Pagal rengiamą Ekologinės gamybos taisyklių projektą numatoma, kad rišant ūkyje, laikančiame daugiau kaip 50 suaugusių galvijų, galvijus tvartuose, kontrolės institucija 2022 m. taikys poveikio priemonę, priskirdama mažareikšmės neatitikties kategorijai.

Bus naudojama neatitikčių klasifikacija. Neatitiktys bus skirstomos į šias kategorijas: mažareikšmė, reikšminga arba kritinė, atsižvelgiant į kiekvienai neatitikties kategorijai išvardytas sąlygas ir priemones, išskyrus dėl  reikalavimo, kai ūkyje tvartiniu laikotarpiu bus laikomi rišami gyvuliai ir ūkyje bus daugiau kaip 50 suaugusių galvijų.

Šio reikalavimo nesilaikymą 2022 m. kontrolės institucija laikys mažareikšme neatitiktimi ir veiklos vykdytojui nurodys pateikti neatitikties pašalinimo planą, kurį veiklos vykdytojas turi įgyvendinti iki 2023 m. spalio 1 d. užtikrindamas, kad jo valdomame ūkyje nebus rišamų galvijų tvartiniu laikotarpiu arba bus laikoma ne daugiau kaip 50 suaugusių galvijų.

Atnaujinta: 2022 04 20

Norint išsiaiškinti, kam priklauso sodo bendrijos teritorijoje esantis galimai nenaudojamas žemės plotas, o taip pat išsiaiškinti galimybes minėtą žemės plotą pirkti ar nuomoti, turite kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį skyrių pagal nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo buvimo vietą.

Atnaujinta: 2022 04 29

Vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, 3 punktu, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  vadovo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai. Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Dėl galimo žemės sklypo ribų pažeidimo reikia kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių.

Atnaujinta: 2022 04 29

Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, formuojant naujus žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka jiems nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai). Šio Žemės įstatymo straipsnio nuostatas įgyvendinančio Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 8 punkte nustatyta, jog vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas. Be to, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta, kad esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti žemės sklypai formuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ir įrenginių tiesioginę paskirtį. Taigi vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų.

Atnaujinta: 2022 04 29

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra įgaliota išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdyti ir panaikinti jų galiojimą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama jai pavestus uždavinius, išduoda kvalifikacijos pažymėjimus rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus ir geodezininko, matininko kvalifikacijos pažymėjimus, stabdo ar panaikina jų galiojimą. Matininko veiklą galite apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri priims sprendimą dėl matininko atlikusio gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus galimų veiklos pažeidimų.

 

Atnaujinta: 2022 04 29

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Kadastro taisyklės).

Kadastro taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

Atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkai vadovaujasi esamais teritorijų planavimo dokumentais, negali keisti jų sprendinių ir negali formuoti naujų pralaidų, jeigu jos nebuvo suformuotos teritorijų planavimo dokumentuose.

Atnaujinta: 2022 04 29

Taip.

Atnaujinta: 2022 07 26

Informaciniame portale yra matoma pakankamai duomenų, pagal kuriuos asmeniui gali būti suteikta informacija. Detalesnės informacijos teikimas būtų perteklinis ir nėra galimas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Atlikti pranešimų atskyrimą ir vaizduoti tik nuasmenintus pareiškėjo pranešimus ar pranešimų dalį  portale nėra galimybės. Dėl šios priežasties informacija apie išsiųstus ir (ar) gautus pranešimus seniūnijos specialistams nėra prieinama. Seniūnijos darbuotojai paraiškoje turi galimybę matyti duomenis apie nustatytus neatitikimus.  Seniūnijų / savivaldybių darbuotojai taip pat gali tiesiogiai paskambinti paraišką administruojančiam darbuotojui dėl informacijos pasitikslinimo arba bendruoju informacijos teikimo numeriu.

Atnaujinta: 2022 03 08

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškino, kad Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbo užmokesčio mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą yra taikoma tik susiklosčius darbo santykiams tarp darbuotojo (dirbančio pagal darbo sutartį) ir darbdavio. 

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme reglamentuotas paslaugų teikimas priskirtinas darbų atlikimui pagal civilinę sutartį, o ne pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsiskaitant už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, suteiktas pagal paslaugų kvitus, taikomos civilinius santykius reglamentuojančios teisės aktų normos, o ne Darbo kodekso nuostatos. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, suteiktas pagal paslaugų kvitus, ir toliau galima atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Atnaujinta: 2022 03 08

Pildant Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, patvirtintą žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, PVM į pardavimo pajamas neįtraukiamas.

Atnaujinta: 2022 04 29

Vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2.1 ir 2.2 punktų nuostatomis, Pažymoje apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas nurodomos pajamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.

Atnaujinta: 2022 04 29

Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 6 punkte nustatyta, kad subjektai, siekdami pasinaudoti parama Europos Sąjungos ir (ar) nacionaline parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (išskyrus 7 punkte nurodytą paramą) ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, kurios forma yra nustatyta Metodikos 1 priede. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad subjektai, siekdami pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas, kurios forma yra nustatyta Metodikos 2 priede.

Atnaujinta: 2022 04 29

Paaiškiname, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, turi pildyti Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto, siekiančio pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros priemones, praėjusių kalendorinių metų pajamas (toliau −Pažyma), kurios forma nustatyta Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos  žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, 2 priede. Metodikos 8 punkte nurodyta, kad lėšos, gautos iš tikslinių programų, kurių parama skiriama konkrečiam žemės ūkio sektoriui remti (pvz., remti gyvulininkystės, daržininkystės ar uogininkystės sektorių ir pan.), nurodomos atitinkamose Pažymos 1.1.6.1.1–1.1.6.1.7 eilutėse, priskiriant konkrečiam žemės ūkio sektoriui, kurio veiklai vykdyti jos buvo skirtos. Kitos iš tikslinių programų gautos lėšos (pvz., pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą ir pan.) nurodomos atitinkamose Pažymos 1.1.6.2.1–1.1.6.2.7 eilutėse, paskirstant žemės ūkio sektoriams proporcingai gautoms produktų realizavimo pajamoms iš atitinkamo žemės ūkio sektoriaus.

Atnaujinta: 2022 04 29

Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nustatyta, kad metodika netaikoma tais atvejais, kai subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, apskaičiavimas būtinas mokesčių tikslais, todėl Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas neteikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojant gyventojų pajamų mokesčio pajamas.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“, Pažyma apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas pildoma jei, siekiant gauti Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai arba kitais teisės aktų nustatytais atvejais, toks apskaičiavimas yra būtinas. Tuose teisės aktuose, pvz. paramos taisyklėse, būna nustatyta kam tą pažymą reikia pateikti.

Atnaujinta: 2021 06 03

Ūkininkų finansinės atskaitomybės neteikiamos VĮ Registrų centras.

Atnaujinta: 2021 06 03

Ūkininkų, tvarkančių apskaitą dvejybinio įrašo būdu, finansinės atskaitomybės formos yra patvirtintos Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos pavyzdinių ūkio finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijomis, patvirtintomis  žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“. Ūkininkų finansinės atskaitomybės rinkinį sudaro:

Balansas (1 priedas);

Pelno (nuostolių) ataskaita (2 priedas);

Pinigų srautų ataskaita (3 ir 4 priedas);

Aiškinamasis raštas.

Minėtas pavyzdines ūkio finansinių ataskaitų formas galite rasti čia:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5b062480c45b11ec8d9390588bf2de65

 

Atnaujinta: 2022 04 29

Materialinių vertybių įsigijimą, paslaugų gavimą pagrindžia iš tiekėjų gautos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros arba kiti laisvos formos dokumentai. Žemės mokesčių bei turto draudimo įmokų sumokėjimą pagrindžia mokėjimo nurodymai bei banko mokėjimo kvitai. Prekių įsigijimas iš asmenų, turinčių verslo liudijimus, pagrindžiamas prekių pirkimo (pardavimo) kvitu, kurį turi išrašyti prekių pardavėjas.

Atnaujinta: 2021 06 03

Ūkininko išrašomuose apskaitos dokumentuose privalomi rekvizitai yra:

-apskaitos dokumento pavadinimas;

-ūkininko vardas, pavardė,, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo numeris;

-apskaitos dokumento data;

-ūkinės operacijos turinys;

-ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir / arba kiekybine išraiška, matavimo vnt.;

-asmens ar asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmosios vardų raidės, pavardės, parašai ir pareigos.

 

Atnaujinta: 2022 04 29

Ūkininkai, tvarkantys finansinę apskaitą, turi vadovautis Finansinės apskaitos įstatymu, kuriame numatyta, kad apskaita gali būti tvarkoma taikant paprastojo įrašo būdą arba dvejybinio įrašo būdą. Ūkininkai, pasirinkdami apskaitos būdą, atsižvelgia į savo veiklos apimtis, taip pat į paramos taisykles ir kredito įstaigų, jei naudojasi paskolomis, reikalavimus.

Ūkininkai, tvarkantys finansinę apskaitą paprastojo įrašo būdu, pildo Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“.

Ūkininkai, pasirinkę tvarkyti apskaitą dvejybiniu įrašu, vadovaujasi Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, tvarkos aprašu, patvirtintu ,žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 „Dėl Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos tvarkos nustatymo“.

Minėtus teisės aktus galite rasti čia:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5b062480c45b11ec8d9390588bf2de65

 

Atnaujinta: 2022 04 29

Vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis, finansinę apskaitą turi tvarkyti ūkininkai, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą. Ekonominė veikla – tai veikla, kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų, išskyrus  pajamas,  gaunamas dirbant pagal darbo sutartį.

 

Atnaujinta: 2022 04 29

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka,  laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Kadangi  gervės, gulbės, žąsys išbrauktos iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, todėl nėra jokio reglamentuojančio teisės akto, numatančio kompensavimo mechanizmą. Įvairiose susitikimuose aptarinėjant laukinių paukščių padarytos žalos kompensavimo klausimą, Žemės ūkio ministerija ne kartą siūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas“ pataisas, papildant „Migruojančių paukščių padarytos žalos atlyginimas“.

