• 1.

      Kaip numatoma skatinti pieno ūkius?

      Ministerija pieno gamintojus remia skirdama tiesiogines išmokas ir teikdama investicinę paramą per KPP priemones.

      Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Pieno gamintojai gauna maksimaliai galimas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas. Už 2020 m. skirta 12,34 mln. Eur, išmokos dydis – 13,75 Eur už atskaitos laikotarpio pieno kiekio toną (atskaitos laikotarpis 2006–2007 kvotos metai). 2021 m. maksimaliai būtų galima šiai paramai skirti 12,33 mln. Eur.

      ES susietoji parama už pienines karves. 38 proc. visos susietosios paramos yra skiriama pieno ūkiams. 2020 m. skirta 29,574 mln. Eur, išmokos dydis – 128,68 Eur už pieninę karvę. 2021 m. numatoma skirti panašią paramos sumą kaip ir 2020 m., t. y. apie 29,6 mln. Eur (preliminarus paramos dydis už pieninę karvę – 133 Eur). 

      2015–2020 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną ir susietoji parama už pienines karves

       

      2015

      2016

      2017

      2018

      2019

      2020

      Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, mln. Eur

      18,2

      17,3

      16

      14,1

      13,6

      12,34

      Išmokos už pieną dydis, Eur/t

      15,98

      15,7

      15,3

      14

      14,3

      13,75

      Susietoji parama už pienines karves, mln. Eur

      23,9

      25,3

      26,7

      27,2

      27,6

      29,57

      Išmokos už karvę dydis, Eur

      80

      91

      101,67

      107,32

      114,86

      128,86

       

      Investicinė parama.

      Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje (KPP) gyvulininkystės sektorius, įskaitant pieno sektorių, yra priskiriamas prioritetiniam sektoriui. Šio sektoriaus pareiškėjams parama skiriama didesniu intensyvumu, o vykdant projektų atranką, pateiktiems projektams skiriama daugiau atrankos balų.

      KPP numatytos 3 veiklos sritys, kurių teikiama parama investicijoms įgyvendinti gali pasinaudoti pienininkystės veiklą vykdantys subjektai. Pagal šias veiklos sritis parama teikiama atsižvelgiant į  patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

      Valdos ekonominis dydis, išreikštas SP

      Veiklos sritis

      Nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio)

      Parama smulkiesiems ūkiams

       

      Nuo 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10)

      Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

      Nuo 8 000 Eur

      Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

       

      Pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu ir toliau numatoma įgyvendinti pirmiau nurodytas KPP veiklos sritis, pagal kurias paramos gali kreiptis ir pieno sektoriaus ūkiai.  2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirta 24,6 mln. Eur, veiklos sričiai  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – 30 mln. Eur, veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – 237 mln. Eur (iš jų 77 mln. Eur Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos). Žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3D-21 patvirtintas šių metų paraiškų priėmimo grafikas. Jame numatyta veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškas priimti gegužės–birželio mėn., veiklos srities  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – birželio–liepos mėn., veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – gegužės–birželio mėn. Šių metų paraiškų priėmimui tiksli lėšų suma bus nurodyta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos parengtuose kvietimuose teikti paraiškas. Pažymime, jog  pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ pieninės galvijininkystės paraiškoms numatytas atskiras lėšų krepšelis (5 mln. Eur), taikant atskirus atrankos kriterijus, sudarant atskirą paraiškų pirmumo eilę.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 2.

      Ar planuojama smulkiųjų ūkių gyvulininkystės plėtra? Jei taip, kokia?

      Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje (KPP) gyvulininkystės sektorius yra priskiriamas prioritetiniam sektoriui. Šio sektoriaus pareiškėjams parama skiriama didesniu intensyvumu (veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“), o vykdant projektų atranką, pateiktiems projektams skiriama daugiau atrankos balų (veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Parama smulkiesiems ūkiams“).

      KPP numatytos 3 veiklos sritys, kurių teikiama parama investicijoms įgyvendinti gali pasinaudoti gyvulininkystės ūkiai, atsižvelgiant į  patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

       

      Valdos ekonominis dydis, išreikštas SP

      Veiklos sritis

      Nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio)

      Parama smulkiesiems ūkiams

       

      Nuo 8 000 iki 70 000 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10)

      Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

      Nuo 8 000 Eur

      Parama investicijoms į žemės ūkio valdas

       

      2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirta 24,6 mln. Eur, veiklos sričiai  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – 30 mln. Eur, veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – 237 mln. Eur (iš jų 77 mln. Eur Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos). Žemės ūkio ministro 2021 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3D-21 patvirtintas šių metų paraiškų priėmimo grafikas. Jame numatyta veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškas priimti gegužės–birželio mėn., veiklos srities  „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – birželio–liepos mėn., veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“  – gegužės–birželio mėn. Šių metų paraiškų priėmimui tiksli lėšų suma bus nurodyta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM parengtuose kvietimuose teikti paraiškas. Pažymime, jog  pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ pieninės galvijininkystės paraiškoms numatytas atskiras lėšų krepšelis (5 mln. Eur), taikant atskirus atrankos kriterijus, sudarant atskirą paraiškų pirmumo eilę.

      Šiuo metu naujo laikotarpio (nuo 2023 m.) prioritetai dar nepatvirtinti.

      Atnaujinta: 2021 04 14

    • 3.

      Dėl saugomų paukščių ir miško žvėrių daromos žalos. Ar planuojamas medžioklės įstatymo pakeitimas? Ar planuojama kompensacija ūkininkams, kurie patiria laukinių žąsų, gervių ir gulbių daromą žalą žemės ūkio pasėliams?

      Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka,  laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Kadangi  gervės, gulbės, žąsys išbrauktos iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, todėl nėra jokio reglamentuojančio teisės akto, numatančio kompensavimo mechanizmą. Įvairiose susitikimuose aptarinėjant laukinių paukščių padarytos žalos kompensavimo klausimą, Žemės ūkio ministerija ne kartą siūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo 18 straipsnioMedžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas“ pataisas, papildant „Migruojančių paukščių padarytos žalos atlyginimas“.

      2020 m. pavasarį ir rudenį Lietuvos Respublikos Seime  svarstant Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektą, buvo pateikti Seimo narių V. Rinkevičiaus, A. Šimo ir A. Gaidžiūno pasiūlymai dėl laukinių paukščių žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. Seime priimant minėtą Laukinės gyvūnijos įstatymą, pasiūlymams nepritarta. Be to, Seime yra registruoti Seimo nario Andriejaus Stančiko pateikti Laukinės gyvūnijos[1], Medžioklės[2] ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos[3] įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose nustatoma valstybei pareiga atlyginti gervių, žąsų ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas pritars Seimo nario pateiktiems įstatymų pakeitimams ir priims šiuos įstatymus, laukinių žąsų, gervių ir gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams bus atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 4.

      Dėl viešųjų pirkimų ir mokykloms ir darželiams vaisių programos.

      Žemės ūkio ministerija organizuoja ir koordinuoja Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimą. Šios programos iniciatyva kilo iš EK.

      Pagrindinis programos tikslas – padidinti suvartojamų vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių dalį vaikų mityboje ir įdiegti vaikams supratimą apie vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno gaminių vartojimo teigiamą poveikį sveikatai. Pagal programą  vykdomos šios veiklos:

      • Nemokamai dalijami vaisiai / daržovės / pieno produktai ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantiems vaikams ir pradinukams (tiekiami produktai: morkos, obuoliai, kriaušės ir sultys, geriamasis pienas, jogurtas, švieži ar brandinti sūriai; visi tiekiami produktai turi būti ekologiški arba pagaminti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą).
      • Vykdomos šviečiamosios (edukacinės) veiklos ugdymo įstaigose (ugdymo temos: žemės ūkis, sveikatai palanki mityba, maisto švaistymo mažinimas).
      • Vykdoma informacinė sklaida apie programą.

      Bendras metinis programos biudžetas yra apie 5,4 mln. Eur (iš jų ES biudžeto lėšos yra apie 2 mln. Eur). Iš šių lėšų 715 tūkst. Eur skirta vaisiams ir daržovėms dalyti ir 1 559 tūkst. Eur pienui ir pieno gaminiams dalyti.

      Kadangi pagal programą į ugdymo įstaigas daugiausiai buvo tiekiami obuoliai (2018–2019 m.  obuoliai sudarė 99,6 proc. viso patiekto šviežių vaisių ir daržovių kiekio) ir sultys. Tuo tarpu daržovės buvo beveik netiekiamos (2018–2019 m.  vaikams buvo išdalyta tik 2 t morkų, o 2019–2020 m.  tik 290 kg morkų); nuo 2020–2021 m. nustatyta, kad privalomai turi būti dalijamos ir morkos (nustatyta, kad morkos turi būti tiekiamos bent 2 kartus per mėnesį).

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 5.

      Dėl neapmokestinamos sumos GPM didinimo pajamoms, gaunamoms pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus.

      Informuojame, kad 2019 m. Žemės ūkio ministerija  teikė Finansų ministerijai siūlymą didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (toliau – NPD), kuris taikomas gyventojams, teikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus. Finansų ministerija nepritarė siūlymui, nurodydama, kad pajamoms, gautos iš paslaugų pagal kvitą teikimo, taikomas NPD yra beveik 2 kartus didesnis, palyginti su atitinkamo laikotarpio maksimaliu NPD, kuris gali būti taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Finansų ministerijos manymu, didinant NPD pajamoms, gautoms teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, būtų nutolta nuo mokesčių teisingumo principo.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 6.

      Dėl lengvatinio 5 proc. PVM, ekologiškai ir pagal NPK sistemą augintiems vaisiams, uogoms ir daržovėms.

      Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija ne kartą siūlė nustatyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems maisto produktams. Paskutinį kartą šis klausimas svarstytas 2019 m. sausio 30 d. LR Vyriausybės posėdyje, kurio metu ministerija siūlė nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams: duonai, kvietiniams miltams, bulvėms, morkoms, kopūstams, burokėliams, svogūnams, česnakams, pomidorams, agurkams, pienui, kefyrui, grietinei, varškei, sviestui, šviežiai kiaulienai, kiaušiniams, obuoliams, tačiau Vyriausybė siūlymui nepritarė dėl šių priežasčių:

      1. Nustačius lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus netektų iki 337 mln. Eur pajamų iš PVM. Pajamų iš PVM netekimai dėl PVM lengvatos maisto produktams, šių netekimų nekompensuojant kitomis pajamas didinančiomis ar išlaidas mažinančiomis priemonėmis (pvz., naujo mokesčio įvedimu, mokesčio bazės išplėtimu, kitų ilgalaikių išlaidų mažinimu ir panašiai), lemtų valdžios sektoriaus balanso blogėjimą ir dar labiau apsunkintų fiskalinių tikslų pasiekimą. Dėl to būtų pažeidžiamos Įgyvendinimo įstatymu ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės – kiltų grėsmė vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui.

