DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Tiesioginės išmokos 13
    • 1.

      Kokie esminiai reikalavimai gauti susietajai paramai už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pieninines ožkas už 2022 metus?

      Susietoji parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie: 

      1) 2022 m. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei paraiškoje nurodė (pažymėjo „varnele“), jog prašo skirti išmoką už visus valdoje laikomus savo, partnerio ar šeimos nario mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas (toliau – ūkinius gyvūnus);

      2) 2022 m. laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ūkinius gyvūnus, registre įregistruotus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.;

      3) kurių mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn., o mėsinės avys ir pieninės ožkos – 60 kalendorinių dienų amžiaus;

      4) laikėsi Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba suvedė į registrą duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą (atvežimą, išvežimą) ir kaitą (skerdimą, gaišimą, prieauglio atvedimą ir kt.);

      5) pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai - 81 ir 82) sėklino arba kergė ir šių karvių atvestus veršelius išlaikė valdoje 2022 metais 150 kalendorinių dienų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, mišrūnėms karvėms ar jų veršeliams nugaišus.

      Paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-118, galima rasti čia:

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a527e983754d11eb9fc9c3970976dfa1/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a030d626-14dc-4b57-9e8f-2c8313413af4.

      Atnaujinta: 2022 04 26

    • 2.

      Kokios bus taikomos sankcijos  už neįgyvendintą daugiamečių pievų atkūrimą?

      Nurodyti visiems bendrą sankcijos dydį nėra galimybės. Sankcijos skiriamos pagal individualią konkrečią situaciją ir nėra nurodomos tik pagal vieną parametrą (neatkurtą plotą). Yra skaičiuojama pagal formules apimant daug parametrų (deklaruojami plotai, neatkurti plotai, pažeidimo mastas ir kt.)

      Neatkūrus daugiamečių pievų, nemokama žalinimo išmoka už neatkurtą plotą, taip pat gali būti taikoma papildoma sankcija, atsižvelgiant į neatkurto ploto ir viso likusio tinkamo paramai ploto dydžio santykį.

      Sankcijos dydis, jei šis santykis:

        • neviršija 2 ha ar 3 proc. – netaikoma (pvz. 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 100 ha, tai nesudaro 2 ha ir 3 proc., todėl netaikoma)
        • iki 20 proc. – neatkurtas plotas x 0,5 (pvz., 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 10 ha, tai sudaro 11,11 proc., todėl taikoma 0,5 ha papildoma sankcija);
        • daugiau kaip 20 proc. – ¼ žalinimo išmokos (pvz., 2 ha neatkurta, deklaruota iš viso 8 ha, tai sudaro 33,33 proc., todėl taikoma 2 ha papildoma sankcija).

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 3.

      Kodėl reikia mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti atkurtų pievų nuotraukas?

      Manytume, kad tai nėra perteklinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad daugiametes pievas reikia atkurti iki paraiškos pateikimo. Jei pieva bus atkurta prieš pat paraiškos pateikimą, palydovinėse nuotraukose ne visada galima tiksliai nustatyti, kas konkrečiai tame sklype pasėta. Tai palengvina paraiškos administravimą, sumažina klaidų ir ginčytinų klausimų tikimybę. Taip pat tai papildomas įrankis, kuris būtų naudojamas, jei dėl lauko dydžio, konfigūracijos ir kt. palydovinė informacija negalėtų patvirtinti pievos atkūrimo.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 4.

      Kaip naujuoju laikotarpiu bus mokama perskirstymo parama?

