DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Tiesioginės išmokos 11
    • 1.

      Kokie esminiai reikalavimai gauti susietajai paramai už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pieninines ožkas už 2022 metus?

      Susietoji parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie: 

      1) 2022 m. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei paraiškoje nurodė (pažymėjo „varnele“), jog prašo skirti išmoką už visus valdoje laikomus savo, partnerio ar šeimos nario mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas (toliau – ūkinius gyvūnus);

      2) 2022 m. laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ūkinius gyvūnus, registre įregistruotus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.;

      3) kurių mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn., o mėsinės avys ir pieninės ožkos – 60 kalendorinių dienų amžiaus;

      4) laikėsi Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba suvedė į registrą duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą (atvežimą, išvežimą) ir kaitą (skerdimą, gaišimą, prieauglio atvedimą ir kt.);

      5) pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai - 81 ir 82) sėklino arba kergė ir šių karvių atvestus veršelius išlaikė valdoje 2022 metais 150 kalendorinių dienų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, mišrūnėms karvėms ar jų veršeliams nugaišus.

      Paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-118, galima rasti čia:

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a527e983754d11eb9fc9c3970976dfa1/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a030d626-14dc-4b57-9e8f-2c8313413af4.

      Atnaujinta: 2022 04 26

    • 2.

      Kokios bus taikomos sankcijos  už neįgyvendintą daugiamečių pievų atkūrimą?

      Nurodyti visiems bendrą sankcijos dydį nėra galimybės. Sankcijos skiriamos pagal individualią konkrečią situaciją ir nėra nurodomos tik pagal vieną parametrą (neatkurtą plotą). Yra skaičiuojama pagal formules apimant daug parametrų (deklaruojami plotai, neatkurti plotai, pažeidimo mastas ir kt.)

      Neatkūrus daugiamečių pievų, nemokama žalinimo išmoka už neatkurtą plotą, taip pat gali būti taikoma papildoma sankcija, atsižvelgiant į neatkurto ploto ir viso likusio tinkamo paramai ploto dydžio santykį.

      Sankcijos dydis, jei šis santykis:

        • neviršija 2 ha ar 3 proc. – netaikoma (pvz. 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 100 ha, tai nesudaro 2 ha ir 3 proc., todėl netaikoma)
        • iki 20 proc. – neatkurtas plotas x 0,5 (pvz., 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 10 ha, tai sudaro 11,11 proc., todėl taikoma 0,5 ha papildoma sankcija);
        • daugiau kaip 20 proc. – ¼ žalinimo išmokos (pvz., 2 ha neatkurta, deklaruota iš viso 8 ha, tai sudaro 33,33 proc., todėl taikoma 2 ha papildoma sankcija).

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 3.

      Kodėl reikia mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti atkurtų pievų nuotraukas?

      Manytume, kad tai nėra perteklinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad daugiametes pievas reikia atkurti iki paraiškos pateikimo. Jei pieva bus atkurta prieš pat paraiškos pateikimą, palydovinėse nuotraukose ne visada galima tiksliai nustatyti, kas konkrečiai tame sklype pasėta. Tai palengvina paraiškos administravimą, sumažina klaidų ir ginčytinų klausimų tikimybę. Taip pat tai papildomas įrankis, kuris būtų naudojamas, jei dėl lauko dydžio, konfigūracijos ir kt. palydovinė informacija negalėtų patvirtinti pievos atkūrimo.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 4.

      Kaip 2022 m. mokamos išmokos už galvijus?

      Susietosios paramos išmokos už 2022 m.  už 12 mėn. mėsinius galvijus ir už pieninių veislių bulius (toliau – už galvijus) bus mokamos laikytojui (valdos valdytojui), jei jis (ar jo partneris, ar šeimos narys) galviją nepertraukiamai išlaikys valdoje 30  kalendorinių  dienų laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d.  Galvijo išlaikymo laikotarpio pradžia buvo pasirinkta vasario 1 d., kad  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras bei Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM   per tokį trumpą  vieno mėnesio (sausio mėn.) laikotarpį turėtų galimybę  atlikti  visus būtinus administravimo (atrinkti tinkamus paramai galvijus už 2021 m.) ir kontrolės (įvertinti  patikrų vietoje duomenis už 2021 m., apskaičiuoti sankcijas, nustatyti siūlytinus rizikos kriterijus 2022 m. atrankai vykdyti ir atrinkti patikrai vietoje potencialius gauti paramą valdų valdytojus jau 2022 m.) procesus.

      Dėl gyvulių supirkėjų  dirbtinio galvijų supirkimo kainų mažinimo, kai  ūkininkai prikaupę nuo sausio  1 d. galvijų neparduoda iki kovo 3 d.

      Ministerija nepritaria šiam teiginiui, nes  2022 m. vidutinė galvijų supirkimo kaina augo ir  sausio mėn. ji sudarė 151,02 Eur/100 kg gyvojo svorio  ir 317,54 Eur/100 kg skerdenų svorio.