      2. Tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina, nes bendras šalyje suvartojamų maisto produktų kiekis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos demografinius rodiklius, per metus negali tiek kartų padidėti.

      Žemės ūkio ministerija, suprasdama problemos aktualumą, ir toliau aktyviai dalyvaus svarstant šį klausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir kitose institucijose.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 7.

      Kodėl ekologinio ūkininkavimo taisyklės keičiasi kasmet? Kokia planuojama ekologinių ūkių plėtra?

      Siekiant tinkamai įgyvendinti ekologinio ūkininkavimo plėtrą Lietuvoje, dedamos pastangos kuo rečiau keisti taisykles (aiškumo dėlei  – siekiant palengvinti administracinę naštą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, susiejant ą su ekologiniu ūkininkavimu), taip pat, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtintą Pereinamojo laikotarpio reglamentą (2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 2020/2220), yra (sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę) planuojama, kad naujus įsipareigojimus pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“, pareiškėjai galės prisiimti 2 m. laikotarpiu. Pažymėtina, jog įgyvendinimo taisyklių keitimai ir jų įgyvendinimas yra susiję ir su Europos Sąjungos teisynu pagal programinio laikotarpio įgyvendinimo eigą.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 8.

      Kas tai yra ekologinis ūkininkavimas? Mano ūkis daugiau nei ekologiškas, nes nenaudoja jokių trąšų ir kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, bet šis ūkis nelaikomas ekologiniu?

      Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kurio tikslas yra gaminti maistą, naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Tai reiškia, kad ekologinis ūkininkavimas paprastai turi ribotą poveikį aplinkai, nes skatina:

      • atsakingą energijos ir gamtos išteklių naudojimą;

      • biologinės įvairovės palaikymą;

      • regioninio ekologinio balanso išsaugojimą;

      • dirvožemio derlingumo didinimą;

      • vandens kokybės palaikymą.

      Be to, Ekologinio ūkininkavimo taisyklės skatina aukštus gyvūnų gerovės standartus ir reikalauja, kad ūkininkai tenkintų specifinius gyvūnų elgesio poreikius. Tai griežtai reglamentuota ES teisės aktais ir papildomais nacionaliniais reikalavimais.

      Jei ūkis nenaudoja tik trąšų ar kitų chemijos pramonės gaminių savo produkcijos gamyboje, jis negali būti ekologiškas – tai žymai platesnė sąvoka, apimanti ne tik trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą ar nenaudojimą. Kontroliuojamas visų ES teisės aktuose nurodytų reikalavimų laikymasis nuo pat dirvos paruošimo, sėklos pasėjimo, tręšimo, augalo auginimo, derliaus nuėmimo, sandėliavimo, produkto perdirbimo, ženklinimo, tiekimo rinkai ir kt. reikalavimų laikymasis.

      Europos Sąjungos ekologinio ūkininkavimo reglamentai yra sukurti taip, kad visoje ES būtų aiški ekologiškų maisto prekių gamybos struktūra. Tai tenkina vartotojų paklausą dėl patikimų ekologiškų produktų, tuo pačiu užtikrina sąžiningą rinką gamintojams, platintojams ir rinkodaros specialistams.

      O dėl „daugiau nei ekologiško ūkio“– yra taip pat privačių teisės aktais reglamentuotų ir pripažintų schemų, pvz., Vokietijos DEMETER schema, tačiau bet kuriuo atveju privalu laikytis visų privalomų ekologinės gamybos reikalavimų, o po to aukštesnių, papildomų ir privačių schemose nurodytų reikalavimų.

       Siekiant, kad Jūsų ūkis vadintųsi „ekologiškas“, reikėtų kreiptis į Lietuvos sertifikavimo įstaigą VšĮ „Ekoagros“ ir, tik laikantis reikalavimų, bus išduotas užaugintam derliui po pereinamojo laikotarpio sertifikatas.

      Ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštą gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, biologinės įvairovės išsaugojimą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: tokiu būdu sukuriama tam tikra rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros.

      Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ūkis.

      Numatoma nuo 2021 m. rinkti paraiškas iš žemės ūkio veiklos subjektų, kurie sertifikuoja turimus plotus pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 9.

      Kokios priemonės bus taikomos pramonei ir transportui dėl CO2 mažinimo? Ar nebus taip, kad didžioji dalis įsipareigojimų atiteks žemės ūkiui?

      Šiuo metu rengiamas 2,225 mlrd. eurų vertės nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektas (RRF), kuriame akcentas dedamas į 7 pagrindinius komponentus – žalioji pertvarka, skaitmeninimas, sveikata, socialinė apsauga, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešojo sektoriaus pertvarka Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kartu su Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis dalyvauja Žaliosios pertvarkos komponente, kuriam skirta didžiausia 37 proc. lėšų dalis (823,1 mln. Eur.). ŽŪM teikiama RRF reforma  ,,Žemės ūkio perorientavimas į tvarų ūkininkavimą“. Plano projektą planuojama EK pateikti balandžio mėnesį. RRF priemonės šiuo metu derinamos kartu su LRV programos veiksmų planu. Investicija būtų į: pelkių (durpžemių) atkūrimą, paviršinių vandens telkinių būklės gerinimą.

       Taip pat diskusija vyksta dėl Skaitmeninimo komponentės ir ŽŪM investicijos į dirvožemio valdymo sistemos sukūrimą.

      Dėl RRF ir kitų ministerijų siūlomų reformų. ŽŪM gali pretenduoti į Energetikos ministerijos teikiamoje reformoje numatomos  priemones, kuriomis galės   naudotis ir žemės ūkio, žuvininkystės bei maisto sektorius.  Viena iš jų yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra elektros  energijos gamybos sektoriuje. Bus teikiama investicinė parama mažos galios AEI elektrinėms (saulės, vėjo jėgainėms), elektros energiją gaminantiems vartotojams ir kaupimo įrenginiams. Kita priemonė - degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos ir naudojimo skatinimas, remiant biometano  dujų bei biodegalų gamybą.

      Šiuo metu viešoms diskusijoms yra parengtas dokumentas – Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės projektas. Šiame dokumente galima pamatyti kokie planuojami ŠESD mažinimo įsipareigojimai planuojami atskiriems Lietuvos ekonomikos sektoriams. Tad paminėtina, kad transporto sektorius emisijas iki 2030 m. lyginant su 2005 m. turi sumažinti 14 proc., pramonė – 19 proc., atliekų sektorius – 65 proc. Žemės ūkio sektoriaus įsipareigojimo lygmuo nėra didžiausiais ir planuojama 11 proc. mažinimo reikšmė.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 10.

      Kokios priemonės žemės ūkiui bus taikomos dėl CO2 mažinimo?

      Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš žemės ūkio veiklos planuojama mažinti keliose srityse.  Pavyzdžiui, didžiausias potencialas galimas efektyvinant mineralinių trąšų naudojimą. Šiuo metu dėl neracionalaus mineralinių trąšų naudojimo ne tik sukeliamos ŠESD emisijos, bet didėja ūkio sąnaudos ir mažėja konkurencingumas. Todėl visi ūkiai, tręšiantys mineralinėmis trąšomis, turi sudaryti tręšimo planus bei tręšimą organizuoti pagal principą – naudoti tik tiek, kiek reikia ir kada reikia. Kita svarbi dedamoji mažinti ŠESD – skatinti biodujų gamybą iš mėšlo. Šiuo aspektu galime sukurti ir ekonominės vertės grandinę, gaminant metaną kaip gretutinį produktą, kurį ūkiai galėtų naudoti kaip energijos šaltinį ūkio reikmėms arba realizuoti energijos rinkoje. Trečias svarbus aspektas – emisijų mažinimas keičiant žemės dirbimo praktikas. Lietuvoje nuosekliai didėja ariamos žemės plotai, iš jų ir plotuose, kur organinės medžiagos sankaupos didelės. Dėl  šios priežasties  emisijų dedamoji iš dirvožemių yra didelė ir šioje srityje turime ieškoti sprendinių – kai kurias teritorijas turime konvertuoti iš ariamos į daugiametes žoles, kai kuriose minimalizuoti žemės dirbimą ir taikyti tiesioginės sėjos ir minimalaus žemės dirbimo praktikas. Taipogi atkreiptinas dėmesys dėl iškastinio kuro (dyzelinas) naudojimo efektyvinimo. Kintančios technologijos bei taikomos aplinkai palankios žemės dirbimo technologijos leidžia sumažinti emisijas dėl iškastinio kuro naudojimo, todėl šioje srityje neišvengiami pokyčiai ir akcizų lengvatose dyzeliui, naudojamam žemės ūkyje. Tai pagrindinės priemonės yra ir daug kitų kurios išvardintos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 11.

      Kokie yra artimiausi planai dėl žymėto dyzelino?

      Bendrojoje ES žemės ūkio politikoje, taip pat  ir Lietuvoje, numatyta subsidijuoti žemės ūkio verslą. Pasitelkiant mokslininkų išvadass ir atliktus skaičiavimus, mokesčių lengvatos yra efektyvesnės subsidijavimo forma nei tiesioginės subsidijos, todėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, apmokestinimo lengvatiniu akcizo tarifu politika laikoma tinkama priemone. Įvertinus žemės ūkio reikšmę, rizikas ir dabartinę situaciją pasaulyje, rekomenduojama Lietuvoje taikyti lengvatinį akcizo tarifą gazoliams, skirtiems žemės ūkio produktams gaminti, reguliuojant šio kuro įsigijimo normas.

      Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų išvadas ir pateiktas studijas, skirtas lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimui / panaikinimui, ir į tai, kad prieš priimant sprendimą visiškai atsisakyti akcizo lengvatos dyzeliniams degalams, skirtiems žemės ūkio veiklai vykdyti, yra ypatingai svarbu įvertinti Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumo išsaugojimo bei veiklos tęstinumo aspektus, siūlo neatsisakyti lengvatinio akcizo tarifo, o svarstyti galimybę taikyti nuosaikų ir laipsnišką normų mažinimą, taip skatinant mažesnį ir atsakingesnį sunaudojimą, pereinant prie tvaraus ūkininkavimo, atitinkamai mažinant ŠESD.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 12.

