Šviesoforo spalvos maisto produktams netinka

Data

2014 09 16

Įvertinimas
0

           

         Žemės ūkio ministerija nepritaria Jungtinės Karalystės rekomenduojamai maisto produktų ženklinimo „šviesoforo spalvomis“ sistemai. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, susitikusi su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Stefano Maria Taliani De Marchio, išreiškė susirūpinimą dėl šios sistemos, kuri diskriminuotų puikios kokybės natūralius lietuviškus produktus.

         Prekyba su Italija užima svarbią vietą Lietuvos užsienio prekyboje žemės ūkio ir maisto produktais. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Italiją padidėjo net 11 proc. Nors Italija ir Lietuva yra labai skirtingos, tačiau jas abi vienija didelis dėmesys savo žemės ūkiui ir noras kartu spręsti jame kylančias problemas.

            Šiuo metu ES šalyse ruošiamasi įgyvendinti naująjį maisto produktų ženklinimo reglamentą, kuris nurodo visose etiketėse teisingai išdėstyti  energinę vertę ir maistinių medžiagų sudėtį. Žemės ūkio ministerijoje apsilankęs Italijos ambasadorius domėjosi mūsų šalies nuomone dėl Jungtinės Karalystės siūlomos maistingumo ženklinimo sistemos, paremtos „šviesoforo spalvų“ principu. Pagal šią sistemą maisto produktas ženklinamas atitinkamomis „šviesoforo spalvomis“ (žalia, geltona, raudona) pagal jame esančių maistinių medžiagų – riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos – kiekį produkte.

          Ministrės V. Baltraitienės nuomone, ši ženklinimo sistema yra neobjektyvi ir per daug supaprastinta. Vadovaujantis šia sistema, su sintetiniais priedais pagaminti produktai gali būti suvokiami kaip naudingesni žmonių sveikatai už natūralius. „Tokiu atveju galime atsidurti dviprasmiškoje situacijoje. Juk turime puikiai vertinamus produktus su kilmės vietos ar geografine nuoroda ir natūralius tradicinius gaminius, o norima įvesti žymėjimą, kuris skatintų sintetinių, nepalankių sveikatai produktų vartojimą. Mūsų patys geriausi ir laiko patikrinti produktai būtų žymimi raudona spalva, atgrasančia vartotojus nuo pirkimo“, – kalbėjo ministrė. Ir Italija, ir Lietuva balsuos prieš tokią iniciatyvą.

           Ministrė yra įsitikinusi, kad negali būti sukuriama papildomų kliūčių laisvam produktų judėjimui, tuo labiau, kad  turime ką veikti ir dėl Rusijos embargo keliamų problemų. „Štai Lietuvoje pieno supirkimo kainos yra kritusios 20–30 proc. ir mūsų žemdirbiams labai sunku išsilaikyti“, – kalbėjo ministrė, paprašiusi Italiją palaikyti Lietuvą, kai Briuselyje bus sprendžiamas klausimas dėl prašomos didesnės paramos programai „Pienas vaikams“. Italijoje daugiausiai nuostolių dėl Rusijos embargo – per 1 mlrd. eurų patyrė vaisių ir daržovių sektorius.

              Žemės ūkio ministerija, siekdama sušvelninti susidariusią situaciją mėsos ir pieno sektoriuose, jau nuo š. m.  spalio 16 d. ketina pradėti mokėti išankstines tiesiogines išmokas. „Prašome Europos Komisijos leisti mokėti ne 50 proc., bet 70 proc. išmokų avanso, kad mūsų žemdirbiai galėtų išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Išmokos labai reikalingos apyvartinėms lėšoms“, – pažymėjo žemės ūkio ministrė.

              Į spalio mėnesį vyksiančios Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos darbotvarkę kaip vienas pagrindinių klausimų bus įtrauktas afrikinis kiaulių maras. „Jei mes, Baltijos valstybės, jo nesustabdysime, pasekmes pajus visa Europos Sąjunga. Mes kartu su Latvija, Lenkija ir Estija esame parengę bendrą veiksmų programą maro prevencijai bei kontrolei ir prašome, kad Europos Komisija prisidėtų“, – situaciją apibūdino Lietuvos žemės ūkio ministrė. Italijoje kiaulių maras yra nusiaubęs tik Sardinijos salą, tačiau ambasadorius pripažino, kad Lietuvos nuogąstavimai yra tikrai pagrįsti ir Italija ją turėtų palaikyti.                       

        

        

 

Žemės ūkio ministerijos informacija