DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Kaimo plėtros priemonės ir su jomis susiję klausimai 16
    • 1.

      Kaip tapti Lietuvos kaimo tinklo nariais?

      Lietuvos kaimo tinklo nariais gali tapti viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla yra susijusi su kaimo plėtra ir kt. sritimis, įvardytomis Lietuvos kaimo tinklo 2016–2020 metų veiksmų programos 11 punkte. Norint tapti nariais, reikia užpildyti specialiai tam skirtą formą ir atsiųsti ją el. paštu tinklo.sekretoriatas@zum.lt. Ši forma ir visa susijusi informacija yra pasiekiama Lietuvos kaimo tinklo interneto svetainėje – skiltyje „LKT narystė“ (www.kaimotinklas.lt/lt/nariai).

      Atnaujinta: 2021 06 03

    • 2.

      Kaip numatoma skatinti pieno ūkius?

      Ministerija pieno gamintojus remia skirdama tiesiogines išmokas ir teikdama investicinę paramą per KPP priemones.

      Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Pieno gamintojai gauna maksimaliai galimas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas. Už 2020 m. skirta 12,34 mln. Eur, išmokos dydis – 13,75 Eur už atskaitos laikotarpio pieno kiekio toną (atskaitos laikotarpis 2006–2007 kvotos metai). 2021 m. maksimaliai būtų galima šiai paramai skirti 12,33 mln. Eur.

      ES susietoji parama už pienines karves. 38 proc. visos susietosios paramos yra skiriama pieno ūkiams. 2020 m. skirta 29,574 mln. Eur, išmokos dydis – 128,68 Eur už pieninę karvę. 2021 m. numatoma skirti panašią paramos sumą kaip ir 2020 m., t. y. apie 29,6 mln. Eur (preliminarus paramos dydis už pieninę karvę – 133 Eur). 

      2015–2020 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną ir susietoji parama už pienines karves

       

      2015

      2016

      2017

      2018

      2019

      2020

      Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, mln. Eur

      18,2

      17,3

      16

      14,1

      13,6

      12,34

      Išmokos už pieną dydis, Eur/t

      15,98

      15,7

      15,3

      14

      14,3

      13,75

      Susietoji parama už pienines karves, mln. Eur

      23,9

      25,3

      26,7

      27,2

      27,6

      29,57

      Išmokos už karvę dydis, Eur

      80

      91

      101,67

      107,32

      114,86

      128,86

       

      Investicinė parama.

      Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje (KPP) gyvulininkystės sektorius, įskaitant pieno sektorių, yra priskiriamas prioritetiniam sektoriui. Šio sektoriaus pareiškėjams parama skiriama didesniu intensyvumu, o vykdant projektų atranką, pateiktiems projektams skiriama daugiau atrankos balų.

      KPP numatytos 3 veiklos sritys, kurių teikiama parama investicijoms įgyvendinti gali pasinaudoti pienininkystės veiklą vykdantys subjektai. Pagal šias veiklos sritis parama teikiama atsižvelgiant į  patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

      Valdos ekonominis dydis, išreikštas SP

      Veiklos sritis

      Nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio)

      Parama smulkiesiems ūkiams

       

      Nuo 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10)

      Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

      Nuo 8 000 Eur

      Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

       

      Pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu ir toliau numatoma įgyvendinti pirmiau nurodytas KPP veiklos sritis, pagal kurias paramos gali kreiptis ir pieno sektoriaus ūkiai.  2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirta 24,6 mln. Eur, veiklos sričiai  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – 30 mln. Eur, veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – 237 mln. Eur (iš jų 77 mln. Eur Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos). Žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3D-21 patvirtintas šių metų paraiškų priėmimo grafikas. Jame numatyta veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškas priimti gegužės–birželio mėn., veiklos srities  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – birželio–liepos mėn., veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – gegužės–birželio mėn. Šių metų paraiškų priėmimui tiksli lėšų suma bus nurodyta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos parengtuose kvietimuose teikti paraiškas. Pažymime, jog  pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ pieninės galvijininkystės paraiškoms numatytas atskiras lėšų krepšelis (5 mln. Eur), taikant atskirus atrankos kriterijus, sudarant atskirą paraiškų pirmumo eilę.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 3.

      Ar planuojama smulkiųjų ūkių gyvulininkystės plėtra? Jei taip, kokia?

      Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje (KPP) gyvulininkystės sektorius yra priskiriamas prioritetiniam sektoriui. Šio sektoriaus pareiškėjams parama skiriama didesniu intensyvumu (veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“), o vykdant projektų atranką, pateiktiems projektams skiriama daugiau atrankos balų (veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Parama smulkiesiems ūkiams“).