      Ruošiamos persvarstyti mokestinės lengvatos ir mokesčiai. Šiuo metu daugiausiai mokesčių sumoka smulkūs ir vidutiniai ūkiai, nes moka 15 proc. pajamų mokestį ir 19,8 proc. Sodros. Ar teisinga, kai procentine išraiška mažesni mokesčiai yra dideliems ūkiams? Kodėl tokia didelė našta tenka smulkiems ir vidutiniams ūkiams?

      Ūkininkai nuo apmokestinamųjų pajamų moka GPM, VSD ir PSD mokesčius kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys. Ūkininkų apmokestinimas GPM ir VSD įmokų dydžiai priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų, o ne nuo ūkininko ūkio dydžio. Ūkininkų apmokestinamosioms pajamos taikomas GPM tarifas priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų dydžio, jis  gali būti nuo 5 proc. iki 15 proc. Taikant mokesčio kreditą, apmokestinamosios pajamos, neviršijančios 20 000 Eur per metus, apmokestinamos 5 proc. tarifu. Apmokestinant apmokestinamąsias pajamas, viršijančias 20 000 Eur per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didėja, kol pasiekia nekintantį 15 proc.  tarifą (kai apmokestinamosios pajamos sieks 35 000 Eur per metus). Apmokestinant apmokestinamąsias pajamas, viršijančias 35 000 Eur per metus,  taikomas 15 proc. tarifas. Mažiausi ūkininkų ūkiai, kai  ūkininkai ne PVM mokėtojai, yra atleisti nuo pajamų apmokestinimo.  

      Pajamas deklaruojančių ūkininkų VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos nuo  90 proc. apmokestinamųjų pajamų, o maksimali apmokestinamų pajamų  suma, t. y. apmokestinamųjų pajamų ,,lubos“, yra 43 VDU (2021 m. – 58 166,10 Eur) per metus. Tokios pačios VSD ir PSD apmokestinamųjų pajamų  „lubos“ pritaikomos visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Pajamas deklaruojančių ūkininkų maksimalus metinis PSD įmokų dydis 2021 m. yra 4 060 Eur, VSD – 7 282,40 Eur, jei nėra pensijai papildomai kaupiama.  Metinė įmokų suma faktiškai  priklauso nuo per praėjusius metus uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio.

      Mažiausiose ūkiuose veiklą vykdantys ūkininkai, tai yra ūkininkai, kurių žemės ūkio valdų dydis yra iki 4 EDV, yra atleisti nuo VSD įmokų mokėjimo. O ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos iki 2 EDV, moka mažesnį nei kiti asmenys PSD įmokų tarifą.

      Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 m. ūkininkų apmokestinimas GPM ir VSD įmokomis yra suvienodintas su  asmenų  veiklą vykdančių pagal VMI išduotas pažymas apmokestinimu (išskyrus tai, kad  mažiausiuose ūkiuose veiklą vykdantys asmenys yra atleisti nu GPM ir VSD įmokų).  Taigi, tokias pačias  pajamas uždirbantys ūkininkai ir pagal VMI išduotas pažymas veiklą vykdantys asmenys susiduria su tokai pačia mokestine našta.

      Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta atlikti mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę. Tuo tikslu Finansų ministerija sudarė Mokesčių ekspertų darbo grupę, kurį detaliai įvertins Lietuvoje taikomų mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį bei peržiūrės mokesčių lengvatas. Mokesčių ekspertų darbo grupės veikloje dalyvauja ir Žemės ūkio ministerijos atstovas.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 13.

      Žymėtas dyzelinas. Kada numatomas lengvatų naikinimas?

      2019 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) posėdžio protokoliniu pavedimu Nr. 41 (reg. Nr. 1D-PROT-64)  pavesta Žemės ūkio ministerijai iki 2020 m. birželio 15 d. atnaujinti LRV 2015 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 667 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, parengiant projektą, kuriuo būtų patikslintos lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normos, atsižvelgiant į atnaujintas technologines korteles, bei užtikrintas valstybės biudžeto netekčių, susidarančių taikant šias normas, mažėjimas.

      Užtikrinant tinkamą LRV pavedimo atlikimą bei nutarimo projekto parengimą, kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais įgyvendintas žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslinis tyrimas ir taikomosios veiklos projektas Nr. MT-19-20, kurio tikslas – gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam žemės ūkio produkto gamybos matavimo vienetui apskaičiavimo mokslinis pagrindimas. Tyrimo galutinei ataskaitai pritarta 2020 m. birželio 12 d. vykusiame gyvulininkystės, pašarų, veterinarijos ir maisto tyrimų priežiūros komisijos posėdyje. Rengiant tyrimą, buvo atsižvelgta į žemės ūkio augalų auginimo ir derliaus dorojimo, gyvulių laikymo technologinius procesus. Tyrime išanalizuoti atskiriems žemės ūkio produktams gaminti naudojami technologiniai procesai, vertinti pagal sudėtinių technologinių operacijų skaičių ir energijos poreikį joms įgyvendinti, taikant tradicinę intensyviąją ir tausojančiąją aplinką ūkininkavimo technologijas.

      Įvertinus visus pokyčius, vykstančius žemės ūkio srityje (tobulėjanti žemės ūkio technika, naujųjų augalų auginimo technologijų taikymas, klimato kaita ir kt.), bei atsižvelgiant į projekto išvadas, patikslintas Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam matavimo vienetui sąrašas bei gazolių normos. Pažymėtina, kad siekiant mokestinės lengvatos taikymo skaidrumo, efektyvumo bei to, kad šia mokestine lengvata galėtų pasinaudoti tik realia žemės ūkio veikla užsiimantys žemės ūkio subjektai, pasiūlyta atsisakyti skirti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normą už pievų plotus, kuriuose nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veikla.

      Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pastabas, numatyta, kad naujosios lengvatiniu akcizu apmokestinamos gazolių normos įsigalios tik nuo 2021 m. Keičiant normas nuo 2020 m., būtų pažeistas principas, kad teisės aktai atgal negalioja, bei būtų pažeisti žemės ūkio veiklos subjektų teisėti lūkesčiai, nes jie savo veiklą grindė tuo metu galiojančiomis normomis, o atnaujinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduodamus leidimus pagal naujai įsigaliojusias leidimų nuostatas, žemės ūkio veiklos subjektams būtų atsiradusios mokestinės prievolės dėl minėtųjų kiekių neatitikimo.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 14.

      Siekiant atsisakyti iškastinio kuro grūdų džiovinimui, ar bus  numatyta parama pereiti prie mažiau taršių šaltinių, tokių kaip dujos ar kt.?

      Patvirtintame Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. numatyta, kad Lietuva sieks iki 2025 m. sumažinti taršų ir eikvojantį energijos vartojimą, taip pat rinkos iškraipymus skatinantį mokestinių lengvatų taikymą iškastiniam kurui. Iš Lietuvoje identifikuotų 13 energijos subsidijų, jų dalies nuspręsta laipsniškai atisakyti arba mažinti paramos apimtis. Vienos iš jų – mažesnio akcizų tarifo šildymui skirtiems gazoliams numatyta laipsniškai atsisakyti nuo 2022 m.

      Todėl, kalbant apie raudoną dyzeliną, naudojamą džiovykloms, keičiantis verslo sąlygoms nuo 2022 m. turi būti pasiūlyta alternatyva – persiorientavimas gamyboje naudojant dujas – tokiu atveju tektų ūkyje investuoti ir pakeisti naudojamus dyzelinui skirtus degiklius bei pasistatyti dujų talpyklas. Gamtinės dujos yra neutralesnis kuras CO2 prasme nei gazoliai. Tačiau idealus scenarijus, kad ateityje būtų įvestas pilnas žiediškumas. Pavyzdžiui, gyvulininkystėje pagamintos dujos būtų suslegiamos, išvalomos ir teikiamos kaip kuras, naudotinas džiovyklose. Esant mišriam ūkiui, būtų galimybė dujas pasigaminti savo reikmėms. Tokiu būdu paskatintume biodujų gamybą iš mėšlo, taip  kurdami  rinką. Būtų labai didelis proveržis džiovinant grūdus,  jei sugebėtume nuo raudono dyzelino pereiti prie biometano. Tai stimuliuotų ir biometano rinką bei biodujų jėgainių statybos poreikio augimą.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 15.

      ES reikalavimas mažinti iškastinio kuro naudojimą. Kokiu būdu tai bus daroma? Kokios alternatyvos bus džiovykloms  naudojamam  kurui, ar bus  numatyta parama pereiti prie mažiau taršių šaltinių, tokių kaip dujos ar kt.?

      Technologinė pažanga Lietuvos ūkiuose nėra didelė, tačiau yra galimybės taikyti kitose šalyse išvystytas ir pasiteisinusias technologijas, kaip ekologinė ar kita tausojanti aplinką gamyba. Viena iš pagrindinių Lietuvos dilemų yra kuro sąnaudų mažinimas gamybos procesuose, kurią sprendžiant turi būti siekiama plėtoti pažangiųjų biodegalų rinką, ir planuojama biometano dujų panaudojimo gamybos ar transporto sektoriuose koncepcija bei jos įgyvendinamosios priemonės. Papildomai bus siekiama mažinti taršaus iškastinio kuro vartojimą per mokestines priemones. Žemės ūkio ministerija mokestinių lengvatų, iš jų ir lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų gazolių mokestinės lengvatos pakeitimus / panaikinimus, vertina, siūlo ir atlieka kartu su Aplinkos ir Finansų ministerijomis, taip pat su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, bus siūlomos ir svarstomos papildomos paramos priemonės skatinant Lietuvos žemės ūkio subjektų konkurencingumą ir gyvybingumo išsaugojimą.

      Kalbant apie investicinę paramą ūkių modernizavimui, ūkininkai bus skatinami imtis klimatui ir aplinkai naudingų investicijų, taip pat tokių, kurios gerina išteklių naudojimą, įskaitant atsinaujinančios energijos sprendinius ūkyje. Taip pat rengiama priemonė, skirta biodujų gamybai iš mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių atliekų. (Įmonės (pareiškėjo) dydžio apribojimų, kurie, manytina, iš esmės ribojo šio laikotarpio biodujų gamybos priemonės populiarumą, kol kas ES teisės aktuose nenumatyta).

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 16.

      Traktorių registracijos apmokestinimas pagal galią. Neatsižvelgiama  į  traktoriaus taršą (išmetamo CO2 kiekį). Kodėl taip yra, ar čia nieko bendro neturi su ekologija?

      Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų tarifai nustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priede; šie tarifai, atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes, koreguojami taikant šio įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus (įstatymo 7 str. 3 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

      6 priedas. MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI

       Ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų žemės ūkio veiklai, galia, kW

      Tarifas, Eur

       

      nuo

      iki

       

      0

      70

      0

      71

      90

      40

      91

      110

      80

      111

      130

      120

      131

      150

      160

      151

      170

      200

      171

      190

      240

      191

      210

      280

      211

      230

      320

      231

      250

      360

      251

      270

      400

      271

      290

      440

      291

      310

      480

      311

      330

      520

      331

      350

      560

      351 ir daugiau

      600

       

      7 priedas. MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOREGAVIMO KOEFICIENTAI

      Transporto priemonės apibūdinimas

      Koeficientas

      1. Geležinkelių, vidaus vandenų transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, atitinkantis V etapo išmetamų teršalų ribines vertes, nustatytas 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB

      0,5

      2. Kiti, neatitinkantys 1 punkte nurodyto apibūdinimo, ne keliais judantys mechanizmai, kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos:

      2.1. mažiau kaip prieš 5 metus

      0,4

      2.2. prieš 5 metus ir daugiau, bet ne daugiau kaip prieš 10 metų

      0,8

      3. Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto priemonės, pagamintos daugiau kaip prieš 10 metų

      1,2.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 17.

      Tiesioginė Žaliojo kurso įtaka ūkininkui pagal ūkininkavimo sritį, pvz., gyvulininkystės sektorių. Ką kiekvienas ūkininkas pagal ūkininkavimo sritį privalės vykdyti, kad atitiktų „Žaliojo kurso“ reikalavimus?

      2019 m. gruodžio viduryje Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso. Jame nustatomi pagrindiniai ES politiniai tikslai šioje srityje. Pagrindinis tikslas yra iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tačiau Žaliasis kursas apima kur kas daugiau nei tik klimato politika ir juo siekiama plačiau spręsti aplinkos tvarumo klausimus, įskaitant gamtos išteklių apsaugą ir išteklių naudojimo mažinimą. Žemės ūkio veikla ir maisto gamyba lemia oro, vandens ir dirvožemio taršą, prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo. Akivaizdu, kad reikia teisingesnio ir tvaresnio požiūrio į maisto sistemas. Įprasta veikla nebėra išeitis. Žemės ūkio ir maisto sistemos turi prisidėti ir atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Viena iš ES Žaliojo kurso paskelbtų strategijų „Nuo ūkio iki stalo“ numato sąžiningos, sveikos ir aplinką tausojančios maisto sistemos kūrimo gaires. Jos įgyvendinimui Europos Komisija parengs ir palaipsniui įteisins didelį paketą ES teisės aktų, kurie įtakos ir atskirų žemės ūkio sektoriaus šakų veiklos reglamentavimą. Kol šie teisės aktai iš Europos Komisijos nėra priimti, sunku tiksliai įvertinti, koks bus jų poveikis sektoriui. Visgi šiandiena Europos Žaliąjį kursą turime suprasti kaip besivystantį reglamentavimo pokyčių procesą, iš jo ir žemės ūkio srityje, kuris lems mažesnį išteklių naudojimą produkcijos gamyboje, šilumos efektą sukeliančių dujų mažinimą, cheminių medžiagų naudojimo mažinimą, biologinės įvairovės nykimo stabdymą, ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir pan.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 18.

      Ar ir toliau bus skiriami pinigai „natūriniams“ ūkiams?

      Rengiant naujojo laikotarpio Strateginio plano priemones, siekiama kurti paramos mechanizmus, kurie skatintų plėtotis ekonominio potencialo turinčius smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Priemonės šiuo metu rengiamos.

      Ūkininkų, kurie tik vykdo geros agrarinės būklės palaikymą ir nevykdo jokios ž. ū. gamybos  (deklaruojamas pievas), plotas bendrame Lietuvos žemės ūkio kontekste:

      2019 m. duomenimis (plotai beveik nesikeičia metai iš metų) sudaro tik 2,29 proc. (apie 67 tūkst. ha), skaičiuojant nuo bendro deklaruoto ploto (apskaičiavimas pridedamas).

      Tie 2,29 proc. ploto apima  apie 2,5 proc. tiesioginių išmokų, o tai yra apie 11–12 mln. Eur (nuo beveik 500 mln.)

      89 proc. iš tų 67 tūkst. ha pievų yra daugiametės pievos, todėl jų aplinkosauginė nauda akivaizdi.

      78 proc. iš tų 67 tūkst. ha pievų yra MPŪT, dėl to buvo nurodytas  0,25 SG\ha reikalavimas, ir dabar, deklaruodami tik pievas, MPŪT gauna tik tiesiogines išmokas.

      Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1307/2013 4 straipsnyje yra labai aiškiai nustatyta, kad žemės ūkio veikla apima ne tik žemės ūkio produkcijos gamybą, bet ir žemės ūkio naudmenų palaikymą geros agrarinės būklės, nevykdant joje žemės ūkio gamybos veiklos. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pabrėžiame, kad skirti ES tiesiogines išmokas tik pareiškėjams, vykdantiems realią žemės ūkio gamybos veiklą, nepažeidžiant ES teisės, nėra galimybių.

      Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau dalyvauti ž. ū. Veikloje, istoriškai buvo numatomos tokios priemonės:

      • Žemės dirbimo reikalavimas – nuo 2017 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (NMA) atrinktiems rizikos kriterijus atitinkantiems pareiškėjams reikia pagrįsti žemės dirbimo faktą. Tai galima padaryti trimis galimybėmis – turint registruotų gyvulių, turint registruotos žemės ūkio technikos arba produkcijos pardavimo fakto įrodymas.
      • Kadangi didžioji dalis pievų be gyvulių yra deklaruojama tuose regionuose, kurie patenka į MPUV teritorijas, nuo 2018 m. MPŪT išmoka yra susieta su gyvuliais, t. y. ūkininkai, kurie deklaruoja pievas (ganyklas), privalės turėti bent 0,25 SG/ha, kitu atveju parama nėra mokama.
      • Nuo 2021 m. lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos nebus skiriamos už pievas, kuriose nevykdoma jokia žemės ūkio veikla.
      • Šienavimo reikalavimas.
      • Žemės valdymo dokumentų teikimas NMA pareikalavus.
      • KPP investicinės paramos prioritetų suteikimas tik realiai ūkininkaujantiems žemdirbiams.
      • NMA taikomi papildomi rizikos kriterijai, kurių pagalba siekiama identifikuoti piktnaudžiaujančius pareiškėjus:
        • 2016–2019 m. laukai, kuriuose buvo nustatyti nešienauti arba NEP plotai;
        • 2020 m. deklaruoti laukai, kurie nustatyti kaip nešienauti, remiantis palydoviniais vaizdais;
        • 2020 m. deklaruoti laukai, kurie deklaruojami kaip ariama žemė arba sodas, nors remiantis palydoviniais vaizdais, nustatyta pieva;

      2020 m. deklaruoti laukai, kurie deklaruojami kaip pieva, nors reali žemėnauda yra sodai-uogynai.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 19.

      Dėl susietos paramos uogų ir vaisių sektoriuje naujame programavimo laikotarpyje.

      Susietos paramos tikslas – paremti sunkiausiai ekonomiškai besiverčiančius sektorius, kad sektorius nesitrauktų. 

      Pabrėžiame, kad Europos Komisija prieštaringai vertina susietosios paramos tinkamumo kriterijus, sietinus su buhalterinės apskaitos rodikliais. Visi kriterijai turi būti nediskriminuojančio pobūdžio ir nesudaryti dirbtinių sąlygų vienai grupei turėti išskirtinių privilegijų.

      Tinkamumo kriterijus sietinas su 5 ha apatine riba vaismedžių sodams nėra pagrįstas ekonominiais rodikliais, todėl mažai tikėtina, kad Europos Komisija patvirtintų tik sąlyginai stambesnių vaismedžių sodų rėmimą. Juk ir 3 ha ar mažesnio ploto vaismedžių soduose yra panašūs ekonominiai sunkumai, tad ūkių iki 5 ha eliminavimas iš paramos schemos niekaip nebūtų pagrįstas.

      Ministerija šiuo metu atlieka priemonių modeliavimą taip pat ir susietosios paramos schemos modeliavimą naujuoju laikotarpiu (nuo 2023 m.). Preliminariais vertinimais yra numatoma atskirti vaisių ir uogų sektorius. Būsimi (nuo 2023 m.) išmokų už hektarą dydžiai tiek daržovių, tiek vaisių sektoriuje tikėtina bus labai panašūs.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 20.

      Kaip žadama remti smulkius ir vidutinius ūkius, kad jie laiku pasiektų ekologinius reikalavimus (iki šiol buvo remiama tik paramomis iki 1 5000 Eur, ko realiai neužtenka, nes labai mažos supirkimo kainos)?

      Europos Sąjungoje 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpiu tokios tiesioginių išmokų paramos schemos kaip „žalinimas“ nebelieka. Iš esmės visi trys žalinimo reikalavimai (pasėlių įvairinimo; daugiamečių pievų išlaikymo ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išskyrimo) perkeliami į geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus (GAAB standartai); Lietuva nusistatys šių standartų detalius reikalavimus ir išimtis. GAAB standartai kartu su valdymo reikalavimais  yra baziniai reikalavimai ūkininkams, norintiems gauti ES paramą. Svarbu pažymėti, jog visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės savanoriškai rinktis ir gauti papildomas išmokas už aplinkai ir klimatui palankias žemės ūkio praktikas, viršijančias GAAB reikalavimus, t. y. dalyvauti planuojamose agroaplinkosaugos priemonėse iš II ramsčio (kaimo plėtra) ir ekoschemose iš I ramsčio (tiesioginės išmokos). Numatoma, jog naujuoju laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agroaplinkosaugos priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekoschemoms.

      Teikiant paramą, smulkieji ūkininkai bus skatinami bendradarbiauti, taikyti dalijimosi ekonomikos principus.

      Tiek  2014–2020 m. laikotarpiu, tiek pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu parama bus teikiama įvairių dydžių ūkiams -– tiek smulkiems, tiek stambiems, pagal įvairias KPP priemones ir veiklos sritis, kurios priklauso nuo ūkio dydžio. Ūkiams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra 4 000–7 999 Eur, teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, ūkiams nuo 8 000 SP teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ paramos dydis vienam projektui yra nustatytas ES reglamente dėl paramos kaimo plėtrai (ES 1305/2013) –  visoms šalims nustatyta vienoda 15 000 Eur išmokos suma vienam smulkiam ūkiui.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 21.