2020 m. pavasarį ir rudenį Lietuvos Respublikos Seime  svarstant Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektą, buvo pateikti Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Šimo ir A. Gaidžiūno pasiūlymai dėl laukinių paukščių žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. Seime priimant minėtą Laukinės gyvūnijos įstatymą, pasiūlymams nepritarta. Be to, Seime yra registruoti Seimo nario Andriejaus Stančiko pateikti Laukinės gyvūnijos^[1], Medžioklės^[2] ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos^[3] įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose nustatoma valstybei pareiga atlyginti gervių, žąsų ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas pritars Seimo nario pateiktiems įstatymų pakeitimams ir priims šiuos įstatymus, laukinių žąsų, gervių ir gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams bus atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Atnaujinta: 2021 06 17

Siekiant tinkamai įgyvendinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje, dedamos pastangos kuo rečiau keisti taisykles (aiškumo dėlei  – siekiant palengvinti administracinę naštą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, susiejant ą su ekologiniu ūkininkavimu), taip pat, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtintą Pereinamojo laikotarpio reglamentą (2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 2020/2220), yra (sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę) planuojama, kad naujus įsipareigojimus pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“, pareiškėjai galės prisiimti 2 m. laikotarpiu. Pažymėtina, jog įgyvendinimo taisyklių keitimai ir jų įgyvendinimas yra susiję ir su Europos Sąjungos teisynu pagal programinio laikotarpio įgyvendinimo eigą.

 

Atnaujinta: 2021 06 17

Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kurio tikslas yra gaminti maistą, naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Tai reiškia, kad ekologinis ūkininkavimas paprastai turi ribotą poveikį aplinkai, nes skatina:

• atsakingą energijos ir gamtos išteklių naudojimą;

• biologinės įvairovės palaikymą;

• regioninio ekologinio balanso išsaugojimą;

• dirvožemio derlingumo didinimą;

• vandens kokybės palaikymą.

Be to, Ekologinio ūkininkavimo taisyklės skatina aukštus gyvūnų gerovės standartus ir reikalauja, kad ūkininkai tenkintų specifinius gyvūnų elgesio poreikius. Tai griežtai reglamentuota ES teisės aktais ir papildomais nacionaliniais reikalavimais.

Jei ūkis nenaudoja tik trąšų ar kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, jis negali būti ekologiškas – tai žymai platesnė sąvoka, apimanti ne tik trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą ar nenaudojimą. Kontroliuojamas visų ES teisės aktuose nurodytų reikalavimų laikymasis nuo pat dirvos paruošimo, sėklos pasėjimo, tręšimo, augalo auginimo, derliaus nuėmimo, sandėliavimo, produkto perdirbimo, ženklinimo, tiekimo rinkai ir kt. reikalavimų laikymasis.

Europos Sąjungos ekologinio ūkininkavimo reglamentai yra sukurti taip, kad visoje ES būtų aiški ekologiškų maisto prekių gamybos struktūra. Tai tenkina vartotojų paklausą dėl patikimų ekologiškų produktų, tuo pačiu užtikrina sąžiningą rinką gamintojams, platintojams ir rinkodaros specialistams.

O dėl „daugiau nei ekologiško ūkio“– yra taip pat privačių teisės aktais reglamentuotų ir pripažintų schemų, pvz., Vokietijos DEMETER schema, tačiau bet kuriuo atveju privalu laikytis visų privalomų ekologinės gamybos reikalavimų, o po to aukštesnių, papildomų ir privačių schemose nurodytų reikalavimų.

 Siekiant, kad Jūsų ūkis vadintųsi „ekologiškas“, reikėtų kreiptis į Lietuvos sertifikavimo įstaigą VšĮ „Ekoagros“ ir, tik laikantis reikalavimų, bus išduotas užaugintam derliui po pereinamojo laikotarpio sertifikatas.

Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštą gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, biologinės įvairovės išsaugojimą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: tokiu būdu sukuriama tam tikra rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros.

Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ūkis.

Numatoma nuo 2021 m. rinkti paraiškas iš žemės ūkio veiklos subjektų, kurie sertifikuoja turimus plotus pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus.

Atnaujinta: 2021 06 17

Bendrojoje ES žemės ūkio politikoje, taip pat  ir Lietuvoje, numatyta subsidijuoti žemės ūkio verslą. Pasitelkiant mokslininkų išvadass ir atliktus skaičiavimus, mokesčių lengvatos yra efektyvesnės subsidijavimo forma nei tiesioginės subsidijos, todėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, apmokestinimo lengvatiniu akcizo tarifu politika laikoma tinkama priemone. Įvertinus žemės ūkio reikšmę, rizikas ir dabartinę situaciją pasaulyje, rekomenduojama Lietuvoje taikyti lengvatinį akcizo tarifą gazoliams, skirtiems žemės ūkio produktams gaminti, reguliuojant šio kuro įsigijimo normas.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų išvadas ir pateiktas studijas, skirtas lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimui / panaikinimui, ir į tai, kad prieš priimant sprendimą visiškai atsisakyti akcizo lengvatos dyzeliniams degalams, skirtiems žemės ūkio veiklai vykdyti, yra ypatingai svarbu įvertinti Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumo išsaugojimo bei veiklos tęstinumo aspektus, siūlo neatsisakyti lengvatinio akcizo tarifo, o svarstyti galimybę taikyti nuosaikų ir laipsnišką normų mažinimą, taip skatinant mažesnį ir atsakingesnį sunaudojimą, pereinant prie tvaraus ūkininkavimo, atitinkamai mažinant ŠESD.

Atnaujinta: 2021 06 17

Vadovaujantis  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir Lietuvos Respublikos augalų  apsaugos įstatymu, rinkai  tiekiami ir naudojami tik Lietuvos Respublikoje registruoti augalų apsaugos produktai. Veikliosios medžiagos, esančios augalų apsaugos produktuose, vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu (t. y. yra įrašytos į Reglamento priedą).

Augalų apsaugos produktų registracijos tikslais, Europos Sąjunga yra suskirstyta į tris augalų apsaugos produktų registravimo zonas: Šiaurės, Vidurio ir Pietų. Lietuva priskirta prie Šiaurės zonos kartu su Latvija, Estija, Suomija, Danija, Švedija, Norvegija. Augalų apsaugos produktai registruojami kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, nepriklausomai, kuriai zonai priskirta valstybė narė.

Asociacijos, žemės ūkio veiklos subjektai, įvertinę, kad kitose ES valstybėse (ypač, kaimyninėje Lenkijoje) yra žymiai didesnis augalų apsaugos produktų pasirinkimas, kreipiasi, kad būtų leidžiama įvežti į Lietuvą ir naudoti ten registruotus augalų apsaugos produktus. Nepaisant to, kad produktai yra registruoti kitose ES valstybėse, juos vis tiek būtina registruoti ir Lietuvoje. Tuo tikslu Reglamente nustatyta palengvinta registravimo procedūra, t. y. abipusio pripažinimo procedūra (supaprastinta, lyginant su įprasta registracija), kuri trunka iki 120 dienų. Jos metu atliekamas tik pateiktų dokumentų apie augalų apsaugos produktą vertinimas, t. y. nereikia atlikti tyrimų dėl saugumo, efektyvumo ir pan. Augalų apsaugos produktą, registruotą kitose ES valstybėje, galima naudoti Lietuvoje, tik užregistravus jį Lietuvoje.

Žemės ūkio veiklos subjektų prašymu, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos priskyrimo centrinei zonai, kaip ir Lenkija. Europos Komisija, atsakydama į Lietuvos prašymą, informavo, kad nurodytame Reglamente nenustatyta jokių apribojimų skirtingoms zonoms priklausančioms valstybėms narėms laikytis abipusio autorizacijos pripažinimo principo. Tai reiškia, kad Lietuvai ir Lenkijai esant vienoje zonoje, Lenkijoje registruotus produktus vis tiek būtų privaloma registruoti ir Lietuvoje. 

Atnaujinta: 2021 06 17

Sandėliuojant trumpą laikotarpį, ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo, pakuotas mineralines (neorganines) trąšas galima laikyti sandėliuose tiesiog ant grindų. Sandėliavimas pakuotų mineralinių (neorganinių) trąšų ant padėklų leidžia greičiau pastebėti pakuotės pažeidimus, kai trąšos pradeda byrėti, ir juos pašalinti. Taip sumažėja tikimybė atsitiktinai trąšoms patekti į aplinką. Taip pat, kai trąšos yra pakeltos nuo grindų, yra geresnis vėdinimas ir sumažėja tikimybė, kad trąšos dėl drėgmės sušoks.

 

Atnaujinta: 2021 06 17

Diegiant neariamąsias technologijas, yra tausojama technika, o derlius ne tik išlieka toks pat, bet turi potencialą didėti. Taikant neariamąsias technologijas tik pirmuosius trejus metus, javų derlius gali būti šiek tiek mažesnis (iki 20 proc.), bet sąnaudos sumažėja daugiau kaip 1,5 karto. Teisingai įvaldžius neariamąsias technologijas, užsitikrinamas pasėlių padidėjęs atsparumas drėgmės stokai ir padidėjęs atsparumas ligoms. Dirvožemyje, taikant neariamąją technologiją ir tvarią daugianarę sėjomainą, įsigali naudingi mikroorganizmai, kurie padeda kovoti su patologiniais organizmais. Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų išvadomis taikant neariamąsias technologijas:

- galima gauti didesnį augalų derlių, nei taikant ariamąsias technologijas;

- reikia mažiau sintetinių trąšų (praėjus 2–3 metams);

- reikia mažiau insekticidų, fungicidų, o po 2–3 metų net ir mažiau herbicidų;

- lengviau ūkininkauti (mažesnės laiko ir gamybinių priemonių sąnaudos);

- didina organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir fiksuoja CO2.

Neariamasis žemės dirbimas yra daug našesnis ir leidžia sumažinti žemės dirbimo sąnaudas, sumažinti kenksmingų cheminių priemonių naudojimą bei padidinti žemės ūkių rentabilumą ir gyvybingumą, darant mažiau žalos aplinkai ir dirvožemiui. Neariamosios technologijos padeda išsaugoti dirvožemio viršutinio sluoksnio mikroflorą ir augalams naudingus gyvius.

 

Atnaujinta: 2021 06 17

Lietuvoje pieno pirkimo kainos nustatomos pagal parduodamo pieno kiekį. LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme yra numatyta 10 pieno pardavėjų grupių, kurios nustatytos pagal parduoto pieno kiekį. Minėtame įstatyme numatyta, kad pieno pirkėjas, pirkdamas pieną iš tai pačiai pieno pardavėjų grupei priskiriamo pieno pardavėjo, už tos pačios kokybės pateiktą pieną privalo mokėti vienodo dydžio kainą. Įstatymas reglamentuoja tik pieno bazinę kainą, o priedų ir priemokų dydžių nereglamentuoja, todėl didžiausius kainų skirtumus sąlygoja taikomi skirtingų dydžių priedai, kurie priklauso nuo pardavėjo derybinių galių, konkurencijos ir kitų veiksnių.

Kainų skirtumai tarp pieno pardavėjų grupių yra sąlygojami ir taikomo pieno surinkimo būdo, nes pieno surinkimo kaštai priklauso nuo to, kaip surenkamas pienas – pats brangiausias kainuojantis pieno surinkimas yra per pieno supirkimo punktus ir taikant pieno pavėžėjimo paslaugas (kai pieno surenkamas pardavėjų taroje ir nuvežamas į pieno surinkimo punktą), todėl pieno pardavėjams taip pristatantiems pieną mokamos mažiausios pieno kainos.

Pažymėtina, kad vienas smulkus gamintojas neturės tokios derybinės galios, kokią turi stambus pieno pardavėjas, todėl pieno pardavėjai turėtų bendradarbiauti parduodant pieną ar ieškoti tiesioginio produktų pardavimo vartotojams kanalo, siekdami gauti didesnes pajamas už pagamintą pieną.

 

Atnaujinta: 2021 06 17

Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte numatyta, kad mišką įveisti galima teritorijose, kuriose jį įveisti nedraudžiama:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;

4.3. Vadovaujantis patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdų projektų sprendiniais;

4.4. Nustatytose buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“;

4.5. Saugomose teritorijose, vadovaujantis saugomų teritorijų (atkuriamųjų sklypų, biosferos poligonų, biosferos rezervato, draustinių, gamtos paveldo objektų, genetinių sklypų ir valstybinių parkų) nuostatais.

Aprašo 5 punkte nurodyta, kad privačios žemės savininkas, ketinantis ne miško žemėje įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (toliau – NŽT teritorinis padalinys) teikia Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą. Kai žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką, 10 ha ir mažesnis, su prašymu pateikia kopiją žemės sklypo plano M 1:10 000 arba M 1:5000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis ketina įveisti mišką. Kai planuojamo įveisti miško plotas didesnis kaip 10 ha, žemės savininkas parengia kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje ir prašyme nurodo NŽT teritorinio padalinio įsakymo datą ir numerį, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, kuriame ketinama įveisti mišką, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti arba nurodomas patvirtinto projekto paslaugos numeris Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje. Jei žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą turi pateikti visi bendraturčiai. Bendraturčiai, nepageidaujantys jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje įveisti miško, pasirašydami prašymą patvirtina, kad sutinka, jog miškas būtų įveisiamas kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse. Kai ne visi žemės sklypo bendraturčiai pageidauja įveisti mišką žemės sklype, su prašymu pateikia žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Taigi žemės savininkas, ketinantis ne miško žemėje įveisti mišką, turi kreiptis į NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą, kuris gautą prašymą dėl miško įveisimo galimybės išnagrinėja ir žemės savininkui išduoda sprendimą dėl miško įveisimo ne miško žemėje.

 

Atnaujinta: 2022 04 28

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 18.1 papunktyje nurodyta, kad prieš sprendimo dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų priėmimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys patikrina, ar asmens, pageidaujančio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, ūkininko ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir ar žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Minėtose Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatose ūkininkui įtvirtinta galimybė nerengiant detalaus plano statyti tik vieną ūkininko sodybą, todėl tikrinant, ar asmuo, pageidaujantis statyti ūkininko sodybą, atitinka Ūkininko įstatymo 11 straipsnyje nurodytas sąlygas, be kitų sąlygų, turėtų būti patikrinta, ar tai bus pirmoji šio asmens statoma ūkininko sodyba.

Pažymėtina, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

Vadovaudamiesi minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis, manome, kad tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių yra pasinaudojęs galimybe statyti ūkininko sodybą ūkininko ūkyje, kuris laikomas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, laikytina, kad Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta galimybe statyti vieną ūkininko sodybą pasinaudojo ir kitas sutuoktinis. Tuo atveju, jeigu sutuoktinių (vyro ir žmonos) vardu įregistruoti atskiri ūkininko ūkiai jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimas rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą vieno iš sutuoktinių, pvz., vyro, vardu registruotame ūkyje neprieštarautų Ūkininko įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, nepaisant to, kad jau yra parinkta viena ūkininko sodybos vieta sutuoktinės vardu registruotame ūkyje.

 

Atnaujinta: 2021 06 03

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2008 m. kovo 1 d., reglamentuoja galimybę ūkininkui žemės ūkio paskirties žemėje, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, statyti vieną ūkininko sodybą nerengiant detaliųjų planų. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas leidimas statyti ūkininko sodybą išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Vertinant šias Ūkininko ūkio įstatymo nuostatas ir įstatymo, kuriuo Ūkininko ūkio įstatymas buvo papildytas minėtu 11 straipsniu, lydimąją medžiagą, darytina išvada, kad Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimai padaryti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pradedantiesiems ūkininkams įsikurti. Lengvatos ūkininkams statyti ūkininko sodybą nerengiant detaliojo plano tikslas yra tam tikras ūkininkavimo palengvinimas ir skatinimas, bet ne statybos proceso skatinimas.

Tačiau tais atvejais, kai ūkininkas yra nusipirkęs (ar paveldėjęs) žemės ūkio paskirties žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, registruotu Nekilnojamojo turto registre, manome, kad ūkininkas nepasinaudojo Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lengvata statyti vieną ūkininko sodybą, nes jis jos nestatė, todėl turi teisę kitame žemės ūkio paskirties žemės sklype rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti.

Atnaujinta: 2021 06 03

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai.

Taisyklių 57 punktas numato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes.

Vadovaujantis Taisyklių 66 punktu, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Taigi gali būti organizuojamas žemės sklypo Projektas, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus, pagal vieno iš žemės sklypo bendraturčio prašymą, taip pat ir pagal kelių bendraturčių prašymus. Taisyklėse nėra įtvirtinto draudimo atidalyti bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, jei kiti bendraturčiai nepateikė prašymo (neišreiškė valios) dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Taip pat nėra įtvirtinto draudimo bendraturčiams inicijuoti atskirų bendro žemės sklypo Projektų rengimą ir sudaryti Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis su skirtingais Projektų rengėjais. Tačiau tvirtinamas galės būti tik vienas iš šių Projektų, kurį suderins visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai nebus pasiektas bendraturčių bendras sutarimas dėl to, pagal kurį Projektą (variantą) žemės sklypo dalys turi būti padalijamos, ginčas galės būti sprendžiamas teisme, kaip minėta Taisyklių 66 punkte.

 

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 4 punkte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams:

• po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha;
• valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose esantys ne didesni kaip 1 ha;
• kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha.

Gali pasitaikyti situacijų, kai su asmens nuosavybės teise valdomais žemės sklypais besiribojanti valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, pvz. valstybinės žemės plotas nėra įsitepęs tarp privačių žemės sklypų; valstybinės žemės plotas yra didesnis nei nustatyta teisės aktuose ir pan., todėl negali būti parduodama be aukciono.

Tačiau, klausime nurodytas argumentas, kad nėra galimybės įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų yra nepagrįstas. Dėl konkrečios situacijos ir galimybės įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, rekomenduotina asmenims kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

Atnaujinta: 2021 06 17

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).

Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai) (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).

Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).

Pažymime, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

Nacionalinės žemės tarnybos išduodamo sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės (toliau kartu – sutikimas), išdavimo tvarką reglamentuoja Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 „Dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Aprašo 2 punkte nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų išduotas sutikimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies), buveinės buvimo vietą turi pateikti:

1) atitinkamos formos prašymą išduoti sutikimą (Aprašo 1 priedas arba Aprašo 2 priedas). Sutuoktiniai žemės ūkio paskirties žemę ar teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigyjantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teikia vieną prašymą išduoti sutikimą;

2) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia fizinis asmuo);

3) atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar šio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia asmens, pageidaujančio, kad jam būtų išduotas sutikimas, įgaliotas asmuo);

4) juridinio asmens registravimo pažymėjimo arba jį atitinkančio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia užsienio juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra įsteigęs atstovybės ar filialo);

5) pagal Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-836 „Dėl Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“, parengtą Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją arba Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (juridinio asmens) deklaracijos kopiją.

Taip pat norėtume pastebėti, kad už sutikimo išdavimą imama Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4.613 papunktyje nustatyta valstybės rinkliava:

- fiziniams asmenims – 11 Eur;

- juridiniams asmenims – 37 Eur.

Aprašo 9 punkte nurodyta, kad sutikimas išduodamas sumokėjus valstybės rinkliavą. Duomenys (sąskaitos, į kurią turi būti sumokėta valstybės rinkliava, numeris, banko pavadinimas ir kodas, įmokos kodas ir mokėjimo paskirtis) valstybės rinkliavai sumokėti skelbiami Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt (pasirinkus nuorodą „Valstybės rinkliava“ /  „Informacija dėl valstybės rinkliavos už sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės arba miškų ūkio paskirties žemės išdavimą“).

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu Jūs pageidaujate gauti sutikimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies), buveinės buvimo vietą turite pateikti atitinkamos formos prašymą (Aprašo 1 priedas arba Aprašo 2 priedas) išduoti sutikimą ir kitus Aprašo 2 punkte nurodytus dokumentus bei sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už sutikimo išdavimą.

Atnaujinta: 2021 06 17

Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus – teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi:

1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;

3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.

Toks įstatymų leidėjo apsisprendimas įtvirtinti, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad baigėsi laikotarpis, kai Lietuvos valstybės institucijos galėjo taikyti valstybės pagalbą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir įvertinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo rengimo metu Lietuvoje likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą.

Taigi įstatymų leidėjas apsisprendė, kad likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į minėtas išimtis (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), yra nuomojami, sudarant ilgalaikės nuomos sutartis iki 25 metų.