      KPP numatytos 3 veiklos sritys, kurių teikiama parama investicijoms įgyvendinti gali pasinaudoti gyvulininkystės ūkiai, atsižvelgiant į  patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

       

      Valdos ekonominis dydis, išreikštas SP

      Veiklos sritis

      Nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio)

      Parama smulkiesiems ūkiams

       

      Nuo 8 000 iki 70 000 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10)

      Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

      Nuo 8 000 Eur

      Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

       

      2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirta 24,6 mln. Eur, veiklos sričiai  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – 30 mln. Eur, veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – 237 mln. Eur (iš jų 77 mln. Eur Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos). Žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3D-21 patvirtintas šių metų paraiškų priėmimo grafikas. Jame numatyta veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškas priimti gegužės–birželio mėn., veiklos srities  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – birželio–liepos mėn., veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – gegužės–birželio mėn. Šių metų paraiškų priėmimui tiksli lėšų suma bus nurodyta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM parengtuose kvietimuose teikti paraiškas. Pažymime, jog  pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ pieninės galvijininkystės paraiškoms numatytas atskiras lėšų krepšelis (5 mln. Eur), taikant atskirus atrankos kriterijus, sudarant atskirą paraiškų pirmumo eilę.

      Šiuo metu naujo laikotarpio (nuo 2023 m.) prioritetai dar nepatvirtinti.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 4.

      Kokios priemonės bus taikomos pramonei ir transportui dėl CO2 mažinimo? Ar nebus taip, kad didžioji dalis įsipareigojimų atiteks žemės ūkiui?

      Šiuo metu rengiamas 2,225 mlrd. eurų vertės nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektas (RRF), kuriame akcentas dedamas į 7 pagrindinius komponentus – žalioji pertvarka, skaitmeninimas, sveikata, socialinė apsauga, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešojo sektoriaus pertvarka Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kartu su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis dalyvauja Žaliosios pertvarkos komponente, kuriam skirta didžiausia 37 proc. lėšų dalis (823,1 mln. Eur.). ŽŪM teikiama RRF reforma  ,,Žemės ūkio perorientavimas į tvarų ūkininkavimą“. Plano projektą planuojama EK pateikti balandžio mėnesį. RRF priemonės šiuo metu derinamos kartu su LRV programos veiksmų planu. Investicija būtų į: pelkių (durpžemių) atkūrimą, paviršinių vandens telkinių būklės gerinimą.

       Taip pat diskusija vyksta dėl Skaitmeninimo komponentės ir ŽŪM investicijos į dirvožemio valdymo sistemos sukūrimą.

      Dėl RRF ir kitų ministerijų siūlomų reformų. ŽŪM gali pretenduoti į Energetikos ministerijos teikiamoje reformoje numatomos  priemones, kuriomis galės   naudotis ir žemės ūkio, žuvininkystės bei maisto sektorius.  Viena iš jų yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra elektros  energijos gamybos sektoriuje. Bus teikiama investicinė parama mažos galios AEI elektrinėms (saulės, vėjo jėgainėms), elektros energiją gaminantiems vartotojams ir kaupimo įrenginiams. Kita priemonė - degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos ir naudojimo skatinimas, remiant biometano  dujų bei biodegalų gamybą.

      Šiuo metu viešoms diskusijoms yra parengtas dokumentas – Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės projektas. Šiame dokumente galima pamatyti kokie planuojami ŠESD mažinimo įsipareigojimai planuojami atskiriems Lietuvos ekonomikos sektoriams. Tad paminėtina, kad transporto sektorius emisijas iki 2030 m. lyginant su 2005 m. turi sumažinti 14 proc., pramonė – 19 proc., atliekų sektorius – 65 proc. Žemės ūkio sektoriaus įsipareigojimo lygmuo nėra didžiausiais ir planuojama 11 proc. mažinimo reikšmė.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 5.

      Kokios priemonės žemės ūkiui bus taikomos dėl CO2 mažinimo?

      Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš žemės ūkio veiklos planuojama mažinti keliose srityse.  Pavyzdžiui, didžiausias potencialas galimas efektyvinant mineralinių trąšų naudojimą. Šiuo metu dėl neracionalaus mineralinių trąšų naudojimo ne tik sukeliamos ŠESD emisijos, bet didėja ūkio sąnaudos ir mažėja konkurencingumas. Todėl visi ūkiai, tręšiantys mineralinėmis trąšomis, turi sudaryti tręšimo planus bei tręšimą organizuoti pagal principą – naudoti tik tiek, kiek reikia ir kada reikia. Kita svarbi dedamoji mažinti ŠESD – skatinti biodujų gamybą iš mėšlo. Šiuo aspektu galime sukurti ir ekonominės vertės grandinę, gaminant metaną kaip gretutinį produktą, kurį ūkiai galėtų naudoti kaip energijos šaltinį ūkio reikmėms arba realizuoti energijos rinkoje. Trečias svarbus aspektas – emisijų mažinimas keičiant žemės dirbimo praktikas. Lietuvoje nuosekliai didėja ariamos žemės plotai, iš jų ir plotuose, kur organinės medžiagos sankaupos didelės. Dėl  šios priežasties  emisijų dedamoji iš dirvožemių yra didelė ir šioje srityje turime ieškoti sprendinių – kai kurias teritorijas turime konvertuoti iš ariamos į daugiametes žoles, kai kuriose minimalizuoti žemės dirbimą ir taikyti tiesioginės sėjos ir minimalaus žemės dirbimo praktikas. Taipogi atkreiptinas dėmesys dėl iškastinio kuro (dyzelinas) naudojimo efektyvinimo. Kintančios technologijos bei taikomos aplinkai palankios žemės dirbimo technologijos leidžia sumažinti emisijas dėl iškastinio kuro naudojimo, todėl šioje srityje neišvengiami pokyčiai ir akcizų lengvatose dyzeliui, naudojamam žemės ūkyje. Tai pagrindinės priemonės yra ir daug kitų kurios išvardintos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 6.

      Ruošiamos persvarstyti mokestinės lengvatos ir mokesčiai. Šiuo metu daugiausiai mokesčių sumoka smulkūs ir vidutiniai ūkiai, nes moka 15 proc. pajamų mokestį ir 19,8 proc. Sodros. Ar teisinga, kai procentine išraiška mažesni mokesčiai yra dideliems ūkiams? Kodėl tokia didelė našta tenka smulkiems ir vidutiniams ūkiams?

      Ūkininkai nuo apmokestinamųjų pajamų moka GPM, VSD ir PSD mokesčius kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys. Ūkininkų apmokestinimas GPM ir VSD įmokų dydžiai priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų, o ne nuo ūkininko ūkio dydžio. Ūkininkų apmokestinamosioms pajamos taikomas GPM tarifas priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų dydžio, jis  gali būti nuo 5 proc. iki 15 proc. Taikant mokesčio kreditą, apmokestinamosios pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, apmokestinamos 5 proc. tarifu. Apmokestinant apmokestinamąsias pajamas, viršijančias 20 000 Eur per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didėja, kol pasiekia nekintantį 15 proc.  tarifą (kai apmokestinamosios pajamos sieks 35 000 Eur per metus). Apmokestinant apmokestinamąsias pajamas, viršijančias 35 000 Eur per metus,  taikomas 15 proc. tarifas. Mažiausi ūkininkų ūkiai, kai  ūkininkai ne PVM mokėtojai, yra atleisti nuo pajamų apmokestinimo.  

      Pajamas deklaruojančių ūkininkų VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos nuo  90 proc. apmokestinamųjų pajamų, o maksimali apmokestinamų pajamų  suma, t. y. apmokestinamųjų pajamų ,,lubos“, yra 43 VDU (2021 m. – 58 166,10 Eur) per metus. Tokios pačios VSD ir PSD apmokestinamųjų pajamų  „lubos“ pritaikomos visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Pajamas deklaruojančių ūkininkų maksimalus metinis PSD įmokų dydis 2021 m. yra 4 060 Eur, VSD – 7 282,40 Eur, jei nėra pensijai papildomai kaupiama.  Metinė įmokų suma faktiškai  priklauso nuo per praėjusius metus uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio.

      Mažiausiose ūkiuose veiklą vykdantys ūkininkai, tai yra ūkininkai, kurių žemės ūkio valdų dydis yra iki 4 EDV, yra atleisti nuo VSD įmokų mokėjimo. O ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos iki 2 EDV, moka mažesnį nei kiti asmenys PSD įmokų tarifą.

      Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 m. ūkininkų apmokestinimas GPM ir VSD įmokomis yra suvienodintas su  asmenų  veiklą vykdančių pagal VMI išduotas pažymas apmokestinimu (išskyrus tai, kad  mažiausiuose ūkiuose veiklą vykdantys asmenys yra atleisti nu GPM ir VSD įmokų).  Taigi, tokias pačias  pajamas uždirbantys ūkininkai ir pagal VMI išduotas pažymas veiklą vykdantys asmenys susiduria su tokai pačia mokestine našta.

      Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta atlikti mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę. Tuo tikslu Finansų ministerija sudarė Mokesčių ekspertų darbo grupę, kurį detaliai įvertins Lietuvoje taikomų mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį bei peržiūrės mokesčių lengvatas. Mokesčių ekspertų darbo grupės veikloje dalyvauja ir Žemės ūkio ministerijos atstovas.

