ES BJRS PS "Bioekonomika"-projektas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija dalyvauja projekte „ES Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika - žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra tarptautinio projekto „ES Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ partnerė. Projekto tikslas yra stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį.

2014 m. lapkričio 27 d. vykusiame Projektų, finansuojamų iš tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo arba valstybės biudžeto lėšų, vykdymo ir valdymo Žemės ūkio ministerijoje koordinavimo komisijos posėdyje buvo pritarta projekto paraiškos teikimui siekiant gauti techninę paramą iš Europos Komisijos pagal veiksmą „Stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį“. 2015 m. pateikus projekto paraišką techninei paramai gauti, 2016 m. atrinkta, kaip tinkama finansuoti.

Projekto pagrindinė partnerė yra Šiaurės Ministrų Taryba. Kiti projekto partneriai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Suomijos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerija, Švedijos žemės ūkio taryba. Projektas finansuojamas iš Europos Regioninės plėtros fondo. Projekto vertė – 40 600,20 EUR.

Siekiant įgyvendinti projektą organizuojami tarptautiniai renginiai su Kaimo plėtros programų valdymo institucijomis aplink Baltijos jūrą, susitikimai nacionaliniame lygmenyje su Kaimo plėtros programos suinteresuotais partneriais bei kitos projekto veiklos.

Žemės ūkio ministerija įgyvendina projektą „ES Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis bioekonomika“. Šiuo projektu siekiama stiprinti šalių, išsidėsčiusių aplink Baltijos jūrą, įgyvendinamų Kaimo plėtros programų poveikį Baltijos jūros regionui. Tai ypač svarbu rengiantis ateinančio 2021-2027 m. laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programai. Projekto pagrindinė partnerė yra Šiaurės Ministrų Taryba. Kiti projekto partneriai be Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra Suomijos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerija ir Švedijos žemės ūkio taryba.

Žemės ūkio ministerija vadovauja ES Baltijos jūros regiono strategijos daliai, susijusiai su bioekonomikos poveikio stiprinimu kaimo vietovėse. Keletą kartų per metus vyksta ES BJRS-EŽŪFKP vadovaujančiųjų institucijų tinklo narių susitikimai. Toks susitikimas įvyko ir rugsėjo 27 d. Kaune tarptautinės konferencijos „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai” metu.

Susitikimo metu dalyvavo Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų atstovai, bei Europos Komisijos Kaimo plėtros tinklo koordinatorė Kasia Panfil. Buvo išklausyti pranešimai apie Kaimo plėtros programų įgyvendinimo eigą bei pasiekimus remiant bioekonomikos projektus. Pastebėta, kad tiek Lietuva, tiek Estija jau išmokėjo daugiau kaip pusė 2014-2020 metų kaimo plėtros programų lėšų įvairiems projektams, Lenkija – apie trečdalį lėšų.

Susitikimo metu buvo pristatytas Lietuvos išleistas leidinys, skirtas bioekonomikos geriesiems pavyzdžiams. Pažymėta, kad šie pavyzdžiai rodo, kad galima puikiai plėtoti verslą kaime ne tik remiantis tradiciniu žemės ūkiu. Verslininkai taikydami inovatyvias technologijas puikiai plėtoja tvarius, bioekonomikos modeliu paremtus verslus kaime.

Taip pat buvo pasikeista nuomonėmis apie būsimo finansinio laikotarpio 2021-2027 metams numatomas paramos priemones. Estai planuoja investicijas į materialų turtą remti taikant  finansinės inžinerijos priemones. Siekiant paskatinti viešųjų prekių ir paslaugų plėtrą kuriančius projektus, bus skiriamas didesnis paramos intensyvumas. Tai bus taikoma ir finansuojant bioekonomikos projektus.

EKPT atstovė pristatė informaciją apie Europos kaimo plėtros tinklą (ENRD) bei tinklo renginius. Taip pat buvo pristatytos EKPT rekomendacijos dėl bioekonomikos įgyvendinimo valstybėse narėse.

