Informaciniai pranešimai deklaravimo ir tiesioginių išmokų tematika

 

 

Jau treti metai ūkininkai turi laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi  šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2017 m. situaciją, konstatuoja, kad jau galima įžvelgti pirmąsias tendencijas – gerokai mažėja ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų, ir toliau smarkiai plečiasi auginamų azotą kaupiančių augalų plotai, o kraštovaizdžio elementams, kuriems nuo šiemet taikoma palengvinta deklaravimo tvarka, pareiškėjai vėl beveik neskyrė dėmesio.

Nors šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, ŽŪM jau gali preliminariai palyginti žalinimo reikalavimų įgyvendinimo rezultatus 2015–2017 m. Išnagrinėjus 2017 m. deklaravimo duomenis tampa aišku, kad žalinimo paramos schemos reikalavimai pareiškėjams nebesukelia sunkumų, nes jau tapo įprasta ūkininkavimo praktika. 

Nagrinėjant duomenis apie tai, kaip pareiškėjams sekasi įgyvendinti pasėlių įvairinimo (PĮ) reikalavimą, pastebima, kad gerėjanti tendencija išlieka ir neatitikimų nustatoma vis mažiau. Verta pastebėti, kad didžiausias neatitikimų skaičius 2017 m. išlieka mažiausioje ūkių grupėje, kuriai taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, t. y. ūkiai nuo 10 iki 30 ha. Šioje ūkių grupėje ūkių dalis, neatitinkanti reikalavimo, yra 5,29 proc., nors pagal 2016 m. deklaravimo duomenis tokių ūkių dalis buvo mažesnė – 4,60 proc. Įvertinus visas ūkių grupes bendrai, situacija džiugesnė, kadangi neatitinkančių reikalavimo ūkių dalis sumažėjo nuo 3,60 proc. 2015 m. iki 2,69 proc. 2017 m. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. beveik 2 kartus sumažėjo ūkių, turinčių ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išlaikymo (EASV), ir PĮ neatitikimų (138 ūkiai – 2016 m.  ir 76 – 2017 m.).

Vienas jautriausių ūkininkams žalinimo reikalavimų yra turimų daugiamečių pievų ir ganyklų plotų (daugiametes pievas) išlaikymas. Remiantis naujausiais, 2017 m. deklaravimo, duomenimis, daugiamečių pievų plotas Lietuvoje siekia 728,3 tūkst. ha, kai visas deklaruotas plotas (įskaičiuojant ir pagal Kaimo plėtros programos priemones deklaruotą plotą) – 2,894 mln. ha. Nors bendras deklaruotas plotas kiekvienais metais didėdavo, lyginant su 2016 m. duomenimis pastebimas 4 tūkst. ha bendro deklaruoto ploto sumažėjimas, tačiau daugiamečių pievų plotai ir toliau nemažėja, kadangi 2016 m. buvo deklaruota 707,1 tūkst. ha., taigi padidėjimas yra 21,2 tūkst. ha.

Šie duomenys rodo, kad daugiamečių pievų plotai Lietuvoje nežymiai didėja, tad nenumatoma taikyti jokių sankcijų dėl šio reikalavimo įgyvendinimo.

Reikalavimas atkurti turėtus daugiamečių pievų plotus gali būti taikomas tik tuomet, kai buvo pakeista aplinkai jautrių daugiamečių pievų paskirtis.

Kalbant apie kitą, sudėtingiausią, žalinimo reikalavimą – EASV, reikėtų pasidžiaugti, kad neatitinkančių reikalavimų ūkių 2017 m. užfiksuota beveik keturis kartus mažiau nei 2016 m. bei beveik šešis kartus, lyginant su 2015 m. deklaravimo duomenimis, atitinkamai: 1647 ūkiai – 2015 m., 1183 ūkiai – 2016 m. ir 278 ūkiai – 2017 m. Neatitikimų mažėjimas pastebimas visose ūkių grupėse, o 500 ha ir didesnių ūkių grupėse neužfiksuota nė vieno neatitikimo. Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet, didžiausias 15–30 ha dydžio ūkių skaičius, neatitinkantis EASV reikalavimų, buvo sąlygiškai nedidelių ūkių grupėje. Šioje ūkių grupėje užfiksuota didžioji dalis neatitikimų – net 148.

Tendencijos renkantis EASV reikalavimo įgyvendinimo priemones išlieka tokios pat. Visose ūkių grupėse akivaizdžiai populiariausios priemonės yra azotą kaupiančių augalų bei pūdymo plotai, skirti žalinti. Absoliutūs lyderiai yra azotą kaupiančių augalų (ypatingai žirnių bei pupų) plotai, per pastaruosius trejus metus šie plotai padidėjo dvigubai, nuo 92,5 tūkst. ha 2015 m. iki 184 tūkst. ha 2017 m., o tai sudaro net 75 proc. EASV skiriamų plotų. Pūdymui skirtų plotų, kaip EASV reikalavimui įgyvendinti skirtos priemonės, populiarumas nėra pastovus, tačiau vis dar išlieka svarus – 2017 m. deklaruota 53 tūkst. ha pūdymui skirtų plotų, o tai sudaro 22 proc. EASV skiriamų plotų. Nors tai ir yra didesni plotai nei buvo 2016 m. – 38 tūkst. ha., tačiau mažesni nei 2015 m., kai buvo deklaruota 72 tūkst. ha pūdymui skirtų plotų. Apmaudu, tačiau kraštovaizdžio elementų potencialas ir šiemet lieka nepanaudotas, pareiškėjai deklaruodami jų beveik nesirinko. Kraštovaizdžio elementų 2017 m. deklaruota daugiau nei 2016 m., tačiau šie plotai yra nepalyginamai mažesni nei azotą kaupiančių augalų.

 2017 m. paraiškų teikimo metu jau buvo taikoma supaprastinta kraštovaizdžio elementų deklaravimo tvarka, suskaitmenintų ir parengtų deklaruoti elementų Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių, tačiau deklaruoti 2016–2017 m. buvo vos keli šimtai. Kitų įgyvendinant reikalavimą naudojamų priemonių (įsėlio ir posėlio, trumpos rotacijos želdinių) vaidmuo, kaip ir ankstesniais metais, išlieka nereikšmingas: bendra jų deklaruoto ploto suma sudaro apie 3 proc. EASV skiriamų plotų. Bendras deklaruotas posėlio plotas yra apie 1 tūkst. ha, įsėlio – apie 4 tūkst. ha, trumpos rotacijos želdinių – apie 1 tūkst. ha.

Visiškai suprantamos priežastys, kodėl azotą kaupiantys augalai taip populiarėja, plečiasi jų plotai – tai ir papildoma susietosios paramos schemos išmoka už baltyminius augalus, ir puikiai panaudojama, tinkama šių augalų rinka. Tačiau padėtį gali pakoreguoti nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis augalų apsaugos priemonių naudojimo draudimas pūdymo, azotą fiksuojančių augalų, posėlio ir žolinio įsėlio plotams, kurie skirti žalinti.

Kadangi šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, duomenys dar gali keistis, tačiau bendras vaizdas matomas jau dabar. Apibendrinę visą pateiktą informaciją galime tik pasidžiaugti, kad kryptingas darbas tobulinant visą žalinimo schemą nenuėjo veltui. Reikalavimų įgyvendinimas tampa vis lankstesnis, o žemdirbiai vis lengviau susidoroja su  jiems tenkančiais iššūkiais. Aplinkos atžvilgiu palankesnė žemės ūkio veikla tampa vis lengviau įkandamu riešutu Lietuvos pareiškėjams.

Pagrindinis paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų teikimas finišavo birželio 6 d.,  tačiau visi deklaravimo darbai dar nesibaigė. Pareiškėjai gali teikti paraiškas, kurios yra laikomos pavėluotai pateiktomis, iki liepos 1 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc.

Nors paraiškų teikimo laikotarpiui įsibėgėjus žemdirbių aktyvumas nedžiugino, paskutinėmis paraiškų teikimo dienomis suskubta ir statistiniai deklaravimo duomenys tik neženkliai atsiliko nuo praėjusių metų duomenų. Iki birželio 6 d. pateiktos 127651 paraiškos, o bendras deklaruotas plotas – 2866407, 28 ha.

Lėtesnį šių metų plotų deklaravimą lėmė vėlyvas pavasaris, todėl suprantama, kad žemdirbiams svarbiausia buvo nudirbti žemės ūkio darbus. Siekiant deklaravimo procesų supaprastinimo, deklaravimo skaidrumo ir tiesioginių išmokų paramos tikslingo panaudojimo, šiemet atsirado ir keletas naujovių, kurios taip pat galėjo priversti deklaruojančiuosius ilgiau pamąstyti dėl deklaravimo sprendimų. Tai atsakingesnis valstybinės žemės deklaravimas, supaprastintų žalinimo reikalavimų įgyvendinimo įsisavinimas, papildomos galimybės pasinaudoti naujosiomis susietosios paramos schemomis, detalesnis, bet patogesnis paraiškos duomenų pateikimas, atsakingesnis požiūris į deklaruojamų plotų valdymą ir dirbimą (požiūris „kas dirba tas ir deklaruoja“).

Kai baigsis ir pavėluotai teikiamų paramos paraiškų terminas (po liepos 1 d.), paramos paraiškos savivaldybėse (seniūnijose) bus priimamos iki spalio 31 d., tačiau tik tuo atveju, jeigu toks vėlavimas nepriklausys nuo pareiškėjo valios (pvz., vėlavimą bus įtakojusios mirties aplinkybės, ilgalaikis pareiškėjo profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).

Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, šiemet gavo perspėjamuosius laiškus iš Europos Komisijos (EK) dėl galimo reglamento pažeidimo dėl savanoriškos susietosios paramos skyrimo sektoriams, kuriuose remiamų objektų skaičius auga.  EK pastebėjo, kad Lietuvoje daugėja mėsinių gyvulių bei plečiasi baltyminių augalų plotai, todėl pareikalavo, kad ES savanoriškoji susietoji parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta.

Pagal ES teisę ši parama turėtų būti skiriama tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumus ir tik tiek, kiek to reikia esamam jų gamybos lygiui palaikyti.

Lietuvos žemės ūkio ministerija nedelsdama ėmėsi visų įmanomų žingsnių, kad būtų rasti Lietuvos žemdirbius tenkinantys sprendimai. Šis svarbus klausimas buvo aptariamas tiek dvišalio ministerijos ekspertų susitikimo su EK atstovais metu, tiek ir žemės ūkio ministro Broniaus Markausko susitikime su pačiu Europos žemės ūkio komisaru Phil Hogan.

Pastangos apginti Lietuvos ūkininkus jau duoda vaisių – birželio 6 d. Briuselyje vykusiame Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdyje EK pateikė ES valstybėms narėms kol kas dar neoficialų dokumentą, įrodantį, kad EK yra linkusi ieškoti kompromiso šiuo klausimu.

Numatoma, kad tolesnis savanoriškosios susietosios paramos skyrimo svarstymas ES institucijose vyks kitą pusmetį, kai pirmininkavimą ES Tarybai perims Estija.

