoliai (2018–2019 m.  obuoliai sudarė 99,6 proc. viso patiekto šviežių vaisių ir daržovių kiekio) ir sultys. Tuo tarpu daržovės buvo beveik netiekiamos (2018–2019 m.  vaikams buvo išdalyta tik 2 t morkų, o 2019–2020 m.  tik 290 kg morkų); nuo 2020–2021 m. nustatyta, kad privalomai turi būti dalijamos ir morkos (nustatyta, kad morkos turi būti tiekiamos bent 2 kartus per mėnesį).

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 15.

      Dėl neapmokestinamos sumos GPM didinimo pajamoms, gaunamoms pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus.

      Informuojame, kad 2019 m. Žemės ūkio ministerija  teikė Finansų ministerijai siūlymą didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (toliau – NPD), kuris taikomas gyventojams, teikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus. Finansų ministerija nepritarė siūlymui, nurodydama, kad pajamoms, gautos iš paslaugų pagal kvitą teikimo, taikomas NPD yra beveik 2 kartus didesnis, palyginti su atitinkamo laikotarpio maksimaliu NPD, kuris gali būti taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Finansų ministerijos manymu, didinant NPD pajamoms, gautoms teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, būtų nutolta nuo mokesčių teisingumo principo.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 16.

      Dėl lengvatinio 5 proc. PVM, ekologiškai ir pagal NPK sistemą augintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms.

      Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija ne kartą siūlė nustatyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams. Paskutinį kartą šis klausimas svarstytas 2019 m. sausio 30 d. LR Vyriausybės posėdyje, kurio metu ministerija siūlė nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams: duonai, kvietiniams miltams, bulvėms, morkoms, kopūstams, burokėliams, svogūnams, česnakams, pomidorams, agurkams, pienui, kefyrui, grietinei, varškei, sviestui, šviežiai kiaulienai, kiaušiniams, obuoliams, tačiau Vyriausybė siūlymui nepritarė dėl šių priežasčių:

      1. Nustačius lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. Eur pajamų iš PVM. Pajamų iš PVM netekimai dėl PVM lengvatos maisto produktams, šių netekimų nekompensuojant kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis (pvz., naujo mokesčio įvedimu, mokesčio bazės išplėtimu, kitų ilgalaikių išlaidų mažinimu ir panašiai), lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą ir dar labiau apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą. Dėl to būtų pažeidžiamos Įgyvendinimo įstatymu ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės – kiltų grėsmė vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui.

      2. Tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina, nes bendras šalyje suvartojamų maisto produktų kiekis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos demografinius rodiklius, per metus negali tiek kartų padidėti.

      Žemės ūkio ministerija, suprasdama problemos aktualumą, ir toliau aktyviai dalyvaus svarstant šį klausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir kitose institucijose.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 17.

      Kodėl ekologinio ūkininkavimo taisyklės keičiasi kasmet? Kokia planuojama ekologinių ūkių plėtra?

      Siekiant tinkamai įgyvendinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje, dedamos pastangos kuo rečiau keisti taisykles (aiškumo dėlei  – siekiant palengvinti administracinę naštą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, susiejant ą su ekologiniu ūkininkavimu), taip pat, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtintą Pereinamojo laikotarpio reglamentą (2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 2020/2220), yra (sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę) planuojama, kad naujus įsipareigojimus pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“, pareiškėjai galės prisiimti 2 m. laikotarpiu. Pažymėtina, jog įgyvendinimo taisyklių keitimai ir jų įgyvendinimas yra susiję ir su Europos Sąjungos teisynu pagal programinio laikotarpio įgyvendinimo eigą.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 18.

      Kas tai yra ekologinis ūkininkavimas? Mano ūkis daugiau nei ekologiškas, nes nenaudoja jokių trąšų ir kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, bet šis ūkis nelaikomas ekologiniu?

      Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kurio tikslas yra gaminti maistą, naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Tai reiškia, kad ekologinis ūkininkavimas paprastai turi ribotą poveikį aplinkai, nes skatina:

      • atsakingą energijos ir gamtos išteklių naudojimą;

      • biologinės įvairovės palaikymą;

      • regioninio ekologinio balanso išsaugojimą;

      • dirvožemio derlingumo didinimą;

      • vandens kokybės palaikymą.

      Be to, Ekologinio ūkininkavimo taisyklės skatina aukštus gyvūnų gerovės standartus ir reikalauja, kad ūkininkai tenkintų specifinius gyvūnų elgesio poreikius. Tai griežtai reglamentuota ES teisės aktais ir papildomais nacionaliniais reikalavimais.

      Jei ūkis nenaudoja tik trąšų ar kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, jis negali būti ekologiškas – tai žymai platesnė sąvoka, apimanti ne tik trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą ar nenaudojimą. Kontroliuojamas visų ES teisės aktuose nurodytų reikalavimų laikymasis nuo pat dirvos paruošimo, sėklos pasėjimo, tręšimo, augalo auginimo, derliaus nuėmimo, sandėliavimo, produkto perdirbimo, ženklinimo, tiekimo rinkai ir kt. reikalavimų laikymasis.

      Europos Sąjungos ekologinio ūkininkavimo reglamentai yra sukurti taip, kad visoje ES būtų aiški ekologiškų maisto prekių gamybos struktūra. Tai tenkina vartotojų paklausą dėl patikimų ekologiškų produktų, tuo pačiu užtikrina sąžiningą rinką gamintojams, platintojams ir rinkodaros specialistams.

      O dėl „daugiau nei ekologiško ūkio“– yra taip pat privačių teisės aktais reglamentuotų ir pripažintų schemų, pvz., Vokietijos DEMETER schema, tačiau bet kuriuo atveju privalu laikytis visų privalomų ekologinės gamybos reikalavimų, o po to aukštesnių, papildomų ir privačių schemose nurodytų reikalavimų.

       Siekiant, kad Jūsų ūkis vadintųsi „ekologiškas“, reikėtų kreiptis į Lietuvos sertifikavimo įstaigą VšĮ „Ekoagros“ ir, tik laikantis reikalavimų, bus išduotas užaugintam derliui po pereinamojo laikotarpio sertifikatas.

      Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštą gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, biologinės įvairovės išsaugojimą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: tokiu būdu sukuriama tam tikra rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros.

      Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ūkis.

      Numatoma nuo 2021 m. rinkti paraiškas iš žemės ūkio veiklos subjektų, kurie sertifikuoja turimus plotus pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 19.

      Kokie yra artimiausi planai dėl žymėto dyzelino?

      Bendrojoje ES žemės ūkio politikoje, taip pat  ir Lietuvoje, numatyta subsidijuoti žemės ūkio verslą. Pasitelkiant mokslininkų išvadass ir atliktus skaičiavimus, mokesčių lengvatos yra efektyvesnės subsidijavimo forma nei tiesioginės subsidijos, todėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, apmokestinimo lengvatiniu akcizo tarifu politika laikoma tinkama priemone. Įvertinus žemės ūkio reikšmę, rizikas ir dabartinę situaciją pasaulyje, rekomenduojama Lietuvoje taikyti lengvatinį akcizo tarifą gazoliams, skirtiems žemės ūkio produktams gaminti, reguliuojant šio kuro įsigijimo normas.

      Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų išvadas ir pateiktas studijas, skirtas lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimui / panaikinimui, ir į tai, kad prieš priimant sprendimą visiškai atsisakyti akcizo lengvatos dyzeliniams degalams, skirtiems žemės ūkio veiklai vykdyti, yra ypatingai svarbu įvertinti Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumo išsaugojimo bei veiklos tęstinumo aspektus, siūlo neatsisakyti lengvatinio akcizo tarifo, o svarstyti galimybę taikyti nuosaikų ir laipsnišką normų mažinimą, taip skatinant mažesnį ir atsakingesnį sunaudojimą, pereinant prie tvaraus ūkininkavimo, atitinkamai mažinant ŠESD.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 20.

      Traktorių registracijos apmokestinimas pagal galią. Neatsižvelgiama  į  traktoriaus taršą (išmetamo CO2 kiekį). Kodėl taip yra, ar čia nieko bendro neturi su ekologija?

      Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų tarifai nustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priede; šie tarifai, atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes, koreguojami taikant šio įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus (įstatymo 7 str. 3 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

      6 priedas. MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI

       Ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų žemės ūkio veiklai, galia, kW

      Tarifas, Eur

       

      nuo

      iki

       

      0

      70

      0

      71

      90

      40

      91

      110

      80

      111

      130

      120

      131

      150

      160

      151

      170

      200

      171

      190

      240

      191

      210

      280

      211

      230

      320

      231

      250

      360

      251

      270

      400

      271

      290

      440

      291

      310

      480

      311

      330

      520

      331

      350

      560

      351 ir daugiau

      600

       

      7 priedas. MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOREGAVIMO KOEFICIENTAI

      Transporto priemonės apibūdinimas

      Koeficientas

      1. Geležinkelių, vidaus vandenų transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, atitinkantis V etapo išmetamų teršalų ribines vertes, nustatytas 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB

      0,5

      2. Kiti, neatitinkantys 1 punkte nurodyto apibūdinimo, ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos:

      2.1. mažiau kaip prieš 5 metus

      0,4

      2.2. prieš 5 metus ir daugiau, bet ne daugiau kaip prieš 10 metų

      0,8

      3. Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos daugiau kaip prieš 10 metų

      1,2.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 21.

      Dėl sodininkystės ūkių, nukentėjusių dėl COVID 19 ligos įvesto karantino, įtraukimo į sąrašą.

      Dėl VMI sudaromų nukentėjusių įmonių sąrašų tvarka yra labai lanksti ir kiekvienas gali kreiptis į VMI.

      Įmonėms, esančioms šiame sąraše:

      iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius:

      • nebus skaičiuojami delspinigiai;
      • nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai

      Norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) be palūkanų, į naują sąrašą įtraukti verslininkai prašymą VMI turės pateikti iki balandžio 30 d., kadangi MPS turi būti sudaryti iki birželio 30 d. Nuoroda: https://www.vmi.lt/evmi/informacija-verslui.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 22.

      Kodėl smulkiesiems ūkininkams neskirta savarankiškai dirbančių ir nukentėjusių nuo Covid-19 parama (260 Eur)  nuo 2021 m. sausio 1 d.?

      2020 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai ir priimta nuostata, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka būtų skiriama tik tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremalios situacijos ir karantino, sąrašą.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 23.

      Dažnai užsimenama apie būsimą mineralinių trąšų naudojimo kontrolę. Ar yra detalesnė informacija šiuo klausimu?

      Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija vykdo projektą  „Vieningos tręšimo planų sudarymo metodikos parengimas“. Projekto tikslas: parengti vieningą augalų tręšimo planų sudarymo metodiką, siekiant optimizuoti augalų mitybą ir užkirsti kelią dirvožemių pertręšimui ir maistinių medžiagų išplovimui į vandens telkinius. Ši metodika apima mineralines ir organines trąšas. Planuojama, kad šių metų liepos mėnesį bus pateikta galutinė projekto ataskaita. Planuojama Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką integruoti į Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą, kad tręšiamieji produktai būtų naudojami pagal tręšimo planą, ir kitus susijusius teisės aktus (pagal poreikį).

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 24.

      Dėl augalų apsaugos priemonių, skirtų sodininkystei, registravimo ir leidimų juos naudoti. Kaip yra kitose ES šalyse narėse?

      Vadovaujantis  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir Lietuvos Respublikos augalų  apsaugos įstatymu, rinkai  tiekiami ir naudojami tik Lietuvos Respublikoje registruoti augalų apsaugos produktai. Veikliosios medžiagos, esančios augalų apsaugos produktuose, vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu (t. y. yra įrašytos į Reglamento priedą).

      Augalų apsaugos produktų registracijos tikslais, Europos Sąjunga yra suskirstyta į tris augalų apsaugos produktų registravimo zonas: Šiaurės, Vidurio ir Pietų. Lietuva priskirta prie Šiaurės zonos kartu su Latvija, Estija, Suomija, Danija, Švedija, Norvegija. Augalų apsaugos produktai registruojami kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, nepriklausomai, kuriai zonai priskirta valstybė narė.

      Asociacijos, žemės ūkio veiklos subjektai, įvertinę, kad kitose ES valstybėse (ypač, kaimyninėje Lenkijoje) yra žymiai didesnis augalų apsaugos produktų pasirinkimas, kreipiasi, kad būtų leidžiama įvežti į Lietuvą ir naudoti ten registruotus augalų apsaugos produktus. Nepaisant to, kad produktai yra registruoti kitose ES valstybėse, juos vis tiek būtina registruoti ir Lietuvoje. Tuo tikslu Reglamente nustatyta palengvinta registravimo procedūra, t. y. abipusio pripažinimo procedūra (supaprastinta, lyginant su įprasta registracija), kuri trunka iki 120 dienų. Jos metu atliekamas tik pateiktų dokumentų apie augalų apsaugos produktą vertinimas, t. y. nereikia atlikti tyrimų dėl saugumo, efektyvumo ir pan. Augalų apsaugos produktą, registruotą kitose ES valstybėje, galima naudoti Lietuvoje, tik užregistravus jį Lietuvoje.

      Žemės ūkio veiklos subjektų prašymu, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos priskyrimo centrinei zonai, kaip ir Lenkija. Europos Komisija, atsakydama į Lietuvos prašymą, informavo, kad nurodytame Reglamente nenustatyta jokių apribojimų skirtingoms zonoms priklausančioms valstybėms narėms laikytis abipusio autorizacijos pripažinimo principo. Tai reiškia, kad Lietuvai ir Lenkijai esant vienoje zonoje, Lenkijoje registruotus produktus vis tiek būtų privaloma registruoti ir Lietuvoje

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 25.

      Kodėl yra pertekliniai reikalavimai trąšų sandėliavimui?

      Sandėliuojant trumpą laikotarpį, ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo, pakuotas mineralines (neorganines) trąšas galima laikyti sandėliuose tiesiog ant grindų. Sandėliavimas pakuotų mineralinių (neorganinių) trąšų ant padėklų leidžia greičiau pastebėti pakuotės pažeidimus, kai trąšos pradeda byrėti, ir juos pašalinti. Taip sumažėja tikimybė atsitiktinai trąšoms patekti į aplinką. Taip pat, kai trąšos yra pakeltos nuo grindų, yra geresnis vėdinimas ir sumažėja tikimybė, kad trąšos dėl drėgmės sušoks.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 26.

      Kaip galima suderinti minimalų žemės apdirbimą su 50 procentų pesticidų kiekio sumažinimu?

      Diegiant neariamąsias technologijas, yra tausojama technika, o derlius ne tik išlieka toks pat, bet turi potencialą didėti. Taikant neariamąsias technologijas tik pirmuosius trejus metus, javų derlius gali būti šiek tiek mažesnis (iki 20 proc.), bet sąnaudos sumažėja daugiau kaip 1,5 karto. Teisingai įvaldžius neariamąsias technologijas, užsitikrinamas pasėlių padidėjęs atsparumas drėgmės stokai ir padidėjęs atsparumas ligoms. Dirvožemyje, taikant neariamąją technologiją ir tvarią daugianarę sėjomainą, įsigali naudingi mikroorganizmai, kurie padeda kovoti su patologiniais organizmais. Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų išvadomis taikant neariamąsias technologijas:

      - galima gauti didesnį augalų derlių, nei taikant ariamąsias technologijas;

      - reikia mažiau sintetinių trąšų (praėjus 2–3 metams);

      - reikia mažiau insekticidų, fungicidų, o po 2–3 metų net ir mažiau herbicidų;

      - lengviau ūkininkauti (mažesnės laiko ir gamybinių priemonių sąnaudos);

      - didina organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir fiksuoja CO2.

      Neariamasis žemės dirbimas yra daug našesnis ir leidžia sumažinti žemės dirbimo sąnaudas, sumažinti kenksmingų cheminių priemonių naudojimą bei padidinti žemės ūkių rentabilumą ir gyvybingumą, darant mažiau žalos aplinkai ir dirvožemiui. Neariamosios technologijos padeda išsaugoti dirvožemio viršutinio sluoksnio mikroflorą ir augalams naudingus gyvius.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 27.

      Kraikinio mėšlo tvarkymo aktualijos.

      2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu  Nr. D1-755/3D-844 pakeistas  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Nuo š. m. kovo 15 d. įsigalioja aprašo 17  punkto nuostata, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus (atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ). Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 28.

