DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Tiesioginės išmokos 10
    • 1.

      Ką reikia žinoti apie išartų daugiamečių pievų atkūrimą?

      Kur  galiu rasti bendrą informaciją dėl  pievų atkūrimo?

      Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje, pasinaudoję nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pievu-atstatymas/40001#res 

      Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad reikia atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

      Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?

      Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.

      Paaiškėjus, kad šiais metais šis santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

      Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus - jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

      Ar jau priimtas sprendimas atkurti daugiametes pievas?

      Sprendimo atkurti daugiametes pievas dar nėra. Žemės ūkio ministerija gruodžio 15 d. notifikavo Europos Komisijai, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu.

      Tuo pačiu Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. Europos Komisija šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas.

      Nacionalinė mokėjimo agentūra yra įpareigota informuoti ūkininkus apie susidariusią situaciją dar šiemet. Šiuo metu ūkininkams yra išsiųsti pranešimai apie tai, kokį pievų plotą konkrečiai kiekvienas iš jų turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d.

      Ar visiems ūkininkams tektų prievolė atkurti daugiametes pievas?

      Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie per pastaruosius dvejus metus pertvarkė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtą žemę į kitos paskirties žemę.

      Preliminariai tokia prievolė gali atsirasti maždaug 30 tūkst. ūkininkų.

      Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikėtų atkurti?

      Atsiradus prievolei atkurti pievas būtų taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

      Kiekvienas pareiškėjas turėtų atkurti 53 proc. suarto ploto. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6  ha plotą. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje arba kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.

      Iki kada reikės atstatyti pievą?

      Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų rinkimo laikotarpio pradžios.

      Kaip  turėsiu informuoti NMA apie atkurtą pievą?

      Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. mobiliąja programėle „NMA agro“ turės pateikti atkurtų pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

      Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

      Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės pasėlio kodu AGP. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

      Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikia atkurti?

      Kiekvienas pareiškėjas turi atkuri 53 proc. suarto ploto. Pvz., jeigu pareiškėjas suarė 20 ha, jis turėtų atkurti 53 proc. šio suarto ploto, t. y. 10,6  ha plotą. Šį plotą gali atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.  

      Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

      Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

      - daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);

      - valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;

      - pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;  

      - daugiametės pievos buvo suartos ir pakeistos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus), kurie yra sertifikuoti ekologinei gamybai pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, nuostatas, einamaisiais metais yra deklaruotos ekologinio ūkio.

      Kokios sankcijos būtų taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?

      Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.

      Jei ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

      Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.

      Kokioje vietoje galima atkurti daugiametes pievas?

      Pagal  Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame valdoje. Taigi, plotui atkurti galite naudoti ir anksčiau deklaruotus, ir nedeklaruotus plotus, kurie žemės ūkio naudmenų sluoksnyje nėra nustatyti kaip daugiametė pieva ar ganykla.

      Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima.

      Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. 

      Kodėl reikalinga atkurti  daugiamete pievas kurios buvo suartos prieš 2 metus, o ne prieš 5 metus?

      Tai yra EK reglamento Nr. 639/2014 44 nuostata, taikoma visoms šalims narėms. Reglamente nurodoma, kad valstybė narė turi pareigą reikalauti atstatyti suartų pievų plotus tų ūkininkų, kurie, remiantis per ankstesnius dvejus kalendorinius metus pateiktomis paraiškomis, disponuoja žemės ūkio paskirties žemės plotais, kurie iš daugiamečių žolynų arba daugiametės ganyklos žemės buvo paversti kitos paskirties plotais.

      Jeigu Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

      Kas yra laikoma daugiamete pieva?

      Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti.

      Jeigu ūkininkas vieną pievą išarė grūdams, o kitoje vietoje tokį pat plotą atsėjo, ar tai bus laikoma  tinkamu pievos atstatymo reikalavimo įvykdymu?

      Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. 

      Kur kreiptis norint atkurti pievas ir susidūrus su netipinėmis situacijomis?

      Per pastaruosius dvejus metus daugiametes pievas ar ganyklas suarę ūkininkai ir dabar norintys jas atkurti, gali susidurti su įvairiomis netipinėmis situacijomis. Žemės ūkio ministerija ieškos galimybių taikyti išimtis tokiais išskirtiniais atvejais. Todėl prašome informaciją apie savo konkretų atvejį siųsti el. paštu press@zum.lt. Tokie atvejai bus nedelsiant nagrinėjami, o apie sprendimus iš karto informuosime.

       

      Atnaujinta: 2021 12 31

    • 2.

      Ar yra nustatytas mažiausias plotas susietajai paramai už augalus gauti?

      Taip, išskyrus dvi susietosios paramos už augalus schemas, būtent, paramą už vaisius ir uogas, taip pat paramą už daržoves atvirajame grunte, visoms kitoms susietosios paramos už augalus schemoms yra nustatytas mažiausias plotas –  0,5 ha.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 3.

