Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 750 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pavedė valstybės įmonei Registrų centrui ir licencijas išduodantiems viešojo administravimo subjektams užtikrinti, kad Licencijų informacinėje sistemoje būtų paskelbta apie visas išduotas galiojančias licencijas. Atsižvelgdama į tai, Komisija informaciją apie išduotus kvalifikacijos atestatus verstis konkrečia technine veikla teikia į Licencijų informacinę sistemą. Taigi duomenys apie išduotus kvalifikacijos atestatus viešai skelbiami interneto svetainėje adresu www.licencijavimas.lt. Popieriniai kvalifikacijos atestatai nebeišduodami.

Atnaujinta: 2021 06 03

Prašymą ir jį lydinčius dokumentus Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo komisijai, sudarytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“, pateikti reikia du mėnesiai iki atestato galiojimo pabaigos.

Atnaujinta: 2021 06 03

Pareiškėjai, siekiantys gauti kvalifikacijos atestatą penkeriems metams, suteikiantį teisę eiti melioracijos statinių projekto; melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros; melioracijos statinių statybos bei melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovų pareigas, dokumentus teikia ŽŪM per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ([email protected]).

Atnaujinta: 2021 06 03

Pareiškėjai siekiantys gauti kvalifikacijos atestatą visą informaciją gali rasti Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255808/asr) (toliau - Taisyklės):

Specialistai, siekiantys gauti melioracijos kvalifikacijos atestatą,  turi vadovautis Taisyklių 9 punkte nustatytais reikalavimais;

Įmonės, siekiančios gauti melioracijos kvalifikacijos atestatą, turi vadovautis Taisyklių 10 punkte nustatytais reikalavimais.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-590/3D-583 ,,Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 7 punkte nurodoma, kur yra draudžiama įrenginėti dirbtinius nepratekančius vandens telkinius. O norint įrengti dirbtinį nepratekantį vandens telkinį melioruotoje žemėje vadovaujantis Aprašo 20 punktu visais atvejais jo vietą privaloma susiderinti su tos teritorijos savivaldybės administracija.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis Melioracijos įstatymu, melioracija apibrėžiama, kaip dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos, ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijos sistema – grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimais, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti).

Vadovaujantis Priežiūros taisyklių 52.1 papunkčiu visiems veiksmams melioruotoje žemėje privaloma parengti techninę dokumentaciją ir ją suderinti su atsakinga institucija valdančia melioracijos statinius (savivaldybe), o atlikti statybos darbus pagal parengtą techninę dokumentaciją gali tik atestuoti asmenys pagal Atestavimo taisykles.

Atnaujinta: 2021 06 03

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – STVND įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi  nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – STVND įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. savivaldybės valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti.

Pažymėtina, kad pagal funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“, savivaldybės atlieka melioracijos priežiūros darbus, t. y. šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą (valo susikaupusias sąnašas), kitus priežiūros ir remonto darbus. Likviduojant šiuos gedimus, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija kasmet teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai informaciją apie valstybės lėšų poreikį pagal savivaldybių pateiktus poreikius, tačiau nei vienais metais Lietuvos Respublikos finansų ministerija nėra skyrusi visos prašomos lėšų sumos, todėl ir melioracijos grioviai, sureguliuoti upeliai ir kiti melioracijos statiniai yra prižiūrimi pagal turimas finansines galimybes.

Žemės ūkio ministerija pažymi, kad žemės sklype, kuriame yra įrengta melioracijos sistema, priklausanti žemės sklypo savininkui, vadovaujantis Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ (toliau – Priežiūros taisyklės), V skyriaus „V. privačių melioracijos statinių techninės priežiūros organizavimas“ 30 punktu, žemės sklypo savininkas privalo atlikti privačių melioracijos statinių smulkius priežiūros darbus (drenažo žiočių, vandens nuleistuvų išvalymą, griovių šienavimą ir kitus), kuriuos gali atlikti ūkio būdu ir šiems darbams kvalifikaciniai reikalavimai nenustatomi. Taip pat pažymime, vadovaujantis Priežiūros taisyklių 30 punktu, žemės sklypo savininkas privalo atlikti ir žemės sklype esančių melioracijos statinių gedimų šalinamą, melioracijos statinių remontą bei rekonstruoti žemės savininko ar nuomininko lėšomis pasitelkiant atestuotas įmones, kurios vadovaujantis Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atestavimo taisyklės) privalo turėti Žemės ūkio ministerijos atitinkamą kvalifikacijos atestatą, kuris išduodamas vadovaujantis Atestavimo taisyklėmis.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. savivaldybės valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Siekiant įsitikinti ar Jus dominantis objektas yra įtrauktas į melioracijos apskaitą prašome kreiptis į savivaldybės administraciją kurioje yra identifikuojamas objektas.

Atnaujinta: 2021 06 03

Melioracijos statiniai yra valstybės bendros infrastruktūros dalis. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, valdymą, priežiūros darbų organizavimą, žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Jame apibrėžtos dvi nuosavybės formos:

- Valstybei nuosavybės teise priklauso magistraliniai grioviai, pralaidos, polderinės sistemos, tiltai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai (HTS) ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo – 12,5 cm ir didesnis. Bendra valstybės melioracijos statinių balansinė vertė – 1,2 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,36 mlrd. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklausančių  statinių vertė sudaro 55 proc.