Europos Komisija (EK), pastebėjusi, kad Lietuvoje daugėja mėsinių gyvulių bei plečiasi baltyminių augalų plotai, pareikalavo, kad Europos Sąjungos (ES) savanoriškoji susietoji parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta.

Susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos, todėl EK nuomone, taip besielgdama Lietuva esą pažeidžia reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti.

EK atstovai siūlo peržiūrėti šalyje taikomų susietosios paramos schemų aprašymus, kad parama skatintų pareiškėjus palaikyti tik esamą gamybos lygį, bet jo nedidinti. Lietuvai taip pat pasiūlyta ieškoti kitų nei ES susietoji parama šaltinių, jei siekiama skatinti gyvulininkystės sektoriaus augimą. Kitu atveju – už reglamento nuostatų pažeidimą – Lietuva rizikuoja susilaukti finansinių korekcijų.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, atsižvelgdama į EK poziciją Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ieško galimybių išsaugoti paramą mėsinės gyvulininkystės sektoriui.

„Turime sutikti, kad būdami ES nariai, negalime ignoruoti visoms ES valstybėms narėms priimtų ir visoms vienodai galiojančių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, ir toliau su EK ieškome galimų kompromisų, kad gyvulininkystės rėmimas visgi būtų deramai užtikrintas“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Didėjant galvijų skaičiui mažėjo išmokos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2013-2016 m. mėsinių galvijų, tinkančių paramai gauti, skaičius išaugo nuo 73 tūkst. iki 146 tūkst.

Taip pat per trejus metus nuo 32,5 tūkst. iki 67 tūkst. išaugo ir pieninių veislių bulių, auginamų mėsai ir tinkamų paramai gauti, skaičius.

Mėsinių avių, tinkančių susietajai paramai gauti už 2013 m. skaičius padidėjo nuo 99 tūkst. iki 190 tūkst. Pieninių ožkų  didėjimas nebuvo toks spartus,  tačiau nuo 9 tūkst. 2013 m. jų skaičius pasiekė 11 tūkst.

Augant galvijų skaičiui keitėsi ir išmokų dydžiai. Jei 2013 m. išmokų dydžiai už mėsinius galvijus ir mėsines avis buvo diferencijuoti ir mokami pagal progresinę išmokų skalę , t. y. nuo 162,47 Eur (nuo 1 iki 5 galvijo bandoje), tai didėjant galvijų skaičiui išmokos mažėjo iki 128,01 Eur už galviją (nuo 151 ir daugiau galvijų bandoje), o už mėsines avis  – nuo 15,6 Eur (nuo 1 iki 50 avies bandoje) iki 8,97 Eur už avį (nuo 151 ir daugiau avių bandoje).

2016 m. paramos lėšos už mėsinius galvijus siekė 13, 806 mln. Eur ir 13 proc. viršijo 2013 metų finansavimą šiai schemai, bet ženkliai padidėjus mėsinių galvijų skaičiui, išmokų dydžiai visgi sumažėjo. Naujuoju laikotarpiu (nuo 2015 m.) išmokos už gyvulį nėra diferencijuojamos pagal bandos dydį. 2016 m. išmokos dydis už mėsinį galviją siekė 93,97 Eur.

2016 m.  susietosios paramos lėšos  už mėsines avis  siekė 2,071 mln. Eur. ir 35 proc. viršijo 2013 m. biudžetą, tačiau išmokų dydis už mėsinę avį šiek tiek sumažėjo dėl išaugusio avių skaičiaus ir siekė 10,72 Eur už avį. Tuo tarpu išmokai už pieninių veislių bulius  2016 m. buvo skirti 4,602 mln. eurų, o išmoka siekė – beveik 69 eurus už gyvulį.

Išmokos už pieninių veislių bulius ir pienines ožkas pradėtos mokėti tik nuo 2015 m.,  o  išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokamos jau  nuo 2011 m. Visus patvirtintus susietosios paramos dydžius 2015-2016 m., bei teorinius išmokų dydžius 2017 m. esant nepakitusiam 2016 m. remiamų objektų skaičiui, galite rasti čia.

Kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje – vyrauja panašios gyvulininkystės sektoriaus rėmimo ES susietąja parama tendencijos: remiami mėsiniai galvijai, pieninės karvės ir t.t. Pavyzdžiui, Lenkijoje išmoka už avį 2016 m. siekė apie 26 eurus, tačiau išmoka už galviją – tik apie 63 eurus, o išmoka už pieninę karvę – apie 76 eurus arba beveik trečdaliu mažiau nei Lietuvoje (91 euras).

Parama ekonominius sunkumus patiriantiems augalininkystės sektoriams

Kiekvienas į savanorišką susietąją paramą įtrauktas sektorius patiria tam tikrus ekonominius sunkumus, augalininkystės sektorius – ne išimtis.

Sprendimas papildomai įtraukti į ES savanoriškos susietosios paramos schemą paramą už cukrinius runkelius buvo priimtas atsižvelgiant į gana sudėtingas cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvas. Prognozuojama, jog nuo 2017 m., nelikus cukraus gamybos kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina.

„Kaimyninės ES valstybės, taip pat kitos ES valstybės narės, skiria susietąją paramą už cukrinių runkelių auginimą, tad norint sudaryti galimybę Lietuvos cukrinių runkelių augintojams konkuruoti su kitų ES valstybių augintojais šiam sektoriui reikalinga parama“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Atsižvelgiant į paramos, kuri skatintų augintojus ir toliau naudoti sertifikuotą sėklą, reikalingumą, į ES savanoriškos susietosios paramos schemą taip pat buvo papildomai įtraukta parama už bulvių, auginamų sėklai, plotus, ir parama už javų, apsėtų sertifikuota sėkla, plotus. Lietuvoje 2015 m. javais buvo apsėta  1 443 600 ha, bulvėmis – 15 100 ha. Sertifikuotomis sėklomis buvo apsėta 221 000 ha javų ir 690 ha bulvių plotų, o tai sudaro atitinkamai 15,3 proc. ir 4,5 proc. visų šių plotų – kas yra žymiai mažiau nei ES šalių narių vidurkis. Sertifikuotos sėklos naudojimas turi dvejopą naudą – taip padidinamas augalų derlingumas ir sumažinamas augalų apsaugos priemonių naudojimas, o tai yra labai teigiamas veiksnys aplinkosaugos požiūriu.

Parengtas susietosios paramos schemos taikymo Lietuvoje nuo 2017 m. ekonominis pagrindimas buvo pateiktas EK. Tada prasidėjo ir vis dar tebevyksta bendravimas su EK raštu, atsakinėjama į jų pateiktus klausimus, pastabas, esant būtinybei – koreguojamos schemos. Pavyzdžiui, atsižvelgiat į Komisijos pastabą, kad susietąja parama už sertifikuotos sėklos naudojimą yra remiami du sektoriai – grūdų ir sėklų – reikėjo pakoreguoti schemą nustatant, kad parama gali būti skiriama tik tiems javų plotams, kurie nėra skirti sėklai išauginti. Tokiu būdu sumažinama Europos audito finansinių korekcijų Lietuvai grėsmė, tiek ir randamas kompromisas dėl ūkininkų intereso tenkinimo.

Kada ir kodėl atsirado susietoji parama

ES savanoriška susietoji parama Lietuvoje teikiama nuo 2015 metų. Ši parama 2015–2016 m. Lietuvoje buvo mokama už pareiškėjų laikomus gyvulius ir deklaruotus baltyminių augalų, daržovių, vaisių ir uogų plotus.

Pagal ES teisės aktų nuostatas kiekviena šalis narė turėjo priimti sprendimą dėl to, ar teiks savanorišką susietąją paramą ir jei taip, tai kokiems sektoriams, bei apie savo sprendimą informuoti EK.  Prieš priimdama sprendimą, kokie žemės ūkio sektoriai turi būti paremti susietąja parama, ŽŪM tarėsi su žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis ir mokslo atstovais. Buvo priimtas sprendimas 80 proc. galimų skirti ES savanoriškos susietosios paramos lėšų nukreipti išmokoms už gyvulius, likusius 20 proc. lėšų skiriant augalininkystės sektoriui paremti.

2016 metais ŽŪM po intensyvių diskusijų su žemdirbių savivalda bei mokslo atstovais priėmė sprendimą peržiūrėti ES savanoriškos susietosios paramos schemą nuo 2017 m. Tokia galimybė numatyta ES teisės aktuose. Konkretus lėšų paskirstymas remtiniems sektoriams buvo derinamas su ŽŪM socialiniais partneriais – visomis suinteresuotomis žemdirbių organizacijomis. Atsižvelgiant į visų minėtų suinteresuotųjų siūlymus bei įvertinus šia parama remtinų sektorių konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek ir bendroje ES rinkoje bei kitų ES valstybių narių žemės ūkio sektorių rėmimo tendencijas, buvo parengta savanoriškos susietosios paramos taikymo nuo 2017 m. schema.

ŽŪM numatė 2017–2020 m. laikotarpiu, kaip ir 2015–2016 m., ES savanoriškai susietajai paramai skirti didžiausią galimą metinę sumą, t. y. 15 proc. nuo visų ES tiesioginių išmokų. Susietoji parama ir toliau mokama už pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas, daržoves šildomuose šiltnamiuose, daržoves atvirajame grunte, baltyminius augalus, vaisius ir uogas, nuo 2017 m., kaip ir minėta, papildomai įtraukiant į paramos schemą išmokas už cukrinius runkelius, sėklai auginamas bulves, taip pat javus, apsėtus sertifikuota sėkla.

Iš viso ES savanoriškai susietajai paramai 2017–2020 m. numatoma skirti virš 70 mln. eurų kasmet arba beveik 300 mln. eurų iš viso.

Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos teliko savaitė – birželio 6 d. baigiasi paraiškų priėmimas – tad raginame paskubėti, juk vėluoti tiesiog nenaudinga.

Primename, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.  Pavėluotai paramos paraiškos priimamos nuo š. m. birželio 7 d. iki liepos 3 d.

Paramos paraiškos ekologinei gamybai sertifikuoti ir paramai už vaisius, uogas ir daržoves, užaugintas pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą gauti nuo š. m. birželio 7 d. nepriimamos.

Taip pat primename, kad pasibaigus pavėluotai teikiamų paramos paraiškų terminui, paramos paraiškos priimamos iki spalio 31 d. savivaldybėse (seniūnijose), kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).

Atkreipiame dėmesį, kad paramos paraiškos turi būti užpildytos ir patvirtintos Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Užpildžius paramos paraiškos formos popierinę formą arba elektroninę rinkmeną (word, pdf ir kt.) tokios paramos paraiškos nebus administruojamos.
Paramos paraiškos gali būti pateiktos savarankiškai, t. y. užpildžius ir patvirtinus elektroninės paraiškos duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje arba kreipiantis į savivaldybės (seniūnijos) darbuotoją, kuris padės užpildyti ir patvirtinti elektroninės paraiškos duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Jeigu jūs neturėjote galimybės dalyvauti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) gegužės 12 d. surengtame renginyje, kuriame visų Lietuvos savivaldybių žemės ūkio skyrių ir seniūnijų specialistams bei žemdirbių savivaldos atstovams ministerijos specialistai pristatė svarbiausius 2017 m. naudmenų deklaravimo bei 2016 m. susietosios paramos už gyvulius akcentus, sužinoti esminius pakeitimus galite perskaitę šią informaciją.

Pakeistos kai kurios 2017 m. naudmenų deklaravimo taisyklių  nuostatos

Pakeitimas patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu 2017-05-12 Nr. 323. Esminiai taisyklių pakeitimai yra šie:

  1. Patikslinta, kad pareiškėjas, deklaruodamas plotus, patenkančius į „Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį“ (VŽ sluoksnis) nebeprivalės deklaravimo metu pateikti šių plotų valdymą įrodančių dokumentų. Tačiau, deklaruodamas minėtus plotus, pareiškėjas įsipareigos šių plotų valdymą ar naudojimą pateisinančius dokumentus pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bet kuriuo metu iki jos nustatyto termino. Kitų plotų valdymą įrodančių dokumentų teikimo tvarka išlieka nepakitusi.
  2. Dėl žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos vykdymo) įrodymų. Taisyklių nuostatos patikslintos nurodant, kad:
    • žemės dirbimas gali būti įrodomas per valdoje registruotus šeimos narius (pvz., jei tėvas yra valdos valdytojas ir deklaruoja plotus, o jo sūnus yra įregistruotas toje pačioje valdoje kaip valdos valdytojo šeimos narys ir turi savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų (ne mažiau 0,1 SG/ha) – jiems tarpusavyje nereikia sudaryti jokių papildomų dokumentų ar sutarčių dėl žemės dirbimo fakto įrodymo, nes sūnaus laikomi ūkiniai gyvūnai užsiskaito valdai);
    • traktorius (ar kita nurodyta ž. ū. technika) turi būti registruotas ne vėliau kaip iki š. m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad traktorius – įregistruotas po š. m. sausio 1 d. (net ir gegužės ar birželio mėn.) taip pat bus tinkamas žemės dirbimo faktui įrodyti (jokių papildomų dokumentų pareiškėjui teikti nereikia – viskas matysis registre). Taip pat svarbu, kad pareiškėjų įregistruota žemės ūkio technika, nuo įregistravimo momento, einamaisiais metais būtų neišregistruojama, kitaip pareiškėjai rizikuos nebeatitikti šio kriterijaus žemės ūkio veiklos vykdymo faktui įrodyti.

Suteikta galimybė

Pareiškėjams, kurie 2016 m. teikdami paraišką išreiškė valią, kad nesiekia gauti susietosios paramos už gyvulius, tačiau iki š. m. gegužės 19 d. pateiks prašymus (nurodydami priežastį, kodėl teikdami paraišką nurodė, jog nesiekia gauti susietosios paramos už gyvulius) šiai paramai už 2016 m. gauti –

suteikta galimybė dalyvauti schemoje ir gauti paramą. Susietoji parama už gyvulius šiems pareiškėjams už 2016 m. bus skirta, jei jie po NMA papildomo patikrinimo atitiks visus susietajai paramai už 2016 m. keliamus reikalavimus. Prašymai, pateikti NMA po š. m. gegužės 19 d. tenkinami nebus, t. y. pareiškėjai, kurie 2016 m. paraiškoje pažymėjo, jog nesiekia gauti susietosios paramos už gyvulius – pateiks prašymus šiai paramai gauti po 2017 m. gegužės 19 d. – į paramą už gyvulius už 2016 m. – nebepretenduos.

Raginame pareiškėjus nelaukti paskutinės dienos deklaruoti naudmenas. Šiuo metu, palyginus su praeitais metais, paraiškų surinkimas labai atsilieka. Primename, kad nespėjus pateikti paraiškos iki š. m. birželio 6 d. gresia sankcijos už vėlavimą. Deklaruojant paskutinėmis dienomis tikėtinas itin didelis sistemos apkrovimas, tad pareiškėjus prašome neatidėlioti visko paskutinei minutei ir deklaruoti naudmenas kuo skubiau.

Svarbu tai, jog pareiškėjas gali tikslinti paraišką (pvz., keisti deklaruojamos kultūros kodą) iki pat liepos 1 d. be jokių sankcijų už vėlavimą – svarbiausia, kad būtų pateikta paraiška ir įbraižyti visi pareiškėjo dirbami ir valdomi žemės plotai.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas pasiekė pusiaukelę – nespėjusieji gali tai padaryti iki birželio 6 d.

Vį “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” duomenimis, pasėlius deklaravo jau 20 865 pareiškėjai, patvirtinta 126 tūkst. ha bei 16 600 paraiškų, o tai yra 10 tūkst. mažiau nei prieš metus tokiu pat metu. Tad primename, kad vėluoti nenaudinga – už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.  Pavėluotai paramos paraiškos priimamos nuo š. m. birželio 7 d. iki liepos 3 d.

Paramos paraiškos ekologinei gamybai sertifikuoti ir paramai už vaisius, uogas ir daržoves, užaugintas pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą gauti nuo š. m. birželio 7 d. nepriimamos.

Taip pat primename, kad pasibaigus pavėluotai teikiamų paramos paraiškų terminui, paramos paraiškos priimamos iki spalio 31 d. savivaldybėse (seniūnijose), kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pvz., pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichinė nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai).

Atkreipiame dėmesį, kad paramos paraiškos turi būti užpildytos ir patvirtintos Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Užpildžius paramos paraiškos formos popierinę formą arba elektroninę rinkmeną (word, pdf ir kt.) tokios paramos paraiškos nebus administruojamos.
Paramos paraiškos gali būti pateiktos savarankiškai, t. y. užpildžius ir patvirtinus elektroninės paraiškos duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje arba kreipiantis į savivaldybės (seniūnijos) darbuotoją, kuris padės užpildyti ir patvirtinti elektroninės paraiškos duomenis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, ES ir valstybės paramą administruojančios institucijos sulaukė daug klausimų, susijusių su valdomos žemės deklaravimu. Žemės ūkio ministerija, siekdama efektyviau kontroliuoti tiek valstybinės, tiek ir privačios žemės naudojimo teisėtumą, patobulino Paraiškų priėmimo informacinę sistemą.

Atsižvelgiant į pažangiausią Vakarų Europos patirtį, tobulėjančias informacines technologijas ir besikeičiančius ES teisės aktus, deklaravimo procesas yra nuolat tobulinamas, kad atitiktų Lietuvos žemdirbių lūkesčius. Kiekvienais metais neišvengiamai atsiranda naujovių. Šie metai – ne išimtis.

Tarp naujovių yra ne tik žalinimo reikalavimų įgyvendinimo supaprastinimas,  išplėstos susietosios paramos galimybės, pažangesnis paraiškos duomenų apdorojimas, bet padaryti ir drąsūs žingsniai dėl deklaruojamos žemės kontrolės. Nuo 2017 m. pareiškėjai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai paprašius, įsipareigoja pateikti privačios žemės valdymo ar naudojimo įrodymo dokumentus, t. y. privalo įrodyti, kad jų deklaruojamas plotas valdomas nuosavybės, nuomos arba panaudos pagrindais. Tuo tarpu deklaruojamos valstybinės žemės valdymo ir deklaravimo teisėtumo atžvilgiu nėra jokių pokyčių, t. y. teisės naudoti valstybinę žemę reglamentavimas išlieka nepakitęs. Skirtumas tik tas, kad nuo šių metų pareiškėjai, teikdami plotų deklaravimo paraiškas, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje gali matyti valstybinės ir kitos paskirties žemės plotus su „Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnio“ (toliau – VŽ sluoksnis) pagalba. VŽ sluoksnis yra pagal VĮ Registrų centro duomenis sudaryta vaizdinė informacija apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės plotus.

VŽ sluoksnio įdiegimas deklaravimo sistemoje parodė, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai sluoksnyje matomi prie valstybinės žemės priskirtini sklypai yra netikslūs, nes: neatitinka realių žemės dirbimo ribų, jau yra privatizuoti, dalis sklypų nesuformuoti ir pan. Suprantama, kad VŽ sluoksnio vaizdavimas deklaravimo sistemoje dėl minėtų klaidų sukelia žmonių nepasitenkinimą, jiems kyla įvairiausių klausimų. Tačiau neginčijama, kad tiek valstybinės, tiek ir privačios žemės kontrolę reikia stiprinti – valstybei privalu žinoti, kaip panaudojamas vienas brangiausių jos turtų – žemė.

Artimiausiu metu deklaravimo sistemoje bus atnaujintas pranešimas, kuris informuos deklaruojančiuosius, kad jei į VŽ sluoksnį patenka plotas, kurį pareiškėjas valdo nuosavybės teise, pareiškėjui pakanka turėti šio ploto valdymo teisės įrodymo dokumentą. Siekiant didesnio aiškumo, apie tai informuotos visos savivaldybės ir ūkininkų savivalda. Tikimasi, kad pareiškėjui, turinčiam dirbamų plotų valdymo įrodymo dokumentus, nesudarys didelių sunkumų juos atsinešti į seniūniją ir parodyti, jei dėl galimų minėtų VŽ sluoksnio klaidų pareiškėjo privačios žemės laukas įtrauktas į VŽ sluoksnį.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad oficialiai žemę valdantis ir ją dirbantis pareiškėjas neturėtų jokių kliūčių savo veiklai vykdyti ir jam nereikėtų įdėti papildomų pastangų gaunant tiek ES, tiek ir nacionalinę paramą už dirbamus plotus bei ūkyje laikomus gyvulius.

Artėjant pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių bei žemdirbių atstovams  buvo pristatytos tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės, Kaimo plėtros programos (KPP) su plotais susijusių priemonių ir žemėtvarkos aktualijos bei bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos (BŽŪP) po 2020 m.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, tardamas sveikinimo žodį, išskyrė kelis svarbius akcentus: bendrosios žemės ūkio produkcijos, tenkančios 1 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, augimą, kooperacijos būtinybę bei trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimą.

„Atsižvelgdama į tai, ko reikia Lietuvos žemės ūkiui ir tiesiog paprastam ūkininkui, Vyriausybė, kaip jokia kita iki šiol, savo priemonių planą sukūrė orientuotą į rezultatus, konkrečius rodiklius. Kartu sieksime, kad per ketverius metus bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti 1 ha pakiltų iki 1100 Eur. Numatytos ir priemonės tam pasiekti, viena jų – kooperacija. Augimo, stambėjimo, susijungimo būtinybę pabrėžiu visuose susitikimuose su ūkininkais – kol kas Europos Sąjungos (ES) kontekste šiuo klausimu atrodome bene prasčiausiai. Todėl per ateinančius 4 metus kooperacijai skirsime daug dėmesio, kreipiuosi ne tik į ūkininkus, bet ir į savivaldybes – tik visi kartu duosime postūmį kooperacijai Lietuvoje“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Kalbėdamas apie trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimą ministras pabrėžė, kad natūralaus ir sveiko maisto poreikis pasaulyje tik didės, todėl verta orientuotis į tokių produktų gamybą, o tam, kad natūralūs, lietuviški produktai pasiektų valstybines įstaigas – darželius, mokyklas – reikia sutvirtinti teisinę bazę.

Tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės

Nuo balandžio 10 d. prasidėsiančio pasėlių deklaravimo taisyklės buvo pasirašytos dar 2016 m. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis naujus pokyčius, kuriais ne tik bus suvaržomi „sofos“ ūkininkai, bet ir palengvinamas reikalavimas šienauti pievas.

Deklaruodamas pasėlius ūkininkas privalės pasirašyti, kad deklaruoja tik tas žemes, kurias pats dirba. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) gavus pranešimą, kad asmuo, pateikęs deklaraciją, iš tiesų nedirba tos žemės, kitaip tariant, galimai yra „sofos“ ūkininkas, NMA paprašys pateikti dokumentus, įrodančius žemės ūkio veiklos vykdymo faktą.

Kitas svarbus pastebėjimas – pakeistas reikalavimas nušienauti pievas bent du kartus per metus. Šis reikalavimas, nors ir buvo logiškai pagrįstas ir žemdirbių sveikintas, buvo pernelyg sunkiai patikrinamas, buvo eikvojami per dideli administraciniai resursai, o tikrinimai nedavė tikėto rezultato. Nuo šiol, kaip ir galiojusioje tvarkoje dėl pievų šienavimo iki 2015 m., pievas nušienauti reikės ne mažiau kaip kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (pareiškėjams, laikantiems bites – iki rugpjūčio 31 d.).

Žemės valdymo ir naudojimo aktualijos

Klausytojams pristatyti planai sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą, kuris iki šiol visuomenėje kelia didelį nepasitenkinimą. Šiuo metu daugiau kaip 7 tūkst. piliečių vis dar laukia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tiesa, iš jų 4,2 tūkst. patys nesiima teisinių veiksmų nuosavybei atkurti.

Tikimasi baigti žemės reformą kaimuose jau kitais metais, miestuose – iki 2020 m. Šioje Seimo plenarinėje sesijoje turėtų būti priimtas įstatymas, neleisiantis kilnoti žemės, bet numatysiantis atlyginti už žemę pinigais.

Nauju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad piliečiai pagal išvadas negalėtų rinktis neatlygintinai nuosavybėn tų žemės sklypų, kuriuos ne mažiau kaip 3 m. naudoja kiti asmenys.

Taip pat buvo paaiškinti svarbūs žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų, kai žemė perkama ne pirmumo teise, t. y. siūloma atsisakyti šių reikalavimų:

  • 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo;
  • Registruoto ūkininko ūkio;
  • Žemės ūkio išsilavinimo diplomo;
  • 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos;
  • Ekonominio gyvybingumo.

Taip pat siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems įsigyti parduodamą žemę, sumažinat jiems šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

  • Fiziniams asmenims – registruotas ūkininko ūkis;
  • Juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Kalbant apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bei nuomos aktualijas buvo pristatyti parengti teisės aktų pakeitimai, susiję su žemės nuoma. Vyriausybės nutarimo projektu siekiama suteikti galimybę pratęsti nuomos terminą maksimaliai (25 m.), o ne sutartyje nurodytam terminui.

Tausus ūkininkavimas

Ne paslaptis, kad ateityje galime turėti rimtų problemų su dirvožemio būkle. Augalininkystės sektorius Lietuvoje nustelbia gyvulininkystę ne tik produkcijos kiekiais, bet ir tarša dirvai, orui.

„Tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje imama skirti vis daugiau dėmesio tausiam ūkininkavimui. Mes galime visiems leisti sodinti ką nori, kur nori, kiek nori. Tačiau tuomet teks atsisakyti ES išmokų, jau nekalbant apie tai, kaip pakenktume savo žemei. Šiandien aš negaliu nutylėti ir vieno didžiausių mūsų galvos skausmo – melioracijos. Situacija, švelniai tariant, yra prasta ir ji blogėja. Norint ją pakeisti reikėtų apie 3 milijardų eurų, suvokiame, kad tai – nerealu. Tikėtis lėšų iš nacionalinio biudžeto negalime, tad artimiausiu metu Vyriausybės posėdyje pristatysiu situaciją ir tarsimės, ką gi daryti. Svarstome apie specialų fondą, kad situacija jei jau ne gerėtų, tai bent jau išliktų stabili. Negalime turėti iliuzijų – nieko nedarant situacija blogės. Kviečiu ir savivaldybes diskusijai, kad visi kartu bendromis jėgomis rastume išeitį iš šios tikrai nelengvos padėties“, – teigia ministras.

Apie tai, ką gi dar gali padaryti ūkininkas, saugantis savo aplinką ir klimatą, pristatyme „ KPP 2014-2020 m. programos priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ kalbėjo ŽŪM specialistė, ji trumpai papasakojo apie populiariausias šios priemonės veiklas, jų įgyvendinimo aktualijas ir tendencijas.

Susirinkusius taip pat domino paramos nepalankiose vietovėse 2017 m. galimybės ir naujovės. Svarbu tai, kad šiais metais bus deklaruojama pagal senąjį vietovių žemėlapį, t. y. vietovių ribos nesikeis, kaip ir kompensacinių išmokų dydžiai, kurie išliks 2016 m. lygyje. Nauja tai, kad pareiškėjai negalės išregistruoti žemės ūkio valdos iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios pagal priemonę. To nesilaikant pareiškėjas nebeteks teisės į jam priklausiusią paramą. Tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki šios datos pareiškėjui jau bus išmokėta, jis privalės paramą grąžinti.

Bendrosios žemės ūkio politikos įžvalgos

Nepaisant to, kad 2013 m. suderėtų BŽŪP nuostatų įgyvendinimas dar tik įpusėja, diskusijos dėl BŽŪP ateities po 2020 m. jau senokai įsibėgėjo.

Žemės ūkio ministerija pritaria Europos Komisijos (EK) įžvalgoms dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. ir  ją mato kaip stiprią bendrąją ES politiką, pakankamai finansuojamą bei supaprastintą, geriau pritaikytą prie naujos aplinkos ir ateities iššūkių.

Ministras akcentavo siekį, kad visų valstybių narių ūkininkams ateityje būtų užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos tiesioginės paramos srityje, kad Lietuvos ūkininkai turėtų stipresnes derybines galias. Taip pat būtini ir efektyvesni rizikos valdymo instrumentai bei geriau veikiančios rinkos reguliavimo priemonės. Kalbant apie BŽŪP būtina pabrėžti kooperacijos skatinimą, smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtrą, investicijų skatinimą, kas ženkliai prisidėtų prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo.

Primename, kad EK yra paskelbusi viešąsias konsultacijas dėl BŽŪP ateities, kurios truks iki gegužės 2 d. liepos 7 d. EK planuoja surengti aukšto lygio konferenciją jų rezultatams aptarti. Komunikatą dėl BŽŪP supaprastinimo ir modernizavimo, kuriame bus numatomos BŽŪP kryptys po 2020 m., EK planuoja pateikti iki šių metų pabaigos.

2016-12-22

Nuo 2015 m. Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse narėse, įsigaliojo naujoji tiesioginių išmokų schema – žalinimas. Vienas iš žalinimo reikalavimų – išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus (daugiametes pievas), t. y. nepaversti jų kitos paskirties plotais (pvz., išarti ir sėti javus).

Šis reikalavimas nėra naujas, jis galiojo nuo 2005 m. Skirtumas toks, kad iki 2015 m. už šio reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti jokio išmokų mažinimo, o nuo 2015 m. už šio reikalavimo nesilaikymą numatomas išmokų mažinimas, jeigu būtų pažeista leistina 5 proc. sumažėjimo riba šalies mastu. Šio reikalavimo įgyvendinimo tikslas – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Tai yra įvardyta kaip viena iš priemonių kovojant su klimato kaita. Todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti turimus daugiamečių pievų plotus. Praėjus beveik dvejiems metams nuo to, kai šis žalinimo reikalavimas pradėtas taikyti Lietuvoje, galima įvertinti pirmuosius rezultatus.

Remiantis 2016 m. deklaravimo duomenimis daugiamečių pievų plotas Lietuvoje siekė 707,1 tūkst. ha, visas deklaruotas plotas (įskaičiuojant ir KPP priemonėms deklaruotą plotą) – 2897,0 tūkst. ha. Visas deklaruotas plotas nuolat auga nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Kaip vieną iš bendro deklaruoto ploto augimo paskatų galima įvardyti pareiškėjų siekį gauti tiesiogines išmokas, kitą – bendrą šalies žemės ūkio plėtrą. Daugiamečių pievų plotas per Lietuvos narystės ES laikotarpį kito nevienodai. Nuo 2004 m. iki pat 2013 m. buvo stebimas nuolatinis, tačiau nežymus daugiamečių pievų plotų mažėjimas. Nuo 2014 m. ši tendencija pasikeitė ir stebimas daugiamečių pievų ploto augimas. Tai gali būti paaiškinama trimis priežastimis. Pirma, pievų ir ganyklų plotai iki 5 m. perėjo į daugiamečių pievų kategoriją. Antra, atsirado tiek papildoma paskata laikytis žalinimo reikalavimų, siekiant gauti papildomą išmoką, tiek ir grėsmė gauti mažesnę žalinimo išmoką tais atvejais, kai daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažėtų daugiau nei leistina. Trečia, intensyviau pradėti deklaruoti anksčiau niekad nedeklaruoti pievų plotai.

Kalbant apie daugiamečių pievų išlaikymo rodiklį, remiantis statistiniais deklaravimo duomenimis, 2016 m. daugiamečių pievų ne tik nesumažėjo, o jų padaugėjo, todėl apie jokį išmokų mažinimą dėl daugiamečių pievų išarimo ir neatkūrimo už 2016 m. dar negali būti kalbama. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai neapima aplinkai jautrių daugiamečių pievų (t. y. pievų, patenkančių į natūralių buveinių sluoksnį). Už šių pievų plotų išarimą žalinimo išmoka iš karto prarandama, nepaisant to, pasiekta ar ne minėta daugiamečių pievų išarimo riba visos šalies mastu.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikta analizė rodo, kad nepaisant to, kad kol kas rizika dėl daugiamečių pievų plotų išlaikymo nėra išryškėjusi, yra tam tikros ūkių grupės (sąlyginai nedideli (iki 20 ha) pienininkystės bei gyvulininkystės ūkiai), kurios yra labiausiai linkusios mažinti turimus daugiamečių pievų plotus, taip didindamos riziką ateityje pažeisti nustatytąjį reikalavimą visos šalies mastu. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šių grupių ūkiai, pagal patvirtintą daugiamečių pievų atkūrimo aprašą (žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 3D-40) pakeitę ūkininkavimo kryptį, bus paskutiniai sąraše, kurių gali būti paprašyta atkurti išartus daugiamečių pievų plotus tokiu atveju, jei šalies mastu daugiamečių pievų sumažės daugiau nei leistina, nors tai pagal paskutiniųjų dvejų metų daugiamečių pievų plotų didėjimo tendencijas yra mažai tikėtina.

Sėkminga praktika parodė, kad žemdirbiams daug lengviau pasirengti artėjančiam žemės naudmenų ir pasėlių deklaravimui, kai svarbiausi pasikeitimai yra žinomi kuo anksčiau. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau pradėjo aktyviai ruošis 2017 m. deklaravimui.

