Lietuva Baltarusijai – rinkos ekonomikos mokykla

Data

2014 04 18

Įvertinimas
0

Šį mėnesį jau antrą kartą susitiko Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerijos atstovai – baltarusiai intensyviai mokosi iš Lietuvos rinkos ekonomikos pradžiamokslio.

 

Vakar žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas susitiko su Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministro pavaduotojos Liudmilos Niževič (Liudmila Ivanovna Niževič) vadovaujama delegacija. Tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos ,,AgroBalt 2014” išvakarėse, balandžio 2 d., Kaune susitiko Lietuvos žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus ir Baltarusijos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo Leonido Mariničiaus (Leonid Adamovič Marinič) vadovaujamos delegacijos. Tuomet Baltarusija pasižadėjo būti stropi Lietuvos mokinė.

Šį kartą Lietuvos viešnia L. Niževič domėjosi, ar Žemės ūkio ministerija tiesiogiai vadovauja ūkininkams, ar teikia jiems konsultacijas, ar turi savo etatų rajonuose. L. Niževič domino, kaip Lietuva reguliuoja žemės ūkio gamybos planus su šalies poreikiais, koks šiemet planuojamas atskirų kultūrų derlius, kas bus daroma, jei šalis vienų produktų pagamins per daug, o kitų bus trūkumas, kaip reguliuojamas šalies eksportas ir importas. L. Niževič pažymėjo, kad žemės ūkio gamybos efektyvumas Baltarusijoje dėl daugelio priežasčių yra žemas, todėl jie siekia perimti kaimynų patirtį. Ji pripažino, kad Baltarusijoje veikia planinės ekonomikos modelis, todėl jiems įdomu, koks ekonomikos modelis ir kaip jis veikia Lietuvoje.

Viceministras R. Šatkauskas aiškino svečiams rinkos ekonomikos principus, tvirtindamas, kad ministerija nėra sudariusi jokių planų dėl būsimo ūkininkų derliaus, kad analizuojamos tik prognozės, kad valstybė neformuoja jokių užsakymų ūkininkams, jie patys renkasi, ko ir kiek auginti, kam ir už kiek parduoti.

L. Niževič gilinosi, kaip teikiama parama ūkininkams, kas daroma, jei norinčių gauti paramą yra daugiau nei turima lėšų. Viceministras paaiškino viešniai, kaip kuriamos ir kokiais principais veikia Lietuvos kaimo plėtros programos, kas tai yra ES Bendroji žemės ūkio politika ir kokią įtaką ji turi ūkininkams, kaip ji buvo reformuojama, atsižvelgiant į laikmečio keliamus poreikius. R. Šatkauskas aiškino, kad ūkininkai tam tikra linkme yra nukreipiami per paramą, kuri yra skirstoma pagal nustatytus kriterijus ir prioritetus, ir yra labai griežtai kontroliuojama. „Dabar prioritetai yra teikiami gyvulininkystei, kuri patyrė nemažą nuosmukį, todėl ir parama yra taip formuojama, kad ūkininkai būtų skatinami verstis gyvulininkyste“, – dėstė viceministras.

Ministro pavaduotoją labai sudomino tiesioginės išmokos, jų skyrimo principai, jų susiejimas su gamyba. L. Niževič pažymėjo, kad nuo 2015 m. Baltarusija, Rusija ir Kazachstanas turi unifikuoti visą finansinę paramos ūkininkams sistemą, todėl ji gilinosi, kokiais teisės aktais remiantis ir kaip tai daroma Lietuvoje. Ją labai sudomino Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros tarpusavio funkcijų pasiskirstymas, jų tikslingas funkcionavimas, ES paramos koordinavimas ir administravimas. Viešniai taip pat buvo papasakota, kaip dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri pati turi užsidirbti lėšų, teikdama paslaugas ūkininkams.

L. Niževič tvirtino, kad ją labai sudomino Lietuvos patirtis. Ji pažymėjo, kad Baltarusijai labai praverstų Lietuvos pagalba ir rengiant teisės aktus, reglamentuojančius finansinės paramos ūkininkams teikimą.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija