Informacija apie 2019 m. sausrą

Dėl drėgmės trūkumo ankstyvą pavasarį Lietuvoje susidarė išskirtinė klimatinė situacija, kuri  turi didelės įtakos žemės ūkio sektoriui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) duomenimis, pagal daugiametes balandžio mėnesio kritulių normas, 2019 m. balandis yra vienas sausiausių mėnesių per pastarąjį dešimtmetį ir gerokai atsilieka nuo daugiametės normos, kuri yra apie 36 mm kritulių. Balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 7,9–9,3 °C (teigiama 1,2–2,9° anomalija). Balandžio mėnesį didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis nesiekė 5 mm (0–0,1 standartinės kritulių normos (SKN)). Kiek daugiau kritulių teko rytiniam ir pietiniam Lietuvos pakraščiams, nuo 5 iki 22 mm (0,2–0,6 SKN). Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tesudarė 6 % nuo SKN. Kritulių balandį iškrito nedaug, visą mėnesį vandens lygis upėse žemėjo. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 20–199 cm žemesnis už balandžio mėnesio vidutinį daugiametį. Didelis kritulių trūkumas fiksuojamas nuo antrosios šių metų kovo pusės. Tai reiškia, kad kritulių trūkumas fiksuojamas jau kelis mėnesius. Pirmosiomis birželio mėnesio dienomis daug kur šalyje, ypač pietrytinėje dalyje, dirvožemis yra labai sausas. Svarbu pažymėti tai, kad šiemet sausringas laikotarpis tęsiasi aktyviosios augalų vegetacijos metu, o tai gali labai pakenkti būsimo derliaus kokybei bei kiekiui.

Šiuo metu stichinę sausrą patvirtinantis rodiklis apibrėžiamas aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870. Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra aktyviosios vegetacijos laikotarpiu – kai vidutinė paros temperatūra didesnė arba lygi 10 laipsnių Celsijaus, hidroterminis koeficientas mažesnis kaip 0,5, reiškinys trunka 30 parų.

Kadangi, LHMT duomenimis, didžiojoje Lietuvos dalyje aktyvioji vegetacija prasidėjo šių metų balandžio 17–22 d., spręsdama šių metų ankstyvo pavasario drėgmės trūkumo kaip reiškinio pripažinimo problemą 2019 m. gegužės 27 d. LHMT patikslino įsakymą, nustatydama, kad meteorologinė sausra registruojama tuomet, kai standartizuoto kritulių indekso (SPI), SPI1 (3 dešimtadienių) arba / ir SPI2 (6 dešimtadienių) skaitinė reikšmė yra ≤ -2. Pagal SPI1 ar / ir SPI2, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, 2019 m. balandžio II dešimtadienį–gegužės II dešimtadienį buvo registruota visose Lietuvos savivaldybėse.

Įvertindami dėl klimato kaitos nebūdingų meteorologinių reiškinių atsiradimą 2018 metais ,  remdamiesi mokslinio tyrimo rezultatais, pateikėme Aplinkos ministerijai siūlymą keisti 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, įtvirtinantį ilgo lietingo laikotarpio kriterijų, o 2019 metais bus atliktas tyrimas dėl meteorologinių reiškinių kriterijų nustatymo esant drėgmės trūkumui, bei įvertinant kitas aplinkybes. Gavę mokslininkų išvadas š. m. pabaigoje teiksime Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl minėto įsakymo keitimo, papildant dar vienu kriterijumi, apibrėžiančiu sausrą. 

Siekiant didinti stebėsenos tikslumą plečiamas LHMT  meteorologinių stotelių tinklas integruojant VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos turimas 55 agrometeorologines stoteles į bendrą su LHMT tinklą. Šias stoteles prižiūrės ir kalibruos LHMT specialistai, tam, kad duomenys būtų patikimi ir oficialiai pripažinti.

Dėl nepalankių gamtinių sąlygų susidarančius nuostolius žemdirbiai gali valdyti drausdami savo pasėlius ir augalus nuo iššalimo, sausros, audros, krušos, liūties, tačiau šis draudimas vis dar nėra populiarus. Juo kasmet naudojasi apie 600 ūkių, tai sudaro  apie 10 proc. ariamosios žemės. Draudimo įmokoms kompensuoti skiriama iki 2 mln. KPP ir valstybės biudžeto lėšų.

2018 m. derliaus nuo sausros nedraudė nei vienas ūkis. 2019 m. pavasarį buvo apie 60 ūkių paklausimų drausti nuo sausros rizikos: apie 2,5 tūkst. ha rapsų ir apie 10 tūkst. ha javų. Iš viso 2019 m. apdrausta nuo sausros rizikos kartu rapsų ir javų apie 3,5 tūkst. ha.