      Ar ES paramos projektuose 2021–2027 m. bus išstumti ūkiai, kurių savininkų amžius 41–60 m.?

      Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas  bus įgyvendinimas vadovaujantis, be kita ko, pareiškėjų lygiateisiškumo principu. Vis dėlto, siekiant ūkininkų kartų kaitos, kai kuriose paramos priemonėse pareiškėjų tikslinė arba prioritetinė grupė bus jauni asmenys (jaunieji ūkininkai). Nenumatyta paramos apribojimų asmenims nuo 41 iki 60 m.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 22.

      Artėja naujas finansinis laikotarpis ir jis labai susijęs su aplinkosauga, CO2 mažinimu; norime paklausti, ar nebus sužlugdyti vidutiniai ūkiai, nes dabar į paramą pretenduoti galėjo tik smulkūs, gyvulininkystės ir daržininkystes ūkiai?

      Pirmiausia norime pažymėti, kad teikiant ES paramą, atsižvelgiama į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje nustatytus poreikius bei prioritetus – pagerinti vidutinių ir smulkių ūkių galimybes investuoti ir skatinti jų kooperaciją; stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, ypatingai gyvulininkystės ir daržovių bei vaisių sektoriuose, todėl šiems ūkiams yra skiriamas didesnis dėmesys suteikiant prioritetinius projektų atrankos balus, taikomas didesnis paramos intensyvumas.

      Pagal KPP priemonių veiklos sritis teikiama investicine parama gali pasinaudoti visų sektorių ūkiai, atsižvelgiant į patvirtintas žemės ūkio valdos ekonominio dydžio ribas (t. y. pagal žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP):

      • Parama smulkiems ūkiams – paramą gali gauti ūkiai, kurių valdos dydis yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvių skaičius turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio).

      2021-02-25 duomenimis iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. (be tęstinių įsipareigojimų) skirta 64,3 mln. Eur, patvirtinta paramos suma 58,6 mln. Eur, išmokėta 51,5 mln. Eur.

      • Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui – valdos dydis nuo 4 000 iki 15 000 Eur.

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 7,5 mln. Eur, prašoma paramos suma 14 mln. Eur, patvirtinta 5,1 mln. Eur, išmokėta 4,7 mln. Eur.

      • Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – valdos dydis nuo 8 000 iki 70 000 Eur (išimtis: pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10).

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 72,7 mln. Eur, prašoma paramos suma 150 mln. Eur, patvirtinta 72,5 mln. Eur, išmokėta 62,6 mln. Eur.

      • Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – valdos dydis nuo 8 000 Eur.

      Iš viso pagal KPP šiai veiklos sričiai 2014–2020 m. skirta 439,3 mln. Eur, prašoma paramos suma 680,6 mln. Eur. Patvirtinta 420,6 mln. Eur parama, iš jų:

      • 236,8 mln. Eur (56 proc. patvirtintų lėšų) skirta gyvulininksytės sektoriui;
      • 115 mln. Eur (27 proc. patvirtintų  lėšų) augalininkystei;
      • 68,8 mln. Eur. (16 proc. patvirtintų lėšų) skirta daržininkystės, uogininkystės ir vaisių sektoriui.

      Analizuojant pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paremtų valdų dydį, daugiausia paramos (45,6 proc.) skirta ūkiams, kurių valdos ekonominis dydis siekia 8 00050 000 Eur. Dideli ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis 200 000 Eur ir daugiau, gavo 21 proc. paramos. Mažiausiai paramos (3,5 proc.) pagal šią veiklos sritį gavo ūkiai, kurių dydis 150 000–174 999 Eur.

      Apibendrinant galima teigti, kad 30 proc. visos pagal KPP gavėjams patvirtintos paramos sumos (pagal KPP 2014–2020 m. iš viso patvirtinta 1,8 mlrd. Eur paramos suma)  buvo skirta  smulkiems ir vidutiniams ūkiams teikiant paramą smulkių ūkių plėtrai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkių ūkių bendradarbiavimui ir valdų modernizavimui.

      Kalbant apie naująjį 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpį, planuojamas platus spektras agroaplinkosaugos ir klimato priemonėms tiek iš II ramsčio (kaimo plėtra),tiek ir  I ramsčio (tiesioginių išmokų ekoschemos), siekiant, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galėtų savanoriškai pasirinkti jiems tinkamiausias priemones.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 23.

      Ar planuojamas nenašių žemių diferencijavimas?

      Nuo 2018 m. yra taikoma tokia didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių diferenciacija:

      • vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne didesnis kaip 32;
      • vietovės, kurių vidutinis našumo balas (seniūnijos lygmeniu) yra ne mažesnis kaip 33 ir ne didesnis kaip 34.

      Toks principas notifikuotas EK ir įtvirtintas KPP. Toks principas (modelis) bus taikomas ir 2021–2022 m. laikotarpiu.

      Žemėlapio artimiausiu metu neplanuojama peržiūrėti. EK yra pasisakiusi, kad privalomieji kriterijai, kurių pagrindu visose valstybėse narėse išskiriamos didelių gamtinių kliūčių turinčios vietovės, yra mažai kintantys trumpalaikėje perspektyvoje, todėl, siekiant užtikrinti tęstinumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą, žemėlapio keisti dažnai nevertėtų.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 24.

      Dėl sodininkystės ūkių, nukentėjusių dėl COVID 19 ligos įvesto karantino, įtraukimo į sąrašą.

      Dėl VMI sudaromų nukentėjusių įmonių sąrašų tvarka yra labai lanksti ir kiekvienas gali kreiptis į VMI.

      Įmonėms, esančioms šiame sąraše:

      iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius:

      • nebus skaičiuojami delspinigiai;
      • nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai

      Norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) be palūkanų, į naują sąrašą įtraukti verslininkai prašymą VMI turės pateikti iki balandžio 30 d., kadangi MPS turi būti sudaryti iki birželio 30 d. Nuoroda: https://www.vmi.lt/evmi/informacija-verslui.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 25.

      Kodėl smulkiesiems ūkininkams neskirta savarankiškai dirbančių ir nukentėjusių nuo Covid-19 parama (260 Eur)  nuo 2021 m. sausio 1 d.?

      2020 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje svarstyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai ir priimta nuostata, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka būtų skiriama tik tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremalios situacijos ir karantino, sąrašą.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 26.

      Ar planuojamos tiesioginių išmokų „lubos“, kad fiziniai asmenys (ūkininkai), turintys akcijų juridiniuose asmenyse (žemės ūkio bendrovės), negautų numatytų išmokų, kurios viršija dabartines „lubas“? Ar planuojamas stambiųjų ūkininkų mokesčių „lubų“ panaikinimas?

      Pagal Reglamento 1307/2013 11 str. nuostatas išmokų mažinimas 2021–2022 m. gali būti tik nuo pagrindinių išmokų sumų, viršijančių 150 tūkst. Eur.

      Ministerija šiais metais (2021 m. deklaracijoms) nusprendė netaikyti išmokų sumažinimo. Toks sprendimas buvo sąlygotas dviejų esminių elementų 1. 2019 m. išmokų mažinimo mechanizmas ir parinktos sąlygos nesuveikė Lietuvoje; 2. itin trumas laikas, per kurį ministerija turėjo apsispręsti taikyti mechanizmą nuo 2021 m., ir apie tai informuoti Europos Komisiją.

      Ministerija siekdama, kad šis mechanizmas veiktų ir būtų realiai sumažintos išmokos, nuo 2022 m. planuoja taikyti išmokų sumažinimą. Tikėtina, kad bus pasinaudota galimybe neišskaičiuoti  atlyginimų ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių bei bus pasinaudota 11 str. 5 dalies nuostata apie galimybę pritaikyti išmokų mažinimą susijusiems asmenims, t. y. tiems asmenims, kurie valdo (pvz., kaip akcininkai) keletą ūkio subjektų. Šie siekiai dar bus detaliai analizuojami, vertinami ir pristatomi žemdirbių visuomenei.

      Ūkininkai nuo apmokestinamųjų pajamų moka GPM, VSD ir PSD mokesčius kaip ir kiti individualią veiklą vykdantys asmenys. Ūkininkų apmokestinamosioms pajamos taikomas GPM tarifas  yra toks pat, kaip ir kitiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą, jis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų – gali būti nuo 5 proc. iki 15 proc. Jokių ,,lubų“ ūkininkų apmokestinimui GPM mokesčiu netaikoma.  Ūkininkai ne PVM mokėtojai yra atleisti nuo pajamų apmokestinimo.

      Ūkininkams  mokant VSD ir PSD įmokas, taip pat netaikomi  išskirtinumai, lyginant su  kitų asmenų, vykdančių individualią veiklą, apmokestinimu. Pajamas deklaruojančių asmenų socialinio draudimo bazė – 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, o maksimali apmokestinamų pajamų  suma, t. y. apmokestinamųjų pajamų ,,lubos“ yra 43 VDU (2021 m. – 58 166,10 Eur) per metus. Pritaikomos VSD ir PSD apmokestinamųjų pajamų „lubos“ yra taip pat visiems individualią veiklą vykdantiems asmenims vienodos, taigi  ūkininkams nepritaikomi jokie išskirtinumai. Pajamas deklaruojančių ūkininkų, kaip ir kitų individualia veikla užsiimančių asmenų, maksimalus metinis PSD įmokų dydis 2021 m. yra 4 060 Eur, VSD – 7 282,40 Eur, jei nėra pensijai papildomai kaupiama.  Metinė įmokų suma priklauso nuo per praėjusius metus uždirbtų apmokestinamųjų pajamų dydžio. Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdų dydis yra iki 4 EDV, yra atleisti nuo VSD įmokų mokėjimo. O pačiose mačiausiose (iki 2 EDV) valdose veiklą vykdantys ūkininkai moka mažesnį PSD įmokų tarifą.

      Šiais metais Finansų ministerija sudarė darbo grupę, kurios tikslas peržiūrėti visas Lietuvoje galiojančias mokestines lengvatas. Ūkininkų,  kaip ir kitų individualia veikla užsiimančių asmenų, apmokestinimo sąlygų, iš jų ir žemės ūkio veikloje naudojamo gazolio akcizo lengvatos, peržiūrėjimas šios darbo grupės veikloje taip pat yra numatytas. Diskusijos dėl apmokestinimo tobulinimo yra tęsiamos, todėl  įvardyti konkrečius pakeitimus kol kas nėra galimybių.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 27.