      Už kokius augalus galima gauti susietąją paramą?

      Susietąją paramą galima gauti už auginamus:

      1) vaisius, uogas;

      2) atvirajame grunte auginamas daržoves (išskyrus bulves);

      3) uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamas daržoves;

      4) baltyminius augalus (žirniai, pupos, lubinai, liucernos, dobilai, vikiai, gargždeniai, seradėlės, esparcetai, barkūnai, ožiarūčiai, lęšiai, žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys arba susidedantys tik iš baltyminių augalų);

      5) sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus;

      6) sėklines bulves;

      7) cukrinius runkelius.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 4.

      Jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria perimtoje valdoje (perimtoje iš vyresnio amžiaus ūkininkų, paveldėtoje ar pan.) ar toks įsikūrimas atitinka išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimus?

      Taip, jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria kaip valdos valdytojas, o šis įsikūrimas jam yra pirmasis valdos įkūrimas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 5.

      Kas yra išmoka už pirmuosius hektarus?

      Išmoka už pirmuosius hektarus yra paramos schema, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio (Eur už ha) papildomą išmoką už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą. Tarkime, ūkininkas deklaruoja 100 hektarų, vadinasi, už juos gaus pagrindinę išmoką, o už pirmuosius 30 hektarų gaus dar ir papildomą išmoką. O tie, kurie dirba mažiau kaip 30 ha, gaus padidintą išmoką už visus savo hektarus.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 6.

      Kokios tiesioginės išmokos mokamos pareiškėjams?

      Nuo 2015 metų tiesioginių išmokų struktūrą sudaro:

      • pagrindinė išmoka, skiriama už visas deklaruotas ir paramos skyrimo reikalavimus atitikusias žemės ūkio naudmenas;
      • išmoka už pirmuosius hektarus, kuri mokama už pirmuosius 30 ha;
      • žalinimo išmoka;
      • išmoka jaunajam ūkininkui, kuri mokama už pirmuosius 90 ha;
      • susietoji parama.

       

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 7.

      Ar planuojamos tiesioginių išmokų „lubos“, kad fiziniai asmenys (ūkininkai), turintys akcijų juridiniuose asmenyse (žemės ūkio bendrovės), negautų numatytų išmokų, kurios viršija dabartines „lubas“? Ar planuojamas stambiųjų ūkininkų mokesčių „lubų“ panaikinimas?

      Pagal Reglamento 1307/2013 11 str. nuostatas išmokų mažinimas 2021–2022 m. gali būti tik nuo pagrindinių išmokų sumų, viršijančių 150 tūkst. Eur.

      Ministerija šiais metais (2021 m. deklaracijoms) nusprendė netaikyti išmokų sumažinimo. Toks sprendimas buvo sąlygotas dviejų esminių elementų 1. 2019 m. išmokų mažinimo mechanizmas ir parinktos sąlygos nesuveikė Lietuvoje; 2. itin trumas laikas, per kurį ministerija turėjo apsispręsti taikyti mechanizmą nuo 2021 m., ir apie tai informuoti Europos Komisiją.

      Ministerija siekdama, kad šis mechanizmas veiktų ir būtų realiai sumažintos išmokos, nuo 2022 m. planuoja taikyti išmokų sumažinimą. Tikėtina, kad bus pasinaudota galimybe neišskaičiuoti  atlyginimų ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių bei bus pasinaudota 11 str. 5 dalies nuostata apie galimybę pritaikyti išmokų mažinimą susijusiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurie valdo (pvz., kaip akcininkai) keletą ūkio subjektų. Šie siekiai dar bus detaliai analizuojami, vertinami ir pristatomi žemdirbių visuomenei.

      Ūkininkai nuo apmokestinamųjų pajamų moka GPM, VSD ir PSD mokesčius kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys. Ūkininkų apmokestinamosioms pajamos taikomas GPM tarifas  yra toks pat, kaip ir kitiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą, jis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų – gali būti nuo 5 proc. iki 15 proc. Jokių ,,lubų“ ūkininkų apmokestinimui GPM mokesčiu netaikoma.  Ūkininkai ne PVM mokėtojai yra atleisti nuo pajamų apmokestinimo.

      Ūkininkams  mokant VSD ir PSD įmokas, taip pat netaikomi  išskirtinumai, lyginant su  kitų asmenų, vykdančių individualią veiklą, apmokestinimu. Pajamas deklaruojančių asmenų socialinio draudimo bazė – 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, o maksimali apmokestinamų pajamų  suma, t. y. apmokestinamųjų pajamų ,,lubos“ yra 43 VDU (2021 m. – 58 166,10 Eur) per metus. Pritaikomos VSD ir PSD apmokestinamųjų pajamų „lubos“ yra taip pat visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims vienodos, taigi  ūkininkams nepritaikomi jokie išskirtinumai. Pajamas deklaruojančių ūkininkų, kaip ir kitų individualia veikla užsiimančių asmenų, maksimalus metinis PSD įmokų dydis 2021 m. yra 4 060 Eur, VSD – 7 282,40 Eur, jei nėra pensijai papildomai kaupiama.  Metinė įmokų suma priklauso nuo per praėjusius metus uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio. Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdų dydis yra iki 4 EDV, yra atleisti nuo VSD įmokų mokėjimo. O pačiose mačiausiose (iki 2 EDV) valdose veiklą vykdantys ūkininkai moka mažesnį PSD įmokų tarifą.

