DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Kaimo plėtros priemonės ir su jomis susiję klausimai 13
    • 1.

      Ar bus kada nors dar teikimas finansavimas asbestinių stogų keitimui kaimo vietovėse?

      Lėšos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“, pagal kurią buvo finansuojami kaimo gyventojų gyvenamųjų namų stogų dangos keitimo, pašalinant asbesto dangą, projektai, yra pasibaigusios, t. y. priemonė yra įgyvendinta. 2022 metais ir vėliau paramos paraiškų priėmimas dėl asbestinių stogų dangos keitimo neplanuojamas.

      Atnaujinta: 2022 07 26

    • 2.

      Ar naujajame finansiniame laikotarpyje bus teikiama parama jauniesiems ūkininkams?

      Priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kaip ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, bus skirta jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo ūkio ir valdos įregistravimo iki paraiškos pateikimo negalės būti praėję daugiau kaip 24 mėn. Teikiant paraišką, valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, negalės viršyti 70 000 Eur. Reikalavimas, kad paramos negali kreiptis jau deklaravę pasėlius, naujajame laikotarpyje nebus taikomas.

       

       

      Atnaujinta: 2022 07 26

    • 3.

      Kaip vykdoma atkuriamų plotų paieška daugiamečių pievų atkūrimo žemėlapyje?

       

      Šiuo metu daugiamečių pievų atkūrimo žemėlapis yra sukurtas siekiant palengvinti pareiškėjams galimybę matyti suartus daugiamečių pievų plotus. Atsižvelgiant į technines galimybes, turimus sklypų duomenis, šią dieną dar neturime galimybių paiešką vykdyti pagal unikalų Nr.

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 4.

      Kokie reikalavimai ekstensyviai tvarkantiems pievas?

      KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ yra susijusi su ekstensyviu gyvulių ganymu.

      Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjui: laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal Priemonės veiklą ploto; gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas; ūkininkas gali nušienauti pievą po birželio 20 d., o po to privalo ganyti (nušienautą žolę privaloma išvežti iki spalio 30 d.). Atsižvelgiant į tai, neužtenka nušienauti po birželio 20 d. – šienauti ar nešienauti ūkininkas pasirenka pats. Nušienavus plotus, įsipareigotuose pagal veiklą plotuose privaloma ganyti gyvulius (ir juos turėti).

      Atnaujinta: 2022 03 08

    • 5.

      Ar keisis įsipareigojimai gaunantiems išmokas už ražienas?

      Dalyvavimas KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ yra savanoriškas, todėl pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus, turi įvertinti visas galimybes ir aplinkybes 5 metų laikotarpiu deklaruoti tą patį ražienų plotą. Pareiškėjui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų (pvz., nedeklaruojant plotų ar neprašant kompensacinių išmokų už deklaruotus plotus), taikomos įgyvendinimo taisyklėse numatytos sankcijos.

      Ūkininkai nuo 2021 m. galėjo prisiimti naujus įsipareigojimus 3 m. laikotarpiui, taip pat ir 2022 m. pareiškėjai galės prisiimti naujus (deklaruodami naujus plotus) įsipareigojimus 3 m. laikotarpiui.

      Atnaujinta: 2022 04 28

    • 6.

      Kaip tapti Lietuvos kaimo tinklo nariais?

      Lietuvos kaimo tinklo nariais gali tapti viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla yra susijusi su kaimo plėtra ir kt. sritimis, įvardytomis Lietuvos kaimo tinklo 2016–2020 metų veiksmų programos 11 punkte. Norint tapti nariais, reikia užpildyti specialiai tam skirtą formą ir atsiųsti ją el. paštu [email protected] Ši forma ir visa susijusi informacija yra pasiekiama Lietuvos kaimo tinklo interneto svetainėje – skiltyje „LKT narystė“ (www.kaimotinklas.lt/lt/nariai).

      Atnaujinta: 2022 04 28

    • 7.

      Kokios priemonės žemės ūkiui bus taikomos dėl CO2 mažinimo?

      Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš žemės ūkio veiklos planuojama mažinti keliose srityse.  Pavyzdžiui, didžiausias potencialas galimas efektyvinant mineralinių trąšų naudojimą. Šiuo metu dėl neracionalaus mineralinių trąšų naudojimo ne tik sukeliamos ŠESD emisijos, bet didėja ūkio sąnaudos ir mažėja konkurencingumas. Todėl visi ūkiai, tręšiantys mineralinėmis trąšomis, turi sudaryti tręšimo planus bei tręšimą organizuoti pagal principą – naudoti tik tiek, kiek reikia ir kada reikia. Kita svarbi dedamoji mažinti ŠESD – skatinti biodujų gamybą iš mėšlo. Šiuo aspektu galime sukurti ir ekonominės vertės grandinę, gaminant metaną kaip gretutinį produktą, kurį ūkiai galėtų naudoti kaip energijos šaltinį ūkio reikmėms arba realizuoti energijos rinkoje. Trečias svarbus aspektas – emisijų mažinimas keičiant žemės dirbimo praktikas. Lietuvoje nuosekliai didėja ariamos žemės plotai, iš jų ir plotuose, kur organinės medžiagos sankaupos didelės. Dėl  šios priežasties  emisijų dedamoji iš dirvožemių yra didelė ir šioje srityje turime ieškoti sprendinių – kai kurias teritorijas turime konvertuoti iš ariamos į daugiametes žoles, kai kuriose minimalizuoti žemės dirbimą ir taikyti tiesioginės sėjos ir minimalaus žemės dirbimo praktikas. Taipogi atkreiptinas dėmesys dėl iškastinio kuro (dyzelinas) naudojimo efektyvinimo. Kintančios technologijos bei taikomos aplinkai palankios žemės dirbimo technologijos leidžia sumažinti emisijas dėl iškastinio kuro naudojimo, todėl šioje srityje neišvengiami pokyčiai ir akcizų lengvatose dyzeliui, naudojamam žemės ūkyje.

      Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet.

      Atnaujinta: 2022 04 28

    • 8.

      Siekiant atsisakyti iškastinio kuro grūdų džiovinimui, ar bus  numatyta parama pereiti prie mažiau taršių šaltinių, tokių kaip dujos ar kt.?

      Patvirtintame Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatyta, kad Lietuva sieks iki 2025 m. sumažinti taršų ir eikvojantį energijos vartojimą, taip pat rinkos iškraipymus skatinantį mokestinių lengvatų taikymą iškastiniam kurui. Iš Lietuvoje identifikuotų 13 energijos subsidijų, jų dalies nuspręsta laipsniškai atisakyti arba mažinti paramos apimtis. Vienos iš jų – mažesnio akcizų tarifo šildymui skirtiems gazoliams numatyta laipsniškai atsisakyti nuo 2022 m.

      Todėl, kalbant apie raudoną dyzeliną, naudojamą džiovykloms, keičiantis verslo sąlygoms nuo 2022 m. turi būti pasiūlyta alternatyva – persiorientavimas gamyboje naudojant dujas – tokiu atveju tektų ūkyje investuoti ir pakeisti naudojamus dyzelinui skirtus degiklius bei pasistatyti dujų talpyklas. Gamtinės dujos yra neutralesnis kuras CO2 prasme nei gazoliai. Tačiau idealus scenarijus, kad ateityje būtų įvestas pilnas žiediškumas. Pavyzdžiui, gyvulininkystėje pagamintos dujos būtų suslegiamos, išvalomos ir teikiamos kaip kuras, naudotinas džiovyklose. Esant mišriam ūkiui, būtų galimybė dujas pasigaminti savo reikmėms. Tokiu būdu paskatintume biodujų gamybą iš mėšlo, taip  kurdami  rinką. Būtų labai didelis proveržis džiovinant grūdus,  jei sugebėtume nuo raudono dyzelino pereiti prie biometano. Tai stimuliuotų ir biometano rinką bei biodujų jėgainių statybos poreikio augimą.

      Atnaujinta: 2022 04 28

    • 9.

      ES reikalavimas mažinti iškastinio kuro naudojimą. Kokiu būdu tai bus daroma? Kokios alternatyvos bus džiovykloms  naudojamam  kurui, ar bus  numatyta parama pereiti prie mažiau taršių šaltinių, tokių kaip dujos ar kt.?

      Technologinė pažanga Lietuvos ūkiuose nėra didelė, tačiau yra galimybės taikyti kitose šalyse išvystytas ir pasiteisinusias technologijas, kaip ekologinė ar kita tausojanti aplinką gamyba. Viena iš pagrindinių Lietuvos dilemų yra kuro sąnaudų mažinimas gamybos procesuose, kurią sprendžiant turi būti siekiama plėtoti pažangiųjų biodegalų rinką, ir planuojama biometano dujų panaudojimo gamybos ar transporto sektoriuose koncepcija bei jos įgyvendinamosios priemonės. Papildomai bus siekiama mažinti taršaus iškastinio kuro vartojimą per mokestines priemones. Žemės ūkio ministerija mokestinių lengvatų, iš jų ir lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimus / panaikinimus, vertina, siūlo ir atlieka kartu su Aplinkos ir Finansų ministerijomis, taip pat su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, bus siūlomos ir svarstomos papildomos paramos priemonės skatinant Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumą ir gyvybingumo išsaugojimą.