Leidinys "Bioekonomika Lietuvoje: naujos galimybės kaimui ir žemės ūkiui"

2021 m. rugsėjo 27–spalio 1 d. vyko Baltijos jūros regiono (toliau – BJR) šalių Metinis forumas, kurį šiais metais organizavo Lietuva. Forumo metu įvairios Baltijos jūros regiono šalys organizuoja renginius, kurie yra aktualūs visam regionui. Baltijos jūros regionas ateinančiam finansiniam laikotarpiui turi pasitvirtinęs strategiją ir veiksmų planą.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija (toliau-ŽŪM)  BJR strategijos veiksmų plane yra atsakinga už Bioekonomikos politikos sritį, o minėtos srities tikslų įgyvendinimo veiksmai yra sietini su žemės ūkio gamybos, Baltijos jūros ekosistemų tvarumu, klimato kaitos mažinimu, tvariu gamtinių išteklių naudojimu. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš BJRS tikslų yra išsaugoti Baltijos jūros ekosistemas, pirmiausia, mažinant jūros užterštumą, ŽŪM rugsėjo 29 d. organizuoto vebinaro metu, buvo kalbama, kaip sumažinti teršalų patekimą į Baltijos jūrą, - pripažįstant, kad vienas svarbiausių Baltijos teršėjų tebelieka Baltijos regiono šalių žemės ūkis. Renginio akimirkos: 1, 2

Vebinaro metu buvo perskaityti keturi pranešimai: HELCOM sekretoriatą atstovaujanti Susanna Kaasinen aptarė pastarųjų metų išplaunamų ir patenkančių į Baltijos jūrą tręšiamųjų produktų maistinių medžiagų tendencijas. Buvo nagrinėti azoto ir fosforo medžiagų išsiplovimai. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais vyko pokyčiai šioje srityje,- išplaunamų medžiagų kiekiai turi tendenciją mažėti, tačiau netenkina mažėjimo tempai. Pripažįstama, kad vienas didžiausių teršėjų vis dar lieka žemės ūkyje naudojami tręšiamieji produktai, tame tarpe, - sintetinės trąšos, netinkamas mėšlo ir srutų naudojimas. Teršalų kiekiui įtakos daro dėl dirvožemio degradacijos iš dirvožemio išsiplaunančios maistinės medžiagos. Todėl yra būtina pasirinkti tinkamus žemės dirbimo metodus bei auginti mažinančius maistinių medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio augalus (taikyti daugianarę sėjomainą, auginti tarpinius augalus ar daugiamečius pramoninius augalus ir pan.)

Atsižvelgiant į tai, HELCOM yra pateikęs rekomendacijas, kaip galima būtų mažinti teršalų, patenkančių į Baltijos jūrą kiekį. Šias rekomendacijas artimiausiu metu ketinama priimti Europos Tarybos sprendimu. Taip pat netrukus pasirodys ir nauja strategija, nustatanti veiksmus, mažinančius tręšiamųjų produktų išsiplovimo apimtis bei skatinančius tvarų tręšiamųjų produktų naudojimą.

Kitas pranešimas (pranešėja Minna Sarvi) apibendrino projekto SuMaNu rekomendacijas, pateiktas, siekiant tvariai panaudoti ir tvarkyti mėšlą ir srutas. Projektas pateikė rekomendacijas apie būtinybę turėti tręšimo planus, naudojant tręšiamuosius produktus įvertinti dirvožemyje susidarantį maistinių medžiagų balansą, tinkamai įterpti trąšas, perdirbant mėšlą ir srutas, panaudoti gaunamus tręšiamus produktus ten, kur jų trūksta. Būtina turėti aiškiai šiuos klausimus reglamentuojančiu teisės aktus ir konkrečius veiksmų planus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ūkininkų mokymo bei informavimo būtinumą.

Trečiasis pranešimas buvo skirtas Lietuvos dirvožemio problematikai (pranešėjas dr. Virginijus Feiza, LAMMC). Tvarus ūkininkavimas, teršalų kiekiai, aplinkosauginės problemos, įtaka klimato kaitai priklauso nuo dirvožemio būklės. Buvo apžvelgta Lietuvos dirvožemio situacija bei pastaraisiais metais pastebimos negeros tendencijos: organinės anglies trūkumas, dirvožemių rūgštėjimas ir dirvožemio sutankėjimas (suslėgtumas), maisto medžiagų išsiplovimas ir jų optimalaus balanso neužtikrinimas. Netinkamas žemės dirbimas, nepritaikyta augalų sėjomaina didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

ŽŪM atstovas Zigmas Medingis apžvelgė esamas problemas dėl dirvožemio kokybinės būklės ir pateikė priemonių, kurios turėtų būti taikomos, siekiant padidinti dirvožemio gyvybingumą ir produktyvumą bei sumažinti maistinių medžiagų praradimus, sąrašą. Pateiktos rekomendacijos, į kokius veiksnius tikslinga atsižvelgti  formuojant nacionalinę žemės ūkio strategiją.