Atnaujinta: 2021 06 17

Susietoji parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie: 

1) 2022 m. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei paraiškoje nurodė (pažymėjo „varnele“), jog prašo skirti išmoką už visus valdoje laikomus savo, partnerio ar šeimos nario mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas (toliau – ūkinius gyvūnus);

2) 2022 m. laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ūkinius gyvūnus, registre įregistruotus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.;

3) kurių mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn., o mėsinės avys ir pieninės ožkos – 60 kalendorinių dienų amžiaus;

4) laikėsi Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba suvedė į registrą duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą (atvežimą, išvežimą) ir kaitą (skerdimą, gaišimą, prieauglio atvedimą ir kt.);

5) pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai - 81 ir 82) sėklino arba kergė ir šių karvių atvestus veršelius išlaikė valdoje 2022 metais 150 kalendorinių dienų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, mišrūnėms karvėms ar jų veršeliams nugaišus.

Paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-118, galima rasti čia:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a527e983754d11eb9fc9c3970976dfa1/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a030d626-14dc-4b57-9e8f-2c8313413af4.

Atnaujinta: 2022 04 26

Nurodyti visiems bendrą sankcijos dydį nėra galimybės. Sankcijos skiriamos pagal individualią konkrečią situaciją ir nėra nurodomos tik pagal vieną parametrą (neatkurtą plotą). Yra skaičiuojama pagal formules apimant daug parametrų (deklaruojami plotai, neatkurti plotai, pažeidimo mastas ir kt.)

Neatkūrus daugiamečių pievų, nemokama žalinimo išmoka už neatkurtą plotą, taip pat gali būti taikoma papildoma sankcija, atsižvelgiant į neatkurto ploto ir viso likusio tinkamo paramai ploto dydžio santykį.

Sankcijos dydis, jei šis santykis:

• • neviršija 2 ha ar 3 proc. – netaikoma (pvz. 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 100 ha, tai nesudaro 2 ha ir 3 proc., todėl netaikoma)
  • iki 20 proc. – neatkurtas plotas x 0,5 (pvz., 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 10 ha, tai sudaro 11,11 proc., todėl taikoma 0,5 ha papildoma sankcija);
  • daugiau kaip 20 proc. – ¼ žalinimo išmokos (pvz., 2 ha neatkurta, deklaruota iš viso 8 ha, tai sudaro 33,33 proc., todėl taikoma 2 ha papildoma sankcija).

Atnaujinta: 2022 03 08

Manytume, kad tai nėra perteklinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad daugiametes pievas reikia atkurti iki paraiškos pateikimo. Jei pieva bus atkurta prieš pat paraiškos pateikimą, palydovinėse nuotraukose ne visada galima tiksliai nustatyti, kas konkrečiai tame sklype pasėta. Tai palengvina paraiškos administravimą, sumažina klaidų ir ginčytinų klausimų tikimybę. Taip pat tai papildomas įrankis, kuris būtų naudojamas, jei dėl lauko dydžio, konfigūracijos ir kt. palydovinė informacija negalėtų patvirtinti pievos atkūrimo.

Atnaujinta: 2022 03 08

Susietosios paramos išmokos už 2022 m.  už 12 mėn. mėsinius galvijus ir už pieninių veislių bulius (toliau – už galvijus) bus mokamos laikytojui (valdos valdytojui), jei jis (ar jo partneris, ar šeimos narys) galviją nepertraukiamai išlaikys valdoje 30  kalendorinių  dienų laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d.  Galvijo išlaikymo laikotarpio pradžia buvo pasirinkta vasario 1 d., kad  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras bei Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM   per tokį trumpą  vieno mėnesio (sausio mėn.) laikotarpį turėtų galimybę  atlikti  visus būtinus administravimo (atrinkti tinkamus paramai galvijus už 2021 m.) ir kontrolės (įvertinti  patikrų vietoje duomenis už 2021 m., apskaičiuoti sankcijas, nustatyti siūlytinus rizikos kriterijus 2022 m. atrankai vykdyti ir atrinkti patikrai vietoje potencialius gauti paramą valdų valdytojus jau 2022 m.) procesus.

Dėl gyvulių supirkėjų  dirbtinio galvijų supirkimo kainų mažinimo, kai  ūkininkai prikaupę nuo sausio  1 d. galvijų neparduoda iki kovo 3 d.

Ministerija nepritaria šiam teiginiui, nes  2022 m. vidutinė galvijų supirkimo kaina augo ir  sausio mėn. ji sudarė 151,02 Eur/100 kg gyvojo svorio  ir 317,54 Eur/100 kg skerdenų svorio.

Nagrinėdami  ŽŪIKVC duomenis apie galvijų vidutinę supirkimo kainą pagal gyvąjį svorį Lietuvos įmonėse 2021 m. sausio–gruodžio mėn., konstatuojame, kad  ji 2020 m. gruodžio mėn. sudarė 109,10 Eur/100 kg gyvojo svorio, 2021 m.: sausio  mėn. – 116,49 Eur/ 100 kg gyvojo svorio, vasario mėn. – 117,16 Eur/100 kg gyvojo svorio, kovo mėn. – 121,82 Eur/ 100 kg gyvojo svorio ir kiekvieną  mėnesį supirkimo kaina didėjo, kol galiausiai gruodžio mėn. sudarė 143,15 Eur/100 kg gyvojo svorio. Taigi,  galvijų supirkimo  kainų pokytis nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. buvo nemažas, vidutinė galvijų supirkimo  kaina pagal gyvąjį svorį padidėjo iki 31,21 proc.

Lietuvoje vidutinė supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų kaina nuo 2021 metų pradžios taip pat didėjo: 2020 m. gruodžio mėn.  vidutinė galvijų supirkimo kaina pagal raumeningumo klases sudarė 234,29 Eur/100 kg skerdenų, 2021 m. sausio mėn. – 243,78 Eur/100 kg skerdenų, vasario  mėn. – 246,02 Eur/100 kg skerdenų, kovo mėn. – 252,32 Eur/ 100 kg skerdenų, o gruodžio mėn. padidėjo iki 303,85 Eur/ 100 kg skerdenų. 2021 m. (sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) bendra vidutinė supirktų ir suklasifikuotų pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę galvijų kaina sudarė 268,36 Eur/100 kg skerdenų svorio ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 13,23 proc. aukštesnė. Lyginant 2021 m. gruodžio mėn. su 2020 m. gruodžio mėn., bendra vidutinė galvijų supirkimo kaina  pagal skerdenų svorį ir kokybę padidėjo 29,69 proc. – tai akivaizdus kainos augimas (ŽŪIKVC šaltinis).

Lietuvoje per 2021 metus iš viso buvo paskersta ir suklasifikuota pagal SEUROP skerdenų klasifikavimo skalę 138,627  tūkst. galvijų – 4,46 proc. daugiau, nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (ŽŪIKVC šaltinis).

Nagrinėjant   2021 m. duomenis apie galvijų skerdimus (ŽŪIKVC šaltinis), akivaizdu, kad kamščių dėl galvijų nepardavimo skerdimui nebuvo dirbtinai sudaryta sausio–vasario mėn.: 2021 m. sausio mėn. skerdimui supirkta 13682 vnt. galvijų, vasario mėn. – 11511 vnt. galvijų, kovo mėn. –14 118 vnt. galvijų.

Atsižvelgdami į ŽŪIKVC statistinius duomenis teikiame išvadą, jog nepriklausomai nuo paramos sąlygos išlaikyti galviją  valdoje iki kovo 2 d. (2021 m. – iki kovo 1 d.) imtinai, laikytojai galvijus sausio–vasario mėn. pardavinėjo skerdimui ir  galvijų supirkimo kaina didėjo  2021 m. ir didėja  2022 m.

Atnaujinta: 2022 03 08

2023–2027 m. siūloma remti aukštesnės kokybės mėsinių ir mišriųjų veislių galvijų augintojus. Tuo tarpu pieninių bulių lėšų dalį, kuri buvo mokama 2015–2022 m., perkelti pienininių veislių (melžiamų) karvių augintojams (daugiau nei 70 proc. šių ūkių augina ir pieninius bulius), taip labiau specializuojant kryptį ir ūkinę veiklą. Toks pasirinkimas nulemtas ir to, kad primelžto pieno kiekis, o ypač karvių skaičius, kasmet smarkiai mažėja, o poreikis žaliavinio pieno kiekiams (vartojimui ir perdirbimui) yra nepakankamas ir apie 30 proc. žaliavinio pieno yra įvežama iš kaimyninių valstybių.

Lietuvos apsirūpinimas galvijiena 3 kartus viršija poreikį, o aukštos kokybės mėsinių veislių galvijienos nepakanka. 

Susietosios paramos pieniniams buliams nauda šių galvijų augintojams nėra akivaizdi. Nors susietosios paramos dydis didėja, pieninių bulių skaičius bei jų laikytojų skaičius stabiliai mažėja: per pastaruosius 5 metus pieninių bulių laikytojų skaičius sumažėjo 36 proc., bulių skaičius – 17 proc., nors išmoka padidėjo 44 proc. Pastaruosius 3 metus apsirūpinimas jautiena didėja nepaisant mažėjančio pieninių bulių skaičiaus.

Pastarąjį dešimtmetį apie 60 proc. visų Lietuvos įmonėse atliktų skerdenų sudarė karvių ir telyčių skerdenos. Jaunų bulių ir buliukų skerdimai sudaro apie 35 proc. ir ši dalis per dešimtmetį išliko stabili, nepaisant mokamos susietosios paramos buliams ir nepaisant to, kad per šį dešimtmetį pieninių bulių skaičius išaugo daugiau nei 2,5 karto (lyginant 2010 ir 2020 m., nors pastaruosius kelerius metus bulių skaičius ir mažėjo).

Atnaujinta: 2022 03 08

Taip, išskyrus dvi susietosios paramos už augalus schemas, būtent, paramą už vaisius ir uogas, taip pat paramą už daržoves atvirajame grunte, visoms kitoms susietosios paramos už augalus schemoms yra nustatytas mažiausias plotas –  0,5 ha.

Atnaujinta: 2021 06 03

Susietąją paramą galima gauti už auginamus:

1) vaisius, uogas;

2) atvirajame grunte auginamas daržoves (išskyrus bulves);

3) uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamas daržoves;

4) baltyminius augalus (žirniai, pupos, lubinai, liucernos, dobilai, vikiai, gargždeniai, seradėlės, esparcetai, barkūnai, ožiarūčiai, lęšiai, žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys arba susidedantys tik iš baltyminių augalų);

5) sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus;

6) sėklines bulves;

7) cukrinius runkelius.