      Kalbant apie investicinę paramą ūkių modernizavimui, ūkininkai bus skatinami imtis klimatui ir aplinkai naudingų investicijų, taip pat tokių, kurios gerina išteklių naudojimą, įskaitant atsinaujinančios energijos sprendinius ūkyje. Taip pat rengiama priemonė, skirta biodujų gamybai iš mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių atliekų. (Įmonės (pareiškėjo) dydžio apribojimų, kurie, manytina, iš esmės ribojo šio laikotarpio biodujų gamybos priemonės populiarumą, kol kas ES teisės aktuose nenumatyta).

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 10.

      Tiesioginė Žaliojo kurso įtaka ūkininkui pagal ūkininkavimo sritį, pvz., gyvulininkystės sektorių. Ką kiekvienas ūkininkas pagal ūkininkavimo sritį privalės vykdyti, kad atitiktų „Žaliojo kurso“ reikalavimus?

      2019 m. gruodžio viduryje Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso. Jame nustatomi pagrindiniai ES politiniai tikslai šioje srityje. Pagrindinis tikslas yra iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tačiau Žaliasis kursas apima kur kas daugiau nei tik klimato politika, juo siekiama plačiau spręsti aplinkos tvarumo klausimus, įskaitant gamtos išteklių apsaugą ir išteklių naudojimo mažinimą. Žemės ūkio veikla ir maisto gamyba lemia oro, vandens ir dirvožemio taršą, prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo. Akivaizdu, kad reikia teisingesnio ir tvaresnio požiūrio į maisto sistemas. Įprasta veikla nebėra išeitis. Žemės ūkio ir maisto sistemos turi prisidėti ir atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Viena iš ES Žaliojo kurso paskelbtų strategijų „Nuo ūkio iki stalo“ numato sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimo gaires. Jos įgyvendinimui Europos Komisija parengs ir palaipsniui įteisins didelį paketą ES teisės aktų, kurie įtakos ir atskirų žemės ūkio sektoriaus šakų veiklos reglamentavimą. Kol šie teisės aktai iš Europos Komisijos nėra priimti, sunku tiksliai įvertinti, koks bus jų poveikis sektoriui. Vis gi šiandien Europos Žaliąjį kursą turime suprasti kaip besivystantį reglamentavimo pokyčių procesą, iš jo ir žemės ūkio srityje, kuris lems mažesnį išteklių naudojimą produkcijos gamyboje, šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimą, cheminių medžiagų naudojimo mažinimą, biologinės įvairovės nykimo stabdymą, ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir pan.

      Atnaujinta: 2022 04 28

    • 11.

      Kaip žadama remti smulkius ir vidutinius ūkius, kad jie laiku pasiektų ekologinius reikalavimus (iki šiol buvo remiama tik paramomis iki 1 5000 Eur, ko realiai neužtenka, nes labai mažos supirkimo kainos)?

      Europos Sąjungoje 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpiu tokios tiesioginių išmokų paramos schemos kaip „žalinimas“ nebelieka. Iš esmės visi trys žalinimo reikalavimai (pasėlių įvairinimo; daugiamečių pievų išlaikymo ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išskyrimo) perkeliami į geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus (GAAB standartai); Lietuva nusistatys šių standartų detalius reikalavimus ir išimtis. GAAB standartai kartu su valdymo reikalavimais  yra baziniai reikalavimai ūkininkams, norintiems gauti ES paramą. Svarbu pažymėti, jog visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės savanoriškai rinktis ir gauti papildomas išmokas už aplinkai ir klimatui palankias žemės ūkio praktikas, viršijančias GAAB reikalavimus, t. y. dalyvauti planuojamose agroaplinkosaugos priemonėse iš II ramsčio (kaimo plėtra) ir ekoschemose iš I ramsčio (tiesioginės išmokos). Numatoma, jog naujuoju laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agroaplinkosaugos priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekoschemoms.

      Teikiant paramą, smulkieji ūkininkai bus skatinami bendradarbiauti, taikyti dalijimosi ekonomikos principus.

      Pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu parama bus teikiama įvairių dydžių ūkiams -– tiek smulkiems, tiek stambiems, pagal įvairias KPP priemones ir veiklos sritis, kurios priklauso nuo ūkio dydžio. Ūkiams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra 4 000–7 999 Eur, teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, ūkiams nuo 8 000 SP teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ paramos dydis vienam projektui yra nustatytas ES reglamente dėl paramos kaimo plėtrai (ES 1305/2013) –  visoms šalims nustatyta vienoda 15 000 Eur išmokos suma vienam smulkiam ūkiui.