      Nagrinėdami  ŽŪIKVC duomenis apie galvijų vidutinę supirkimo kainą pagal gyvąjį svorį Lietuvos įmonėse 2021 m. sausio–gruodžio mėn., konstatuojame, kad  ji 2020 m. gruodžio mėn. sudarė 109,10 Eur/100 kg gyvojo svorio, 2021 m.: sausio  mėn. – 116,49 Eur/ 100 kg gyvojo svorio, vasario mėn. – 117,16 Eur/100 kg gyvojo svorio, kovo mėn. – 121,82 Eur/ 100 kg gyvojo svorio ir kiekvieną  mėnesį supirkimo kaina didėjo, kol galiausiai gruodžio mėn. sudarė 143,15 Eur/100 kg gyvojo svorio. Taigi,  galvijų supirkimo  kainų pokytis nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo nemažas, vidutinė galvijų supirkimo  kaina pagal gyvąjį svorį padidėjo iki 31,21 proc.

      Lietuvoje vidutinė supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų kaina nuo 2021 metų pradžios taip pat didėjo: 2020 m. gruodžio mėn.  vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal raumeningumo klases sudarė 234,29 Eur/100 kg skerdenų, 2021 m. sausio mėn. – 243,78 Eur/100 kg skerdenų, vasario  mėn. – 246,02 Eur/100 kg skerdenų, kovo mėn. – 252,32 Eur/ 100 kg skerdenų, o gruodžio mėn. padidėjo iki 303,85 Eur/ 100 kg skerdenų. 2021 m. (sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) bendra vidutinė supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų kaina sudarė 268,36 Eur/100 kg skerdenų svorio ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 13,23 proc. aukštesnė. Lyginant 2021 m. gruodžio mėn. su 2020 m. gruodžio mėn., bendra vidutinė galvijų supirkimo kaina  pagal skerdenų svorį ir kokybę padidėjo 29,69 proc. – tai akivaizdus kainos augimas (ŽŪIKVC šaltinis).

      Lietuvoje per 2021 metus iš viso buvo paskersta ir suklasifikuota pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę 138,627  tūkst. galvijų – 4,46 proc. daugiau, nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (ŽŪIKVC šaltinis).

      Nagrinėjant   2021 m. duomenis apie galvijų skerdimus (ŽŪIKVC šaltinis), akivaizdu, kad kamščių dėl galvijų nepardavimo skerdimui nebuvo dirbtinai sudaryta sausio–vasario mėn.: 2021 m. sausio mėn. skerdimui supirkta 13682 vnt. galvijų, vasario mėn. – 11511 vnt. galvijų, kovo mėn. –14 118 vnt. galvijų.

      Atsižvelgdami į ŽŪIKVC statistinius duomenis teikiame išvadą, jog nepriklausomai nuo paramos sąlygos išlaikyti galviją  valdoje iki kovo 2 d. (2021 m. – iki kovo 1 d.) imtinai, laikytojai galvijus sausio–vasario mėn. pardavinėjo skerdimui ir  galvijų supirkimo kaina didėjo  2021 m. ir didėja  2022 m.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 5.

      Ar 2023-2027 m. bus išmokos už pieninius bulius?

      2023–2027 m. siūloma remti aukštesnės kokybės mėsinių ir mišriųjų veislių galvijų augintojus. Tuo tarpu pieninių bulių lėšų dalį, kuri buvo mokama 2015–2022 m., perkelti pienininių veislių (melžiamų) karvių augintojams (daugiau nei 70 proc. šių ūkių augina ir pieninius bulius), taip labiau specializuojant kryptį ir ūkinę veiklą. Toks pasirinkimas nulemtas ir to, kad primelžto pieno kiekis, o ypač karvių skaičius, kasmet smarkiai mažėja, o poreikis žaliavinio pieno kiekiams (vartojimui ir perdirbimui) yra nepakankamas ir apie 30 proc. žaliavinio pieno yra įvežama iš kaimyninių valstybių.

      Lietuvos apsirūpinimas galvijiena 3 kartus viršija poreikį, o aukštos kokybės mėsinių veislių galvijienos nepakanka. 

      Susietosios paramos pieniniams buliams nauda šių galvijų augintojams nėra akivaizdi. Nors susietosios paramos dydis didėja, pieninių bulių skaičius bei jų laikytojų skaičius stabiliai mažėja: per pastaruosius 5 metus pieninių bulių laikytojų skaičius sumažėjo 36 proc., bulių skaičius – 17 proc., nors išmoka padidėjo 44 proc. Pastaruosius 3 metus apsirūpinimas jautiena didėja nepaisant mažėjančio pieninių bulių skaičiaus.

      Pastarąjį dešimtmetį apie 60 proc. visų Lietuvos įmonėse atliktų skerdenų sudarė karvių ir telyčių skerdenos. Jaunų bulių ir buliukų skerdimai sudaro apie 35 proc. ir ši dalis per dešimtmetį išliko stabili, nepaisant mokamos susietosios paramos buliams ir nepaisant to, kad per šį dešimtmetį pieninių bulių skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto (lyginant 2010 ir 2020 m., nors pastaruosius kelerius metus bulių skaičius ir mažėjo).