Atnaujinta: 2021 06 03

Taip, jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria kaip valdos valdytojas, o šis įsikūrimas jam yra pirmasis valdos įkūrimas.

Atnaujinta: 2021 06 03

Išmoka už pirmuosius hektarus yra paramos schema, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio (Eur už ha) papildomą išmoką už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą. Tarkime, ūkininkas deklaruoja 100 hektarų, vadinasi, už juos gaus pagrindinę išmoką, o už pirmuosius 30 hektarų gaus dar ir papildomą išmoką. O tie, kurie dirba mažiau kaip 30 ha, gaus padidintą išmoką už visus savo hektarus.

Atnaujinta: 2021 06 03

Bazinis Lietuvos tiesioginių išmokų lygis susiformavo stojimo į ES laikotarpiu, pradiniams išmokų skaičiavimams pritaikius tuo metu galiojančius referencinius (2000–2002 m.) duomenis (žemės ūkio pasėlių derlingumai, primilžis, deklaruotas bendras žemės ūkio naudmenų plotas ir kt.), kurie tuo metu buvo itin maži ES mastu ir nepalankūs Lietuvai.

Lietuva visuomet akcentavo nevienodą tiesioginių išmokų pasiskirstymą ir esminius išmokų lygių skirtumus tarp valstybių narių, kurie sąlygojo ir nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams su kitų ES šalių ūkininkais. Pabrėžėme siekį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES mastu, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, tačiau skirtumai tarp gaunamos paramos  nepagrįstai dideli.

Klausimui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo skiriamas prioritetinis dėmesys, taip pat ir derybose dėl naujojo laikotarpio Daugiametės finansinės programos (DFP), siekiant kuo palankesnių Lietuvai nuostatų įtraukimo į DFP derybinį paketą.

2020 m. liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje  pasiektas susitarimas leido užtikrinti geresnes finansines sąlygas Lietuvos  ūkininkams ir tuo pačiu prisidėjo prie spartesnės tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos, palyginus su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu.

Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – jau 2022 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje pasieks 200 Eur/ha ir toliau didės, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. 

Palyginus su 2014–2020 m., Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užtikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. Eur iki 4,1 mlrd. Eur, t. y. 30 proc. daugiau nei šiuo finansiniu laikotarpiu.

 

Atnaujinta: 2021 06 17

Susietoji parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams, kurie: 

1) 2022 m. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei paraiškoje nurodė (pažymėjo „varnele“), jog prašo skirti išmoką už visus valdoje laikomus savo, partnerio ar šeimos nario mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas (toliau – ūkinius gyvūnus);

2) 2022 m. laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki gruodžio 31 d. nepertraukiamai išlaikė ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų ūkinius gyvūnus, registre įregistruotus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 30 d.;

3) kurių mėsiniai galvijai ir pieninių veislių buliai buvo 12 mėn., o mėsinės avys ir pieninės ožkos – 60 kalendorinių dienų amžiaus;

4) laikėsi Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba suvedė į registrą duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą (atvežimą, išvežimą) ir kaitą (skerdimą, gaišimą, prieauglio atvedimą ir kt.);

5) pieninių x mėsinių veislių mišrūnes karves (veislės kodai - 81 ir 82) sėklino arba kergė ir šių karvių atvestus veršelius išlaikė valdoje 2022 metais 150 kalendorinių dienų. Šis reikalavimas netaikomas pieninių x mėsinių veislių mišrūnių pirmaveršėms karvėms, pieninių x mėsinių veislių mišrūnių karvėms aborto atveju, atvedus negyvus veršelius, mišrūnėms karvėms ar jų veršeliams nugaišus.

Paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 3D-118, galima rasti čia:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a527e983754d11eb9fc9c3970976dfa1/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a030d626-14dc-4b57-9e8f-2c8313413af4.

 

 

Atnaujinta: 2022 04 27

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirta smulkių ūkių rėmimui, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis – pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio).

Pagal šią veiklos sritį paraiškų rinkimas 2023 metais planuojamas nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemone ,,Labai smulkių ūkių plėtra“, kuri bus skirta tolimesniam labai smulkių ūkių rėmimui tuo atveju, kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, VED turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai, VED turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur.

Pagal šią priemonę paraiškų rinkimas 2023 metais planuojamas nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d.

Atnaujinta: 2022 12 21

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas  bus įgyvendinimas vadovaujantis pareiškėjų lygiateisiškumo principu. Vis dėlto, siekiant ūkininkų kartų kaitos, kai kuriose paramos priemonėse pareiškėjų tikslinė arba prioritetinė grupė bus jauni asmenys (jaunieji ūkininkai). Nenumatyta paramos apribojimų asmenims nuo 41 iki 60 m.

Atnaujinta: 2022 04 29

Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Jis išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas (teises, pajus) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija Miškų įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Jūs pageidaujate įsigyti privačios nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties arba miškų ūkio paskirties žemės sklypą, turėtumėte kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos rajoninį skyrių (pagal žemės sklypo buvimo vietą) dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės arba sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės išdavimo. Paminėtina, kad įsigyjant kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemę, Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas nereikalingas. Nacionalinė žemės taryba yra parengusi administracinių paslaugų aprašymus, kuriuose yra nurodyti teisės aktai, reguliuojantys šios administracinės paslaugos tiekimą, dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, bei kita informacija. Administracinių paslaugų aprašymus, susijusius su privačios žemės įsigijimu, galite rasti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (www.nzt.lt), pasirinkus nuorodą „Paslaugos / 5. Paslaugos, susijusios su privačios žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu“.

Atnaujinta: 2022 07 26

Valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių vedėjams yra suteikti įgaliojimai išnuomoti valstybinės žemės sklypus, taip pat sudaryti nuomos sutartis, jas pakeisti bei nutraukti. Jeigu Jūs pageidaujate įsigyti valstybinės žemės sklypą, turėtumėte kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos rajoninį skyrių pagal sklypo buvimo vietą. Ten įvertins konkrečią situaciją ir pateiks Jums atsakymą dėl galimybės įsigyti valstybinę žemę. Nacionalinė žemės taryba yra parengusi administracinių paslaugų aprašymus, kuriuose yra nurodyti teisės aktai, reguliuojantys šios administracinės paslaugos tiekimą, dokumentai, kuriuos reikia pateikti, ir kita informacija. Administracinių paslaugų aprašymus, susijusius su valstybinės žemės įsigijimu, galite rasti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (www.nzt.lt), pasirinkus nuorodą „Paslaugos / 4. Paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu“.

Atnaujinta: 2022 07 26

Lėšos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“, pagal kurią buvo finansuojami kaimo gyventojų gyvenamųjų namų stogų dangos keitimo, pašalinant asbesto dangą, projektai, yra pasibaigusios, t. y. priemonė yra įgyvendinta. 2022 metais ir vėliau paramos paraiškų priėmimas dėl asbestinių stogų dangos keitimo neplanuojamas.

Atnaujinta: 2022 07 26

Priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kaip ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, bus skirta jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo ūkio ir valdos įregistravimo iki paraiškos pateikimo negalės būti praėję daugiau kaip 24 mėn. Teikiant paraišką, valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, negalės viršyti 70 000 Eur. Reikalavimas, kad paramos negali kreiptis jau deklaravę pasėlius, naujajame laikotarpyje nebus taikomas.

Pagal šią priemonę paraiškų rinkimas 2023 metais planuojamas nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Atnaujinta: 2022 12 21

Šiuo metu daugiamečių pievų atkūrimo žemėlapis yra sukurtas siekiant palengvinti pareiškėjams galimybę matyti suartus daugiamečių pievų plotus. Atsižvelgiant į technines galimybes, turimus sklypų duomenis, šią dieną dar neturime galimybių paiešką vykdyti pagal unikalų Nr.

Atnaujinta: 2022 03 08

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ yra susijusi su ekstensyviu gyvulių ganymu.

Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjui: laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal Priemonės veiklą ploto; gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas; ūkininkas gali nušienauti pievą po birželio 20 d., o po to privalo ganyti (nušienautą žolę privaloma išvežti iki spalio 30 d.). Atsižvelgiant į tai, neužtenka nušienauti po birželio 20 d. – šienauti ar nešienauti ūkininkas pasirenka pats. Nušienavus plotus, įsipareigotuose pagal veiklą plotuose privaloma ganyti gyvulius (ir juos turėti).

Atnaujinta: 2022 03 08

Dalyvavimas KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ yra savanoriškas, todėl pareiškėjai, prisiimdami įsipareigojimus, turi įvertinti visas galimybes ir aplinkybes 5 metų laikotarpiu deklaruoti tą patį ražienų plotą. Pareiškėjui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų (pvz., nedeklaruojant plotų ar neprašant kompensacinių išmokų už deklaruotus plotus), taikomos įgyvendinimo taisyklėse numatytos sankcijos.

Ūkininkai nuo 2021 m. galėjo prisiimti naujus įsipareigojimus 3 m. laikotarpiui, taip pat ir 2022 m. pareiškėjai galės prisiimti naujus (deklaruodami naujus plotus) įsipareigojimus 3 m. laikotarpiui.

Atnaujinta: 2022 04 28

Lietuvos kaimo tinklo nariais gali tapti viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla yra susijusi su kaimo plėtra ir kt. sritimis, įvardytomis Lietuvos kaimo tinklo 2016–2020 metų veiksmų programos 11 punkte. Norint tapti nariais, reikia užpildyti specialiai tam skirtą formą ir atsiųsti ją el. paštu [email protected] Ši forma ir visa susijusi informacija yra pasiekiama Lietuvos kaimo tinklo interneto svetainėje – skiltyje „LKT narystė“ (www.kaimotinklas.lt/lt/nariai).

