DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Melioracija 11
    • 1.

       Kada ir kur galima pasiimti kvalifikacijos atestatą?

      Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 750 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pavedė valstybės įmonei Registrų centrui ir licencijas išduodantiems viešojo administravimo subjektams užtikrinti, kad Licencijų informacinėje sistemoje būtų paskelbta apie visas išduotas galiojančias licencijas. Atsižvelgdama į tai, Komisija informaciją apie išduotus kvalifikacijos atestatus verstis konkrečia technine veikla teikia į Licencijų informacinę sistemą. Taigi duomenys apie išduotus kvalifikacijos atestatus viešai skelbiami interneto svetainėje adresu www.licencijavimas.lt. Popieriniai kvalifikacijos atestatai nebeišduodami.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 2.

      Kada reikia pateikti prašymą ir jį lydinčius dokumentus norint prasitęsti kvalifikacijos atestato galiojimą?

      Prašymą ir jį lydinčius dokumentus Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo komisijai, sudarytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“, pateikti reikia du mėnesiai iki atestato galiojimo pabaigos.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 3.

      Kur reikia pateikti dokumentus norint gauti melioracijos statinių projekto; melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros; melioracijos statinių statybos bei melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą?

      Pareiškėjai, siekiantys gauti kvalifikacijos atestatą penkeriems metams, suteikiantį teisę eiti melioracijos statinių projekto; melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros; melioracijos statinių statybos bei melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovų pareigas, dokumentus teikia ŽŪM per atstumą, elektroninėmis priemonėmis (zum@zum.lt).

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 4.

      Kokius reikia pateikti dokumentus norint gauti melioracijos statinių projekto; melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros; melioracijos statinių statybos bei melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą?

      Pareiškėjai siekiantys gauti kvalifikacijos atestatą visą informaciją gali rasti Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255808/asr) (toliau - Taisyklės):

      Specialistai, siekiantys gauti melioracijos kvalifikacijos atestatą,  turi vadovautis Taisyklių 9 punkte nustatytais reikalavimais;

      Įmonės, siekiančios gauti melioracijos kvalifikacijos atestatą, turi vadovautis Taisyklių 10 punkte nustatytais reikalavimais.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 5.

      Ar galima bet kur kasti dirbtinį nepratekantį vandens telkinį melioruotoje žemėje?

      Vadovaujantis 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-590/3D-583 ,,Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 7 punkte nurodoma, kur yra draudžiama įrenginėti dirbtinius nepratekančius vandens telkinius. O norint įrengti dirbtinį nepratekantį vandens telkinį melioruotoje žemėje vadovaujantis Aprašo 20 punktu visais atvejais jo vietą privaloma susiderinti su tos teritorijos savivaldybės administracija.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 6.

      Ar galima tvarkyti nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius?

      Vadovaujantis Melioracijos įstatymu, melioracija apibrėžiama, kaip dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos, ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijos sistema – grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimais, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti).

      Vadovaujantis Priežiūros taisyklių 52.1 papunkčiu visiems veiksmams melioruotoje žemėje privaloma parengti techninę dokumentaciją ir ją suderinti su atsakinga institucija valdančia melioracijos statinius (savivaldybe), o atlikti statybos darbus pagal parengtą techninę dokumentaciją gali tik atestuoti asmenys pagal Atestavimo taisykles.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 7.

      Kas privalo prižiūrėti melioracijos griovius/sureguliuotus upelius?

      Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – STVND įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi  nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – STVND įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. savivaldybės valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti.

      Pažymėtina, kad pagal funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“, savivaldybės atlieka melioracijos priežiūros darbus, t. y. šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą (valo susikaupusias sąnašas), kitus priežiūros ir remonto darbus. Likviduojant šiuos gedimus, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.

      Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija kasmet teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai informaciją apie valstybės lėšų poreikį pagal savivaldybių pateiktus poreikius, tačiau nei vienais metais Lietuvos Respublikos finansų ministerija nėra skyrusi visos prašomos lėšų sumos, todėl ir melioracijos grioviai, sureguliuoti upeliai ir kiti melioracijos statiniai yra prižiūrimi pagal turimas finansines galimybes.