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 7.

      Žymėtas dyzelinas. Kada numatomas lengvatų naikinimas?

      2019 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) posėdžio protokoliniu pavedimu Nr. 41 (reg. Nr. 1D-PROT-64)  pavesta Žemės ūkio ministerijai iki 2020 m. birželio 15 d. atnaujinti LRV 2015 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, parengiant projektą, kuriuo būtų patikslintos lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normos, atsižvelgiant į atnaujintas technologines korteles, bei užtikrintas valstybės biudžeto netekčių, susidarančių taikant šias normas, mažėjimas.

      Užtikrinant tinkamą LRV pavedimo atlikimą bei nutarimo projekto parengimą, kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais įgyvendintas žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslinis tyrimas ir taikomosios veiklos projektas Nr. MT-19-20, kurio tikslas – gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam žemės ūkio produkto gamybos matavimo vienetui apskaičiavimo mokslinis pagrindimas. Tyrimo galutinei ataskaitai pritarta 2020 m. birželio 12 d. vykusiame gyvulininkystės, pašarų, veterinarijos ir maisto tyrimų priežiūros komisijos posėdyje. Rengiant tyrimą, buvo atsižvelgta į žemės ūkio augalų auginimo ir derliaus dorojimo, gyvulių laikymo technologinius procesus. Tyrime išanalizuoti atskiriems žemės ūkio produktams gaminti naudojami technologiniai procesai, vertinti pagal sudėtinių technologinių operacijų skaičių ir energijos poreikį joms įgyvendinti, taikant tradicinę intensyviąją ir tausojančiąją aplinką ūkininkavimo technologijas.

      Įvertinus visus pokyčius, vykstančius žemės ūkio srityje (tobulėjanti žemės ūkio technika, naujųjų augalų auginimo technologijų taikymas, klimato kaita ir kt.), bei atsižvelgiant į projekto išvadas, patikslintas Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam matavimo vienetui sąrašas bei gazolių normos. Pažymėtina, kad siekiant mokestinės lengvatos taikymo skaidrumo, efektyvumo bei to, kad šia mokestine lengvata galėtų pasinaudoti tik realia žemės ūkio veikla užsiimantys žemės ūkio subjektai, pasiūlyta atsisakyti skirti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normą už pievų plotus, kuriuose nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veikla.

      Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pastabas, numatyta, kad naujosios lengvatiniu akcizu apmokestinamos gazolių normos įsigalios tik nuo 2021 m. Keičiant normas nuo 2020 m., būtų pažeistas principas, kad teisės aktai atgal negalioja, bei būtų pažeisti žemės ūkio veiklos subjektų teisėti lūkesčiai, nes jie savo veiklą grindė tuo metu galiojančiomis normomis, o atnaujinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduodamus leidimus pagal naujai įsigaliojusias leidimų nuostatas, žemės ūkio veiklos subjektams būtų atsiradusios mokestinės prievolės dėl minėtųjų kiekių neatitikimo.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 8.

      Siekiant atsisakyti iškastinio kuro grūdų džiovinimui, ar bus  numatyta parama pereiti prie mažiau taršių šaltinių, tokių kaip dujos ar kt.?

      Patvirtintame Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatyta, kad Lietuva sieks iki 2025 m. sumažinti taršų ir eikvojantį energijos vartojimą, taip pat rinkos iškraipymus skatinantį mokestinių lengvatų taikymą iškastiniam kurui. Iš Lietuvoje identifikuotų 13 energijos subsidijų, jų dalies nuspręsta laipsniškai atisakyti arba mažinti paramos apimtis. Vienos iš jų – mažesnio akcizų tarifo šildymui skirtiems gazoliams numatyta laipsniškai atsisakyti nuo 2022 m.

      Todėl, kalbant apie raudoną dyzeliną, naudojamą džiovykloms, keičiantis verslo sąlygoms nuo 2022 m. turi būti pasiūlyta alternatyva – persiorientavimas gamyboje naudojant dujas – tokiu atveju tektų ūkyje investuoti ir pakeisti naudojamus dyzelinui skirtus degiklius bei pasistatyti dujų talpyklas. Gamtinės dujos yra neutralesnis kuras CO2 prasme nei gazoliai. Tačiau idealus scenarijus, kad ateityje būtų įvestas pilnas žiediškumas. Pavyzdžiui, gyvulininkystėje pagamintos dujos būtų suslegiamos, išvalomos ir teikiamos kaip kuras, naudotinas džiovyklose. Esant mišriam ūkiui, būtų galimybė dujas pasigaminti savo reikmėms. Tokiu būdu paskatintume biodujų gamybą iš mėšlo, taip  kurdami  rinką. Būtų labai didelis proveržis džiovinant grūdus,  jei sugebėtume nuo raudono dyzelino pereiti prie biometano. Tai stimuliuotų ir biometano rinką bei biodujų jėgainių statybos poreikio augimą.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 9.