Draudimo sistema tobulinama – padidintas dalies draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas iki 70 proc. (anksčiau jis siekė iki 65 proc.); apie 10 proc. padidinti dalies draudimo įmokų kompensavimo įkainiai pagrindinėms draudžiamosioms kultūroms; nuo 50 iki 70 proc. padidintas įmokų kompensacijų avanso dydis ūkiams, drausiantiems 2020 metų derlių.

1. Būtina savivaldybėje fiksuoti įvykį. Žemės ūkio subjektai, jeigu jų sodai, uogynai ar kiti augalai nukentėjo nuo šalnų ar nuo meteorologinių sausrų, turi raštu kreiptis į savivaldybėse sudarytas  komisijas dėl sausrų ar šalnų poveikio fiksavimo, įvertindami nukentėjusių augalų plotus, ir patikrinimo akto surašymo.

2. Dėl sutartinių įsipareigojimų galimo neįvykdymo informuoti sutarties kitą šalį.

 2.1. Žemės ūkio subjektai, dėl susidariusių aplinkybių negalintys įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis (bankams, produkcijos supirkėjams, kreditoriams), pirmiausia turi kreiptis į kitą sutarties šalį ir pranešti apie aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui.    

2.2. Tuo atveju, jeigu nepavyksta susitarti dėl sutartyse numatytų sąlygų pakeitimo, turi kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos, patvirtinančios nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes (pagrindiniai reikalavimai pridedami). Kiekviena sutartis nagrinėjama individualiai, būtina pateikti savivaldybės pažymą ir LHMT pažymą (LHMT kontaktai pažymoms apie buvusias orų sąlygas – http://www.meteo.lt/lt/kontaktai).

3. Jeigu savivaldybėje paskelbta ekstremalioji padėtis, tada ūkininkui savivaldybės pažyma, kuria patvirtinamas faktas apie meteorologinio reiškinio padarytą žalą ūkio lygmenyje, kontroliuojančioms  institucijoms (pvz., NMA, EKOAGROS ir kt.) NEREIKALINGA.

Svarbu žinoti, kad jeigu savivaldybėje  nepaskelbta ekstremalioji padėtis, tada ir kontroliuojančioms institucijoms reikalinga savivaldybės pažyma, patvirtinanti pavojingo reiškinio – meteorologinės sausros – padarytos žalos faktą ūkio lygmeniu.

 

 

1. Raštai savivaldybėms:

  •  Dėl informacijos rinkimo apie šalnas ir sausras, nuostoliams fiksuoti. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į savivaldybes su prašymu sudaryti komisijas ir gavus informaciją iš žemės ūkio subjekto, kurio sodai, uogynai ar kiti augalai nukentėjo nuo šalnos ar nuo meteorologinės sausros, patikrinti vietoje ir įvertinti nukentėjusių augalų plotus, surašant patikrinimo aktus.
  • Dėl pavojingo reiškinio (rašte informuojama apie LHMT papildytą2012 m. vasario 15 d. LHMT direktoriaus įsakymą Nr. V-28 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“.Tai gali būti pagrindas skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją. SPI1 ir SPI2 indeksų reikšmės skelbiamos IKMIS sistemoje adresu https://www.ikmis.lt/EP1/SPI.  LHMT direktoriaus įsakymai skelbiami LHMT svetainėje adresu  http://www.meteo.lt/lt/teises-aktai.

2. 2019 m. birželio 4 d. parengtas viceministro Dariaus Liutiko pavedimas (Nr. 9D-40(1.14E) dėl sankcijų netaikymo už 2019 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ „Ekoagros“.

3. Kreiptasi į Europos Komisiją dėl išimčių taikymo EFA, GAAB ir kt.

Kreipimesi prašoma sušvelninti reikalavimus, susijusius su tiesioginėmis išmokomis, bei kaimo plėtros programos priemonėmis:

  • leisti Lietuvos ūkininkams pūdyme, deklaruotame kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė (žalinimas), šienauti ir ruošti pašarus arba juose ganyti gyvulius netaikant sankcijos. Taip pat leisti taikyti minimalaus augalų išlaikymo dirvoje termino reikalavimo išimtį plotams, kuriuose deklaruoti tarpiniai (įsėliniai arba posėliniai) augalai siekiant atitikti žalinimo reikalavimus;

