DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Ūkininkų klausimai (registravimo, prekyba turguje ir kt.) 23
    • 1.

      Šiemet rudenį sėjant žieminius kviečius 2023 m. derliui, ar bus galima atsėliuoti be posėlinių kultūrų?

      Taip.

      Atnaujinta: 2022 07 26

    • 2.

      Ar gali ūkininkui siunčiamus NMA pranešimus perskaityti ir savivaldybių darbuotojai?

      Informaciniame portale yra matoma pakankamai duomenų, pagal kuriuos asmeniui gali būti suteikta informacija. Detalesnės informacijos teikimas būtų perteklinis ir nėra galimas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Atlikti pranešimų atskyrimą ir vaizduoti tik nuasmenintus pareiškėjo pranešimus ar pranešimų dalį  portale nėra galimybės. Dėl šios priežasties informacija apie išsiųstus ir (ar) gautus pranešimus seniūnijos specialistams nėra prieinama. Seniūnijos darbuotojai paraiškoje turi galimybę matyti duomenis apie nustatytus neatitikimus.  Seniūnijų / savivaldybių darbuotojai taip pat gali tiesiogiai paskambinti paraišką administruojančiam darbuotojui dėl informacijos pasitikslinimo arba bendruoju informacijos teikimo numeriu.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 3.

      Ar už paslaugas, suteiktas pagal paslaugų kvitus, galima atsiskaityti grynaisiais pinigais?

      Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškino, kad Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbo užmokesčio mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą yra taikoma tik susiklosčius darbo santykiams tarp darbuotojo (dirbančio pagal darbo sutartį) ir darbdavio. 

      Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme reglamentuotas paslaugų teikimas priskirtinas darbų atlikimui pagal civilinę sutartį, o ne pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsiskaitant už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, suteiktas pagal paslaugų kvitus, taikomos civilinius santykius reglamentuojančios teisės aktų normos, o ne Darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, suteiktas pagal paslaugų kvitus, ir toliau galima atsiskaityti grynaisiais pinigais.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 4.

      Ar Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas pardavimo pajamos atvaizduojamos kartu su pardavimo PVM?

      Pildant Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, patvirtintą žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, PVM į pardavimo pajamas neįtraukiamas.

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 5.

      Ar Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas nurodomos pajamos atsižvelgiant į pinigų gavimo momentą?

      Vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2.1 ir 2.2 punktų nuostatomis, Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas nurodomos pajamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 6.

      Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos dvi pažymos apie žemės ūkio veiklos pajamų apskaičiavimą. Kokiu atveju šias pažymas reikia pildyti?

      Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 6 punkte nustatyta, kad subjektai, siekdami pasinaudoti parama Europos Sąjungos ir (ar) nacionaline parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (išskyrus 7 punkte nurodytą paramą) ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, kurios forma yra nustatyta Metodikos 1 priede. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad subjektai, siekdami pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas, kurios forma yra nustatyta Metodikos 2 priede.

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 7.

      Pildau Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas (2 priedas). Kurioje pažymos eilutėje reikia įrašyti išmokas, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros?

      Paaiškiname, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas (toliau −Pažyma), kurios forma nustatyta Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos  žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2 priede. Metodikos 8 punkte nurodyta, kad lėšos, gautos iš tikslinių programų, kurių parama skiriama konkrečiam žemės ūkio sektoriui remti (pvz., remti gyvulininkystės, daržininkystės ar uogininkystės sektorių ir pan.), nurodomos atitinkamose Pažymos 1.1.6.1.1–1.1.6.1.7 eilutėse, priskiriant konkrečiam žemės ūkio sektoriui, kurio veiklai vykdyti jos buvo skirtos. Kitos iš tikslinių programų gautos lėšos (pvz., pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą ir pan.) nurodomos atitinkamose Pažymos 1.1.6.2.1–1.1.6.2.7 eilutėse, paskirstant žemės ūkio sektoriams proporcingai gautoms produktų realizavimo pajamoms iš atitinkamo žemės ūkio sektoriaus.

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 8.

      Ar Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas reikia teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojant gyventojų pajamų mokesčio pajamas?

      Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta, kad metodika netaikoma tais atvejais, kai subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, apskaičiavimas būtinas mokesčių tikslais, todėl Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas neteikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojant gyventojų pajamų mokesčio pajamas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 9.

      Kada reikia pildyti ir kam reikia pateikti užpildytą  Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas?

      Vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas pildoma jei, siekiant gauti Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai arba kitais teisės aktų nustatytais atvejais, toks apskaičiavimas yra būtinas. Tuose teisės aktuose, pvz. paramos taisyklėse, būna nustatyta kam tą pažymą reikia pateikti.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 10.

      Ar ūkininkų finansinės atskaitomybės formos teikiamos VĮ Registrų centras?

      Ūkininkų finansinės atskaitomybės neteikiamos VĮ Registrų centras.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 11.

      Kokias finansines atskaitomybės formas turi pildyti dvejybiniu įrašu finansinę apskaitą tvarkantys ūkininkai?

      Ūkininkų, tvarkančių apskaitą dvejybinio įrašo būdu, finansinės atskaitomybės formos yra patvirtintos Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos pavyzdinių ūkio finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijomis, patvirtintomis  žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“. Ūkininkų finansinės atskaitomybės rinkinį sudaro:

      Balansas (1 priedas);

      Pelno (nuostolių) ataskaita (2 priedas);

      Pinigų srautų ataskaita (3 ir 4 priedas);

      Aiškinamasis raštas.

      Minėtas pavyzdines ūkio finansinių ataskaitų formas galite rasti čia:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5b062480c45b11ec8d9390588bf2de65

       

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 12.

      Kokius dokumentus, pagrindžiančius turto, žaliavų medžiagų įsigijimą, turi turėti ūkininkas?

      Materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gautos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba kiti laisvos formos dokumentai. Žemės mokesčių bei turto draudimo įmokų sumokėjimą pagrindžia mokėjimo nurodymai bei banko mokėjimo kvitai. Prekių įsigijimas iš asmenų, turinčių verslo liudijimus, pagrindžiamas prekių pirkimo (pardavimo) kvitu, kurį turi išrašyti prekių pardavėjas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 13.

      Kokie yra privalomi rekvizitai ūkininko išrašomuose apskaitos dokumentuose?

      Ūkininko išrašomuose apskaitos dokumentuose privalomi rekvizitai yra:

      -apskaitos dokumento pavadinimas;

      -ūkininko vardas, pavardė,, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris;

      -apskaitos dokumento data;

      -ūkinės operacijos turinys;

      -ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir / arba kiekybine išraiška, matavimo vnt.;

      -asmens ar asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmosios vardų raidės, pavardės, parašai ir pareigos.

       

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 14.

      Kokie teisės aktai reglamentuoja ūkininkų buhalterinės apskaitos tvarkymą?

      Ūkininkai, tvarkantys finansinę apskaitą, turi vadovautis Finansinės apskaitos įstatymu, kuriame numatyta, kad apskaita gali būti tvarkoma taikant paprastojo įrašo būdą arba dvejybinio įrašo būdą. Ūkininkai, pasirinkdami apskaitos būdą, atsižvelgia į savo veiklos apimtis, taip pat į paramos taisykles ir kredito įstaigų, jei naudojasi paskolomis, reikalavimus.

      Ūkininkai, tvarkantys finansinę apskaitą paprastojo įrašo būdu, pildo Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“.

      Ūkininkai, pasirinkę tvarkyti apskaitą dvejybiniu įrašu, vadovaujasi Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, tvarkos aprašu, patvirtintu ,žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“.

      Minėtus teisės aktus galite rasti čia:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5b062480c45b11ec8d9390588bf2de65

       

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 15.

      Kada ūkininkui privaloma tvarkyti buhalterinę apskaitą?

      Vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis, finansinę apskaitą turi tvarkyti ūkininkai, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą. Ekonominė veikla – tai veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų, išskyrus  pajamas,  gaunamas dirbant pagal darbo sutartį.

       

      Atnaujinta: 2022 04 29

    • 16.

      Dėl saugomų paukščių ir miško žvėrių daromos žalos. Ar planuojamas medžioklės įstatymo pakeitimas? Ar planuojama kompensacija ūkininkams, kurie patiria laukinių žąsų, gervių ir gulbių daromą žalą žemės ūkio pasėliams?

      Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka,  laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Kadangi  gervės, gulbės, žąsys išbrauktos iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, todėl nėra jokio reglamentuojančio teisės akto, numatančio kompensavimo mechanizmą. Įvairiose susitikimuose aptarinėjant laukinių paukščių padarytos žalos kompensavimo klausimą, Žemės ūkio ministerija ne kartą siūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo 18 straipsnioMedžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas“ pataisas, papildant „Migruojančių paukščių padarytos žalos atlyginimas“.