2021 m. liepos 26 d. Kėdainių rajone įsikūrusiame Žemdirbystės institute, bendradarbiaujant su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suorganizuotas seminaras „Sveiko dirvožemio svarba įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus“. Renginys vyko įgyvendinant projektą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“. Plačiau apie seminarą galite paskaityti čia.
 

2020 m. gruodžio 15 d. bendradarbiaujant su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Suomijos ir ekspertais iš Lietuvos, buvo organizuotas virtualus renginys – seminaras, skirtas išmaniųjų kaimų plėtros temai (Smart Villages) naujoje finansinėje perspektyvoje po 2020, kuriant BŽŪP strateginius planus. Renginio metu projekto „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ atstovai pristatė ES Baltijos jūros regiono strategijos politinės srities „Bioekonomika“ tikslus, uždavinius ir iššūkius, apžvelgė projekto veiklas bei pabrėžė pažangių kaimų plėtros svarbą bioekonomikos, klimato kaitos bei žaliosios energijos vystymo srityse. Renginyje ekspertai iš Lietuvos pristatė skaitmeninimo (digitalisation) galimybes pažangiųjų kaimų kontekste, kolegos iš Latvijos, Estijos bei Suomijos pasidalino savo pasiekimais  vystant pažangių kaimų plėtros viziją, gerąja praktika,  patirtimi bei geraisiais pavyzdžiais. Renginio akimirka

2020 m. lapkričio 17 d.  bendradarbiaujant Lietuvos biotechnologų asociacijai, Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakultetui, Gyvybės mokslų centrui, Panevėžio savivaldybei, Lietuvos mokslų tarybai bei Žemės ūkio ministerijai buvo organizuotas virtualus nacionalinis renginys "Bioekonomikos ir gyvybės mokslų industrijos plėtros galimybės Panevėžio regione." Renginio metu Dalia Miniataitė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja bei projekto „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ vadovė, pristatė ES Baltijos jūros regiono strategijos politinės srities „Bioekonomika“ ir Lietuvos bioekonomikos (biomasės išteklių) strategines nuostatas, bei atsakė į aktualius dalyvių klausimus. Renginyje taip pat buvo pristatytos labai aktualios šiame sektoriuje temos, tokios kaip - Bioekonomikos plėtros perspektyvos Europoje ir Lietuvoje (pranešėja -  Virginija Kargytė, Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto verslumo ir inovacijų projektų vadovė),  aptartos galimybės plačiau taikyti biotechnologijas Lietuvos pramonės vystymui (pranešėja Dr. Inga Matijošytė, Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Taikomosios biokatalizės sektoriaus vadovė), pristatytas gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas Lietuvoje (pranešėja Agnė Vaitkevičienė, Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė ir vykdomoji direktorė, biotechnologijų platformos „bioStartas“ įkūrėja, Inovatyvios medicinos iniciatyvos (IMI2) ekspertė), bei diskutuota bioekonomikos ir gyvybės mokslų industrijos plėtros galimybių Panevėžyje iniciatyvų vystymo klausimais. Renginio akimirka

2020 m. rugsėjo 24 d. vykusios virtualios parodos „Inno panorama 2020" (organizatorius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) metu, „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ projekto grupė, organizavo tarptautinį nuotolinį seminarą, kurio metu buvo aptarta ES Baltijos jūros regiono strategija, problemos bei galimi sprendimai, apsikeista patirtimi ir žiniomis su kolegomis iš Estijos bei Latvijos, kaip ketinama integruoti bioekonomiką  rengiant Bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus po 2020 metų. Organizuotame seminare dalyvavo 20 dalyvių, gerąja tarptautine praktika bus pasinaudota integruojant bioekonimiką į 2021-2027 m. nacionalinę kaimo plėtros strategiją. Renginio akimirka

2017 m. lapkričio 23–24 dienomis Aleksandro Stulginskio universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2017: iššūkiai bioekonomikai“. Jos metu prieita prie vieningos išvados – siekiant darnios pasaulio ekonomikos bei visuomenės raidos yra būtina sudaryti sąlygas spartesniam bioekonomikos vystymuisi. Tačiau kartu tai kelia naujų iššūkių mokslui, verslui, vartotojams bei politikos formuotojams. Bioekonomikos temomis diskutavo  įvairių Europos šalių, Azijos, Afrikos kontinentų mokslininkai, specialistai, verslo,  nevyriausybinių organizacijų bei Europos Komisijos atstovai. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento atstovai, įgyvendinantys projekto „Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika-žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ veiklas, taip pat skaitė pranešimus, dalyvavo diskusijose bei dalinosi savo įžvalgomis dėl  kaimo plėtros ir bioekonomikos sąsajų stiprinimo po 2020 metų.