      ES reikalavimas mažinti iškastinio kuro naudojimą. Kokiu būdu tai bus daroma? Kokios alternatyvos bus džiovykloms  naudojamam  kurui, ar bus  numatyta parama pereiti prie mažiau taršių šaltinių, tokių kaip dujos ar kt.?

      Technologinė pažanga Lietuvos ūkiuose nėra didelė, tačiau yra galimybės taikyti kitose šalyse išvystytas ir pasiteisinusias technologijas, kaip ekologinė ar kita tausojanti aplinką gamyba. Viena iš pagrindinių Lietuvos dilemų yra kuro sąnaudų mažinimas gamybos procesuose, kurią sprendžiant turi būti siekiama plėtoti pažangiųjų biodegalų rinką, ir planuojama biometano dujų panaudojimo gamybos ar transporto sektoriuose koncepcija bei jos įgyvendinamosios priemonės. Papildomai bus siekiama mažinti taršaus iškastinio kuro vartojimą per mokestines priemones. Žemės ūkio ministerija mokestinių lengvatų, iš jų ir lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimus / panaikinimus, vertina, siūlo ir atlieka kartu su Aplinkos ir Finansų ministerijomis, taip pat su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, bus siūlomos ir svarstomos papildomos paramos priemonės skatinant Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumą ir gyvybingumo išsaugojimą.

      Kalbant apie investicinę paramą ūkių modernizavimui, ūkininkai bus skatinami imtis klimatui ir aplinkai naudingų investicijų, taip pat tokių, kurios gerina išteklių naudojimą, įskaitant atsinaujinančios energijos sprendinius ūkyje. Taip pat rengiama priemonė, skirta biodujų gamybai iš mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių atliekų. (Įmonės (pareiškėjo) dydžio apribojimų, kurie, manytina, iš esmės ribojo šio laikotarpio biodujų gamybos priemonės populiarumą, kol kas ES teisės aktuose nenumatyta).

       

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 10.

      Tiesioginė Žaliojo kurso įtaka ūkininkui pagal ūkininkavimo sritį, pvz., gyvulininkystės sektorių. Ką kiekvienas ūkininkas pagal ūkininkavimo sritį privalės vykdyti, kad atitiktų „Žaliojo kurso“ reikalavimus?

      2019 m. gruodžio viduryje Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso. Jame nustatomi pagrindiniai ES politiniai tikslai šioje srityje. Pagrindinis tikslas yra iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tačiau Žaliasis kursas apima kur kas daugiau nei tik klimato politika ir juo siekiama plačiau spręsti aplinkos tvarumo klausimus, įskaitant gamtos išteklių apsaugą ir išteklių naudojimo mažinimą. Žemės ūkio veikla ir maisto gamyba lemia oro, vandens ir dirvožemio taršą, prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo. Akivaizdu, kad reikia teisingesnio ir tvaresnio požiūrio į maisto sistemas. Įprasta veikla nebėra išeitis. Žemės ūkio ir maisto sistemos turi prisidėti ir atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Viena iš ES Žaliojo kurso paskelbtų strategijų „Nuo ūkio iki stalo“ numato sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimo gaires. Jos įgyvendinimui Europos Komisija parengs ir palaipsniui įteisins didelį paketą ES teisės aktų, kurie įtakos ir atskirų žemės ūkio sektoriaus šakų veiklos reglamentavimą. Kol šie teisės aktai iš Europos Komisijos nėra priimti, sunku tiksliai įvertinti, koks bus jų poveikis sektoriui. Visgi šiandiena Europos Žaliąjį kursą turime suprasti kaip besivystantį reglamentavimo pokyčių procesą, iš jo ir žemės ūkio srityje, kuris lems mažesnį išteklių naudojimą produkcijos gamyboje, šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimą, cheminių medžiagų naudojimo mažinimą, biologinės įvairovės nykimo stabdymą, ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir pan.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 11.

      Ar ir toliau bus skiriami pinigai „natūriniams“ ūkiams?

      Rengiant naujojo laikotarpio Strateginio plano priemones, siekiama kurti paramos mechanizmus, kurie skatintų plėtotis ekonominio potencialo turinčius smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Priemonės šiuo metu rengiamos.

      Ūkininkų, kurie tik vykdo geros agrarinės būklės palaikymą ir nevykdo jokios ž. ū. gamybos  (deklaruojamas pievas), plotas bendrame Lietuvos žemės ūkio kontekste:

      2019 m. duomenimis (plotai beveik nesikeičia metai iš metų) sudaro tik 2,29 proc. (apie 67 tūkst. ha), skaičiuojant nuo bendro deklaruoto ploto (apskaičiavimas pridedamas).

      Tie 2,29 proc. ploto apima  apie 2,5 proc. tiesioginių išmokų, o tai yra apie 11–12 mln. Eur (nuo beveik 500 mln.)

      89 proc. iš tų 67 tūkst. ha pievų yra daugiametės pievos, todėl jų aplinkosauginė nauda akivaizdi.

      78 proc. iš tų 67 tūkst. ha pievų yra MPŪT, dėl to buvo nurodytas  0,25 SG\ha reikalavimas, ir dabar, deklaruodami tik pievas, MPŪT gauna tik tiesiogines išmokas.

      Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1307/2013 4 straipsnyje yra labai aiškiai nustatyta, kad žemės ūkio veikla apima ne tik žemės ūkio produkcijos gamybą, bet ir žemės ūkio naudmenų palaikymą geros agrarinės būklės, nevykdant joje žemės ūkio gamybos veiklos. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pabrėžiame, kad skirti ES tiesiogines išmokas tik pareiškėjams, vykdantiems realią žemės ūkio gamybos veiklą, nepažeidžiant ES teisės, nėra galimybių.

      Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau dalyvauti ž. ū. Veikloje, istoriškai buvo numatomos tokios priemonės:

      • Žemės dirbimo reikalavimas – nuo 2017 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) atrinktiems rizikos kriterijus atitinkantiems pareiškėjams reikia pagrįsti žemės dirbimo faktą. Tai galima padaryti trimis galimybėmis – turint registruotų gyvulių, turint registruotos žemės ūkio technikos arba produkcijos pardavimo fakto įrodymas.
      • Kadangi didžioji dalis pievų be gyvulių yra deklaruojama tuose regionuose, kurie patenka į MPUV teritorijas, nuo 2018 m. MPŪT išmoka yra susieta su gyvuliais, t. y. ūkininkai, kurie deklaruoja pievas (ganyklas), privalės turėti bent 0,25 SG/ha, kitu atveju parama nėra mokama.
      • Nuo 2021 m. lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos nebus skiriamos už pievas, kuriose nevykdoma jokia žemės ūkio veikla.
      • Šienavimo reikalavimas.
      • Žemės valdymo dokumentų teikimas NMA pareikalavus.
      • KPP investicinės paramos prioritetų suteikimas tik realiai ūkininkaujantiems žemdirbiams.
      • NMA taikomi papildomi rizikos kriterijai, kurių pagalba siekiama identifikuoti piktnaudžiaujančius pareiškėjus:
        • 2016–2019 m. laukai, kuriuose buvo nustatyti nešienauti arba NEP plotai;
        • 2020 m. deklaruoti laukai, kurie nustatyti kaip nešienauti, remiantis palydoviniais vaizdais;
        • 2020 m. deklaruoti laukai, kurie deklaruojami kaip ariama žemė arba sodas, nors remiantis palydoviniais vaizdais, nustatyta pieva;

      2020 m. deklaruoti laukai, kurie deklaruojami kaip pieva, nors reali žemėnauda yra sodai-uogynai.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 12.

      Kaip žadama remti smulkius ir vidutinius ūkius, kad jie laiku pasiektų ekologinius reikalavimus (iki šiol buvo remiama tik paramomis iki 1 5000 Eur, ko realiai neužtenka, nes labai mažos supirkimo kainos)?

      Europos Sąjungoje 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpiu tokios tiesioginių išmokų paramos schemos kaip „žalinimas“ nebelieka. Iš esmės visi trys žalinimo reikalavimai (pasėlių įvairinimo; daugiamečių pievų išlaikymo ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išskyrimo) perkeliami į geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus (GAAB standartai); Lietuva nusistatys šių standartų detalius reikalavimus ir išimtis. GAAB standartai kartu su valdymo reikalavimais  yra baziniai reikalavimai ūkininkams, norintiems gauti ES paramą. Svarbu pažymėti, jog visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės savanoriškai rinktis ir gauti papildomas išmokas už aplinkai ir klimatui palankias žemės ūkio praktikas, viršijančias GAAB reikalavimus, t. y. dalyvauti planuojamose agroaplinkosaugos priemonėse iš II ramsčio (kaimo plėtra) ir ekoschemose iš I ramsčio (tiesioginės išmokos). Numatoma, jog naujuoju laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agroaplinkosaugos priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekoschemoms.