      2020 m. pavasarį ir rudenį Lietuvos Respublikos Seime  svarstant Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektą, buvo pateikti Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Šimo ir A. Gaidžiūno pasiūlymai dėl laukinių paukščių žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. Seime priimant minėtą Laukinės gyvūnijos įstatymą, pasiūlymams nepritarta. Be to, Seime yra registruoti Seimo nario Andriejaus Stančiko pateikti Laukinės gyvūnijos[1], Medžioklės[2] ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos[3] įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose nustatoma valstybei pareiga atlyginti gervių, žąsų ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas pritars Seimo nario pateiktiems įstatymų pakeitimams ir priims šiuos įstatymus, laukinių žąsų, gervių ir gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams bus atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 17.

      Kodėl ekologinio ūkininkavimo taisyklės keičiasi kasmet? Kokia planuojama ekologinių ūkių plėtra?

      Siekiant tinkamai įgyvendinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje, dedamos pastangos kuo rečiau keisti taisykles (aiškumo dėlei  – siekiant palengvinti administracinę naštą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, susiejant ą su ekologiniu ūkininkavimu), taip pat, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtintą Pereinamojo laikotarpio reglamentą (2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 2020/2220), yra (sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę) planuojama, kad naujus įsipareigojimus pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“, pareiškėjai galės prisiimti 2 m. laikotarpiu. Pažymėtina, jog įgyvendinimo taisyklių keitimai ir jų įgyvendinimas yra susiję ir su Europos Sąjungos teisynu pagal programinio laikotarpio įgyvendinimo eigą.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 18.

      Kas tai yra ekologinis ūkininkavimas? Mano ūkis daugiau nei ekologiškas, nes nenaudoja jokių trąšų ir kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, bet šis ūkis nelaikomas ekologiniu?

      Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kurio tikslas yra gaminti maistą, naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Tai reiškia, kad ekologinis ūkininkavimas paprastai turi ribotą poveikį aplinkai, nes skatina:

      • atsakingą energijos ir gamtos išteklių naudojimą;

      • biologinės įvairovės palaikymą;

      • regioninio ekologinio balanso išsaugojimą;

      • dirvožemio derlingumo didinimą;

      • vandens kokybės palaikymą.

      Be to, Ekologinio ūkininkavimo taisyklės skatina aukštus gyvūnų gerovės standartus ir reikalauja, kad ūkininkai tenkintų specifinius gyvūnų elgesio poreikius. Tai griežtai reglamentuota ES teisės aktais ir papildomais nacionaliniais reikalavimais.

      Jei ūkis nenaudoja tik trąšų ar kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, jis negali būti ekologiškas – tai žymai platesnė sąvoka, apimanti ne tik trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą ar nenaudojimą. Kontroliuojamas visų ES teisės aktuose nurodytų reikalavimų laikymasis nuo pat dirvos paruošimo, sėklos pasėjimo, tręšimo, augalo auginimo, derliaus nuėmimo, sandėliavimo, produkto perdirbimo, ženklinimo, tiekimo rinkai ir kt. reikalavimų laikymasis.

      Europos Sąjungos ekologinio ūkininkavimo reglamentai yra sukurti taip, kad visoje ES būtų aiški ekologiškų maisto prekių gamybos struktūra. Tai tenkina vartotojų paklausą dėl patikimų ekologiškų produktų, tuo pačiu užtikrina sąžiningą rinką gamintojams, platintojams ir rinkodaros specialistams.

      O dėl „daugiau nei ekologiško ūkio“– yra taip pat privačių teisės aktais reglamentuotų ir pripažintų schemų, pvz., Vokietijos DEMETER schema, tačiau bet kuriuo atveju privalu laikytis visų privalomų ekologinės gamybos reikalavimų, o po to aukštesnių, papildomų ir privačių schemose nurodytų reikalavimų.

       Siekiant, kad Jūsų ūkis vadintųsi „ekologiškas“, reikėtų kreiptis į Lietuvos sertifikavimo įstaigą VšĮ „Ekoagros“ ir, tik laikantis reikalavimų, bus išduotas užaugintam derliui po pereinamojo laikotarpio sertifikatas.

      Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštą gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, biologinės įvairovės išsaugojimą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: tokiu būdu sukuriama tam tikra rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros.

      Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ūkis.

      Numatoma nuo 2021 m. rinkti paraiškas iš žemės ūkio veiklos subjektų, kurie sertifikuoja turimus plotus pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 19.

      Kokie yra artimiausi planai dėl žymėto dyzelino?

      Bendrojoje ES žemės ūkio politikoje, taip pat  ir Lietuvoje, numatyta subsidijuoti žemės ūkio verslą. Pasitelkiant mokslininkų išvadass ir atliktus skaičiavimus, mokesčių lengvatos yra efektyvesnės subsidijavimo forma nei tiesioginės subsidijos, todėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, apmokestinimo lengvatiniu akcizo tarifu politika laikoma tinkama priemone. Įvertinus žemės ūkio reikšmę, rizikas ir dabartinę situaciją pasaulyje, rekomenduojama Lietuvoje taikyti lengvatinį akcizo tarifą gazoliams, skirtiems žemės ūkio produktams gaminti, reguliuojant šio kuro įsigijimo normas.

      Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų išvadas ir pateiktas studijas, skirtas lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimui / panaikinimui, ir į tai, kad prieš priimant sprendimą visiškai atsisakyti akcizo lengvatos dyzeliniams degalams, skirtiems žemės ūkio veiklai vykdyti, yra ypatingai svarbu įvertinti Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumo išsaugojimo bei veiklos tęstinumo aspektus, siūlo neatsisakyti lengvatinio akcizo tarifo, o svarstyti galimybę taikyti nuosaikų ir laipsnišką normų mažinimą, taip skatinant mažesnį ir atsakingesnį sunaudojimą, pereinant prie tvaraus ūkininkavimo, atitinkamai mažinant ŠESD.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 20.

      Dėl augalų apsaugos priemonių, skirtų sodininkystei, registravimo ir leidimų juos naudoti. Kaip yra kitose ES šalyse narėse?

      Vadovaujantis  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir Lietuvos Respublikos augalų  apsaugos įstatymu, rinkai  tiekiami ir naudojami tik Lietuvos Respublikoje registruoti augalų apsaugos produktai. Veikliosios medžiagos, esančios augalų apsaugos produktuose, vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu (t. y. yra įrašytos į Reglamento priedą).

      Augalų apsaugos produktų registracijos tikslais, Europos Sąjunga yra suskirstyta į tris augalų apsaugos produktų registravimo zonas: Šiaurės, Vidurio ir Pietų. Lietuva priskirta prie Šiaurės zonos kartu su Latvija, Estija, Suomija, Danija, Švedija, Norvegija. Augalų apsaugos produktai registruojami kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, nepriklausomai, kuriai zonai priskirta valstybė narė.

      Asociacijos, žemės ūkio veiklos subjektai, įvertinę, kad kitose ES valstybėse (ypač, kaimyninėje Lenkijoje) yra žymiai didesnis augalų apsaugos produktų pasirinkimas, kreipiasi, kad būtų leidžiama įvežti į Lietuvą ir naudoti ten registruotus augalų apsaugos produktus. Nepaisant to, kad produktai yra registruoti kitose ES valstybėse, juos vis tiek būtina registruoti ir Lietuvoje. Tuo tikslu Reglamente nustatyta palengvinta registravimo procedūra, t. y. abipusio pripažinimo procedūra (supaprastinta, lyginant su įprasta registracija), kuri trunka iki 120 dienų. Jos metu atliekamas tik pateiktų dokumentų apie augalų apsaugos produktą vertinimas, t. y. nereikia atlikti tyrimų dėl saugumo, efektyvumo ir pan. Augalų apsaugos produktą, registruotą kitose ES valstybėje, galima naudoti Lietuvoje, tik užregistravus jį Lietuvoje.

      Žemės ūkio veiklos subjektų prašymu, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos priskyrimo centrinei zonai, kaip ir Lenkija. Europos Komisija, atsakydama į Lietuvos prašymą, informavo, kad nurodytame Reglamente nenustatyta jokių apribojimų skirtingoms zonoms priklausančioms valstybėms narėms laikytis abipusio autorizacijos pripažinimo principo. Tai reiškia, kad Lietuvai ir Lenkijai esant vienoje zonoje, Lenkijoje registruotus produktus vis tiek būtų privaloma registruoti ir Lietuvoje

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 21.

      Kodėl yra pertekliniai reikalavimai trąšų sandėliavimui?