Lapkričio 24 d. įvyko EŽŪFKP-Baltijos jūros tinklo vadovaujančiųjų institucijų antrasis susitikimas, kurio metu aptarti tinklo ateities darbai, tinkle nedalyvaujančiųjų šalių įtraukimas. Taip pat apsikeista pranešimais apie Kaimo plėtros programų įgyvendinimo pažangą Lietuvoje, Estijoje ir Švedijoje. Renginio akimirka

2017 m. spalio 26 d. Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama projektą „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (toliau - ES BJRS) politinė sritis bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė “, organizavo seminarą, kurio tema - „ES BJRS įgyvendinimas. Bioekonomikos ir kaimo plėtros projektai“,  kuris vyko viename iš biodinaminį ūkį Lietuvoje vystančių ūkių, įsikūrusių  Rokiškio rajone. Biodinaminis ūkis tai – sertifikuota ūkininkavimo sistema, kuriai taikomi gerokai griežtesni standartai nei ekologiniams ūkiams. Todėl biodinamika laikoma aukščiausia ekologijos pakopa.

Susirinkę mokslininkai bei kiti su šia sritimi susiję ekspertai išklausė pranešimą, susijusį su ES BJRS ir politinės srities „Bioekonomika“ įgyvendinimo naujienoms, kurį skaitė Žemės ūkio ministerijos atstovas dr. D. Liutikas, o pranešimą „Bioekonomikos galimybių studijos įžvalgos žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje“, pristatė  Aleksandro Stulginskio universiteto prof. Vilija Aleknevičienė. Vėliau vyko interaktyvi diskusija, moderuojama Žemės ūkio ministerijos atstovų dr. D.Liutiko ir J. Pugačiauskaitės- Butrimienės dėl  ES BJRS politinės srities „Bioekonomika“ ateities perspektyvų. Interaktyvios sesijos metu dalyviai pateikė pasiūlymus - kokiais veiksmais ir priemonėmis būtų galima prisidėti skatinant bioekonomiką (pvz. žinių sklaida, naujų technologijų kūrimu, tvaraus vartojimo skatinimu, tiksliniais moksliniais tyrimais, formaliuoju ir neformaliuoju švietimu, tikslingu politikos formavimu, paramos mechanizmų modeliavimu ir kt.). Diskutuojant apie tai, kokios priemonės ir instrumentai skatintų bioekonomiką kaimo plėtros programoje po 2020 m., dalyvių nuomone, tai galėtų būti: mokestinės lengvatos, tiksliniai paramos mechanizmai, žinių sklaida, klasterizacija, finansų inžinerija ir kt. Renginio akimirkos: 1, 2

Diskusijos metu sugeneruotos mintys ir įžvalgos bus naudingos ruošiantis kaimo plėtros programiniam laikotarpiui po 2020 metų.

2017 m. birželio 14 d. Vokietijoje, Berlyne, 8-ojo ES Baltijos jūros regiono strategijos metinio forumo metu, Žemės ūkio ministerijos atstovai organizavo seminarą „Kaimo plėtros programos ir Bioekonomikos plėtra“. Seminaro metu buvo analizuojamos Kaimo plėtros programos ir jų indėlis vystant Bioekonomiką Baltijos jūros regione taip pat buvo diskutuojama, kaip padidinti Kaimo plėtros programų veiksmingumą 2014–2020 m. bei laikotarpiui po 2020 m. Seminaro metu pranešimus skaitė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovė Maret Suuroja, Mikko Rahtola, Suomijos gamtinių išteklių instituto atstovas, Merle Saaliste, Estijos Kaimo reikalų ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė, Virginija Kargytė, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų, veterinarijos ir žemės ūkio universitetų tinklo atstovė. Renginio akimirkos

2017 m. balandžio 24 d. Suomijoje, Kirkonumyje, Žemės ūkio ministerijos atstovai surengė pirmąjį Baltijos jūros regiono tinklo – EŽŪFKP (angl. BSN-EAFRD) susitikimą. Susitikimo metu BSN-EAFRD tinklo dalyviai dalinosi patirtimi apie Kaimo plėtros programų įgyvendinimą,  nagrinėjo galimus scenarijus siekiant palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą, analizavo galimybes koordinavimui tarp kaimo plėtros programų užtikrinti. Renginio akimirka

Dalia Miniataitė, Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja, tel.: 2391 094
Projekto „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos politinė sritis Bioekonomika – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ vadovė

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-06-04