      Teikiant paramą, smulkieji ūkininkai bus skatinami bendradarbiauti, taikyti dalijimosi ekonomikos principus.

      Tiek  2014–2020 m. laikotarpiu, tiek pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu parama bus teikiama įvairių dydžių ūkiams -– tiek smulkiems, tiek stambiems, pagal įvairias KPP priemones ir veiklos sritis, kurios priklauso nuo ūkio dydžio. Ūkiams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra 4 000–7 999 Eur, teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, ūkiams nuo 8 000 SP teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ paramos dydis vienam projektui yra nustatytas ES reglamente dėl paramos kaimo plėtrai (ES 1305/2013) –  visoms šalims nustatyta vienoda 15 000 Eur išmokos suma vienam smulkiam ūkiui.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 13.

      Artėja naujas finansinis laikotarpis ir jis labai susijęs su aplinkosauga, CO2 mažinimu; norime paklausti, ar nebus sužlugdyti vidutiniai ūkiai, nes dabar į paramą pretenduoti galėjo tik smulkūs, gyvulininkystės ir daržininkystes ūkiai?

      Pirmiausia norime pažymėti, kad teikiant ES paramą, atsižvelgiama į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje nustatytus poreikius bei prioritetus – pagerinti vidutinių ir smulkių ūkių galimybes investuoti ir skatinti jų kooperaciją; stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, ypatingai gyvulininkystės ir daržovių bei vaisių sektoriuose, todėl šiems ūkiams yra skiriamas didesnis dėmesys suteikiant prioritetinius projektų atrankos balus, taikomas didesnis paramos intensyvumas.

      Pagal KPP priemonių veiklos sritis teikiama investicine parama gali pasinaudoti visų sektorių ūkiai, atsižvelgiant į patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

      • Parama smulkiems ūkiams – paramą gali gauti ūkiai, kurių valdos dydis yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvių skaičius turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio).

      2021-02-25 duomenimis iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. (be tęstinių įsipareigojimų) skirta 64,3 mln. Eur, patvirtinta paramos suma 58,6 mln. Eur, išmokėta 51,5 mln. Eur.

      • Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui – valdos dydis nuo 4 000 iki 15 000 Eur.

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 7,5 mln. Eur, prašoma paramos suma 14 mln. Eur, patvirtinta 5,1 mln. Eur, išmokėta 4,7 mln. Eur.

      • Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – valdos dydis nuo 8 000 iki 70 000 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10).

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 72,7 mln. Eur, prašoma paramos suma 150 mln. Eur, patvirtinta 72,5 mln. Eur, išmokėta 62,6 mln. Eur.

      • Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – valdos dydis nuo 8 000 Eur.

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 439,3 mln. Eur, prašoma paramos suma 680,6 mln. Eur. Patvirtinta 420,6 mln. Eur parama, iš jų:

      • 236,8 mln. Eur (56 proc. patvirtintų lėšų) skirta gyvulininksytės sektoriui;
      • 115 mln. Eur (27 proc. patvirtintų  lėšų) augalininkystei;
      • 68,8 mln. Eur. (16 proc. patvirtintų lėšų) skirta daržininkystės, uogininkystės ir vaisių sektoriui.

      Analizuojant pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paremtų valdų dydį, daugiausia paramos (45,6 proc.) skirta ūkiams, kurių valdos ekonominis dydis siekia 8 00050 000 Eur. Dideli ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis 200 000 Eur ir daugiau, gavo 21 proc. paramos. Mažiausiai paramos (3,5 proc.) pagal šią veiklos sritį gavo ūkiai, kurių dydis 150 000–174 999 Eur.

      Apibendrinant galima teigti, kad 30 proc. visos pagal KPP gavėjams patvirtintos paramos sumos (pagal KPP 2014–2020 m. iš viso patvirtinta 1,8 mlrd. Eur paramos suma)  buvo skirta  smulkiems ir vidutiniams ūkiams teikiant paramą smulkių ūkių plėtrai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkių ūkių bendradarbiavimui ir valdų modernizavimui.

      Kalbant apie naująjį 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpį, planuojamas platus spektras agroaplinkosaugos ir klimato priemonėms tiek iš II ramsčio (kaimo plėtra),tiek ir  I ramsčio (tiesioginių išmokų ekoschemos), siekiant, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galėtų savanoriškai pasirinkti jiems tinkamiausias priemones.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 14.

      Ar planuojamas nenašių žemių diferencijavimas?

      Nuo 2018 m. yra taikoma tokia didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių diferenciacija:

      • vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne didesnis kaip 32;
      • vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne mažesnis kaip 33 ir ne didesnis kaip 34.