      Šiais metais Finansų ministerija sudarė darbo grupę, kurios tikslas peržiūrėti visas Lietuvoje galiojančias mokestines lengvatas. Ūkininkų,  kaip ir kitų individualia veikla užsiimančių asmenų, apmokestinimo sąlygų, iš jų ir žemės ūkio veikloje naudojamo gazolio akcizo lengvatos, peržiūrėjimas šios darbo grupės veikloje taip pat yra numatytas. Diskusijos dėl apmokestinimo tobulinimo yra tęsiamos, todėl  įvardyti konkrečius pakeitimus kol kas nėra galimybių.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 8.

      Kodėl tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkai gauna vienas iš mažiausių  visoje ES?

      Bazinis Lietuvos tiesioginių išmokų lygis susiformavo stojimo į ES laikotarpiu, pradiniams išmokų skaičiavimams pritaikius tuo metu galiojančius referencinius (2000–2002 m.) duomenis (žemės ūkio pasėlių derlingumai, primilžis, deklaruotas bendras žemės ūkio naudmenų plotas ir kt.), kurie tuo metu buvo itin maži ES mastu ir nepalankūs Lietuvai.

      Lietuva visuomet akcentavo nevienodą tiesioginių išmokų pasiskirstymą ir esminius išmokų lygių skirtumus tarp valstybių narių, kurie sąlygojo ir nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams su kitų ES šalių ūkininkais. Pabrėžėme siekį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES mastu, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, tačiau skirtumai tarp gaunamos paramos  nepagrįstai dideli.

      Klausimui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo skiriamas prioritetinis dėmesys, taip pat ir derybose dėl naujojo laikotarpio Daugiametės finansinės programos (DFP), siekiant kuo palankesnių Lietuvai nuostatų įtraukimo į DFP derybinį paketą.

      2020 m. liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje  pasiektas susitarimas leido užtikrinti geresnes finansines sąlygas Lietuvos  ūkininkams ir tuo pačiu prisidėjo prie spartesnės tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos, palyginus su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu.

      Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – jau 2022 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje pasieks 200 Eur/ha ir toliau didės, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. 

      Palyginus su 2014–2020 m., Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užtikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. Eur iki 4,1 mlrd. Eur, t. y. 30 proc. daugiau nei šiuo finansiniu laikotarpiu.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 9.

      Kokiu atveju 2021 metais susietoji parama už pienines karves nemokama?

      2021 m. parama nemokama:

      • už pieninę karvę, jeigu ŪGR nėra duomenų apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėn. laikotarpiu (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.);
      • už pieninę karvę, jeigu valdos valdytojas ar jo partneris duomenis apie pieninės karvės perkėlimą ir (ar) kaitą pateikė ŪGR  pavėluotai (po 7 kalendorinių dienų) pieninės karvės išlaikymo laikotarpiu (2021 m. balandžio 1 d.–2021 m. birželio 30 d.);
      • už pieninę karvę, jeigu pieninė karvė buvo parduota ar dovanota kitos valdos valdytojui ir (ar) partneriui 2021 m. balandžio 1 d.– 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu;
      • kurie patys arba jų sutuoktiniai yra patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 10.

      Kokie pagrindiniai reikalavimai, siekiant gauti susietąją paramą už pienines karves 2021 metais? 

      2021 m.  parama bus mokama tiems Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdų valdytojams, kurių valdoje valdytojo ir (ar) partnerių vardu Ūkinių gyvūnų registre yra įregistruotos ir 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. (3 mėn.) laikotarpiu bus nepertraukiamai išlaikytos valdoje pieninių veislių karvės. Be to, valdos valdytojas 2021 metais turi pateikti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraišką bei joje pažymėti, kad nori gauti susietąją paramą už pienines karves. Taip pat bus tikrinama Ūkinių gyvūnų registre, ar yra įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) 18 mėnesių laikotarpiu iki einamųjų metų kovo 31 d. (t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.). Valdų valdytojai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas suvesti duomenis į ŪGR arba pranešti VMVT. Paramos avansus numatoma mokėti nuo 2021 m. spalio 15 d., o likusią paramos dalį – nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

      Šios paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021m.  sausio 29 d.  įsakymu Nr.3D-63  galima rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/24b40b60623511eb9dc7b575f08e8bea ).

      Atnaujinta: 2021 06 17