Per pastaruosius kelis metus žemdirbiams, gaunantiems ES tiesiogines išmokas, teko prisitaikyti prie keliamų naujų („aktyvus ūkininkas“, „žalinimas“ ir kt.) reikalavimų, o ES paramą administruojančioms institucijoms rasti tinkamiausią būdą teisiškai tai įforminti. Nors einamųjų metų paraiškų administravimas ir tiesioginių išmokų mokėjimas dar tik įsibėgėjęs, ministerija jau parengė ir patvirtino Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3D-714)

Įvertinus visus keblumus, kilusius administruojant paramą 2016 metais, taip pat naujuosius plotų deklaravimo ypatumus, susijusius su kraštovaizdžio elementais (miškeliais, tvenkiniais ir kūdromis, palaukėmis, grioviais), naujosiomis susietosios paramos schemomis ir kitus pasikeitimus, 2017 metų paramos administravimo nuostatose yra nemažai naujovių.

Reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

Nauja tai, kad pakeista jau pati 2017 m. deklaravimo taisyklių struktūra: skyriai suskaidyti į skirsnius, kurie atitinka konkrečioms paramos schemoms ar specifiniams reikalavimams skirtas nuostatų grupes, pernumeruoti arba pakeisti kai kurie priedai. Dėl šių pokyčių deklaruojančiųjų patogumui taisyklės pateikiamos naujai suredaguotos.

ŽŪM primena, kad plotus bus privalu deklaruoti dar atsakingiau, t. y. deklaruoti tik aiškia žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) valdomus plotus. Taip pat, jeigu deklaruojamuose plotuose einamaisiais metais bus atliekami darbai, lemsiantys šių plotų atitiktį paramos reikalavimams, pavyzdžiui, vykdomos statybos, melioracijos sistemų įrengimo ar tvarkymo darbai ar kt., tokie plotai privalės iš anksto būti deklaruojami kaip einamaisiais metais neatitinkantys paramos skyrimo reikalavimų (kodas TPN) arba netinkami paramai (kodas NEP).

Aiškiai apibrėžta ir pareiškėjų vertinimo dėl galimai neteisėtai sukuriamų sąlygų paramai gauti procedūra. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai vadovausis Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodika, patvirtinta žemės ūki ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560.

Atsižvelgiant į ES teisės aktų pasikeitimus, bus taikoma nauja pažeidimų įvertinimo sistema. Kai plotuose nustatomi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (pievų šienavimo, pūdymo išlaikymo ir kiti reikalavimai) neatitikimai, netinkama paramai gauti yra laikoma tik ta ploto dalis, kuri neatitinka reikalavimų, o ne visas lauko plotas, kaip buvo anksčiau. Tokiu būdu suvienodinama ES plotų kontrolės sistema, kuri atitinka „geltonosios kortelės“ (pastaba: ES reglamente numatyta atnaujinta paramos kontrolės sistema) pritaikymą reikalavimams įgyvendinti.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Pasikeitimų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų įgyvendinime, įskaitant pievų priežiūros tvarką, nėra numatyta. Tačiau atsižvelgus į atnaujinamas ES reglamentų nuostatas, pūdymo plotams nustatomas privalomas išlaikymo laikotarpis (nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.) – šiuo laikotarpiu tokiuose plotuose negalės būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Esminių pokyčių reikalavimuose nėra, tik papildomai numatyta, kad tais atvejais, kai kelių juridinių asmenų, siekiančių pasinaudoti šia parama, valdyme dalyvauja tas pats fizinis asmuo, visos paraiškos, susijusios su tokiu fiziniu asmeniu, įvertinamos vadovaujantis pirmiau minėta galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodika.

Žalinimo išmokos reikalavimai

Ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimo įgyvendinimo tvarkoje yra pasikeitimų: įsėliui gali būti naudojamos visos tiek baltyminės, tiek nebaltyminės žolės; posėlį, susidedantį iš ne mažiau kaip dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų, reikės pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio mėnesio vidurio, kad laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. būtų matomi jau sudygę pasėliai; kai yra deklaruojami azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje, po derliaus nuėmimo šiuos plotus galima bus ne tik apsėti iki lapkričio 1 d., bet ir palikti juos nesuartus ne trumpiau kaip iki gruodžio 15 d., o paliktoje ražienoje bus leidžiama atlikti lengvą paviršiaus kultivavimą; jeigu azotą kaupiančių augalų mišinių sudėtyje vyraus (sudarys ne mažiau kaip 50 proc.) baltyminiai augalai, visi tokie mišiniai bus laikomi tinkamais.

Atsižvelgiant į ES teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų teikimą pasikeitimus, kinta ir EASV reikalavimo užskaitai naudojamų kraštovaizdžio elementų (miškelių, tvenkinių ir kūdrų, palaukių, griovių) deklaravimo tvarka. Bus galima deklaruoti ir didesnius elementus nei iki šiol (detalios dimensijos numatytos deklaravimo taisyklių nuostatose). Sudaryta galimybė deklaruoti ir du greta esančius skirtingus kraštovaizdžio elementus. Dabar bus galima deklaruoti ne tik įsiterpusius (visiškai apsuptus) pareiškėjo deklaruotoje ariamoje žemėje kraštovaizdžio elementus, bet ir tuos,  kurie be privalomo ribojimosi tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme, taip pat ribojasi su paramai netinkamais plotais (išskyrus plotus, deklaruotus kodu NEP – „Netinkami paramai plotai“) arba to paties pareiškėjo valdomais deklaruotais daugiamečių pievų ir arba daugiamečių sodinių plotais. Pareiškėjų naudai patikslinta ir kita su šių elementų deklaravimu susijusi tvarka.

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Pertvarkyta ir susietosios paramos už plotą schema. Atsižvelgus į diskusijas su socialiniais partneriais, pasirinkta įgyvendinti tris naujas susietosios paramos schemas. Tai – parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės; parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija dar gali teikti pastabas dėl šių naujų schemų suderinamumo su ES reglamento nuostatomis, t. y. ar nauji remtini sektoriai tikrai patiria ekonominius sunkumus, tačiau visi reikalavimai, būtini šioms schemoms įgyvendinti, jau dabar yra numatyti deklaravimo taisyklių nuostatose.

Nedideli pakeitimai numatyti ir nuostatose, įgyvendinančiose paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte. Visas kontrolės funkcijas, įskaitant gamybinės veiklos pradžią žyminčių sėjos ar daigų sodinimo aktų surašymą, nuo šiol vykdys Nacionalinės mokėjimo agentūra. Pareiškėjai, siekiantys pasinaudoti šia parama, taip pat bus tikrinami dėl galimų įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patikslinta pareiškėjų atsiskaitymo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dokumentų pateikimo tvarka.

Paraiškos teikimo ir administravimo tvarka

Nauja tai, kad keičiama paraiškų registravimo tvarka. Siekiant sumažinti administravimo naštą tiek pareiškėjams, tiek seniūnijų bei konsultavimo biurų darbuotojams, atsisakoma popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo ir teikimo tvarkos, pakeičiant ją bendru paraiškų teikimo registru, t. y. atitinkamu žurnalu (deklaravimo taisyklių 7 priedas). Tokia pati nauja tvarka bus taikoma ir keičiant paraiškos duomenis. Pareiškėjams, kurie paraiškas teiks savarankiškai, paramos paraiškų informacinėje sistemoje (PPIS) patvirtinus paraiškos duomenis ji bus laikoma pateikta ir jokių registravimo dokumentų papildomai Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti nereikės.

Pareiškėjams numatyta galimybė dar paraiškos teikimo metu PPIS sistemoje išankstinių kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribų aprašymų modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti išankstinius KŽS ribų pakeitimus arba PPIS kraštovaizdžių elementų žymėjimo modulyje elektroniniu būdu nurodyti ir aprašyti potencialius kraštovaizdžio elementus.

Numatyta, kad esant mažesniam kaip 0,3 ha persidengiančiam plotui, parama už tokį plotą nėra mokama nė vienam pareiškėjui, t. y. tokių plotų persidengimai turėtų būti sprendžiami tarpusavyje pačių pareiškėjų. Taip užtikrinamas efektyvesnis ir taupesnis paramos administravimo procesas.

Kaip jau minėta, pareiškėjams bus keliamas bendrasis reikalavimas – plotus deklaruoti dar atsakingiau. Todėl visos ginčytinos situacijos, kai bus būtina įsitikinti dėl pareiškėjo valdymo teisių į deklaruojamus plotus bei juose vykdomos žemės ūkio veiklos, bus sprendžiamos teigiamai tik įsitikinus, kad pareiškėjas turi valdymo teisės patvirtinimo dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos, bet ne kitais pagrindais), o deklaruojamų plotų dirbimą gali įrodyti žemės ūkio produkcijos realizavimo ar kitais dokumentais (išskyrus seniūnijos išduodamas pažymas).

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Pareiškėjams ir toliau bus prieinamas jau praėjusių metų deklaravimo metu įdiegtas dar vienas žemėlapio „sluoksnis“ – potencialių daugiamečių pievų. Jame vaizduojamos pievos, jau keturis paskutiniuosius metus iš eilės deklaruotos kaip pievos. Tikimasi, kad tai padės pareiškėjams geriau įvertinti ir kontroliuoti pievų (iki 5 metų) virtimo daugiametėmis pievomis procesą.

Daugiau esminių pasikeitimų šioje tvarkoje nenumatyta, tačiau visa aprašomoji nuostatų dalis atskirta nuo pagrindinių deklaravimo taisyklių nuostatų ir perkelta į 9 deklaravimo taisyklių priedą.

Paramos paraiška

Visiems pareiškėjams teikiant paraišką bus privalu pareikšti sutikimą, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama patikrinti dėl aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kriterijų įgyvendinimo pareiškėjų pateiktus duomenis, turėtų teisę gauti būtiną informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitų institucijų apie pareiškėjo ūkinę veiklą.

Siekiant gauti susietąją paramą pagal dvi iš trijų naujųjų schemų (parama už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus; parama už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai), bus privalu užpildyti atitinkamas duomenų lenteles, pateikiant šioms paramos schemoms keliamus tinkamumo paramai gauti reikalavimus atitinkančius duomenis. Šių lentelių pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklių 2 priede.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atsižvelgiant į 2016 metų deklaravimo patirtį, atnaujintas ir žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų klasifikatorius, t. y. pakeisti kai kurie žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais. Kad būtų aiškiau suprantama, kaip tarpusavyje suderinamos skirtingos paramos schemos ar šių schemų atskiri elementai, atnaujinta Paramos suderinamumo matrica.

Kiti deklaravimo taisyklių priedai

Atnaujinus „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo“ formą, siekiama suteikti pareiškėjams galimybę pildyti vieną pievų priežiūros darbams registruoti skirtą žurnalą. Anksčiau atskirus žurnalus reikėjo pildyti pareiškėjams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Nuo 2017 metų visų su pievų priežiūra susijusių įsipareigojimų įgyvendinimas pagal jau minėtas paramos priemones bus žymimas viename žurnale.