  • leisti netaikyti sankcijos, jei patikrų metu deklaruotuose plotuose bus aptinkama tik šių augalų liekanų, o patys augalai panaudoti pašarų gamybai. Taip pat prašome leisti netaikyti sankcijos, jei stichinės sausros apimtose teritorijose pievos patikrų metu dėl mažo žolės derlingumo iki valstybės narės nustatyto termino (Lietuvos atveju rugpjūčio 1 d.) būtų nenušienautos, kaip tai nustato vienas iš geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės kriterijų;

  • leisti sušvelninti pasėlių įvairinimo reikalavimus;

  • leisti ūkininkams šienauti anksčiau, nei yra numatyta pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Esant poreikiui ir būtinybei, pasinaudoti galimybe:

- paankstinti šienavimo terminus dalyvaujantiesiems šios priemonės veikloje „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir šienauti anksčiau, nesilaikant šienavimo terminų atidėjimo vėlesniam laikui (nuo liepos 1 d.);

- paankstinti šienavimo terminus dalyvaujantiesiems šios priemonės veiklose „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, veiklos srityje „Daugiamečių žolių juostos ir (arba) laukai ariamojoje žemėje“ ir šienauti anksčiau, nesilaikant šienavimo terminų atidėjimo vėlesniam laikui (nuo liepos 15 d.);

- leisti ūkininkams ganyti gyvulius ir (arba) šienauti pasėtuose daugiamečių žolių plotuose iki daugiamečių žolių suarimo iki spalio 1 d., jeigu jie dalyvauja šios priemonės veikloje „Dirvožemio apsauga“;

  • leisti ūkininkams taikyti išimtį dėl žaliojo pūdymo pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ – žaliojo pūdymo plotuose leisti ganyti gyvulius arba šienauti žolę.

Taip pat EK buvo prašoma leisti išmokėti tiesioginių išmokų bei KPP priemonių už plotus avansus iki 85 procentų pagal 2019 metais pateiktas paraiškas, nepaisant to, ar yra baigtos patikros vietoje, ar ne.

4. Kreiptasi į Lietuvos bankų asociaciją.

Rašte prašoma asociacijos tarpininkauti, kad komerciniai bankai ir (ar) kredito unijos sudarytų galimybes žemdirbiams, kurie negalės įvykdyti produkcijos tiekimo sutarčių, derėtis dėl paimtų paskolų grąžinimo terminų atidėjimo ar pratęsimo kuo palankesnėmis sąlygomis.

5. Parengtos ir paskleistos rekomendacijos dėl grūdų ir (arba) rapsų pirkimo / pardavimo sutarčių sudarymo  (pridedama).

6. Pakeisti ŽŪM įsakymai:

  • Ekologinio žemės ūkio taisyklės (žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymas Nr.375 (pakeistas 2018-07-19 įsakymas Nr. 3D-492)). Papildytas įsakymas 441 punktu. Jeigu ūkio subjektas negauna reikiamo derliaus dėl to, kad laukai buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jeigu dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia. Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

  • KPP 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“, įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų žemės ūkio ministro 2015-04-20 įsakymu Nr. 286), pakeitimas 2018-08-14 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-553. Patikslintas įgyvendinimo taisyklių 54.5 papunktis:

Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymą dėl ypatingai mažo derliaus ir / arba apie derliaus nebuvimą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia.

Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Tokiais atvejais pareiškėjai Agentūros neinformuoja ir jiems šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.

 Kitais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė Agentūrai nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.

  • KPP 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (veikla „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“), įgyvendinimo taisyklių (patvirtintų žemės ūkio ministro 2015-04-03 įsakymu Nr. 254), pakeitimas 2018-08-14 įsakymu Nr. 3D-554. Patikslintas įgyvendinimo taisyklių 56.7 papunktis.

Tais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) ir išimtinių aplinkybių, susijusių su meteorologiniais ar hidrologiniais reiškiniais, ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai turi pateikti pažymą dėl ypatingai mažo derliaus ir / arba apie derliaus nebuvimą, išduotą savivaldybės. Tačiau, jei dėl tos pačios priežasties buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, sertifikavimo įstaigai pateikti tai patvirtinančių dokumentų nereikia.

Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, laukas įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Tokiais atvejais pareiškėjai NMA neinformuoja ir jiems šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma. 

Kitais atvejais, kai pareiškėjo laukai sertifikuojant buvo įvardyti kaip „ypatingai mažas derlius“, tačiau jie buvo paveikti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodytų reglamento (EB) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c papunktyje, ir pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui atsiranda galimybė tai padaryti, pateikė Agentūrai nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių patvirtinimo dokumentus (paaiškinimą ir informaciją pagrindžiančius dokumentus), pareiškėjui šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04