Bioenergetika

Plėtojami du pagrindiniai prioritetai:

1. Biodegalų gamyba.

2. Atliekinės biomasės panaudojimas energetiniams tikslams.

B i o d e g a l ų  g a m y b a 

1. Biodegalų gamyba Lietuvoje 2004­–2015 m. (tūkst. t):

Metai

Biodyzelino gamyba

Bioetanolio gamyba

Iš viso biodegalų

Proc. dalis visuose degaluose

2004

2,2

1,7

3,9

0,035

2005

7

6,6

13,6

1,1

2006

10,3

14,3

24,6

1,6

2007

24,8

15

39,8

3,6

2008

64,6

17,1

81,7

4,3

2009

104,7

24,5

129,2

5,3

2010

89,2

39,3

128,5

4,0

2011

79,9

20,9

101,8

3,5

2012

106,7

24,3

131,0

4,8

2013

117,3

23,8

141,1

4,6

2014

119,7

15,1

134,8

4,2

2015

119,5

15,0

134,5

4,3*

* (tai atitinka ES vidurkį).

EK pakeitė savo požiūrį į biodegalų gamybą. Pagal EP ir ET ILUC direktyvą (ES) 2015/1513 (dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, susijusio su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais) tradicinių (pirmos kartos) biodegalų gamybą iš rapsų ir javų grūdų siūloma riboti ir įskaičiuoti į 10 proc. planinį biodegalų rodiklį tik 7 proc. šių biodegalų. Likusius 3 proc. turėtų sudaryti pažangūs (antros kartos) biodegalai. Pažangūs biodegalai turi būti gaminami iš žemės ūkio ir medienos atliekų. Tuo siekiama mažinti neigiamą biodegalų gamybos įtaką maisto produktų balansui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

 

2. Biodyzelino gamintojų sąrašas

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas

Pajėgumai tūkst. t

1.

UAB „Mestilla“

110

2.

UAB „Vaizga“

30

Iš viso:

140

 

3. Bioetanolio gamintojų sąrašas

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas

Pajėgumai tūkst. t

1.

UAB „Kurana“

20

Iš viso:

20

 

4. Biodyzelino gamyba ir eksportas

Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Gamyba tūkst. t

64

104

89,2

79,9

106,7

117,3

119,7

Eksportas tūkst. t

22

80

67,8

73,7

84,6

96,5

92,8

 

5. Bioetanolio gamyba ir eksportas

Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

Gamyba tūkst. t

17

24

39,3

20,9

24,3

23,8

15,1

Eksportas tūkst. t

17

23

23,7

11,9

17,8

20,9

4,4

 

6. Energinių augalų poreikis ir auginimas biodegalų gamybai

Augalų pavadinimas

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

Rapsų sėklos  tūkst. t

320

280

(prikulta 415)

250

(prikulta 475)

330

(prikulta 628)

360

(prikulta 550)

371

(prikulta 501)

370

(prikulta

512)

Kvietrugių grūdai tūkst. t

85

135

(prikulta 245)

70

(prikulta 222)

80

(prikulta 406)

80

(prikulta 451)

52

(prikulta 395)

 

52

(prikulta 469)

 

 

7. Energinių rapsų ir javų dalis ž. ū. naudmenų struktūroje

Eil. Nr.

Augalų pavadinimas

2014 m.

2015 m.

tūkst. ha

dalis ž. ū. naudmenų struktūroje, proc.

tūkst. ha

dalis ž. ū. naudmenų struktūroje, proc.

1.

Rapsai

 161

(nuimta 216)

4,1

161

(nuimta 164)

4,1

2.

Javai  (kvietrugiai)

16

(nuimta 120)

0,4

16

(nuimta 125)

0,4

Iš viso:

         177      

4,5

177

4,5

Planuojamam 7* proc. biodegalų sunaudojimo rodikliui 2020 m. pasiekti pakaktų  200 tūkst. ha rapsų ir javų ploto arba apie 5  proc. žemės ūkio naudmenų.

*Pagal EP ir ET ILUC direktyvą 2020 m. pirmos kartos biodegalai transporte turi sudaryti 7 proc. 

 

8. Parama biodegalų gamintojams iš Lietuvos valstybės biudžeto

Parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3D-417 patvirtintomis Biodegalų gamybos plėtros finansavimo taisyklėmis  http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=472030   

Ši valstybės pagalbos schema galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.

 

A t l i e k i n ė s  b i o m a s ė s  p a n a u d o j i m a s  e n e r g e t i n i a m s

t i k s l a m s

B i o d u j ų  g a m y b a  ž e m ė s  ū k i o  s e k t o r i u j e

Biodujų jėgainėse perdirbus 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. m3 biodujų arba apie 30 proc. buitinėms reikmėms naudojamų gamtinių dujų (buityje per metus sunaudojama apie 150 mln. m3 dujų).

Vien stambiuose kiaulių kompleksuose, kurių Lietuvoje yra apie 27, per metus susikaupia daugiau kaip 1,5 mln. tonų skystojo mėšlo, kurį perdirbant galima pagaminti apie 30 mln. m3 biodujų.