      Kodėl tiesiogines išmokas Lietuvos ūkininkai gauna vienas iš mažiausių  visoje ES?

      Bazinis Lietuvos tiesioginių išmokų lygis susiformavo stojimo į ES laikotarpiu, pradiniams išmokų skaičiavimams pritaikius tuo metu galiojančius referencinius (2000–2002 m.) duomenis (žemės ūkio pasėlių derlingumai, primilžis, deklaruotas bendras žemės ūkio naudmenų plotas ir kt.), kurie tuo metu buvo itin maži ES mastu ir nepalankūs Lietuvai.

      Lietuva visuomet akcentavo nevienodą tiesioginių išmokų pasiskirstymą ir esminius išmokų lygių skirtumus tarp valstybių narių, kurie sąlygojo ir nelygias konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams su kitų ES šalių ūkininkais. Pabrėžėme siekį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES mastu, nes Lietuvos ūkininkai įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus kaip ir kitų ES valstybių narių ūkininkai, tačiau skirtumai tarp gaunamos paramos  nepagrįstai dideli.

      Klausimui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo skiriamas prioritetinis dėmesys, taip pat ir derybose dėl naujojo laikotarpio Daugiametės finansinės programos (DFP), siekiant kuo palankesnių Lietuvai nuostatų įtraukimo į DFP derybinį paketą.

      2020 m. liepos mėnesį Europos Vadovų Taryboje  pasiektas susitarimas leido užtikrinti geresnes finansines sąlygas Lietuvos  ūkininkams ir tuo pačiu prisidėjo prie spartesnės tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos, palyginus su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu.

      Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – jau 2022 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis Lietuvoje pasieks 200 Eur/ha ir toliau didės, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. 

      Palyginus su 2014–2020 m., Lietuva tiesioginių išmokų finansavimui 2021–2027 m. užtikrina beveik 1 mlrd. Eur didesnį biudžetą (skaičiuojant einamosiomis kainomis) – nuo 3,1 mlrd. Eur iki 4,1 mlrd. Eur, t. y. 30 proc. daugiau nei šiuo finansiniu laikotarpiu.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 28.

      Dažnai užsimenama apie būsimą mineralinių trąšų naudojimo kontrolę. Ar yra detalesnė informacija šiuo klausimu?

      Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija vykdo projektą  „Vieningos tręšimo planų sudarymo metodikos parengimas“. Projekto tikslas: parengti vieningą augalų tręšimo planų sudarymo metodiką, siekiant optimizuoti augalų mitybą ir užkirsti kelią dirvožemių pertręšimui ir maistinių medžiagų išplovimui į vandens telkinius. Ši metodika apima mineralines ir organines trąšas. Planuojama, kad šių metų liepos mėnesį bus pateikta galutinė projekto ataskaita. Planuojama Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką integruoti į Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą, kad tręšiamieji produktai būtų naudojami pagal tręšimo planą, ir kitus susijusius teisės aktus (pagal poreikį).

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 29.

      Dėl augalų apsaugos priemonių, skirtų sodininkystei, registravimo ir leidimų juos naudoti. Kaip yra kitose ES šalyse narėse?

      Vadovaujantis  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir Lietuvos Respublikos augalų  apsaugos įstatymu, rinkai  tiekiami ir naudojami tik Lietuvos Respublikoje registruoti augalų apsaugos produktai. Veikliosios medžiagos, esančios augalų apsaugos produktuose, vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu (t. y. yra įrašytos į Reglamento priedą).

      Augalų apsaugos produktų registracijos tikslais, Europos Sąjunga yra suskirstyta į tris augalų apsaugos produktų registravimo zonas: Šiaurės, Vidurio ir Pietų. Lietuva priskirta prie Šiaurės zonos kartu su Latvija, Estija, Suomija, Danija, Švedija, Norvegija. Augalų apsaugos produktai registruojami kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, nepriklausomai, kuriai zonai priskirta valstybė narė.

      Asociacijos, žemės ūkio veiklos subjektai, įvertinę, kad kitose ES valstybėse (ypač, kaimyninėje Lenkijoje) yra žymiai didesnis augalų apsaugos produktų pasirinkimas, kreipiasi, kad būtų leidžiama įvežti į Lietuvą ir naudoti ten registruotus augalų apsaugos produktus. Nepaisant to, kad produktai yra registruoti kitose ES valstybėse, juos vis tiek būtina registruoti ir Lietuvoje. Tuo tikslu Reglamente nustatyta palengvinta registravimo procedūra, t. y. abipusio pripažinimo procedūra (supaprastinta, lyginant su įprasta registracija), kuri trunka iki 120 dienų. Jos metu atliekamas tik pateiktų dokumentų apie augalų apsaugos produktą vertinimas, t. y. nereikia atlikti tyrimų dėl saugumo, efektyvumo ir pan. Augalų apsaugos produktą, registruotą kitose ES valstybėje, galima naudoti Lietuvoje, tik užregistravus jį Lietuvoje.

      Žemės ūkio veiklos subjektų prašymu, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos priskyrimo centrinei zonai, kaip ir Lenkija. Europos Komisija, atsakydama į Lietuvos prašymą, informavo, kad nurodytame Reglamente nenustatyta jokių apribojimų skirtingoms zonoms priklausančioms valstybėms narėms laikytis abipusio autorizacijos pripažinimo principo. Tai reiškia, kad Lietuvai ir Lenkijai esant vienoje zonoje, Lenkijoje registruotus produktus vis tiek būtų privaloma registruoti ir Lietuvoje

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 30.

      Kodėl yra pertekliniai reikalavimai trąšų sandėliavimui?

      Sandėliuojant trumpą laikotarpį, ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo, pakuotas mineralines (neorganines) trąšas galima laikyti sandėliuose tiesiog ant grindų. Sandėliavimas pakuotų mineralinių (neorganinių) trąšų ant padėklų leidžia greičiau pastebėti pakuotės pažeidimus, kai trąšos pradeda byrėti, ir juos pašalinti. Taip sumažėja tikimybė atsitiktinai trąšoms patekti į aplinką. Taip pat, kai trąšos yra pakeltos nuo grindų, yra geresnis vėdinimas ir sumažėja tikimybė, kad trąšos dėl drėgmės sušoks.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 31.

      Kaip galima suderinti minimalų žemės apdirbimą su 50 procentų pesticidų kiekio sumažinimu?

      Diegiant neariamąsias technologijas, yra tausojama technika, o derlius ne tik išlieka toks pat, bet turi potencialą didėti. Taikant neariamąsias technologijas tik pirmuosius trejus metus, javų derlius gali būti šiek tiek mažesnis (iki 20 proc.), bet sąnaudos sumažėja daugiau kaip 1,5 karto. Teisingai įvaldžius neariamąsias technologijas, užsitikrinamas pasėlių padidėjęs atsparumas drėgmės stokai ir padidėjęs atsparumas ligoms. Dirvožemyje, taikant neariamąją technologiją ir tvarią daugianarę sėjomainą, įsigali naudingi mikroorganizmai, kurie padeda kovoti su patologiniais organizmais. Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų išvadomis taikant neariamąsias technologijas:

      - galima gauti didesnį augalų derlių, nei taikant ariamąsias technologijas;

      - reikia mažiau sintetinių trąšų (praėjus 2–3 metams);

      - reikia mažiau insekticidų, fungicidų, o po 2–3 metų net ir mažiau herbicidų;

      - lengviau ūkininkauti (mažesnės laiko ir gamybinių priemonių sąnaudos);

      - didina organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir fiksuoja CO2.

      Neariamasis žemės dirbimas yra daug našesnis ir leidžia sumažinti žemės dirbimo sąnaudas, sumažinti kenksmingų cheminių priemonių naudojimą bei padidinti žemės ūkių rentabilumą ir gyvybingumą, darant mažiau žalos aplinkai ir dirvožemiui. Neariamosios technologijos padeda išsaugoti dirvožemio viršutinio sluoksnio mikroflorą ir augalams naudingus gyvius.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 32.

      Kalbama, kad būtų tikslinga steigti melioracijos fondą, norėtume žinoti iš kokių lėšų tai planuojama daryti?

      Melioracijos statiniai yra valstybės bendros infrastruktūros dalis. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, valdymą, priežiūros darbų organizavimą, žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Jame apibrėžtos dvi nuosavybės formos:

      - Valstybei nuosavybės teise priklauso magistraliniai grioviai, pralaidos, polderinės sistemos, tiltai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai (HTS) ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo – 12,5 cm ir didesnis. Bendra valstybės melioracijos statinių balansinė vertė – 1,2 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,36 mlrd. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklausančių  statinių vertė sudaro 55 proc.

      - Žemės savininkų nuosavybei priklauso visas likęs drenažas ir smulkūs jo statiniai. Šių nuosavų statinių balansinė vertė – 0,97 mlrd. Eur, iš kurių likutinė vertė – 0,35 mlrd. Eur. 45 proc. visų melioracijos statinių balansinės vertės tenka privačiai nuosavybei.

      Pagal šią dieną drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja apie 50–60 metų. Lietuvoje drenažas įrengtas dar 1950–1960-aisiais, tad natūralu, kad šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia net apie 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, nes melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos, valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė, tad investicijos į melioracijos sistemas yra būtinos.

      Nors drenažo sistemos yra nuolat prižiūrimos, tam 2019–2020 m. iš įvairių priemonių skirta maždaug po 50 mln. Eur, tačiau melioracijos inžinerinių statinių vertė dėl ilgo tarnavimo laiko kasmet nuvertėja / nusidėvi apie 1,12 procentų. Nusidėvėjimas ir toliau didės todėl, kad nėra pastovaus finansavimo: palyginimui – 2017 m. 10,4 mln. Eur  skirta tik priežiūrai ir remontui, 2018 m. priežiūrai ir remontui skirta apie 11,5 mln., rekonstrukcijai – 2,88 mln. Eur.

      Tad kalbant apie melioracijos finansinio deficito problemas (lėšų trūkumą) ir jų sprendimo būdus, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d.  nutarimu Nr.155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ numatytas 5.9.5 veiksmas „Įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą“, peržiūrint žemės ūkio sektoriaus mokesčių ir lengvatų struktūras, įvertinti melioracijos fondo steigimo galimybes.