Atnaujinta: 2022 04 28

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš žemės ūkio veiklos planuojama mažinti keliose srityse.  Pavyzdžiui, didžiausias potencialas galimas efektyvinant mineralinių trąšų naudojimą. Šiuo metu dėl neracionalaus mineralinių trąšų naudojimo ne tik sukeliamos ŠESD emisijos, bet didėja ūkio sąnaudos ir mažėja konkurencingumas. Todėl visi ūkiai, tręšiantys mineralinėmis trąšomis, turi sudaryti tręšimo planus bei tręšimą organizuoti pagal principą – naudoti tik tiek, kiek reikia ir kada reikia. Kita svarbi dedamoji mažinti ŠESD – skatinti biodujų gamybą iš mėšlo. Šiuo aspektu galime sukurti ir ekonominės vertės grandinę, gaminant metaną kaip gretutinį produktą, kurį ūkiai galėtų naudoti kaip energijos šaltinį ūkio reikmėms arba realizuoti energijos rinkoje. Trečias svarbus aspektas – emisijų mažinimas keičiant žemės dirbimo praktikas. Lietuvoje nuosekliai didėja ariamos žemės plotai, iš jų ir plotuose, kur organinės medžiagos sankaupos didelės. Dėl  šios priežasties  emisijų dedamoji iš dirvožemių yra didelė ir šioje srityje turime ieškoti sprendinių – kai kurias teritorijas turime konvertuoti iš ariamos į daugiametes žoles, kai kuriose minimalizuoti žemės dirbimą ir taikyti tiesioginės sėjos ir minimalaus žemės dirbimo praktikas. Taipogi atkreiptinas dėmesys dėl iškastinio kuro (dyzelinas) naudojimo efektyvinimo. Kintančios technologijos bei taikomos aplinkai palankios žemės dirbimo technologijos leidžia sumažinti emisijas dėl iškastinio kuro naudojimo, todėl šioje srityje neišvengiami pokyčiai ir akcizų lengvatose dyzeliui, naudojamam žemės ūkyje.

Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys. Šį atnaujintą planą Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti kitąmet.

Atnaujinta: 2022 04 28

Patvirtintame Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatyta, kad Lietuva sieks iki 2025 m. sumažinti taršų ir eikvojantį energijos vartojimą, taip pat rinkos iškraipymus skatinantį mokestinių lengvatų taikymą iškastiniam kurui. Iš Lietuvoje identifikuotų 13 energijos subsidijų, jų dalies nuspręsta laipsniškai atisakyti arba mažinti paramos apimtis. Vienos iš jų – mažesnio akcizų tarifo šildymui skirtiems gazoliams numatyta laipsniškai atsisakyti nuo 2022 m.

Todėl, kalbant apie raudoną dyzeliną, naudojamą džiovykloms, keičiantis verslo sąlygoms nuo 2022 m. turi būti pasiūlyta alternatyva – persiorientavimas gamyboje naudojant dujas – tokiu atveju tektų ūkyje investuoti ir pakeisti naudojamus dyzelinui skirtus degiklius bei pasistatyti dujų talpyklas. Gamtinės dujos yra neutralesnis kuras CO2 prasme nei gazoliai. Tačiau idealus scenarijus, kad ateityje būtų įvestas pilnas žiediškumas. Pavyzdžiui, gyvulininkystėje pagamintos dujos būtų suslegiamos, išvalomos ir teikiamos kaip kuras, naudotinas džiovyklose. Esant mišriam ūkiui, būtų galimybė dujas pasigaminti savo reikmėms. Tokiu būdu paskatintume biodujų gamybą iš mėšlo, taip  kurdami  rinką. Būtų labai didelis proveržis džiovinant grūdus,  jei sugebėtume nuo raudono dyzelino pereiti prie biometano. Tai stimuliuotų ir biometano rinką bei biodujų jėgainių statybos poreikio augimą.

Atnaujinta: 2022 04 28

Technologinė pažanga Lietuvos ūkiuose nėra didelė, tačiau yra galimybės taikyti kitose šalyse išvystytas ir pasiteisinusias technologijas, kaip ekologinė ar kita tausojanti aplinką gamyba. Viena iš pagrindinių Lietuvos dilemų yra kuro sąnaudų mažinimas gamybos procesuose, kurią sprendžiant turi būti siekiama plėtoti pažangiųjų biodegalų rinką, ir planuojama biometano dujų panaudojimo gamybos ar transporto sektoriuose koncepcija bei jos įgyvendinamosios priemonės. Papildomai bus siekiama mažinti taršaus iškastinio kuro vartojimą per mokestines priemones. Žemės ūkio ministerija mokestinių lengvatų, iš jų ir lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimus / panaikinimus, vertina, siūlo ir atlieka kartu su Aplinkos ir Finansų ministerijomis, taip pat su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, bus siūlomos ir svarstomos papildomos paramos priemonės skatinant Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumą ir gyvybingumo išsaugojimą.

Kalbant apie investicinę paramą ūkių modernizavimui, ūkininkai bus skatinami imtis klimatui ir aplinkai naudingų investicijų, taip pat tokių, kurios gerina išteklių naudojimą, įskaitant atsinaujinančios energijos sprendinius ūkyje. Taip pat rengiama priemonė, skirta biodujų gamybai iš mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių atliekų. (Įmonės (pareiškėjo) dydžio apribojimų, kurie, manytina, iš esmės ribojo šio laikotarpio biodujų gamybos priemonės populiarumą, kol kas ES teisės aktuose nenumatyta).

 

Atnaujinta: 2021 06 17

2019 m. gruodžio viduryje Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso. Jame nustatomi pagrindiniai ES politiniai tikslai šioje srityje. Pagrindinis tikslas yra iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tačiau Žaliasis kursas apima kur kas daugiau nei tik klimato politika, juo siekiama plačiau spręsti aplinkos tvarumo klausimus, įskaitant gamtos išteklių apsaugą ir išteklių naudojimo mažinimą. Žemės ūkio veikla ir maisto gamyba lemia oro, vandens ir dirvožemio taršą, prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo. Akivaizdu, kad reikia teisingesnio ir tvaresnio požiūrio į maisto sistemas. Įprasta veikla nebėra išeitis. Žemės ūkio ir maisto sistemos turi prisidėti ir atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Viena iš ES Žaliojo kurso paskelbtų strategijų „Nuo ūkio iki stalo“ numato sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimo gaires. Jos įgyvendinimui Europos Komisija parengs ir palaipsniui įteisins didelį paketą ES teisės aktų, kurie įtakos ir atskirų žemės ūkio sektoriaus šakų veiklos reglamentavimą. Kol šie teisės aktai iš Europos Komisijos nėra priimti, sunku tiksliai įvertinti, koks bus jų poveikis sektoriui. Vis gi šiandien Europos Žaliąjį kursą turime suprasti kaip besivystantį reglamentavimo pokyčių procesą, iš jo ir žemės ūkio srityje, kuris lems mažesnį išteklių naudojimą produkcijos gamyboje, šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimą, cheminių medžiagų naudojimo mažinimą, biologinės įvairovės nykimo stabdymą, ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir pan.

Atnaujinta: 2022 04 28

Europos Sąjungoje 2023–2027 m. tokios tiesioginių išmokų paramos schemos kaip „žalinimas“ nebelieka. Iš esmės visi trys žalinimo reikalavimai (pasėlių įvairinimo; daugiamečių pievų išlaikymo ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išskyrimo) perkeliami į geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus (GAAB standartai). Lietuva nusistatys detalius šių standartų reikalavimus ir išimtis. GAAB standartai kartu su valdymo reikalavimais  yra baziniai reikalavimai ūkininkams, norintiems gauti ES paramą. Svarbu pažymėti, jog visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės savanoriškai rinktis ir gauti papildomas išmokas už aplinkai ir klimatui palankias žemės ūkio praktikas, viršijančias GAAB reikalavimus, t. y. dalyvauti planuojamose agroaplinkosaugos priemonėse iš II ramsčio (kaimo plėtra) ir ekoschemose iš I ramsčio (tiesioginės išmokos). Numatoma, jog naujuoju laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agroaplinkosaugos priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekoschemoms.

Pagal Strateginio plano kaimo plėtros priemones parama bus teikiama labai smulkiems bei smulkiems vidutiniams ūkiams, taip pat jauniesiems ūkininkams.

Pagal Strateginio plano priemonę ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ parama bus teikiama labai smulkiems ūkiams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED), tuo atveju kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai, VED turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Paramos dydis vienam paramos gavėjui sieks iki 25 000 Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, jei dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 000 Eur.

Pagal Strateginio plano priemonę ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ parama bus teikiama smulkiems-vidutiniams ūkiams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) turės būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis nei 30 000 Eur. Paramos dydis vienam paramos gavėjui sieks iki 200 000 Eur.

Pagal Strateginio plano priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ taip pat bus remiami jaunieji ūkininkai,  kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), sieks nuo 12 000 Eur. Paramos išmoka sieks iki 60 000 Eur vienam ūkio subjektui.

 

Detalesni reikalavimai paramai gauti bus nurodyti patvirtintose Strateginio plano administravimo bei priemonių įgyvendinimo taisyklėse.  

Atnaujinta: 2022 12 21

Nuo 2018 m. yra taikoma tokia didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių diferenciacija:

• vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne didesnis kaip 32;
• vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne mažesnis kaip 33 ir ne didesnis kaip 34.

Toks principas notifikuotas EK ir įtvirtintas KPP. Toks principas (modelis) bus taikomas ir 2021–2022 m. laikotarpiu.

Žemėlapio artimiausiu metu neplanuojama peržiūrėti. EK yra pasisakiusi, kad privalomieji kriterijai, kurių pagrindu visose valstybėse narėse išskiriamos didelių gamtinių kliūčių turinčios vietovės, yra mažai kintantys trumpalaikėje perspektyvoje, todėl, siekiant užtikrinti tęstinumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, žemėlapio keisti dažnai nevertėtų.

Atnaujinta: 2021 06 17

Jei pastebite atvejus, kad augalų apsaugos produktų naudotojai naudoja augalų apsaugos produktą netinkamai, nesilaiko etiketėje nustatytą reikalavimų ar purškiami augalų apsaugos produktai patenka į gretimus žemės sklypus, taip pat gyvenamąsias ar negyvenamąsias teritorijas, prašome apie pažeidimus nedelsiant informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Atnaujinta: 2022 07 26

Vienkartinius leidimus purkšti augalų apsaugos produktus iš oro išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau šio leidimo išdavimui viena iš sąlygų yra ta, kad jie gali būti išduodami tik augalų apsaugos produktams, kurie reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje, tačiau šiai dienai Lietuvoje nėra registruotų augalų apsaugos produktų, kurie skirti žemės ūkio augalams purškimui iš oro. Kitų produktų (t. y. ne augalų apsaugos produktų) purškimas iš oro Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuotas. Žemės ūkio ministerija yra pateikusi siūlymą įvertinti poreikį inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus, siekiant supaprastinti žemės ir miškų ūkio veiklai skirtų agrodronų reglamentavimą.