      Neramina nauji reikalavimai dėl privalomų mėšlidžių ir dėl ūkiuose naudojamo vandens iš nuosavų artezinių gręžinių apmokestinimas.

      Visa Lietuvos teritorija yra pripažinta nitratams jautria zona (vertinant nitratų koncentracijas paviršiniuose, gruntiniuose, natūralaus gėlojo vandens ežeruose ir kt. vandenyse) pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (toliau – Nitratų direktyva). Tokiose zonose privaloma užtikrinti Nitratų direktyvoje nustatytų priemonių ir taisyklių taikymą. Viena iš priemonių yra gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydis; šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose (jautriose) tręšti yra draudžiama.

      Dėl mėšlo perkrovimo iš mėšlidės į lauko krūvas dalis mėšle esančio azoto junginių emituoja į orą, o žiemos metu laukuose laikomas mėšlas nuolatos yra paveikiamas kritulių ir taip yra prarandama dalis mėšlo tręšiamosios vertės. Tvarkingas mėšlo kaupimas mėšlidėse ne tik sulaiko azotinių medžiagų sankaupas mėšle, taip išlaikant mėšlo, kaip tręšiamosios medžiagos, vertę, bet ir  saugo vandenis nuo užterštumo.

      Europos Komisijos gairėse dėl kompleksinės paramos reikalavimų taikymo yra nurodyta, kad negalima laikyti mėšlo laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas nustato mėšlo ir (ar) srutų kaupimo būdus (tvartai, mėšlidės, srutų kauptuvai ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto). Tirštojo mėšlo rietuvė lauke yra tik laikino laikymo vieta iki tręšimo (skirta tik tam laukui, kuris bus tręšiamas). Dėl šių priežasčių tirštojo mėšlo rietuvė lauke negali būti prilyginama vienam iš kaupimo būdų.

      Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Įsakymu draudžiamuoju tręšti laikotarpiu tirštasis  mėšlas gali būti kaupiamas tik mėšlidėse arba tvartuose, taip pat asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG (nuo 2021 m. gegužės 1 d. asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Kitose vietose kaupti tirštojo mėšlo negalima. Tačiau dabar vyksta diskusijos su Aplinkos ministerija, mokslininkais  ir žemdirbių atstovais dėl techninių dalykų, kuriuos būtų galima peržiūrėti.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 29.

      Pieno supirkimo kainos (kodėl didieji ūkiai gauna iki 3 kartų daugiau, nors reikalavimai visiškai visiems vienodi)?

      Lietuvoje pieno pirkimo kainos nustatomos pagal parduodamo pieno kiekį. LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme yra numatyta 10 pieno pardavėjų grupių, kurios nustatytos pagal parduoto pieno kiekį. Minėtame įstatyme numatyta, kad pieno pirkėjas, pirkdamas pieną iš tai pačiai pieno pardavėjų grupei priskiriamo pieno pardavėjo, už tos pačios kokybės pateiktą pieną privalo mokėti vienodo dydžio kainą. Įstatymas reglamentuoja tik pieno bazinę kainą, o priedų ir priemokų dydžių nereglamentuoja, todėl didžiausius kainų skirtumus sąlygoja taikomi skirtingų dydžių priedai, kurie priklauso nuo pardavėjo derybinių galių, konkurencijos ir kitų veiksnių.

      Kainų skirtumai tarp pieno pardavėjų grupių yra sąlygojami ir taikomo pieno surinkimo būdo, nes pieno surinkimo kaštai priklauso nuo to, kaip surenkamas pienas – pats brangiausias kainuojantis pieno surinkimas yra per pieno supirkimo punktus ir taikant pieno pavėžėjimo paslaugas (kai pieno surenkamas pardavėjų taroje ir nuvežamas į pieno surinkimo punktą), todėl pieno pardavėjams taip pristatantiems pieną mokamos mažiausios pieno kainos.

      Pažymėtina, kad vienas smulkus gamintojas neturės tokios derybinės galios, kokią turi stambus pieno pardavėjas, todėl pieno pardavėjai turėtų bendradarbiauti parduodant pieną ar ieškoti tiesioginio produktų pardavimo vartotojams kanalo, siekdami gauti didesnes pajamas už pagamintą pieną.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17