      VĮ Valstybės žemės fondui buvo pavesta surinkti ir išanalizuoti statistinę informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti pagal baseinus, pabaseinius ir kadastrines vietoves. Lėšų poreikis įgyvendinant ir atliekant valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbus – 1 001 347 tūkst. Eur. Magistraliniai grioviai Lietuvoje driekiasi per 52 300 km, iš jų 20 000 km yra blogos būklės, drenažo rinktuvų – 1,601 mln. km, iš jų 21 840 km rinktuvų nuo 125–300 mm ir apie 600 km nuo 300 mm ir didesnio diametro rinktuvai yra avarinės būklės ir juos reikalinga rekonstruoti. Taip pat Valstybei priklauso daugelis kitų melioracijos inžinerinių statinių, kuriuos taip pat reikalinga rekonstruoti. Kad blogos būklės statinius rekonstruoti per 15 metų, reikalingos didelės investicijos. ŽŪM planuodama 2022–2024 m. valstybės biudžeto lėšų poreikį pagal savivaldybes valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams vykdyti metams numatė po 66 700 tūkst. Eur.

      Žemės ūkio ministerija 2021–2022 m.  ieškos galimų finansinių šaltinių melioracijos fondo sudarymui iš valstybės ir suinteresuotų institucijų programų lėšų įnašų.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 33.

      Išmanioji melioracija. Ar planuojama ją vykdyti? Jei taip, kokiomis priemonėmis?

      Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai „Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams)“ (toliau – Priemonė). Priemonė buvo pateikta ir įtraukta finansuoti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių reformos planą ir buvo derinama tiek Lietuvoje su kitomis institucijomis, tiek su Europos Komisija.  Pažymėtina, kad žemės ūkiui  yra taikomas skirtingas valstybės pagalbos reglamentavimas, negu kitiems ūkio sektoriams, todėl Priemonės derinimas buvo pakankamai sudėtingas su Europos Komisija dėl galimybių taikyti valstybės pagalbos schemą. Priemonė iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių reformos plano yra išbraukta.

      Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad išmanioji melioracija, t. y reguliuojamas drenažas, yra remiama ir kitose programose:

      • Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – KPP Programa) pirmumo balai suteikiami toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). 2021 m. taip pat numatomas KPP Programos paraiškų rinkimas numatomas gegužės 3 d.–birželio 30 d., finansavimui planuojama  skirti 15,0 mln. Eur.

      • Aplinkos ministerija nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. vasario 1 d. kvietė teikti paraiškas paramai gauti iš Klimato kaitos programos lėšų priemonei „Reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos)“, remiama veikla – valstybei nuosavybės teise ir privačių žemės sklypų savininkams priklausančių melioracijos statinių rekonstravimas, ne mažiau kaip 70 proc. pagrindinio rinktuvo ilgio įrengiant išmaniosios melioracijos sistemas vandens lygiui reguliuoti, esant lietingiems ar sausringiems periodams bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Ši priemonė buvo nepopuliari. Nepateikta nei viena paraiška.

      Kalbant apie būsimą 2023–2027 m. programavimo laikotarpį, reguliuojamo drenažo priemonė yra įtraukta į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį plano projektą. Siekiant efektyvaus lėšų naudojimo, paramą reguliuojamo drenažo įrengimui  planuojama teikti tik šiai investicijai tinkamuose plotuose. Kontroliuojamajam drenažui įrengti tinka ne visi plotai. Rekomenduojama, kad:

      -  lauko nuolydis neturėtų būti didesnis kaip 1 proc., tačiau optimalus būtų 0,5 proc. Didesnio nuolydžio plotuose norimo vandens lygio palaikymui reikia daugiau investicijų, kurios ekonomiškai neapsimoka;

      - reguliuojamajam drenažui įrengti tinkamiausi lengvos ir vidutinės granuliometrinės sudėties dirvožemiai (priesmėliai), pasižymintys dideliu vandens laidumu aukščiau drenų, o žemiau drenavimo lygio vyrauja gruntai, turintys mažesnį laidumą (priemoliai), taip pat molingi dirvožemiai. Kitose dirvose reguliuojamojo drenažo įrengimas galimas, tačiau būna mažesnis jo reguliuojamasis efektyvumas.

      VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai nustatė, kad šiuo metu Lietuvoje minėtus parametrus atitinkančių, paprastu drenažu jau sausinamų žemių yra apie 30 proc.

      Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos pateiktą ekspertinį siūlymą, naujuoju programavimo laikotarpiu reguliuojamo drenažo su denitrifikacijos bioreaktoriais sistemos galėtų būti įrengtos 12,7 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemėje,  priemonei skiriant 72 mln. Eur. Galutiniai sprendimai dėl Strateginio plano priemonių šiuo metu dar nėra priimti.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 34.

      Melioracijos griovių priežiūra. Ar planuojama žengti Latvijos keliu, kai tiesioginės išmokos gaunamos už melioracijos griovių priežiūrą, o jei neprižiūrima, tai mažinamos tiesioginės išmokos? Tokia tvarka padėtų tausoti melioracijos įrenginių funkcionalumą, ar kompensuotų griovių priežiūrą ūkininkams.

      Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu galima gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, atitinkamai pasirenkant melioracijos griovio šlaito sutvarkymą (įskaitant ir 1 m. apsauginę juostą): – išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha ir nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha.

      Informuojame, jog atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtintą Pereinamojo laikotarpio reglamentą (2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 2020/2220), yra numatoma (sprendimas bus priimtas ateinančią savaitę), kad naujus įsipareigojimus pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ kompensacines išmokas pagal veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ pareiškėjai galės prisiimti 3 m laikotarpiu.

      Pažymime, kad Lietuvoje taip pat yra nustatyta prievolė savininkams tvarkyti griovį. Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D- 186 „Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklės“, „17.4 papunkčiu melioruotos žemės savininkas kasmet privalo atlikti grioviuose vandens augalijos šalinimą iš dugno, šienauti šlaitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių ir kitus priežiūros darbus (vėliausiai iki rugsėjo 30 d.).

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 35.

      Įsiterpusių žemės ūkio paskirties sklypų pirkimas negalimas. Kodėl?

      Vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 4 punkte nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams:

      • po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha;
      • valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose esantys ne didesni kaip 1 ha;
      • kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha.

      Gali pasitaikyti situacijų, kai su asmens nuosavybės teise valdomais žemės sklypais besiribojanti valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, pvz. valstybinės žemės plotas nėra įsitepęs tarp privačių žemės sklypų; valstybinės žemės plotas yra didesnis nei nustatyta teisės aktuose ir pan., todėl negali būti parduodama be aukciono.

      Tačiau, klausime nurodytas argumentas, kad nėra galimybės įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų yra nepagrįstas. Dėl konkrečios situacijos ir galimybės įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, rekomenduotina asmenims kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 36.

      Kokius dokumentus turėčiau gauti ketinant įsigyti žemės ūkio paskirties žemės?

      Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

      Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).

      Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai) (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).

      Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).

      Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).

      Pažymime, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

      Nacionalinės žemės tarnybos išduodamo sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės (toliau kartu – sutikimas), išdavimo tvarką reglamentuoja Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 „Dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

      Aprašo 2 punkte nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų išduotas sutikimas, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies), buveinės buvimo vietą turi pateikti:

      1) atitinkamos formos prašymą išduoti sutikimą (Aprašo 1 priedas arba Aprašo 2 priedas). Sutuoktiniai žemės ūkio paskirties žemę ar teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigyjantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teikia vieną prašymą išduoti sutikimą;

      2) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia fizinis asmuo);

      3) atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar šio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia asmens, pageidaujančio, kad jam būtų išduotas sutikimas, įgaliotas asmuo);

      4) juridinio asmens registravimo pažymėjimo arba jį atitinkančio dokumento kopiją (jeigu prašymą išduoti sutikimą teikia užsienio juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje nėra įsteigęs atstovybės ar filialo);

      5) pagal Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-836 „Dėl Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“, parengtą Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaraciją arba Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (juridinio asmens) deklaracijos kopiją.

      Taip pat norėtume pastebėti, kad už sutikimo išdavimą imama Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4.613 papunktyje nustatyta valstybės rinkliava:

      - fiziniams asmenims – 11 Eur;

      - juridiniams asmenims – 37 Eur.

      Aprašo 9 punkte nurodyta, kad sutikimas išduodamas sumokėjus valstybės rinkliavą. Duomenys (sąskaitos, į kurią turi būti sumokėta valstybės rinkliava, numeris, banko pavadinimas ir kodas, įmokos kodas ir mokėjimo paskirtis) valstybės rinkliavai sumokėti skelbiami Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt (pasirinkus nuorodą „Valstybės rinkliava“ /  „Informacija dėl valstybės rinkliavos už sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės arba miškų ūkio paskirties žemės išdavimą“).

      Apibendrindami tai, kas išdėstyta, paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu Jūs pageidaujate gauti sutikimą, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal pageidaujamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar pageidaujamo įgyti teisės valdyti juridinio asmens (jo dalies), buveinės buvimo vietą turite pateikti atitinkamos formos prašymą (Aprašo 1 priedas arba Aprašo 2 priedas) išduoti sutikimą ir kitus Aprašo 2 punkte nurodytus dokumentus bei sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už sutikimo išdavimą.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 37.

      Kokios yra galimybės išsipirkti valstybinės žemės plotelius?

      Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus – teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi:

      1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

      2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;

      3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha.

      Toks įstatymų leidėjo apsisprendimas įtvirtinti, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad baigėsi laikotarpis, kai Lietuvos valstybės institucijos galėjo taikyti valstybės pagalbą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir įvertinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo rengimo metu Lietuvoje likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą.

      Taigi įstatymų leidėjas apsisprendė, kad likę laisvi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, nepatenkantys į minėtas išimtis (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), yra nuomojami, sudarant ilgalaikės nuomos sutartis iki 25 metų.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 38.

      Ar yra galimybė, jog atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal griovius ir per juos formuojami privažiavimai į sklypus būtų derinami su atsakingais specialistais (susiduriama su savavališkų pralaidų įsirengimo bei jų išardymo problema, naikinant privažiavimus į sklypus)?

      Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Kadastro taisyklės).

      Kadastro taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.

      Atsižvelgdami į minėtą nuostatą paaiškiname, kad atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkai vadovaujasi esamais teritorijų planavimo dokumentais, negali keisti jų sprendinių ir negali formuoti naujų pralaidų, jeigu jos nebuvo suformuotos teritorijų planavimo dokumentuose.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 39.

      Kraikinio mėšlo tvarkymo aktualijos.