      Naujuoju laikotarpiu planuojama, kad perskirstymo parama bus mokama visiems ūkiams iki 500 ha ŽŪN ploto. Didžiausi šalies ūkiai (daugiau kaip 500 ha) dirba pelningai ir yra gyvybingi net be paramos. Be to, dėl išskirtinai didelių valdomų plotų, jų gaunamos atsietosios išmokos daug kartų didesnės už mažesnių ūkių gaunamas subsidijas, kas dar labiau didina pajamų atotrūkį tarp skirtingų ūkių pagal dydį. Kita vertus, paramos už pirmuosius 50 ha netekimas šiems ūkiams neturėtų didelės ekonominės žalos. Todėl, siekiant sutelkti kuo daugiau paramos mažiems ir vidutiniams ūkiams  ir atsižvelgiant į minimalias šios paramos netekimo pasekmes, ūkiai, deklaruojantys daugiau nei 500 ha, perskirstomosios pajamų paramos negauna.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 5.

      Kaip 2022 m. mokamos išmokos už galvijus?

      Susietosios paramos išmokos už 2022 m.  už 12 mėn. mėsinius galvijus ir už pieninių veislių bulius (toliau – už galvijus) bus mokamos laikytojui (valdos valdytojui), jei jis (ar jo partneris, ar šeimos narys) galviją nepertraukiamai išlaikys valdoje 30  kalendorinių  dienų laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d.  Galvijo išlaikymo laikotarpio pradžia buvo pasirinkta vasario 1 d., kad  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras bei Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM   per tokį trumpą  vieno mėnesio (sausio mėn.) laikotarpį turėtų galimybę  atlikti  visus būtinus administravimo (atrinkti tinkamus paramai galvijus už 2021 m.) ir kontrolės (įvertinti  patikrų vietoje duomenis už 2021 m., apskaičiuoti sankcijas, nustatyti siūlytinus rizikos kriterijus 2022 m. atrankai vykdyti ir atrinkti patikrai vietoje potencialius gauti paramą valdų valdytojus jau 2022 m.) procesus.

      Dėl gyvulių supirkėjų  dirbtinio galvijų supirkimo kainų mažinimo, kai  ūkininkai prikaupę nuo sausio  1 d. galvijų neparduoda iki kovo 3 d.

      Ministerija nepritaria šiam teiginiui, nes  2022 m. vidutinė galvijų supirkimo kaina augo ir  sausio mėn. ji sudarė 151,02 Eur/100 kg gyvojo svorio  ir 317,54 Eur/100 kg skerdenų svorio.

      Nagrinėdami  ŽŪIKVC duomenis apie galvijų vidutinę supirkimo kainą pagal gyvąjį svorį Lietuvos įmonėse 2021 m. sausio–gruodžio mėn., konstatuojame, kad  ji 2020 m. gruodžio mėn. sudarė 109,10 Eur/100 kg gyvojo svorio, 2021 m.: sausio  mėn. – 116,49 Eur/ 100 kg gyvojo svorio, vasario mėn. – 117,16 Eur/100 kg gyvojo svorio, kovo mėn. – 121,82 Eur/ 100 kg gyvojo svorio ir kiekvieną  mėnesį supirkimo kaina didėjo, kol galiausiai gruodžio mėn. sudarė 143,15 Eur/100 kg gyvojo svorio. Taigi,  galvijų supirkimo  kainų pokytis nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo nemažas, vidutinė galvijų supirkimo  kaina pagal gyvąjį svorį padidėjo iki 31,21 proc.

      Lietuvoje vidutinė supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų kaina nuo 2021 metų pradžios taip pat didėjo: 2020 m. gruodžio mėn.  vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal raumeningumo klases sudarė 234,29 Eur/100 kg skerdenų, 2021 m. sausio mėn. – 243,78 Eur/100 kg skerdenų, vasario  mėn. – 246,02 Eur/100 kg skerdenų, kovo mėn. – 252,32 Eur/ 100 kg skerdenų, o gruodžio mėn. padidėjo iki 303,85 Eur/ 100 kg skerdenų. 2021 m. (sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) bendra vidutinė supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų kaina sudarė 268,36 Eur/100 kg skerdenų svorio ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 13,23 proc. aukštesnė. Lyginant 2021 m. gruodžio mėn. su 2020 m. gruodžio mėn., bendra vidutinė galvijų supirkimo kaina  pagal skerdenų svorį ir kokybę padidėjo 29,69 proc. – tai akivaizdus kainos augimas (ŽŪIKVC šaltinis).