      Sandėliuojant trumpą laikotarpį, ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo, pakuotas mineralines (neorganines) trąšas galima laikyti sandėliuose tiesiog ant grindų. Sandėliavimas pakuotų mineralinių (neorganinių) trąšų ant padėklų leidžia greičiau pastebėti pakuotės pažeidimus, kai trąšos pradeda byrėti, ir juos pašalinti. Taip sumažėja tikimybė atsitiktinai trąšoms patekti į aplinką. Taip pat, kai trąšos yra pakeltos nuo grindų, yra geresnis vėdinimas ir sumažėja tikimybė, kad trąšos dėl drėgmės sušoks.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 22.

      Kaip galima suderinti minimalų žemės apdirbimą su 50 procentų pesticidų kiekio sumažinimu?

      Diegiant neariamąsias technologijas, yra tausojama technika, o derlius ne tik išlieka toks pat, bet turi potencialą didėti. Taikant neariamąsias technologijas tik pirmuosius trejus metus, javų derlius gali būti šiek tiek mažesnis (iki 20 proc.), bet sąnaudos sumažėja daugiau kaip 1,5 karto. Teisingai įvaldžius neariamąsias technologijas, užsitikrinamas pasėlių padidėjęs atsparumas drėgmės stokai ir padidėjęs atsparumas ligoms. Dirvožemyje, taikant neariamąją technologiją ir tvarią daugianarę sėjomainą, įsigali naudingi mikroorganizmai, kurie padeda kovoti su patologiniais organizmais. Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų išvadomis taikant neariamąsias technologijas:

      - galima gauti didesnį augalų derlių, nei taikant ariamąsias technologijas;

      - reikia mažiau sintetinių trąšų (praėjus 2–3 metams);

      - reikia mažiau insekticidų, fungicidų, o po 2–3 metų net ir mažiau herbicidų;

      - lengviau ūkininkauti (mažesnės laiko ir gamybinių priemonių sąnaudos);

      - didina organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir fiksuoja CO2.

      Neariamasis žemės dirbimas yra daug našesnis ir leidžia sumažinti žemės dirbimo sąnaudas, sumažinti kenksmingų cheminių priemonių naudojimą bei padidinti žemės ūkių rentabilumą ir gyvybingumą, darant mažiau žalos aplinkai ir dirvožemiui. Neariamosios technologijos padeda išsaugoti dirvožemio viršutinio sluoksnio mikroflorą ir augalams naudingus gyvius.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 23.

      Pieno supirkimo kainos (kodėl didieji ūkiai gauna iki 3 kartų daugiau, nors reikalavimai visiškai visiems vienodi)?

      Lietuvoje pieno pirkimo kainos nustatomos pagal parduodamo pieno kiekį. LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme yra numatyta 10 pieno pardavėjų grupių, kurios nustatytos pagal parduoto pieno kiekį. Minėtame įstatyme numatyta, kad pieno pirkėjas, pirkdamas pieną iš tai pačiai pieno pardavėjų grupei priskiriamo pieno pardavėjo, už tos pačios kokybės pateiktą pieną privalo mokėti vienodo dydžio kainą. Įstatymas reglamentuoja tik pieno bazinę kainą, o priedų ir priemokų dydžių nereglamentuoja, todėl didžiausius kainų skirtumus sąlygoja taikomi skirtingų dydžių priedai, kurie priklauso nuo pardavėjo derybinių galių, konkurencijos ir kitų veiksnių.

      Kainų skirtumai tarp pieno pardavėjų grupių yra sąlygojami ir taikomo pieno surinkimo būdo, nes pieno surinkimo kaštai priklauso nuo to, kaip surenkamas pienas – pats brangiausias kainuojantis pieno surinkimas yra per pieno supirkimo punktus ir taikant pieno pavėžėjimo paslaugas (kai pieno surenkamas pardavėjų taroje ir nuvežamas į pieno surinkimo punktą), todėl pieno pardavėjams taip pristatantiems pieną mokamos mažiausios pieno kainos.

      Pažymėtina, kad vienas smulkus gamintojas neturės tokios derybinės galios, kokią turi stambus pieno pardavėjas, todėl pieno pardavėjai turėtų bendradarbiauti parduodant pieną ar ieškoti tiesioginio produktų pardavimo vartotojams kanalo, siekdami gauti didesnes pajamas už pagamintą pieną.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17