- Žemės savininkų nuosavybei priklauso visas likęs drenažas ir smulkūs jo statiniai. Šių nuosavų statinių balansinė vertė – 0,97 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,35 mlrd. Eur. 45 proc. visų melioracijos statinių balansinės vertės tenka privačiai nuosavybei.

Pagal šią dieną drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja apie 50–60 metų. Lietuvoje drenažas įrengtas dar 1950–1960-aisiais, tad natūralu, kad šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia net apie 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, nes melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos, valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė, tad investicijos į melioracijos sistemas yra būtinos.

Nors drenažo sistemos yra nuolat prižiūrimos, tam 2019–2020 m. iš įvairių priemonių skirta maždaug po 50 mln. Eur, tačiau melioracijos inžinerinių statinių vertė dėl ilgo tarnavimo laiko kasmet nuvertėja / nusidėvi apie 1,12 procentų. Nusidėvėjimas ir toliau didės todėl, kad nėra pastovaus finansavimo: palyginimui – 2017 m. 10,4 mln. Eur  skirta tik priežiūrai ir remontui, 2018 m. priežiūrai ir remontui skirta apie 11,5 mln., rekonstrukcijai – 2,88 mln. Eur.

Tad kalbant apie melioracijos finansinio deficito problemas (lėšų trūkumą) ir jų sprendimo būdus, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d.  nutarimu Nr.155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatytas 5.9.5 veiksmas „Įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą“, peržiūrint žemės ūkio sektoriaus mokesčių ir lengvatų struktūras, įvertinti melioracijos fondo steigimo galimybes.

VĮ Valstybės žemės fondui buvo pavesta surinkti ir išanalizuoti statistinę informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti pagal baseinus, pabaseinius ir kadastrines vietoves. Lėšų poreikis įgyvendinant ir atliekant valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbus – 1 001 347 tūkst. Eur. Magistraliniai grioviai Lietuvoje driekiasi per 52 300 km, iš jų 20 000 km yra blogos būklės, drenažo rinktuvų – 1,601 mln. km, iš jų 21 840 km rinktuvų nuo 125–300 mm ir apie 600 km nuo 300 mm ir didesnio diametro rinktuvai yra avarinės būklės ir juos reikalinga rekonstruoti. Taip pat Valstybei priklauso daugelis kitų melioracijos inžinerinių statinių, kuriuos taip pat reikalinga rekonstruoti. Kad blogos būklės statinius rekonstruoti per 15 metų, reikalingos didelės investicijos. ŽŪM planuodama 2022–2024 m. valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal savivaldybes valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams vykdyti metams numatė po 66 700 tūkst. Eur.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 m.  ieškos galimų finansinių šaltinių melioracijos fondo sudarymui iš valstybės ir suinteresuotų institucijų programų lėšų įnašų.

Atnaujinta: 2021 06 17

Šiuo metu išmanioji melioracija, t. y reguliuojamas drenažas, yra remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (pereinamajame laikotarpyje) programos priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Pirmumo balai suteikiami toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos buvo renkamos 2022 m. balandžio 1 d.– gegužės 31 d., 62 paraiškų finansavimui buvo skirta 18,983 mln. Eur. Jau patvirtinta parama 54 paraiškoms už 16,459 mln. Eur.

Kalbant apie būsimą 2023–2027 m. programavimo laikotarpį, reguliuojamo drenažo priemonė „Investicijos į melioracijos sistemas“, yra įtraukta į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektą. Siekiant efektyvaus lėšų naudojimo, paramą reguliuojamo drenažo įrengimui  planuojama teikti tik šiai investicijai tinkamuose plotuose. Kontroliuojamajam drenažui įrengti tinka ne visi plotai. Parama skiriama reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas melioracijos sistemas. Kai vykdomas tik reguliuojamo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, privalomai turi būti numatytos bent viena iš šių aplinkosauginių investicijų: dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitai, dirbtinės šlapynės, nuosėdų tvenkiniai, akmenų ar rąstų stabilūs metiniai,  įrengimas.

Diegimas į  esamas melioracijos sistemas neprivalomas, tačiau skatinamas pagal prioritetą. Skiriant paramą, ypatingas dėmesys teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos papildomos aplinkosauginės investicijos (pvz., dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitų įrengimas).

Atsižvelgiant į reguliuojamo drenažo priemonei skirtą biudžetą  (40 mln. Eur), planuojama įgyvendinti apie 220 vnt. reguliuojamo drenažo įrengimo projektų.

Atnaujinta: 2022 12 21

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galima gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, atitinkamai pasirenkant melioracijos griovio šlaito sutvarkymą (įskaitant ir 1 m apsauginę juostą):  išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha ir nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha.

Naujus įsipareigojimus nuo 2022 m. pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ pareiškėjai galės prisiimti 3 m laikotarpiu.

Pažymime, kad Lietuvoje taip pat yra nustatyta prievolė savininkams tvarkyti griovį. Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D- 186 „Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklės“, 17.4 papunkčiu melioruotos žemės savininkas kasmet privalo atlikti grioviuose vandens augalijos šalinimą iš dugno, šienauti šlaitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių ir kitus priežiūros darbus (vėliausiai iki rugsėjo 30 d.).

Atnaujinta: 2022 04 28