      Lietuvoje per 2021 metus iš viso buvo paskersta ir suklasifikuota pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę 138,627  tūkst. galvijų – 4,46 proc. daugiau, nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (ŽŪIKVC šaltinis).

      Nagrinėjant   2021 m. duomenis apie galvijų skerdimus (ŽŪIKVC šaltinis), akivaizdu, kad kamščių dėl galvijų nepardavimo skerdimui nebuvo dirbtinai sudaryta sausio–vasario mėn.: 2021 m. sausio mėn. skerdimui supirkta 13682 vnt. galvijų, vasario mėn. – 11511 vnt. galvijų, kovo mėn. –14 118 vnt. galvijų.

      Atsižvelgdami į ŽŪIKVC statistinius duomenis teikiame išvadą, jog nepriklausomai nuo paramos sąlygos išlaikyti galviją  valdoje iki kovo 2 d. (2021 m. – iki kovo 1 d.) imtinai, laikytojai galvijus sausio–vasario mėn. pardavinėjo skerdimui ir  galvijų supirkimo kaina didėjo  2021 m. ir didėja  2022 m.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 6.

      Ar 2023-2027 m. bus išmokos už pieninius bulius?

      2023–2027 m. siūloma remti aukštesnės kokybės mėsinių ir mišriųjų veislių galvijų augintojus. Tuo tarpu pieninių bulių lėšų dalį, kuri buvo mokama 2015–2022 m., perkelti pienininių veislių (melžiamų) karvių augintojams (daugiau nei 70 proc. šių ūkių augina ir pieninius bulius), taip labiau specializuojant kryptį ir ūkinę veiklą. Toks pasirinkimas nulemtas ir to, kad primelžto pieno kiekis, o ypač karvių skaičius, kasmet smarkiai mažėja, o poreikis žaliavinio pieno kiekiams (vartojimui ir perdirbimui) yra nepakankamas ir apie 30 proc. žaliavinio pieno yra įvežama iš kaimyninių valstybių.

      Lietuvos apsirūpinimas galvijiena 3 kartus viršija poreikį, o aukštos kokybės mėsinių veislių galvijienos nepakanka. 

      Susietosios paramos pieniniams buliams nauda šių galvijų augintojams nėra akivaizdi. Nors susietosios paramos dydis didėja, pieninių bulių skaičius bei jų laikytojų skaičius stabiliai mažėja: per pastaruosius 5 metus pieninių bulių laikytojų skaičius sumažėjo 36 proc., bulių skaičius – 17 proc., nors išmoka padidėjo 44 proc. Pastaruosius 3 metus apsirūpinimas jautiena didėja nepaisant mažėjančio pieninių bulių skaičiaus.

      Pastarąjį dešimtmetį apie 60 proc. visų Lietuvos įmonėse atliktų skerdenų sudarė karvių ir telyčių skerdenos. Jaunų bulių ir buliukų skerdimai sudaro apie 35 proc. ir ši dalis per dešimtmetį išliko stabili, nepaisant mokamos susietosios paramos buliams ir nepaisant to, kad per šį dešimtmetį pieninių bulių skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto (lyginant 2010 ir 2020 m., nors pastaruosius kelerius metus bulių skaičius ir mažėjo).

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 7.

      Ką reikia žinoti apie išartų daugiamečių pievų atkūrimą?

      Kur  galiu rasti bendrą informaciją dėl  pievų atkūrimo?

      Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje, pasinaudoję nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pievu-atstatymas/40001#res 

      Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad reikia atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

      Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?

      Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.

      Paaiškėjus, kad šiais metais šis santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

      Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus - jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

      Ar jau priimtas sprendimas atkurti daugiametes pievas?

      Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

      Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

      Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas iš jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.

      Ar visiems ūkininkams tektų prievolė atkurti daugiametes pievas?

      Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie per pastaruosius dvejus metus pertvarkė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtą žemę į kitos paskirties žemę.