Žemės ūkio sektoriuje jau veikia dvylika 13,3 MW instaliuotos elektros galios biodujų jėgainių. Biodujų jėgainių projektai brangūs, 1 kW instaliuotos galios kaina yra apie 5,2 tūkst. Eur Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones mokėta parama buvo per maža, ji sudarė vos 10–15 proc. projekto vertės ir neskatino ūkio subjektų imtis tokių projektų įgyvendinimo. Naujuoju finansiniu laikotarpiu padėtis turėtų iš esmės pasikeisti, nes  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (toliau – programa) numatytos dvi priemonės biodujų gamybai remti. Biodujų gamyba bus remiama per programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“,  kurios  tikslas – sudaryti sąlygas dideliems gyvulininkystės ūkiams, ypač kiaulių kompleksams, paukštynams, utilizuoti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus. Parama šiai veiklai taip pat suteiks galimybę kaimo vietovėse plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei gauti papildomų pajamų.

Didžiausia paramos suma 1 projektui – 1,6 mln. Eur, paramos intensyvumas – iki 60 proc. Ne mažiau kaip 50 proc. per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos turės būti parduodama. Bus remiama  biodujų  (biometano) iš gyvulių, paukščių mėšlo  bei kitų biologiškai skaidžių atliekų,   šilumos ir elektros energijos  bei  degazuotojo substrato gamyba.

Biodujų gamybos žaliavų struktūroje ne mažiau kaip 50 proc. turės sudaryti iš pareiškėjo ūkio arba  pagal ilgalaikes sutartis gaunamas gyvulių ir paukščių mėšlas. Iš viso paramai finansiniam 2014–2020 m. laikotarpiui numatoma skirti 45 mln. Eur. Pasinaudojus šia parama galima būtų pastatyti apie 30 biodujų jėgainių, kurių bendra elektrinė galia – apie  20 MW.

Pateiktos 9 paramos paraiškos plėtoti biodujų jėgainių statybą kaimo vietovėse (2015 m. rugsėjo–lapkričio mėn.  – 7 ir 2016 m. vasario mėn. – 2). Bendra prašoma paramos suma – 13 mln. eurų. Kitas paraiškų priėmimo laikotarpis planuojamas 2016 m. rugpjūčio–spalio mėn.  http://www.infolex.lt/ta/338159.

Pagal programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama teikiama biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų ir pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija naudojama tik savo valdos reikmėms. http://www.infolex.lt/ta/331064 .

 

Žemės ūkio sektoriuje veikiančios biodujų jėgainės

Eil. Nr.

Įmonės pavadinimas

Elektrinė galia MW

1.

UAB „Kurana“ (iš augalininkystės atliekų) (Pasvalys)

4,0

2.

UAB „Vilniaus degtinė“ (iš žlaugtų) (Obeliai)

1,5

3.

UAB „Psenergija“ („Idavang“ kiaulių ferma (Panevėžio r. sav.)

1,0

4.

UAB „Lenergija“ („Idavang“  kiaulių ferma (Šakių r. sav.)

1,0

5.

UAB „Venergija“ („Idavang“ kiaulių ferma (Akmenės r. sav.)

1,0

6.

UAB „Menergija“ („Idavang“ kiaulių ferma (Pakruojo r. sav.

1,0

7.

UAB „Jenergija“ („Idavang“  kiaulių ferma (Joniškio r. sav.

1,0

8.

UAB „Nenergija“ („Idavang“ kiaulių ferma (Pasvalio r. sav.

1,0

9.

UAB „Agaras“ skerdienos atliekos (Biržų r. sav.)

0,8

10.

UAB „Senergija“ („Idavang“ kiaulių ferma (Kelmės r. sav.)

0,6

11.

AB „Rokiškio sūris“ (iš pieno atliekų)

0,3

12.

Alantos ŽŪ mokykla (iš mėšlo, augal. atliekų) (Molėtų r. sav.)

0,1

Iš viso:

13,3

 

Š i a u d ų  p a n a u d o j i m a s  b i o k u r o  g a m y b a i

Populiarėja šiaudų ir medienos granulių gamyba. Pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą kaimo vietovėse pastatyta apie 200 tūkst. t. per metus šiaudų granulių gamybos ir apie 150 tūkst. t per metus medžio granulių gamybos įrenginių. Biokurui gaminti bus panaudota apie 20 proc. viso energetiniams tikslams skirto šiaudų kiekio. Pagal mokslininkų rekomendacijas didesnė dalis šiaudų (apie 70 proc. ) turėtų likti ūkiuose dirvai praturtinti, kraikui, pašarams ir kt. tikslams. Likusi dalis nuo 1,0 mln. iki 1,5 mln. t (400–500 ktne) arba 30 proc. šiaudų kiekio gali būti panaudojama energetiniams tikslams.

Šiuo metu apie 95 proc. šiaudų granulių yra eksportuojama, nes didesnį jų suvartojimą Lietuvoje riboja šiaudų granulėms kūrenti pritaikytų pramoninių ir buitinių katilų trūkumas. 

 

T r u m p o s  r o t a c i j o s  ž e l d i n i ų  n a u d o j i m a s  b i o k u r u i

Pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą šiais želdiniais apsodinta apie 4000 ha apleistų žemių. 2020 m. pabaigoje planuojama jų plotus padidinti iki 11000 ha. Trumpos rotacijos želdinių įveisimui numatyta parama ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje.

2. Trumpos rotacijos želdinių plotai

2015 m.

2020 m.

4000 ha (23500 tne)

11000 ha (70000 tne)

 

A t s i n a u j i n a n č i ų  i š t e k l i ų  e n e r g e t i k o s  į s t a t y m a s

2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI–1375, kurio tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų, į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą, apsaugos užtikrinimo principus. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=398874&p_query=&p_tr2=2,

 

2016-04-25