      Toks principas notifikuotas EK ir įtvirtintas KPP. Toks principas (modelis) bus taikomas ir 2021–2022 m. laikotarpiu.

      Žemėlapio artimiausiu metu neplanuojama peržiūrėti. EK yra pasisakiusi, kad privalomieji kriterijai, kurių pagrindu visose valstybėse narėse išskiriamos didelių gamtinių kliūčių turinčios vietovės, yra mažai kintantys trumpalaikėje perspektyvoje, todėl, siekiant užtikrinti tęstinumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, žemėlapio keisti dažnai nevertėtų.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 15.

      Kokia mobiliųjų skerdyklų perspektyva ateityje? Ar planuojama skatinti ūkininkus įsigyti mobilias skerdyklas? Kokios galimybės gauti jos finansavimą?

      Žemės ūkio ministerija teikė Ateities ekonomikos DNR plano investicijų krypties ,,Verslo inovacijų gebėjimų stiprinimas“ veiksmo ,,Parama investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime“ koncepcijos projektą, kuriame buvo numatyta įsigyti mobiliąsias skerdyklas. Buvo teikiamas investicinis projektas, kuris kompleksiškai padėtų spręsti žemės ūkio sektoriaus klausimus (maisto tiekimo grandinė, ekologiškai išaugintų gyvūnų skerdimas, gyvūnų gerovė, žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas, gyvūnų transportavimas į skerdyklas). Investicijų komitete šis projektas buvo pritartas su išlyga, kad būtinas Konkurencijos tarybos pritarimas. Iš Konkurencijos tarybos buvo gautos pastabos, kur atkreiptas dėmesys, kad tai turėtų būti valstybės pagalba,  taip pat ir įžvelgiamas konkurenciją reglamentuojančių  teisės aktų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, projektas buvo sustabdytas. Taip pat reikia pažymėti, kad ir pačių galvijų augintojų nuomone, tokie projektai nebus perspektyvūs ir nuostolingi. Pagal šiosdienos būklę, jei ūkininkai nori patys išpjaustyti ar parduoti savo užaugintą galviją, tai skerdyklos paskerdžia ir atveža atvėsintą skerdeną pagal sutartą su ūkininku išpjaustymo pageidavimą.

      Parama skerdykloms galima per KPP. Jei planuojama teikti tik skerdimo paslaugas, ši veikla galėtų būti remiama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Parama gali būti skiriama verslo plėtrai veiklą jau vykdantiems privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims kaimo vietovėse. Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas (iki 50 proc.) ir planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių (parama neteikiama projektams, kuriuose neplanuojama kurti naujų darbo vietų), vienai darbo vietai (1 etatui) sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 Eur, didžiausia paramos suma projektui – 200 000 Eur, kai sukuriama 4 ir daugiau naujų darbo vietų. Parama gali būti skiriama gamybinių pastatų statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, įrangos ir technikos, skirtos projekte numatytai veiklai vykdyti, įsigijimui, bendrosioms išlaidoms.

      Atnaujinta: 2021 06 17

    • 16.

      Kodėl skiriama parama mėsinių galvijų, avių, ožkų įsigijimui, o nėra analogiška parama pieninių galvijų (telyčių) įsigijimui, pieninių bandų gerinimui?

      Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m., valstybės pagalba gali būti skirta veisliniams gyvūnams įsigyti siekiant pagerinti ūkinių gyvūnų genetinę kokybę, tačiau išskirtinai tik mėsinių galvijų, avių ir ožkų genetiniam bandų gerinimui. Parama gali būti teikiama apmokant ne daugiau kaip iki 30 proc. gyvūnų įsigijimo kainos. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad Europos Komisija laikosi nuomonės, jog ūkinių gyvūnų genetinė kokybė paprastai gali būti pagerinta taikant dirbtinį apvaisinimą, naudojant aukštos vertės ūkinių gyvūnų genetinę medžiagą (spermą, embrionus, kiaušialąstes). Tačiau dėl taikomos gyvulininkystės praktikos tik mėsinių galvijų, avių ir ožkų dirbtinis apvaisinimas yra ribojamas. Todėl pagalba gali būti skirta tik veisliniams gyvūnams įsigyti, siekiant pagerinti mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę. Pažymėtina, kad ši galimybė numatyta iki 2020 metų pabaigos. Ministerija rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti porų, genetinės medžiagos parinkimui, tinkamai išnaudoti galvijų genomo tyrimų rezultatus ir pačias geriausias telyčias sėklinti individualiai parenkant bulius, neatmetant ir seksuotos spermos naudojimo, kuri vidutiniškai kainuoja 25 Eur/dozę, o neseksuota apie 10–15 Eur/dozę.

      Atnaujinta: 2021 06 17