      2020 m. gruodžio 9 d. įsakymu  Nr. D1-755/3D-844 pakeistas  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Nuo š. m. kovo 15 d. įsigalioja aprašo 17  punkto nuostata, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus (atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ). Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 40.

      Neramina nauji reikalavimai dėl privalomų mėšlidžių ir dėl ūkiuose naudojamo vandens iš nuosavų artezinių gręžinių apmokestinimas.

      Visa Lietuvos teritorija yra pripažinta nitratams jautria zona (vertinant nitratų koncentracijas paviršiniuose, gruntiniuose, natūralaus gėlojo vandens ežeruose ir kt. vandenyse) pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (toliau – Nitratų direktyva). Tokiose zonose privaloma užtikrinti Nitratų direktyvoje nustatytų priemonių ir taisyklių taikymą. Viena iš priemonių yra gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydis; šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose (jautriose) tręšti yra draudžiama.

      Dėl mėšlo perkrovimo iš mėšlidės į lauko krūvas dalis mėšle esančio azoto junginių emituoja į orą, o žiemos metu laukuose laikomas mėšlas nuolatos yra paveikiamas kritulių ir taip yra prarandama dalis mėšlo tręšiamosios vertės. Tvarkingas mėšlo kaupimas mėšlidėse ne tik sulaiko azotinių medžiagų sankaupas mėšle, taip išlaikant mėšlo, kaip tręšiamosios medžiagos, vertę, bet ir  saugo vandenis nuo užterštumo.

      Europos Komisijos gairėse dėl kompleksinės paramos reikalavimų taikymo yra nurodyta, kad negalima laikyti mėšlo laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas nustato mėšlo ir (ar) srutų kaupimo būdus (tvartai, mėšlidės, srutų kauptuvai ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto). Tirštojo mėšlo rietuvė lauke yra tik laikino laikymo vieta iki tręšimo (skirta tik tam laukui, kuris bus tręšiamas). Dėl šių priežasčių tirštojo mėšlo rietuvė lauke negali būti prilyginama vienam iš kaupimo būdų.

      Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Įsakymu draudžiamuoju tręšti laikotarpiu tirštasis  mėšlas gali būti kaupiamas tik mėšlidėse arba tvartuose, taip pat asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG (nuo 2021 m. gegužės 1 d. asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Kitose vietose kaupti tirštojo mėšlo negalima. Tačiau dabar vyksta diskusijos su Aplinkos ministerija, mokslininkais  ir žemdirbių atstovais dėl techninių dalykų, kuriuos būtų galima peržiūrėti.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 41.

      Kokia mobiliųjų skerdyklų perspektyva ateityje? Ar planuojama skatinti ūkininkus įsigyti mobilias skerdyklas? Kokios galimybės gauti jos finansavimą?

      Žemės ūkio ministerija teikė Ateities ekonomikos DNR plano investicijų krypties ,,Verslo inovacijų gebėjimų stiprinimas“ veiksmo ,,Parama investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime“ koncepcijos projektą, kuriame buvo numatyta įsigyti mobiliąsias skerdyklas. Buvo teikiamas investicinis projektas, kuris kompleksiškai padėtų spręsti žemės ūkio sektoriaus klausimus (maisto tiekimo grandinė, ekologiškai išaugintų gyvūnų skerdimas, gyvūnų gerovė, žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas, gyvūnų transportavimas į skerdyklas). Investicijų komitete šis projektas buvo pritartas su išlyga, kad būtinas Konkurencijos tarybos pritarimas. Iš Konkurencijos tarybos buvo gautos pastabos, kur atkreiptas dėmesys, kad tai turėtų būti valstybės pagalba,  taip pat ir įžvelgiamas konkurenciją reglamentuojančių  teisės aktų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, projektas buvo sustabdytas. Taip pat reikia pažymėti, kad ir pačių galvijų augintojų nuomone, tokie projektai nebus perspektyvūs ir nuostolingi. Pagal šiosdienos būklę, jei ūkininkai nori patys išpjaustyti ar parduoti savo užaugintą galviją, tai skerdyklos paskerdžia ir atveža atvėsintą skerdeną pagal sutartą su ūkininku išpjaustymo pageidavimą.

      Parama skerdykloms galima per KPP. Jei planuojama teikti tik skerdimo paslaugas, ši veikla galėtų būti remiama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Parama gali būti skiriama verslo plėtrai veiklą jau vykdantiems privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims kaimo vietovėse. Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas (iki 50 proc.) ir planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių (parama neteikiama projektams, kuriuose neplanuojama kurti naujų darbo vietų), vienai darbo vietai (1 etatui) sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 000 Eur, didžiausia paramos suma projektui – 200 000 Eur, kai sukuriama 4 ir daugiau naujų darbo vietų. Parama gali būti skiriama gamybinių pastatų statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, įrangos ir technikos, skirtos projekte numatytai veiklai vykdyti, įsigijimui, bendrosioms išlaidoms.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 42.

      Kodėl skiriama parama mėsinių galvijų, avių, ožkų įsigijimui, o nėra analogiška parama pieninių galvijų (telyčių) įsigijimui, pieninių bandų gerinimui?

      Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m., valstybės pagalba gali būti skirta veisliniams gyvūnams įsigyti siekiant pagerinti ūkinių gyvūnų genetinę kokybę, tačiau išskirtinai tik mėsinių galvijų, avių ir ožkų genetiniam bandų gerinimui. Parama gali būti teikiama apmokant ne daugiau kaip iki 30 proc. gyvūnų įsigijimo kainos. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad Europos Komisija laikosi nuomonės, jog ūkinių gyvūnų genetinė kokybė paprastai gali būti pagerinta taikant dirbtinį apvaisinimą, naudojant aukštos vertės ūkinių gyvūnų genetinę medžiagą (spermą, embrionus, kiaušialąstes). Tačiau dėl taikomos gyvulininkystės praktikos tik mėsinių galvijų, avių ir ožkų dirbtinis apvaisinimas yra ribojamas. Todėl pagalba gali būti skirta tik veisliniams gyvūnams įsigyti, siekiant pagerinti mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę. Pažymėtina, kad ši galimybė numatyta iki 2020 metų pabaigos. Ministerija rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti porų, genetinės medžiagos parinkimui, tinkamai išnaudoti galvijų genomo tyrimų rezultatus ir pačias geriausias telyčias sėklinti individualiai parenkant bulius, neatmetant ir seksuotos spermos naudojimo, kuri vidutiniškai kainuoja 25 Eur/dozę, o neseksuota apie 10–15 Eur/dozę.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 43.

      Kokiu atveju 2021 metais susietoji parama už pienines karves nemokama?

      2021 m. parama nemokama:

      • už pieninę karvę, jeigu ŪGR nėra duomenų apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėn. laikotarpiu (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.);
      • už pieninę karvę, jeigu valdos valdytojas ar jo partneris duomenis apie pieninės karvės perkėlimą ir (ar) kaitą pateikė ŪGR  pavėluotai (po 7 kalendorinių dienų) pieninės karvės išlaikymo laikotarpiu (2021 m. balandžio 1 d.–2021 m. birželio 30 d.);
      • už pieninę karvę, jeigu pieninė karvė buvo parduota ar dovanota kitos valdos valdytojui ir (ar) partneriui 2021 m. balandžio 1 d.– 2021 m. birželio 30 d. laikotarpiu;
      • kurie patys arba jų sutuoktiniai yra patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 44.

      Kokie pagrindiniai reikalavimai, siekiant gauti susietąją paramą už pienines karves 2021 metais? 

      2021 m.  parama bus mokama tiems Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdų valdytojams, kurių valdoje valdytojo ir (ar) partnerių vardu Ūkinių gyvūnų registre yra įregistruotos ir 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. (3 mėn.) laikotarpiu bus nepertraukiamai išlaikytos valdoje pieninių veislių karvės. Be to, valdos valdytojas 2021 metais turi pateikti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraišką bei joje pažymėti, kad nori gauti susietąją paramą už pienines karves. Taip pat bus tikrinama Ūkinių gyvūnų registre, ar yra įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) 18 mėnesių laikotarpiu iki einamųjų metų kovo 31 d. (t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.). Valdų valdytojai privalo laikytis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų – per 7 kalendorines dienas suvesti duomenis į ŪGR arba pranešti VMVT. Paramos avansus numatoma mokėti nuo 2021 m. spalio 15 d., o likusią paramos dalį – nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

      Šios paramos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2021m.  sausio 29 d.  įsakymu Nr.3D-63  galima rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/24b40b60623511eb9dc7b575f08e8bea ).

      Atnaujinta: 2021 04 12

    • 45.

      Pieno supirkimo kainos (kodėl didieji ūkiai gauna iki 3 kartų daugiau, nors reikalavimai visiškai visiems vienodi)?

      Lietuvoje pieno pirkimo kainos nustatomos pagal parduodamo pieno kiekį. LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme yra numatyta 10 pieno pardavėjų grupių, kurios nustatytos pagal parduoto pieno kiekį. Minėtame įstatyme numatyta, kad pieno pirkėjas, pirkdamas pieną iš tai pačiai pieno pardavėjų grupei priskiriamo pieno pardavėjo, už tos pačios kokybės pateiktą pieną privalo mokėti vienodo dydžio kainą. Įstatymas reglamentuoja tik pieno bazinę kainą, o priedų ir priemokų dydžių nereglamentuoja, todėl didžiausius kainų skirtumus sąlygoja taikomi skirtingų dydžių priedai, kurie priklauso nuo pardavėjo derybinių galių, konkurencijos ir kitų veiksnių.

      Kainų skirtumai tarp pieno pardavėjų grupių yra sąlygojami ir taikomo pieno surinkimo būdo, nes pieno surinkimo kaštai priklauso nuo to, kaip surenkamas pienas – pats brangiausias kainuojantis pieno surinkimas yra per pieno supirkimo punktus ir taikant pieno pavėžėjimo paslaugas (kai pieno surenkamas pardavėjų taroje ir nuvežamas į pieno surinkimo punktą), todėl pieno pardavėjams taip pristatantiems pieną mokamos mažiausios pieno kainos.

      Pažymėtina, kad vienas smulkus gamintojas neturės tokios derybinės galios, kokią turi stambus pieno pardavėjas, todėl pieno pardavėjai turėtų bendradarbiauti parduodant pieną ar ieškoti tiesioginio produktų pardavimo vartotojams kanalo, siekdami gauti didesnes pajamas už pagamintą pieną.

       

      Atnaujinta: 2021 04 12