Atnaujinta: 2022 07 26

Pagal rengiamą Ekologinės gamybos taisyklių projektą numatoma, kad rišant ūkyje, laikančiame daugiau kaip 50 suaugusių galvijų, galvijus tvartuose, kontrolės institucija 2022 m. taikys poveikio priemonę, priskirdama mažareikšmės neatitikties kategorijai.

Bus naudojama neatitikčių klasifikacija. Neatitiktys bus skirstomos į šias kategorijas: mažareikšmė, reikšminga arba kritinė, atsižvelgiant į kiekvienai neatitikties kategorijai išvardytas sąlygas ir priemones, išskyrus dėl  reikalavimo, kai ūkyje tvartiniu laikotarpiu bus laikomi rišami gyvuliai ir ūkyje bus daugiau kaip 50 suaugusių galvijų.

Šio reikalavimo nesilaikymą 2022 m. kontrolės institucija laikys mažareikšme neatitiktimi ir veiklos vykdytojui nurodys pateikti neatitikties pašalinimo planą, kurį veiklos vykdytojas turi įgyvendinti iki 2023 m. spalio 1 d. užtikrindamas, kad jo valdomame ūkyje nebus rišamų galvijų tvartiniu laikotarpiu arba bus laikoma ne daugiau kaip 50 suaugusių galvijų.

Atnaujinta: 2022 04 20

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ yra susijusi su ekstensyviu gyvulių ganymu.

Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjui: laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigoto pagal Priemonės veiklą ploto; gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas; ūkininkas gali nušienauti pievą po birželio 20 d., o po to privalo ganyti (nušienautą žolę privaloma išvežti iki spalio 30 d.). Atsižvelgiant į tai, neužtenka nušienauti po birželio 20 d. – šienauti ar nešienauti ūkininkas pasirenka pats. Nušienavus plotus, įsipareigotuose pagal veiklą plotuose privaloma ganyti gyvulius (ir juos turėti).

Atnaujinta: 2022 03 08

Nurodyti visiems bendrą sankcijos dydį nėra galimybės. Sankcijos skiriamos pagal individualią konkrečią situaciją ir nėra nurodomos tik pagal vieną parametrą (neatkurtą plotą). Yra skaičiuojama pagal formules apimant daug parametrų (deklaruojami plotai, neatkurti plotai, pažeidimo mastas ir kt.)

Neatkūrus daugiamečių pievų, nemokama žalinimo išmoka už neatkurtą plotą, taip pat gali būti taikoma papildoma sankcija, atsižvelgiant į neatkurto ploto ir viso likusio tinkamo paramai ploto dydžio santykį.

Sankcijos dydis, jei šis santykis:

• • neviršija 2 ha ar 3 proc. – netaikoma (pvz. 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 100 ha, tai nesudaro 2 ha ir 3 proc., todėl netaikoma)
  • iki 20 proc. – neatkurtas plotas x 0,5 (pvz., 1 ha neatkurta, deklaruota iš viso 10 ha, tai sudaro 11,11 proc., todėl taikoma 0,5 ha papildoma sankcija);
  • daugiau kaip 20 proc. – ¼ žalinimo išmokos (pvz., 2 ha neatkurta, deklaruota iš viso 8 ha, tai sudaro 33,33 proc., todėl taikoma 2 ha papildoma sankcija).

Atnaujinta: 2022 03 08

Manytume, kad tai nėra perteklinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad daugiametes pievas reikia atkurti iki paraiškos pateikimo. Jei pieva bus atkurta prieš pat paraiškos pateikimą, palydovinėse nuotraukose ne visada galima tiksliai nustatyti, kas konkrečiai tame sklype pasėta. Tai palengvina paraiškos administravimą, sumažina klaidų ir ginčytinų klausimų tikimybę. Taip pat tai papildomas įrankis, kuris būtų naudojamas, jei dėl lauko dydžio, konfigūracijos ir kt. palydovinė informacija negalėtų patvirtinti pievos atkūrimo.

Atnaujinta: 2022 03 08

Šiuo metu daugiamečių pievų atkūrimo žemėlapis yra sukurtas siekiant palengvinti pareiškėjams galimybę matyti suartus daugiamečių pievų plotus. Atsižvelgiant į technines galimybes, turimus sklypų duomenis, šią dieną dar neturime galimybių paiešką vykdyti pagal unikalų Nr.

Atnaujinta: 2022 03 08

Kur  galiu rasti bendrą informaciją dėl  pievų atkūrimo?

Informaciją dėl daugiamečių pievų atkūrimo galite rasti NMA svetainėje, pasinaudoję nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pievu-atstatymas/40001#res 

Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Daugiamečių pievų atstatymo žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią reikėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš EK, kad reikia atkurti. Pareiškėjas, žemėlapyje nustatęs (žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę), kad suartas plotas yra jo deklaruojamas, gali matyti, koks yra suarto ploto dydis ir kokią suarto ploto dalį reikėtų atkurti.

Kodėl gali reikėti atkurti daugiametes pievas?

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu.

Paaiškėjus, kad šis santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo daugiau nei 5 proc., suartas pievas privaloma atkurti.

Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus - jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo daugiau kaip 5 proc.

Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikėtų atkurti?

Atsiradus prievolei atkurti pievas būtų taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

Kiekvienas pareiškėjas turėtų atkurti procentinę NMA nurodytą suarto ploto dalį. Šį plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje arba kitame žemės plote, kuris anksčiau nebuvo deklaruotas kaip daugiametė pieva arba išvis nedalyvavo deklaravimo sistemoje.

Iki kada reikės atstatyti pievą?

Atsiradus prievolei, daugiamečių pievų plotą reikėtų atkurti iki savo paraiškos pateikimo dienos, o ne iki bendro paraiškų rinkimo laikotarpio pradžios.

Kaip  turėsiu informuoti NMA apie atkurtą pievą?

Pareiškėjas iki kitų metų rugpjūčio 1 d. mobiliąja programėle „NMA agro“ turės pateikti atkurtų pievų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi atkurtos daugiametės pievos ir bendras lauko vaizdas.

Kaip galima atkurti daugiametes pievas?

Atkuriant pievas, turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės pasėlio kodu AGP. Pažymėtina, kad atkurtų plotų arti negalima. Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas.

Kokią suarto daugiamečių pievų ploto dalį reikia atkurti?

Kiekvienas pareiškėjas privalo atkurti NMA rašte nurodytą plotą. Šį plotą gali atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame jo valdoje.  

Kokios yra numatytos daugiametės pievos atkūrimo išimtys?

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

- daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į kontrolinį žemės sklypą bl1 (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);

- valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;

- pagal reikalavimus daugiametės pievos apsodinamos mišku, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius;  

- daugiametės pievos buvo suartos ir pakeistos į kitos rūšies pasėlius (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus), kurie yra sertifikuoti ekologinei gamybai pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro įsakymu, nuostatas, einamaisiais metais yra deklaruotos ekologinio ūkio.

Kokios sankcijos būtų taikomos neatkūrus nustatyto daugiamečių pievų ploto?

Žalinimo išmokos nemokėjimas už neatkurtą plotą bei papildoma administracinė nuobauda, kurios maksimalus dydis gali sudaryti 25 proc. visos žalinimo išmokos.

Jei ūkininkas neatkurs daugiametės pievos, ar galės tame plote deklaruoti kitus augalus?

Taip, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.

Kokioje vietoje galima atkurti daugiametes pievas?

Pagal  Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą plotą galima atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame valdoje. Taigi, plotui atkurti galite naudoti ir anksčiau deklaruotus, ir nedeklaruotus plotus, kurie žemės ūkio naudmenų sluoksnyje nėra nustatyti kaip daugiametė pieva ar ganykla.

Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima.

Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. 

Kodėl reikalinga atkurti  daugiamete pievas kurios buvo suartos prieš 2 metus, o ne prieš 5 metus?

Tai yra EK reglamento Nr. 639/2014 44 nuostata, taikoma visoms šalims narėms. Reglamente nurodoma, kad valstybė narė turi pareigą reikalauti atstatyti suartų pievų plotus tų ūkininkų, kurie, remiantis per ankstesnius dvejus kalendorinius metus pateiktomis paraiškomis, disponuoja žemės ūkio paskirties žemės plotais, kurie iš daugiamečių žolynų arba daugiametės ganyklos žemės buvo paversti kitos paskirties plotais.

Jeigu Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

Kas yra laikoma daugiamete pieva?

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti.

Jeigu ūkininkas vieną pievą išarė grūdams, o kitoje vietoje tokį pat plotą atsėjo, ar tai bus laikoma  tinkamu pievos atstatymo reikalavimo įvykdymu?

Jei pareiškėjo valdoje yra pievų ar ganyklų, kurios nėra daugiametės, t. y. deklaruojamos kodu GPŽ, pareiškėjas šiuos plotus gali deklaruoti kaip atkurtas daugiametes pievas (pasėlio kodu AGP) ir taip įvykdyti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. 

Kur kreiptis norint atkurti pievas ir susidūrus su netipinėmis situacijomis?

Per pastaruosius dvejus metus daugiametes pievas ar ganyklas suarę ūkininkai ir dabar norintys jas atkurti, gali susidurti su įvairiomis netipinėmis situacijomis. Žemės ūkio ministerija ieškos galimybių taikyti išimtis tokiais išskirtiniais atvejais. Todėl prašome informaciją apie savo konkretų atvejį siųsti el. paštu [email protected] Tokie atvejai bus nedelsiant nagrinėjami, o apie sprendimus iš karto informuosime.

 

Atnaujinta: 2022 09 12

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 750 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pavedė valstybės įmonei Registrų centrui ir licencijas išduodantiems viešojo administravimo subjektams užtikrinti, kad Licencijų informacinėje sistemoje būtų paskelbta apie visas išduotas galiojančias licencijas. Atsižvelgdama į tai, Komisija informaciją apie išduotus kvalifikacijos atestatus verstis konkrečia technine veikla teikia į Licencijų informacinę sistemą. Taigi duomenys apie išduotus kvalifikacijos atestatus viešai skelbiami interneto svetainėje adresu www.licencijavimas.lt. Popieriniai kvalifikacijos atestatai nebeišduodami.