      Atnaujinta: 2022 04 28

    • 12.

      Artėja naujas finansinis laikotarpis ir jis labai susijęs su aplinkosauga, CO2 mažinimu; norime paklausti, ar nebus sužlugdyti vidutiniai ūkiai, nes dabar į paramą pretenduoti galėjo tik smulkūs, gyvulininkystės ir daržininkystes ūkiai?

      Pirmiausia norime pažymėti, kad teikiant ES paramą, atsižvelgiama į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje nustatytus poreikius bei prioritetus – pagerinti vidutinių ir smulkių ūkių galimybes investuoti ir skatinti jų kooperaciją; stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, ypatingai gyvulininkystės ir daržovių bei vaisių sektoriuose, todėl šiems ūkiams yra skiriamas didesnis dėmesys suteikiant prioritetinius projektų atrankos balus, taikomas didesnis paramos intensyvumas.

      Pagal KPP priemonių veiklos sritis teikiama investicine parama gali pasinaudoti visų sektorių ūkiai, atsižvelgiant į patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

      • Parama smulkiems ūkiams – paramą gali gauti ūkiai, kurių valdos dydis yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvių skaičius turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio).

      2021-02-25 duomenimis iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. (be tęstinių įsipareigojimų) skirta 64,3 mln. Eur, patvirtinta paramos suma 58,6 mln. Eur, išmokėta 51,5 mln. Eur.

      • Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui – valdos dydis nuo 4 000 iki 15 000 Eur.

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 7,5 mln. Eur, prašoma paramos suma 14 mln. Eur, patvirtinta 5,1 mln. Eur, išmokėta 4,7 mln. Eur.

      • Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – valdos dydis nuo 8 000 iki 70 000 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10).

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 72,7 mln. Eur, prašoma paramos suma 150 mln. Eur, patvirtinta 72,5 mln. Eur, išmokėta 62,6 mln. Eur.

      • Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – valdos dydis nuo 8 000 Eur.

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 439,3 mln. Eur, prašoma paramos suma 680,6 mln. Eur. Patvirtinta 420,6 mln. Eur parama, iš jų:

      • 236,8 mln. Eur (56 proc. patvirtintų lėšų) skirta gyvulininksytės sektoriui;
      • 115 mln. Eur (27 proc. patvirtintų  lėšų) augalininkystei;
      • 68,8 mln. Eur. (16 proc. patvirtintų lėšų) skirta daržininkystės, uogininkystės ir vaisių sektoriui.

      Analizuojant pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paremtų valdų dydį, daugiausia paramos (45,6 proc.) skirta ūkiams, kurių valdos ekonominis dydis siekia 8 00050 000 Eur. Dideli ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis 200 000 Eur ir daugiau, gavo 21 proc. paramos. Mažiausiai paramos (3,5 proc.) pagal šią veiklos sritį gavo ūkiai, kurių dydis 150 000–174 999 Eur.

      Apibendrinant galima teigti, kad 30 proc. visos pagal KPP gavėjams patvirtintos paramos sumos (pagal KPP 2014–2020 m. iš viso patvirtinta 1,8 mlrd. Eur paramos suma)  buvo skirta  smulkiems ir vidutiniams ūkiams teikiant paramą smulkių ūkių plėtrai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkių ūkių bendradarbiavimui ir valdų modernizavimui.

      Kalbant apie naująjį 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpį, planuojamas platus spektras agroaplinkosaugos ir klimato priemonėms tiek iš II ramsčio (kaimo plėtra),tiek ir  I ramsčio (tiesioginių išmokų ekoschemos), siekiant, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galėtų savanoriškai pasirinkti jiems tinkamiausias priemones.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 13.

      Ar planuojamas nenašių žemių diferencijavimas?

      Nuo 2018 m. yra taikoma tokia didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių diferenciacija:

      • vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne didesnis kaip 32;
      • vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne mažesnis kaip 33 ir ne didesnis kaip 34.

      Toks principas notifikuotas EK ir įtvirtintas KPP. Toks principas (modelis) bus taikomas ir 2021–2022 m. laikotarpiu.

      Žemėlapio artimiausiu metu neplanuojama peržiūrėti. EK yra pasisakiusi, kad privalomieji kriterijai, kurių pagrindu visose valstybėse narėse išskiriamos didelių gamtinių kliūčių turinčios vietovės, yra mažai kintantys trumpalaikėje perspektyvoje, todėl, siekiant užtikrinti tęstinumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, žemėlapio keisti dažnai nevertėtų.

      Atnaujinta: 2021 06 17