Į naująsias taisykles įtraukti ir du nauji priedai (7 ir 8), kurie yra būtini atnaujintai paraiškų registravimo tvarkai užtikrinti, atsisakant popierinių paraiškų registravimo lapų pildymo ir teikimo tvarkos.

2016-12-05

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo pareiškėjų, norinčių atgauti dėl moduliacijos sumažintas nacionalines išmokas (papildomas nacionalines tiesiogines išmokas ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas (toliau – PNTI/PLNP lėšas), iki š. m. gruodžio 16 d. būtinai patikslinti 2012 m. ir 2013 m. paraiškose nurodytas banko sąskaitas, jei jos pasikeitė.

Pareiškėjui, kuriam buvo pritaikyta moduliacija, mirus, jo paveldėtojai turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA)  prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą.

Lietuvos žemdirbiams dar šiemet bus išmokėti 18,4 mln. eurų, kurie bus skirti kaip kompensacija už sumažintas dėl pritaikytos moduliacijos PNTI/PLNP lėšas. NMA šiems mokėjimams jau yra pasirengusi.

Primename, kad Europos Komisija 2013 m. nutarė taikyti vadinamąją moduliaciją – ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, kurių bendra ES ir nacionalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas ir kitos paramos suma viršijo 5 000 eurų, šią ribą viršijanti paramos suma sumažinta 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką. Ūkininkams, kuriems išmokos buvo didesnės kaip 300 000 eurų, finansavimas sumažintas dar 4 proc.

Lietuvai (135 šalies ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms bei Žemės ūkio ministerijai) dėl moduliacijos pateikus ieškinį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, jog Europos Komisijos nurodymas pritaikyti moduliaciją buvo neteisėtas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sumažintos PNTI/PLNP bus kompensuotos visiems pareiškėjams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi dėl to į teismą. Žemės ūkio ministerija ragina visus 13 tūkst. paramos gavėjų NMA interneto svetainėje www.nma.lt („NMA informacinis portalas“ nuorodoje „Pareiškėjams ir paramos gavėjams“) būtinai pasitikrinti ir, esant poreikiui, atnaujinti savo nurodytą banko sąskaitos  numerį. Jokių kitų papildomų veiksmų ūkininkams atlikti nereikia.

2016-11-30

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui 18,4 mln. eurų grąžinti Lietuvos ūkininkams, kurie dėl 2012–2013 m. pritaikytos moduliacijos gavo sumažintas išmokas. Sumažintos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) bus kompensuotos visiems pareiškėjams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi dėl to į teismą.

„Kompensacijas už sumažintas išmokas ūkininkai tikrai gaus šiemet, iki naujųjų metų, o gal net ir iki šv. Kalėdų“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Ministerija dar spalio mėnesį kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama rasti  papildomai apie 18 mln. eurų, kurie būtų skirti kaip kompensacija Lietuvos žemdirbiams už 2012–2013 m. sumažintas PNTI  sumas. Finansų ministerija patvirtino, kad yra reali galimybė žemės ūkio veiklos subjektams kompensuoti 18,43 mln. eurų dėl moduliacijos sumažintas nacionalinės paramos sumas.

„Žemės ūkio rūmai pastaruoju metu itin aktyviai ragino ūkininkus kreiptis į teismus, sudarinėti sutartis su advokatais ir bylinėtis su valstybe dėl sumažintų lėšų prisiteisimo. Man net atrodo, kad taip buvo siekiama pasipinigauti ūkininkų sąskaita. Kam mokėti advokatams, jei tos sumažintos lėšos šiaip ar taip vis vien bus grąžintos. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra pasirengusi išmokėti tokias kompensacijas ūkininkams“, – sako V. Baltraitienė.

Primename, kad dėl pritaikytos PNTI moduliacijos, 2012–2013 m. Lietuvos ūkininkams buvo paskirstyta tiek pinigų, kiek buvo numatyta biudžete. PNTI dydžiai už remtinus objektus buvo apskaičiuoti remiantis teorine didesne išmokėtina suma, kai, pritaikius moduliaciją, vis tiek išmokama tiek, kiek skirta iš valstybės biudžeto, t. y. 2012 m. – 109 mln. Lt, 2013 m. – 117 mln. Lt.

Pritaikius moduliaciją iš esmės buvo perskirstytos lėšos tarp smulkesniųjų ir didesniųjų  ūkininkų. Smulkesnieji, kuriems priskaičiuota išmokų suma neviršijo 5000 eurų, gavo didesnes išmokų sumas, negu būtų gavę, jei moduliacija nebūtų taikoma. Didesniesiems išmokų sumos buvo sumažintos. Taigi  ūkininkams buvo išmokėtos visos Lietuvos biudžete PNTI numatytos lėšos.

Sumažintas išmokas ūkininkams perves Nacionalinė mokėjimo agentūra. Jokių papildomų veiksmų ūkininkams atlikti nereikia.

2016-11-16

Šiandien vis pasigirsta įvairiausių kalbų ir klaidingų komentarų apie 2012–2013 m. taikytą nacionalinių išmokų (PNTI) moduliaciją. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad dėl pritaikytos PNTI moduliacijos Lietuvos ūkininkams buvo paskirstyta tiek pinigų, kiek ir buvo numatyta biudžete. PNTI dydžiai už remtinus objektus buvo apskaičiuoti remiantis teorine didesne išmokėtina suma, kai, pritaikius moduliaciją, vis tiek išmokama tiek, kiek skirta ir valstybės biudžete, t. y. 2012 m. – 109 mln. Lt, 2013 m. – 117 mln. Lt.

Pritaikytos moduliacijos pasekmė – lėšų perskirstymas tarp smulkesniųjų ir didesniųjų  ūkininkų. Smulkesnieji, kuriems priskaičiuota išmokų suma neviršijo 5000 eurų, gavo didesnes išmokų sumas, negu būtų gavę, jei moduliacijos nebūtų taikomos, tuo tarpu didesniesiems išmokų sumos buvo sumažintos. Taigi  ūkininkams buvo išmokėtos visos Lietuvos biudžete PNTI numatytos lėšos.

Svarbu pabrėžti, kad ES Teisingumo Teismas pripažino negaliojančiais Europos Komisijos sprendimus, kuriais remiantis Lietuvai buvo leista  mokėti PNTI, tačiau neįpareigojo kompensuoti ūkininkams numoduliuotų sumų.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV) yra priėmusi sprendimą sudaryti taikos sutartis ir išmokėti jų pagrindu numoduliuotas PNTI sumas tiems pareiškėjams, kurie kreipėsi į teismą, o sprendimą  dėl kitų – priimti  ateinančiais metais. Atsižvelgdama į sunkią pastarųjų metų padėtį žemės ūkyje, ministerija laikosi aiškios pozicijos – numoduliuotos PNTI turi būti kompensuotos visiems pareiškėjams, o ne tik tiems, kurie kreipėsi dėl to į teismą. Ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama rasti  papildomai apie 18 mln. eurų, kurie būtų skirti kompensuoti  Lietuvos žemdirbiams numoduliuotas  2012–2013 m. PNTI  sumas. Šios lėšos  atsižvelgiant į realias Lietuvos biudžeto finansines galimybes galėtų būti išmokamos žemdirbiams per 5 metus, pradedant 2018 m., pirmiausia mokant tiems, kurie 2017 metais laikys melžiamas karves.

Šiuo metu ministerija vis dar laukia Finansų ministerijos atsakymo į pakartotinį kreipimąsi, pateiktą dar spalio mėn., dėl lėšų, reikalingų kompensuoti numoduliuotas lėšas visiems pareiškėjams. Gauti atsakymą tikimasi artimiausiu metu. Tikimės, kad naujai suformuota LRV palaikys anksčiau ministerijos teiktą siūlymą ir numatys biudžeto lėšas kompensacijoms. 

2016-11-02

Per dvi savaites išmokėti 262 mln. Eur tiesioginių išmokų avansų, kurios gavo daugiau kaip 130 tūkst. asmenų, 2016 m. deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Iš viso deklaravusiųjų 2016 m. – daugiau kaip 134 tūkst., tad avansai jau išmokėti beveik visiems pareiškėjams. Mokėjimai pradėti spalio 17 d. Šiandien prasideda antrasis avansų mokėjimo etapas – jie bus mokami tiems asmenims, kurių paraiškose buvo nustatyta neatitikimų ir kurie laiku pateikė reikiamus dokumentus.

Pagrindinė išmokos dalis bus pradėta mokėti gruodžio 1 d.

Primename, kad pareiškėjai gali stebėti savo pateiktos paraiškos administravimo būseną NMA informaciniame portale portal.nma.lt, informacija taip pat teikiama bendruoju informacijos teikimo telefonu 8 5 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“).

2016-10-24

Jau dvejus metus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse privalu laikytis žalinimo reikalavimų – vykdyti aplinkos atžvilgiu palankesnę žemės ūkio veiklą. Kruopščiai išanalizavus pirmuosius rezultatus, tiek Europos Komisija (EK), tiek Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi darbo siekdamos pašalinti visus iškilusius probleminius klausimus, optimizuoti visą žalinimo schemą bei palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą pareiškėjams.

Dar liepos mėnesį EK pristatė supaprastintą žalinimo  pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama ne tik palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą, sumažinti su reikalavimų kontrole susijusią administracinę naštą, bet ir padidinti aplinkosauginę žalinimo reikšmę. Visą šį laiką vyko intensyvios diskusijos, po kurių EK nusprendė pakoreguoti savo pirminį siūlymų variantą. Šį penktadienį, spalio 21 d., Briuselyje vykusiame posėdyje EK pateikė atnaujintą supaprastintą žalinimo siūlymų rinkinį, kuriame buvo atsižvelgta tiek į Lietuvos, tiek kitų valstybių narių išsakytą kritiką dėl pirminio reglamento keitimo projekto.

Dabartiniame reglamento keitimo projekte, kuris yra paskutinėje derinimo stadijoje (numatyta įsigaliojimo data – 2017 m. kovo mėn.) numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:

  • kraštovaizdžio elementų deklaravimo lankstumas – nebelieka maksimalių galimų dimensijų reikalavimo, elementai galės ribotis vienas su kitu, taip pat užteks, kad elementas tik ribotųsi su pareiškėjo ariamąja žeme tam, kad jis būtų tinkamas ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) užskaitai;
  • pirminiame siūlymo rinkinyje buvo numatyta, kad pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio veikla bent 9 mėnesius per kalendorinius metus, tačiau EK, sulaukusi nemažai prieštaravimų, sušvelnino reikalavimą iki 6 mėnesių laikotarpio (preliminarus laikotarpis – nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki birželio 30 d.);
  • norint atitikti EASV reikalavimus, kitąmet bus galima deklaruoti augalus iš ilgesnio mišinių sąrašo, t. y. bus užskaitomi visi mišiniai su sąlyga, kad baltyminiai augalai juose bus dominuojantys – jų negalės būti mažiau kaip 51 proc;
  • praplėstas žolinio įsėlio augalų sąrašas. Nuo šiol jį galės sudaryti tiek Naudmenų klasifikatorius III grupės baltyminiai žoliniai augalai, pvz. gryni dobilai, tiek ir visos kitos žolės, deklaruotinos kodu GPŽ. (2016 m. įsėlio negalėjo sudaryti grynos baltyminės žolės);
  • pareiškėjui suteikiama daugiau laisvės prižiūrint palaukes, kurios skirtos EASV. Palaukės turės būti sutvarkytos tokiu būdu, koks yra priimtiniausias ūkininkui, nebelieka 2016 m. galiojusios nuostatos, kad palaukėse galimas tik mulčiavimas;
  • taip pat pirminiame siūlymo rinkinyje buvo numatyta, kad posėlis turėtų būti išlaikomas ne trumpiau nei 10 savaičių, tačiau EK ir šiuo klausimu nusileido bei sutrumpino laikotarpį iki 8 savaičių;
  • daugiausia nepasitenkinimo ir priešpriešos sulaukė EK siūlymas aplinkosauginiais tikslais uždrausti augalų apsaugos produktų naudojimą EASV plotuose (azotą kaupiančių augalų, pūdymo ir įsėlio bei posėlio plotuose). Nutarta, kad šio reikalavimo įgyvendinimas nukeliamas iki 2018 m., o tai suteikia daugiau laiko deryboms pasiekti mūsų ūkininkams naudingesnį sprendimą.