      Preliminariai tokia prievolė gali atsirasti maždaug 30 tūkst. ūkininkų.

      Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikėtų atkurti?

      Atsiradus prievolei atkurti pievas būtų taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

      Kiekvienas pareiškėjas turėtų atkurti 53 proc. suarto ploto. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6  ha plotą. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje arba kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.

      Iki kada reikės atstatyti pievą?

      Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų rinkimo laikotarpio pradžios.

      Kaip  turėsiu informuoti NMA apie atkurtą pievą?

      Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. mobiliąja programėle „NMA agro“ turės pateikti atkurtų pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

      Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

      Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės pasėlio kodu AGP. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

      Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikia atkurti?

      Kiekvienas pareiškėjas turi atkuri 53 proc. suarto ploto. Pvz., jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6  ha plotą. Šį plotą gali atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.  

      Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

      Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

      - daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);

      - valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;

      - pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;  

      - daugiametės pievos buvo suartos ir pakeistos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus), kurie yra sertifikuoti ekologinei gamybai pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, nuostatas, einamaisiais metais yra deklaruotos ekologinio ūkio.

      Kokios sankcijos būtų taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?

      Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.

      Jei ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

      Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.

      Kokioje vietoje galima atkurti daugiametes pievas?

      Pagal  Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame valdoje. Taigi, plotui atkurti galite naudoti ir anksčiau deklaruotus, ir nedeklaruotus plotus, kurie žemės ūkio naudmenų sluoksnyje nėra nustatyti kaip daugiametė pieva ar ganykla.

      Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima.

      Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. 

      Kodėl reikalinga atkurti  daugiamete pievas kurios buvo suartos prieš 2 metus, o ne prieš 5 metus?

      Tai yra EK reglamento Nr. 639/2014 44 nuostata, taikoma visoms šalims narėms. Reglamente nurodoma, kad valstybė narė turi pareigą reikalauti atstatyti suartų pievų plotus tų ūkininkų, kurie, remiantis per ankstesnius dvejus kalendorinius metus pateiktomis paraiškomis, disponuoja žemės ūkio paskirties žemės plotais, kurie iš daugiamečių žolynų arba daugiametės ganyklos žemės buvo paversti kitos paskirties plotais.

      Jeigu Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

      Kas yra laikoma daugiamete pieva?

      Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti.

      Jeigu ūkininkas vieną pievą išarė grūdams, o kitoje vietoje tokį pat plotą atsėjo, ar tai bus laikoma  tinkamu pievos atstatymo reikalavimo įvykdymu?

      Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. 

      Kur kreiptis norint atkurti pievas ir susidūrus su netipinėmis situacijomis?

      Per pastaruosius dvejus metus daugiametes pievas ar ganyklas suarę ūkininkai ir dabar norintys jas atkurti, gali susidurti su įvairiomis netipinėmis situacijomis. Žemės ūkio ministerija ieškos galimybių taikyti išimtis tokiais išskirtiniais atvejais. Todėl prašome informaciją apie savo konkretų atvejį siųsti el. paštu [email protected] Tokie atvejai bus nedelsiant nagrinėjami, o apie sprendimus iš karto informuosime.

       

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 8.

      Ar yra nustatytas mažiausias plotas susietajai paramai už augalus gauti?

      Taip, išskyrus dvi susietosios paramos už augalus schemas, būtent, paramą už vaisius ir uogas, taip pat paramą už daržoves atvirajame grunte, visoms kitoms susietosios paramos už augalus schemoms yra nustatytas mažiausias plotas –  0,5 ha.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 9.

      Už kokius augalus galima gauti susietąją paramą?

      Susietąją paramą galima gauti už auginamus:

      1) vaisius, uogas;

      2) atvirajame grunte auginamas daržoves (išskyrus bulves);

      3) uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamas daržoves;

      4) baltyminius augalus (žirniai, pupos, lubinai, liucernos, dobilai, vikiai, gargždeniai, seradėlės, esparcetai, barkūnai, ožiarūčiai, lęšiai, žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys arba susidedantys tik iš baltyminių augalų);

      5) sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus;

      6) sėklines bulves;

      7) cukrinius runkelius.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 10.

      Jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria perimtoje valdoje (perimtoje iš vyresnio amžiaus ūkininkų, paveldėtoje ar pan.) ar toks įsikūrimas atitinka išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus?

      Taip, jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria kaip valdos valdytojas, o šis įsikūrimas jam yra pirmasis valdos įkūrimas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 11.

      Kas yra išmoka už pirmuosius hektarus?

      Išmoka už pirmuosius hektarus yra paramos schema, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio (Eur už ha) papildomą išmoką už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą. Tarkime, ūkininkas deklaruoja 100 hektarų, vadinasi, už juos gaus pagrindinę išmoką, o už pirmuosius 30 hektarų gaus dar ir papildomą išmoką. O tie, kurie dirba mažiau kaip 30 ha, gaus padidintą išmoką už visus savo hektarus.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 12.

      Kodėl tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkai gauna vienas iš mažiausių  visoje ES?

      Bazinis Lietuvos tiesioginių išmokų lygis susiformavo stojimo į ES laikotarpiu, pradiniams išmokų skaičiavimams pritaikius tuo metu galiojančius referencinius (2000–2002 m.) duomenis (žemės ūkio pasėlių derlingumai, primilžis, deklaruotas bendras žemės ūkio naudmenų plotas ir kt.), kurie tuo metu buvo itin maži ES mastu ir nepalankūs Lietuvai.

      Lietuva visuomet akcentavo nevienodą tiesioginių išmokų pasiskirstymą ir esminius išmokų lygių skirtumus tarp valstybių narių, kurie sąlygojo ir nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams su kitų ES šalių ūkininkais. Pabrėžėme siekį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES mastu, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, tačiau skirtumai tarp gaunamos paramos  nepagrįstai dideli.

      Klausimui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo skiriamas prioritetinis dėmesys, taip pat ir derybose dėl naujojo laikotarpio Daugiametės finansinės programos (DFP), siekiant kuo palankesnių Lietuvai nuostatų įtraukimo į DFP derybinį paketą.

      2020 m. liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje  pasiektas susitarimas leido užtikrinti geresnes finansines sąlygas Lietuvos  ūkininkams ir tuo pačiu prisidėjo prie spartesnės tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos, palyginus su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu.

      Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – jau 2022 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje pasieks 200 Eur/ha ir toliau didės, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. 

      Palyginus su 2014–2020 m., Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užtikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. Eur iki 4,1 mlrd. Eur, t. y. 30 proc. daugiau nei šiuo finansiniu laikotarpiu.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 13.

      Kokie esminiai reikalavimai gauti susietajai paramai už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pieninines ožkas už 2022 metus?

      Susietoji parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie: 

      1) 2022 m. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei paraiškoje nurodė (pažymėjo „varnele“), jog prašo skirti išmoką už visus valdoje laikomus savo, partnerio ar šeimos nario mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas (toliau – ūkinius gyvūnus);

      2) 2022 m. laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ūkinius gyvūnus, registre įregistruotus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.;

      3) kurių mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn., o mėsinės avys ir pieninės ožkos – 60 kalendorinių dienų amžiaus;

      4) laikėsi Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba suvedė į registrą duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą (atvežimą, išvežimą) ir kaitą (skerdimą, gaišimą, prieauglio atvedimą ir kt.);

      5) pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai - 81 ir 82) sėklino arba kergė ir šių karvių atvestus veršelius išlaikė valdoje 2022 metais 150 kalendorinių dienų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, mišrūnėms karvėms ar jų veršeliams nugaišus.

      Paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-118, galima rasti čia:

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a527e983754d11eb9fc9c3970976dfa1/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a030d626-14dc-4b57-9e8f-2c8313413af4.

       

       

      Atnaujinta: 2022 04 27