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 6.

      Ar yra nustatytas mažiausias plotas susietajai paramai už augalus gauti?

      Taip, išskyrus dvi susietosios paramos už augalus schemas, būtent, paramą už vaisius ir uogas, taip pat paramą už daržoves atvirajame grunte, visoms kitoms susietosios paramos už augalus schemoms yra nustatytas mažiausias plotas –  0,5 ha.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 7.

      Už kokius augalus galima gauti susietąją paramą?

      Susietąją paramą galima gauti už auginamus:

      1) vaisius, uogas;

      2) atvirajame grunte auginamas daržoves (išskyrus bulves);

      3) uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamas daržoves;

      4) baltyminius augalus (žirniai, pupos, lubinai, liucernos, dobilai, vikiai, gargždeniai, seradėlės, esparcetai, barkūnai, ožiarūčiai, lęšiai, žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys arba susidedantys tik iš baltyminių augalų);

      5) sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus;

      6) sėklines bulves;

      7) cukrinius runkelius.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 8.

      Jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria perimtoje valdoje (perimtoje iš vyresnio amžiaus ūkininkų, paveldėtoje ar pan.) ar toks įsikūrimas atitinka išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus?

      Taip, jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria kaip valdos valdytojas, o šis įsikūrimas jam yra pirmasis valdos įkūrimas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 9.

      Kas yra išmoka už pirmuosius hektarus?

      Išmoka už pirmuosius hektarus yra paramos schema, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio (Eur už ha) papildomą išmoką už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą. Tarkime, ūkininkas deklaruoja 100 hektarų, vadinasi, už juos gaus pagrindinę išmoką, o už pirmuosius 30 hektarų gaus dar ir papildomą išmoką. O tie, kurie dirba mažiau kaip 30 ha, gaus padidintą išmoką už visus savo hektarus.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 10.

      Kodėl tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkai gauna vienas iš mažiausių  visoje ES?

      Bazinis Lietuvos tiesioginių išmokų lygis susiformavo stojimo į ES laikotarpiu, pradiniams išmokų skaičiavimams pritaikius tuo metu galiojančius referencinius (2000–2002 m.) duomenis (žemės ūkio pasėlių derlingumai, primilžis, deklaruotas bendras žemės ūkio naudmenų plotas ir kt.), kurie tuo metu buvo itin maži ES mastu ir nepalankūs Lietuvai.

      Lietuva visuomet akcentavo nevienodą tiesioginių išmokų pasiskirstymą ir esminius išmokų lygių skirtumus tarp valstybių narių, kurie sąlygojo ir nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams su kitų ES šalių ūkininkais. Pabrėžėme siekį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES mastu, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, tačiau skirtumai tarp gaunamos paramos  nepagrįstai dideli.

      Klausimui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo skiriamas prioritetinis dėmesys, taip pat ir derybose dėl naujojo laikotarpio Daugiametės finansinės programos (DFP), siekiant kuo palankesnių Lietuvai nuostatų įtraukimo į DFP derybinį paketą.

      2020 m. liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje  pasiektas susitarimas leido užtikrinti geresnes finansines sąlygas Lietuvos  ūkininkams ir tuo pačiu prisidėjo prie spartesnės tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos, palyginus su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu.

      Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – jau 2022 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje pasieks 200 Eur/ha ir toliau didės, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. 

      Palyginus su 2014–2020 m., Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užtikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. Eur iki 4,1 mlrd. Eur, t. y. 30 proc. daugiau nei šiuo finansiniu laikotarpiu.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 11.

      Kokie esminiai reikalavimai gauti susietajai paramai už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pieninines ožkas už 2022 metus?

      Susietoji parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie: 

      1) 2022 m. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei paraiškoje nurodė (pažymėjo „varnele“), jog prašo skirti išmoką už visus valdoje laikomus savo, partnerio ar šeimos nario mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas (toliau – ūkinius gyvūnus);

      2) 2022 m. laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ūkinius gyvūnus, registre įregistruotus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.;

      3) kurių mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn., o mėsinės avys ir pieninės ožkos – 60 kalendorinių dienų amžiaus;

      4) laikėsi Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba suvedė į registrą duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą (atvežimą, išvežimą) ir kaitą (skerdimą, gaišimą, prieauglio atvedimą ir kt.);

      5) pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai - 81 ir 82) sėklino arba kergė ir šių karvių atvestus veršelius išlaikė valdoje 2022 metais 150 kalendorinių dienų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, mišrūnėms karvėms ar jų veršeliams nugaišus.

      Paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-118, galima rasti čia:

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a527e983754d11eb9fc9c3970976dfa1/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a030d626-14dc-4b57-9e8f-2c8313413af4.

       

       

      Atnaujinta: 2022 04 27