      Žemės ūkio ministerija pažymi, kad žemės sklype, kuriame yra įrengta melioracijos sistema, priklausanti žemės sklypo savininkui, vadovaujantis Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ (toliau – Priežiūros taisyklės), V skyriaus „V. privačių melioracijos statinių techninės priežiūros organizavimas“ 30 punktu, žemės sklypo savininkas privalo atlikti privačių melioracijos statinių smulkius priežiūros darbus (drenažo žiočių, vandens nuleistuvų išvalymą, griovių šienavimą ir kitus), kuriuos gali atlikti ūkio būdu ir šiems darbams kvalifikaciniai reikalavimai nenustatomi. Taip pat pažymime, vadovaujantis Priežiūros taisyklių 30 punktu, žemės sklypo savininkas privalo atlikti ir žemės sklype esančių melioracijos statinių gedimų šalinamą, melioracijos statinių remontą bei rekonstruoti žemės savininko ar nuomininko lėšomis pasitelkiant atestuotas įmones, kurios vadovaujantis Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atestavimo taisyklės) privalo turėti Žemės ūkio ministerijos atitinkamą kvalifikacijos atestatą, kuris išduodamas vadovaujantis Atestavimo taisyklėmis.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 8.

      Ar šis griovys/sureguliuotas upelis yra melioracijos statinių apskaitoje?

      Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

      Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. savivaldybės valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Siekiant įsitikinti ar Jus dominantis objektas yra įtrauktas į melioracijos apskaitą prašome kreiptis į savivaldybės administraciją kurioje yra identifikuojamas objektas.

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 9.

      Kalbama, kad būtų tikslinga steigti melioracijos fondą, norėtume žinoti iš kokių lėšų tai planuojama daryti?

      Melioracijos statiniai yra valstybės bendros infrastruktūros dalis. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, valdymą, priežiūros darbų organizavimą, žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Jame apibrėžtos dvi nuosavybės formos:

      - Valstybei nuosavybės teise priklauso magistraliniai grioviai, pralaidos, polderinės sistemos, tiltai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai (HTS) ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo – 12,5 cm ir didesnis. Bendra valstybės melioracijos statinių balansinė vertė – 1,2 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,36 mlrd. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklausančių  statinių vertė sudaro 55 proc.

      - Žemės savininkų nuosavybei priklauso visas likęs drenažas ir smulkūs jo statiniai. Šių nuosavų statinių balansinė vertė – 0,97 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,35 mlrd. Eur. 45 proc. visų melioracijos statinių balansinės vertės tenka privačiai nuosavybei.

      Pagal šią dieną drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja apie 50–60 metų. Lietuvoje drenažas įrengtas dar 1950–1960-aisiais, tad natūralu, kad šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia net apie 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, nes melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos, valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė, tad investicijos į melioracijos sistemas yra būtinos.

      Nors drenažo sistemos yra nuolat prižiūrimos, tam 2019–2020 m. iš įvairių priemonių skirta maždaug po 50 mln. Eur, tačiau melioracijos inžinerinių statinių vertė dėl ilgo tarnavimo laiko kasmet nuvertėja / nusidėvi apie 1,12 procentų. Nusidėvėjimas ir toliau didės todėl, kad nėra pastovaus finansavimo: palyginimui – 2017 m. 10,4 mln. Eur  skirta tik priežiūrai ir remontui, 2018 m. priežiūrai ir remontui skirta apie 11,5 mln., rekonstrukcijai – 2,88 mln. Eur.

      Tad kalbant apie melioracijos finansinio deficito problemas (lėšų trūkumą) ir jų sprendimo būdus, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d.  nutarimu Nr.155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatytas 5.9.5 veiksmas „Įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą“, peržiūrint žemės ūkio sektoriaus mokesčių ir lengvatų struktūras, įvertinti melioracijos fondo steigimo galimybes.

      VĮ Valstybės žemės fondui buvo pavesta surinkti ir išanalizuoti statistinę informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti pagal baseinus, pabaseinius ir kadastrines vietoves. Lėšų poreikis įgyvendinant ir atliekant valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbus – 1 001 347 tūkst. Eur. Magistraliniai grioviai Lietuvoje driekiasi per 52 300 km, iš jų 20 000 km yra blogos būklės, drenažo rinktuvų – 1,601 mln. km, iš jų 21 840 km rinktuvų nuo 125–300 mm ir apie 600 km nuo 300 mm ir didesnio diametro rinktuvai yra avarinės būklės ir juos reikalinga rekonstruoti. Taip pat Valstybei priklauso daugelis kitų melioracijos inžinerinių statinių, kuriuos taip pat reikalinga rekonstruoti. Kad blogos būklės statinius rekonstruoti per 15 metų, reikalingos didelės investicijos. ŽŪM planuodama 2022–2024 m. valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal savivaldybes valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams vykdyti metams numatė po 66 700 tūkst. Eur.

      Žemės ūkio ministerija 2021–2022 m.  ieškos galimų finansinių šaltinių melioracijos fondo sudarymui iš valstybės ir suinteresuotų institucijų programų lėšų įnašų.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 10.

      Išmanioji melioracija. Ar planuojama ją vykdyti? Jei taip, kokiomis priemonėmis?

      Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai „Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams)“ (toliau – Priemonė). Priemonė buvo pateikta ir įtraukta finansuoti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių reformos planą ir buvo derinama tiek Lietuvoje su kitomis institucijomis, tiek su Europos Komisija.  Pažymėtina, kad žemės ūkiui  yra taikomas skirtingas valstybės pagalbos reglamentavimas, negu kitiems ūkio sektoriams, todėl Priemonės derinimas buvo pakankamai sudėtingas su Europos Komisija dėl galimybių taikyti valstybės pagalbos schemą. Priemonė iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių reformos plano yra išbraukta.

      Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad išmanioji melioracija, t. y reguliuojamas drenažas, yra remiama ir kitose programose:

      • Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – KPP Programa) pirmumo balai suteikiami toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). 2021 m. taip pat numatomas KPP Programos paraiškų rinkimas numatomas gegužės 3 d.–birželio 30 d., finansavimui planuojama  skirti 15,0 mln. Eur.

      • Aplinkos ministerija nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. vasario 1 d. kvietė teikti paraiškas paramai gauti iš Klimato kaitos programos lėšų priemonei „Reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos)“, remiama veikla – valstybei nuosavybės teise ir privačių žemės sklypų savininkams priklausančių melioracijos statinių rekonstravimas, ne mažiau kaip 70 proc. pagrindinio rinktuvo ilgio įrengiant išmaniosios melioracijos sistemas vandens lygiui reguliuoti, esant lietingiems ar sausringiems periodams bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Ši priemonė buvo nepopuliari. Nepateikta nei viena paraiška.

      Kalbant apie būsimą 2023–2027 m. programavimo laikotarpį, reguliuojamo drenažo priemonė yra įtraukta į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį plano projektą. Siekiant efektyvaus lėšų naudojimo, paramą reguliuojamo drenažo įrengimui  planuojama teikti tik šiai investicijai tinkamuose plotuose. Kontroliuojamajam drenažui įrengti tinka ne visi plotai. Rekomenduojama, kad:

      -  lauko nuolydis neturėtų būti didesnis kaip 1 proc., tačiau optimalus būtų 0,5 proc. Didesnio nuolydžio plotuose norimo vandens lygio palaikymui reikia daugiau investicijų, kurios ekonomiškai neapsimoka;

      - reguliuojamajam drenažui įrengti tinkamiausi lengvos ir vidutinės granuliometrinės sudėties dirvožemiai (priesmėliai), pasižymintys dideliu vandens laidumu aukščiau drenų, o žemiau drenavimo lygio vyrauja gruntai, turintys mažesnį laidumą (priemoliai), taip pat molingi dirvožemiai. Kitose dirvose reguliuojamojo drenažo įrengimas galimas, tačiau būna mažesnis jo reguliuojamasis efektyvumas.

      VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje minėtus parametrus atitinkančių, paprastu drenažu jau sausinamų žemių yra apie 30 proc.

      Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos pateiktą ekspertinį siūlymą, naujuoju programavimo laikotarpiu reguliuojamo drenažo su denitrifikacijos bioreaktoriais sistemos galėtų būti įrengtos 12,7 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemėje,  priemonei skiriant 72 mln. Eur. Galutiniai sprendimai dėl Strateginio plano priemonių šiuo metu dar nėra priimti.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 11.

      Melioracijos griovių priežiūra. Ar planuojama žengti Latvijos keliu, kai tiesioginės išmokos gaunamos už melioracijos griovių priežiūrą, o jei neprižiūrima, tai mažinamos tiesioginės išmokos? Tokia tvarka padėtų tausoti melioracijos įrenginių funkcionalumą, ar kompensuotų griovių priežiūrą ūkininkams.

      Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galima gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, atitinkamai pasirenkant melioracijos griovio šlaito sutvarkymą (įskaitant ir 1 m. apsauginę juostą): – išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha ir nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha.

      Informuojame, jog atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtintą Pereinamojo laikotarpio reglamentą (2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 2020/2220), yra numatoma (sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę), kad naujus įsipareigojimus pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ kompensacines išmokas pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ pareiškėjai galės prisiimti 3 m laikotarpiu.

      Pažymime, kad Lietuvoje taip pat yra nustatyta prievolė savininkams tvarkyti griovį. Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D- 186 „Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklės“, „17.4 papunkčiu melioruotos žemės savininkas kasmet privalo atlikti grioviuose vandens augalijos šalinimą iš dugno, šienauti šlaitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių ir kitus priežiūros darbus (vėliausiai iki rugsėjo 30 d.).

      Atnaujinta: 2021 06 17