Atnaujinta: 2021 06 03

Prašymą ir jį lydinčius dokumentus Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo komisijai, sudarytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“, pateikti reikia du mėnesiai iki atestato galiojimo pabaigos.

Atnaujinta: 2021 06 03

Pareiškėjai, siekiantys gauti kvalifikacijos atestatą penkeriems metams, suteikiantį teisę eiti melioracijos statinių projekto; melioracijos statinių projekto vykdymo priežiūros; melioracijos statinių statybos bei melioracijos statinių statybos techninės priežiūros vadovų pareigas, dokumentus teikia ŽŪM per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ([email protected]).

Atnaujinta: 2021 06 03

Pareiškėjai siekiantys gauti kvalifikacijos atestatą visą informaciją gali rasti Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.255808/asr) (toliau - Taisyklės):

Specialistai, siekiantys gauti melioracijos kvalifikacijos atestatą,  turi vadovautis Taisyklių 9 punkte nustatytais reikalavimais;

Įmonės, siekiančios gauti melioracijos kvalifikacijos atestatą, turi vadovautis Taisyklių 10 punkte nustatytais reikalavimais.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis 2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-590/3D-583 ,,Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 7 punkte nurodoma, kur yra draudžiama įrenginėti dirbtinius nepratekančius vandens telkinius. O norint įrengti dirbtinį nepratekantį vandens telkinį melioruotoje žemėje vadovaujantis Aprašo 20 punktu visais atvejais jo vietą privaloma susiderinti su tos teritorijos savivaldybės administracija.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis Melioracijos įstatymu, melioracija apibrėžiama, kaip dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos, ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijos sistema – grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimais, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti).

Vadovaujantis Priežiūros taisyklių 52.1 papunkčiu visiems veiksmams melioruotoje žemėje privaloma parengti techninę dokumentaciją ir ją suderinti su atsakinga institucija valdančia melioracijos statinius (savivaldybe), o atlikti statybos darbus pagal parengtą techninę dokumentaciją gali tik atestuoti asmenys pagal Atestavimo taisykles.

Atnaujinta: 2021 06 03

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – STVND įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi  nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – STVND įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. savivaldybės valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti.

Pažymėtina, kad pagal funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“, savivaldybės atlieka melioracijos priežiūros darbus, t. y. šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą (valo susikaupusias sąnašas), kitus priežiūros ir remonto darbus. Likviduojant šiuos gedimus, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija kasmet teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai informaciją apie valstybės lėšų poreikį pagal savivaldybių pateiktus poreikius, tačiau nei vienais metais Lietuvos Respublikos finansų ministerija nėra skyrusi visos prašomos lėšų sumos, todėl ir melioracijos grioviai, sureguliuoti upeliai ir kiti melioracijos statiniai yra prižiūrimi pagal turimas finansines galimybes.

Žemės ūkio ministerija pažymi, kad žemės sklype, kuriame yra įrengta melioracijos sistema, priklausanti žemės sklypo savininkui, vadovaujantis Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ (toliau – Priežiūros taisyklės), V skyriaus „V. privačių melioracijos statinių techninės priežiūros organizavimas“ 30 punktu, žemės sklypo savininkas privalo atlikti privačių melioracijos statinių smulkius priežiūros darbus (drenažo žiočių, vandens nuleistuvų išvalymą, griovių šienavimą ir kitus), kuriuos gali atlikti ūkio būdu ir šiems darbams kvalifikaciniai reikalavimai nenustatomi. Taip pat pažymime, vadovaujantis Priežiūros taisyklių 30 punktu, žemės sklypo savininkas privalo atlikti ir žemės sklype esančių melioracijos statinių gedimų šalinamą, melioracijos statinių remontą bei rekonstruoti žemės savininko ar nuomininko lėšomis pasitelkiant atestuotas įmones, kurios vadovaujantis Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėmis, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atestavimo taisyklės) privalo turėti Žemės ūkio ministerijos atitinkamą kvalifikacijos atestatą, kuris išduodamas vadovaujantis Atestavimo taisyklėmis.

Atnaujinta: 2021 06 03

Vadovaujantis 1993 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. savivaldybės valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Siekiant įsitikinti ar Jus dominantis objektas yra įtrauktas į melioracijos apskaitą prašome kreiptis į savivaldybės administraciją kurioje yra identifikuojamas objektas.

Atnaujinta: 2021 06 03

Melioracijos statiniai yra valstybės bendros infrastruktūros dalis. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, valdymą, priežiūros darbų organizavimą, žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Jame apibrėžtos dvi nuosavybės formos:

- Valstybei nuosavybės teise priklauso magistraliniai grioviai, pralaidos, polderinės sistemos, tiltai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai (HTS) ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo – 12,5 cm ir didesnis. Bendra valstybės melioracijos statinių balansinė vertė – 1,2 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,36 mlrd. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklausančių  statinių vertė sudaro 55 proc.

- Žemės savininkų nuosavybei priklauso visas likęs drenažas ir smulkūs jo statiniai. Šių nuosavų statinių balansinė vertė – 0,97 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,35 mlrd. Eur. 45 proc. visų melioracijos statinių balansinės vertės tenka privačiai nuosavybei.

Pagal šią dieną drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja apie 50–60 metų. Lietuvoje drenažas įrengtas dar 1950–1960-aisiais, tad natūralu, kad šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia net apie 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, nes melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos, valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė, tad investicijos į melioracijos sistemas yra būtinos.

Nors drenažo sistemos yra nuolat prižiūrimos, tam 2019–2020 m. iš įvairių priemonių skirta maždaug po 50 mln. Eur, tačiau melioracijos inžinerinių statinių vertė dėl ilgo tarnavimo laiko kasmet nuvertėja / nusidėvi apie 1,12 procentų. Nusidėvėjimas ir toliau didės todėl, kad nėra pastovaus finansavimo: palyginimui – 2017 m. 10,4 mln. Eur  skirta tik priežiūrai ir remontui, 2018 m. priežiūrai ir remontui skirta apie 11,5 mln., rekonstrukcijai – 2,88 mln. Eur.

Tad kalbant apie melioracijos finansinio deficito problemas (lėšų trūkumą) ir jų sprendimo būdus, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d.  nutarimu Nr.155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatytas 5.9.5 veiksmas „Įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą“, peržiūrint žemės ūkio sektoriaus mokesčių ir lengvatų struktūras, įvertinti melioracijos fondo steigimo galimybes.

VĮ Valstybės žemės fondui buvo pavesta surinkti ir išanalizuoti statistinę informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti pagal baseinus, pabaseinius ir kadastrines vietoves. Lėšų poreikis įgyvendinant ir atliekant valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbus – 1 001 347 tūkst. Eur. Magistraliniai grioviai Lietuvoje driekiasi per 52 300 km, iš jų 20 000 km yra blogos būklės, drenažo rinktuvų – 1,601 mln. km, iš jų 21 840 km rinktuvų nuo 125–300 mm ir apie 600 km nuo 300 mm ir didesnio diametro rinktuvai yra avarinės būklės ir juos reikalinga rekonstruoti. Taip pat Valstybei priklauso daugelis kitų melioracijos inžinerinių statinių, kuriuos taip pat reikalinga rekonstruoti. Kad blogos būklės statinius rekonstruoti per 15 metų, reikalingos didelės investicijos. ŽŪM planuodama 2022–2024 m. valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal savivaldybes valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams vykdyti metams numatė po 66 700 tūkst. Eur.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 m.  ieškos galimų finansinių šaltinių melioracijos fondo sudarymui iš valstybės ir suinteresuotų institucijų programų lėšų įnašų.

Atnaujinta: 2021 06 17

Šiuo metu išmanioji melioracija, t. y reguliuojamas drenažas, yra remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (pereinamajame laikotarpyje) programos priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Pirmumo balai suteikiami toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos buvo renkamos 2022 m. balandžio 1 d.– gegužės 31 d., 62 paraiškų finansavimui buvo skirta 18,983 mln. Eur. Jau patvirtinta parama 54 paraiškoms už 16,459 mln. Eur.

Kalbant apie būsimą 2023–2027 m. programavimo laikotarpį, reguliuojamo drenažo priemonė „Investicijos į melioracijos sistemas“, yra įtraukta į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektą. Siekiant efektyvaus lėšų naudojimo, paramą reguliuojamo drenažo įrengimui  planuojama teikti tik šiai investicijai tinkamuose plotuose. Kontroliuojamajam drenažui įrengti tinka ne visi plotai. Parama skiriama reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas melioracijos sistemas. Kai vykdomas tik reguliuojamo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, privalomai turi būti numatytos bent viena iš šių aplinkosauginių investicijų: dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitai, dirbtinės šlapynės, nuosėdų tvenkiniai, akmenų ar rąstų stabilūs metiniai,  įrengimas.

Diegimas į  esamas melioracijos sistemas neprivalomas, tačiau skatinamas pagal prioritetą. Skiriant paramą, ypatingas dėmesys teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos papildomos aplinkosauginės investicijos (pvz., dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitų įrengimas).

Atsižvelgiant į reguliuojamo drenažo priemonei skirtą biudžetą  (40 mln. Eur), planuojama įgyvendinti apie 220 vnt. reguliuojamo drenažo įrengimo projektų.

Atnaujinta: 2022 12 21

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galima gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, atitinkamai pasirenkant melioracijos griovio šlaito sutvarkymą (įskaitant ir 1 m apsauginę juostą):  išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha ir nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha.

Naujus įsipareigojimus nuo 2022 m. pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ pareiškėjai galės prisiimti 3 m laikotarpiu.

Pažymime, kad Lietuvoje taip pat yra nustatyta prievolė savininkams tvarkyti griovį. Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D- 186 „Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklės“, 17.4 papunkčiu melioruotos žemės savininkas kasmet privalo atlikti grioviuose vandens augalijos šalinimą iš dugno, šienauti šlaitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių ir kitus priežiūros darbus (vėliausiai iki rugsėjo 30 d.).

 

Atnaujinta: 2022 04 28