Apžvelgus visą supaprastinto žalinimo rinkinio turinį matome, kad po derybų su EK pavyko pasiekti tikrai neblogų rezultatų ir tikimąsi, kad žalinimo reikalavimai 2017 m. taps dar lengviau įgyvendinami Lietuvos pareiškėjams. Šiuo metu vyksta nacionalinių teisės aktų derinimas, atsižvelgiant į EK atnaujintus reglamentų projektus. Tikimąsi, kad galutinis Naudmenų deklaravimo taisyklių rinkinys 2017 metams bus patvirtintas iki š. m. gruodžio 1 d.

 

2016-10-21

Spalio 21 d. Briuselyje įvyko tiesioginių išmokų ekspertų grupės posėdis, kurio metu valstybės-narės pristatė informaciją apie Tiesioginių išmokų (TI)  avansų mokėjimą savo šalyse. Lietuva sėkmingai pasinaudojo galimybe pradėti mokėti TI avansus net nebaigusi patikrų vietoje ir šiuo aspektu sublizgėjo tarp kitų valstybių. Mokamų avansų dalis siekia iki 70 proc. galutinių išmokų dydžio.

Tačiau ne visos valstybės pasirinko šį kelią. Danija, Vokietija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Didžioji Britanija, Austrija, Olandija ir Malta nusprendė tiesioginių išmokų avansų nemokėti.

Kai kurios šalys vis dar nėra nusprendusios, ar mokėti avansus. Kitos planuoja mokėti tik pagal vieną iš paramos schemų. Čekija ir Latvija ketina mokėti tik pagrindinę išmokos dalį, o Bulgarija – tik susietąją paramą.

Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Vengrija jau įpusėjo avansų mokėjimą, tuo išsiskirdamos iš kitų šalių. Avansai šiose valstybėse mokami pagal visas įmanomas tiesioginių išmokų paramos schemas, kuriose administracinės patikros baigtos: pagrindinę išmokos dalį, žalinimą, pirmuosius hektarus ir susietąsias išmokas už melžiamas karves bei baltyminius augalus.

2016-10-24

Per pirmąsias šešias tiesioginių išmokų avansų mokėjimo dienas daugiau kaip 103 tūkst. paramos gavėjų jau išmokėta 185 mln. eurų.

Mokėjimai pradėti spalio 17 d. Avansinė išmokų dalis siekia iki 70 proc. išmokų pagal skirtingas paramos schemas. Iš viso avansai turėtų pasiekti beveik visus – 99 proc. – pareiškėjų.

Lietuva priskiriama prie sėkmingiausiai mokančių avansus šalių Europos Sąjungoje. Iš viso 2016 m. žemės ūkio naudmenas ir pasėlius Lietuvoje deklaravo daugiau kaip 134 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Primename, kad savo pateiktos paraiškos administravimo būseną pareiškėjai gali stebėti informaciniame portale portal.nma.lt. Šią informaciją taip pat galima sužinoti paskambinus bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841.

Rugsėjo pabaigoje žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta metodika, padėsianti nustatyti galimai neteisėtai sukurtas sąlygas gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Metodika bus vadovaujamasi administruojant Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas. Pareiškėjams, sukūrusiems galimai neteisėtas sąlygas, parama nebus teikiama, o jau išmokėta parama susigrąžinama, kaip numatyta atitinkamos paramos teikimo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
 
Atrankos rizikos kriterijai
 

Rugsėjį patvirtintoje metodikoje nustatyti rizikos kriterijai, pagal kuriuos paraiškos atrenkamos ir analizuojamos. Remiantis rizikos kriterijais, išnagrinėjami paraiškos ir pareiškėjo (jo įgalioto asmens) ryšiai su kitomis paraiškomis ir pareiškėjo (jo įgalioto asmens) ryšiai su kitomis paraiškomis ir pareiškėjais (įgaliotais asmenimis), kurie tarpusavyje susiję geografiniais, ekonominiais, funkciniais ir kitais ryšiais.
 
Supažindiname su atrankos rizikos kriterijais:

  • Geografiniai ryšiai, kai sutampa pareiškėjų kontaktiniai duomenys.
  • Ekonominiai ryšiai, kai sutampa paraiškose nurodytas banko sąskaitos numeris ar nustatomas galimas valdos dalijimas, siekiant gauti didesnę paramos sumą.
  • Funkciniai ryšiai, kai sutampa deklaruotų pasėlių kultūros ir vykdomos žemės ūkio veiklos pobūdis.
  • Kiti ryšiai, kai pareiškėjų ūkininkų ūkiai įregistruoti tuo pačiu metu ar pareiškėjų valdos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotos tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Taip pat, jei pareiškėjų (fizinių asmenų) pavardės turi tą pačią šaknį ar juridinių asmenų pavadinime yra tas pats duomuo, jei sutampa įgaliojimo numeris.

Rizikos kriterijai taikomi atsižvelgiant į pareiškėjo statusą. Jei paraišką pateikęs juridinis asmuo atitinka bet kurį vieną atrankos kriterijų, toliau atliekama detali paraiškos analizė. Tuo tarpu paraiškas pateikusių fizinių asmenų atveju atrankos rizikos kriterijai tikrinami pagal priemones ir (arba veiklas), ir (arba) schemas individualiai (fizinių ir juridinių asmenų grupėje).

Su metodika galite susipažinti čia.

2016-10-17

Nuo spalio 17 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų už 2016 m. deklaruotus plotus avansai. Jau šiandien, pirmąją avansų mokėjimo dieną, 38 mln. Eur paramos lėšų pasieks daugiau kaip 27 tūkst. pareiškėjų. Iki savaitės pabaigos planuojama išmokėti dar 112 mln. Eur.

„Šiais metais avansus gaus daugiau ūkininkų, negu anksčiau. Svarbu ir tai, kad jų neteks ilgai laukti – didžioji dalis avansų bus išmokėti iki spalio 31 d.“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Avansinė išmokų dalis sieks iki 70 proc. išmokų pagal skirtingas paramos schemas. Iš viso avansai turėtų pasiekti rekordinį skaičių pareiškėjų – 99 proc.

Primename 2016 m. avansinės išmokos dydžius:

  • vienkartinės išmokos už plotus avansinė dalis – 40 Eur už ha;
  • žalinimo išmokos avansinė dalis – 31 Eur už ha;
  • išmokos už pirmuosius hektarus avansinė dalis – 34 Eur už ha;
  • susietosios išmokos už baltyminius augalus avansinė dalis – 40 Eur už ha;
  • išmokos jauniesiems ūkininkams avansinė dalis – 30 Eur už ha.
  • susietosios paramos už pienines karves avansinė dalis – 63 Eur už pieninę karvę.

Apie avanso apskaičiavimą pareiškėjai informuojami trumposiomis žinutėmis.

Primename, kad pareiškėjai gali stebėti savo pateiktos paraiškos administravimo būseną informaciniame portale portal.nma.lt. Informaciją apie planuojamus mokėjimų terminus pareiškėjai gali rasti paspaudę 2016 m. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos nuorodą. Šią informaciją taip pat galima bus sužinoti paskambinus bendruoju informacijos teikimo telefonu 8 5 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“).

Išsamią informaciją apie avansinių ir kitų išmokų mokėjimo tvarką galima rasti čia.

Sumažintas neatitikimų paraiškose skaičius, operatyviai atliktos patikros vietoje, anksčiau pradėtas paraiškų administravimas šiemet leis didžiąją dalį tiesioginių išmokų avansų išmokėti per pirmąsias dvi savaites (nuo spalio 17 d. iki spalio 31 d.).

Avansų sulauks rekordinis skaičius pareiškėjų

Iš viso avansai turėtų pasiekti rekordinį skaičių pareiškėjų – 99 proc. (praėjusiais metais jų sulaukė 94 proc. pareiškėjų, 2014 m. – 73 proc., 2013 m. – tik 56 proc.), išskyrus pareiškėjus, kurių paraiškose buvo nustatyta neatitikimų ir jie laiku nepateikė reikiamų dokumentų ar pan.  Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis avansų bus išmokėta iki spalio 31 d., siųsti prašymų dėl ankstesnio avansų mokėjimo nereikėtų.

O jau nuo gruodžio parama bus mokama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemones. Tai daryti leis ir paspartintas keitimasis duomenimis su kitomis institucijomis bei paankstintas deklaravimo pabaigos terminas. Iki metų pabaigos planuojama, kad pareiškėjus pasieks daugiau kaip 430 mln. Eur – apie 80 proc. tiesioginėms ir kitoms su plotu susijusioms išmokoms skirtos sumos.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjų patogumui įgyvendino dar vieną pakeitimą – visi tam tikrai dienai priklausantys mokėjimai bus atliekami vienu pavedimu.

Mokėjimai – nuo spalio vidurio

Avansai už 2016 m. deklaruotus plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus, bei pienines karves bus pradėti mokėti spalio 17 d. Avansinė išmokų dalis sieks iki 70 proc. išmokų pagal skirtingas paramos schemas. Apie planuojamo mokėti avanso dydį pareiškėjai bus informuoti trumposiomis žinutėmis.

Informaciją apie 2016 m. avansinės išmokos dydžius galite rasti čia

Nuo lapkričio 2 d. parama bus pradėta mokėti ir tiems pareiškėjams, kurių paraiškose buvo nustatyta neatitikimų ir kurie laiku pateikė reikiamus dokumentus, todėl pareiškėjai kviečiami suskubti pateikti reikalingą informaciją arba pašalinti nustatytus trūkumus – tai padarę, jie gali tikėtis greičiau gauti išmokas. Primename, jog apie nustatytus neatitikimus pareiškėjai buvo informuoti pasirinktu būdu, duomenis taip pat bet kada galima pasitikrinti informaciniame portale. Administruojant paraiškas, bus atsižvelgiama, ar ūkininkai yra aktyvūs, ar jie pasirinko el. komunikavimo (gauti informaciją portale, trumpąja žinute, elektroniniu paštu) būdą.

Atkreipiame dėmesį, kad kanapių augintojai už deklaruotus kanapių plotus avansinės išmokos negaus, kadangi NMA turi sulaukti duomenų iš Valstybinės augalininkystės tarnybos, todėl gruodžio mėnesį jiems bus išmokėta visa išmoka, tačiau už kitus deklaruotus naudmenų plotus jiems bus mokamas avansas bendrąja tvarka.

Taip pat nebus mokami avansai už daržovių auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte – už šiuos plotus gruodžio mėnesį bus iš karto išmokama visa išmoka.

Gruodį – ir KPP mokėjimai

Nuo gruodžio 1 d. pradėjus likusios tiesioginės išmokos dalies mokėjimą, jos pirmieji gali tikėtis sulaukti tie, kurių paraiškose ir deklaruotuose laukuose patikrų vietoje metu nenustatyta neatitikimų.

Svarbu tai, kad gruodį, NMA specialistams iš anksto atlikus parengiamuosius darbus, bus pradėta mokėti ne tik likusi tiesioginės išmokos dalis, bet ir parama pagal KPP priemones. Jei praėjusiais metais tokia parama buvo mokama tik už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse, šiemet jos sulauks ir kitų priemonių dalyviai. KPP išmokų gali tikėtis ir ekologai, jei jie tuo metu jau bus pateikę reikalingus dokumentus VšĮ „Ekoagros“.

Portale – visa informacija

Primename, kad pareiškėjai gali stebėti savo pateiktos paraiškos administravimo būseną NMA sukurtame informaciniame portale portal.nma.lt. Netrukus jame bus pateikta informacija apie planuojamos išmokėti avansinės išmokos laikotarpį bei sumą. Šią informaciją taip pat galima bus sužinoti paskambinus bendruoju informacijos teikimo telefonu 8 5 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841 (paskambinus spausti „1“).

Čia taip pat galima keisti kontaktinius duomenis bei sąskaitos banke numerį, iš karto sužinoti apie paraiškoje nustatytus neatitikimus, šiems neatitikimams ištaisyti reikalingus veiksmus (pvz., pateikti tam tikrus dokumentus) ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas atsiradimo portale dienos.

Tam, kad išmoka laiku pasiektų jos gavėją, pareiškėjai kviečiami portale pasitikrinti ir, jei reikia, pasikeisti sąskaitos numerį.

2016-09-29

Rugsėjo 29 ir 30 dienomis daugiau kaip 26 tūkst. pieno gamintojų pasieks išskirtinio dydžio – beveik 25 mln. eurų – tikslinė parama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto.

Lietuva pagaliau sulaukė to, ko taip ilgai ir atkakliai siekė. Įvertinusi kritinę situaciją mūsų šalies pieno sektoriuje, smulkių ūkių padėtį ir dėl Rusijos embargo patirtus didžiulius nuostolius, Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams palaikyti šiemet skyrė didžiausią galimą sumą – 12,5 mln. eurų. Iš viso ES šalių narių pieno gamintojams skirtas 350 mln. eurų finansinis vokas.

 „Džiaugiuosi, kad iš Europos Komisijos sulaukėme tokio didelio ir svarbaus Lietuvos palaikymo. Siekdami padidinti Lietuvos svorį naujajame finansiniame pakete, susitikimuose su EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu nuolat akcentavome Lietuvos išskirtinumą dėl žemiausios žaliavinio pieno kainos, sektoriaus jautrumo dėl Rusijos rinkos netekimo bei priklausomybės nuo eksporto, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Bendromis jėgomis padarėme viską, kad mūsų šalis viena pirmųjų pasinaudotų šia labai svarbia pieno sektoriui tiksline parama iš ES biudžeto. Ypač svarbu ir tai, kad mūsų valstybė, suprasdama ypatingą situaciją pieno sektoriuje, rado galimybę paremti savo pieno gamintojus tokia pačia suma – 12,5 mln. eurų –ir iš nacionalinio biudžeto“.

Visi pieno gamintojai gaus vienodą išmoką už kilogramą pieno, tik kooperuotiems gamintojams ši išmoka 10 proc. didesnė. Paramos dydis už toną parduoto natūralaus riebumo pieno siekia 30 eurų (15 eurų ES lėšų ir 15 eurų nacionalinių lėšų). Kooperatyvų, kurie supirko iš savo narių daugiau kaip 50 proc. pieno, nariams išmokos dydis – 33 eurai už toną.

Šiemet gegužę Lietuvos pieno gamintojams taip pat jau išmokėta 18 mln. eurų de–minimis paramos, kuri buvo mokama už laikomas pienines karves. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), superkančio iš savo narių daugiau kaip 50 proc. viso superkamo pieno, nariams pagalbos dydis buvo padidintas 10 proc.

Šių metų birželį nacionalinėms išmokoms už pieną už 2016 m. skirta didžiausia leistina suma – 17,2 mln. Eur. Ši parama, kaip ir 2015 m., išmokėta tik tiems ūkiams, kurie laiko pienines karves.

„Jau nuo spalio 17 d. bus pradėti mokėti ir tiesioginių išmokų už 2016 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus avansai. Iš viso žemdirbiams avansu planuojama išmokėti 250 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir susietosios paramos už pienines karves avansai“, – sako  žemės ūkio  ministrė V. Baltraitienė. Už pieninę karvę bus mokamas 91 (avansas – 63) euras. Iš viso 2016 m. ES susietajai paramai už pienines karves numatoma skirti 25,3 mln. eurų.

2016-09-21

Jau nuo spalio vidurio bus pradėti mokėti tiesioginių išmokų už 2016 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus avansai. Iš viso žemdirbiams avansu planuojama išmokėti 250 mln. eurų.

 Avansai bus mokami nuo spalio 17 d. iki lapkričio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjams juos mokės atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos nustatytus 2016 m. avansinės išmokos dydžius: 

  • vienkartinės išmokos už plotus avansinė dalis – 40 Eur už ha;
  • žalinimo išmokos avansinė dalis – 31 Eur už ha;
  • išmokos už pirmuosius hektarus avansinė dalis – 34 Eur už ha;
  • susietosios išmokos už baltyminius augalus avansinė dalis – 40 Eur už ha;
  • išmokos jauniesiems ūkininkams avansinė dalis – 30 Eur už ha.

Nuo spalio 17 d. bus mokamas ir susietosios paramos už pienines karves avansas – 63 Eur už pieninę karvę.

 „Avansinė išmokų dalis sieks iki 70 proc. išmokų pagal skirtingas paramos schemas. Pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą prioritetą, avansai pirmiausia pasieks aktyvia žemės ūkio veikla užsiimančius pareiškėjus, t. y. visus, išskyrus tuos, kurie deklaruoja tik pievas, neturėdami žolėdžių gyvūnų“,– sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Likusi tiesioginių išmokų dalis bus mokama kaip visada – nuo gruodžio 1 d.

Visas tiesioginių išmokų vokas, skirtas Lietuvai už 2016 m., sudaro apie 440 mln. eurų, avansais planuojama išmokėti suma šiais metais – apie 250 mln. eurų.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad avansai mokami tik už tas schemas, kuriuose remtini objektai jau yra aiškūs ir atitinkantys reikalavimus pagal administracinių patikrų rezultatus, tačiau kurie dar gali kisti atsižvelgiant į kol kas nesuvestus į sistemą patikrų vietoje rezultatus. Kaip žinia, šiais metais, kaip ir 2015 m., atsižvelgdama į sunkią padėtį žemės ūkio rinkose, Europos Komisija visoms ES valstybėms narėms tiesioginių išmokų avansus leido mokėti nebaigus patikrų vietoje – įprastai avansus galima pradėti mokėti tik pabaigus ir suvedus į sistemą visus patikrų rezultatus.

Kadangi patikros vietoje dar nėra baigtos, nėra žinomi ir galutiniai tinkami objektai, už kuriuos bus mokamos tiesioginės išmokos, tad avansu mokama suma yra tik apytikslė nuo pagrindinės išmokos dalies – kol kas negalima tiksliai apskaičiuoti, kokios gi bus galutinės išmokos. Galutiniai išmokų už plotus dydžiai paaiškės ir bus patvirtinti ministro įsakymu iki š. m. gruodžio 1 d.

2016 m. pateikta daugiau kaip 136 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti. 

2016-09-06

Nuo š. m. spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkininkams rengiasi mokėti avansinę dalį išmokos už 2016 m. deklaruotus plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus.

NMA tiesioginių išmokų avansą pareiškėjams mokės atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos nustatytus 2016 m. avansinės išmokos dydžius: 

  • vienkartinės išmokos už plotus avansinė dalis – 40 Eur už ha;
  • žalinimo išmokos avansinė dalis – 31 Eur už ha;
  • išmokos už pirmuosius hektarus avansinė dalis – 34 Eur už ha;
  • susietosios išmokos už baltyminius augalus avansinė dalis – 40 Eur už ha;
  • išmokos jauniesiems ūkininkams avansinė dalis – 30 Eur už ha.

Taip pat nuo spalio 16 d. bus mokamas susietosios paramos už pienines karves avansas – 63 Eur už pieninę karvę.

Avansinė išmokų dalis sieks iki 70 proc. išmokų pagal skirtingas paramos schemas. Prioriteto tvarka avansai bus mokami aktyvia žemės ūkio veikla užsiimantiems pareiškėjams, t. y. visiems, išskyrus tuos, kurie deklaruoja tik pievas, neturėdami žolėdžių gyvūnų.

2016-08-18

Nuo 2015 m. Lietuvos, kaip ir visų kitų ES valstybių narių, ūkininkai turėjo laikytis privalomų klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos, vadinamųjų žalinimo, reikalavimų. Žemės ūkio ministerija, apžvelgusi  šių reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje 2015–2016 m. situaciją, konstatuoja, kad šiemet du kartus sumažėjo ūkių, neatitinkančių minėtųjų reikalavimų. Mažindami pūdymo plotus, mūsų šalies žemdirbiai pradėjo aktyviau auginti azotą kaupiančius augalus, už kuriuos mokamos ir išmokos kaip už baltyminius augalus, o kraštovaizdžio elementams beveik neskyrė dėmesio.

Žalinimas yra nauja tiesioginių išmokų schema, pagal kurią privalu laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų: įvairinti pasėlius, išlaikyti aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, išlaikyti daugiamečių pievų plotą, išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves.

Įvairindamas pasėlius (PĮ), nuo 10 ha dydžio ūkis ariamojoje žemėje turi turėti bent 2 skirtingus, o nuo 30 ha dydžio – bent 3 skirtingus pasėlius. Daugiamečių pievų ir ganyklų plotas šalyje negali sumažėti mažiau kaip 5 proc. Lietuvoje šis reikalavimas kol kas neaktualus, nes šių pievų plotai tik didėja. Žemdirbiai taip pat privalo ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV) skirti bent 5 proc. dydžio savo ariamosios žemės plotą, kai pastarosios deklaruojama mažiau kaip 15 ha.

Dėl pirmųjų dviejų reikalavimų įgyvendinimo valstybė neturi pasirinkimo – reikalavimai vienodi visoms ES šalims. Tuo tarpu įgyvendinant trečiąjį reikalavimą dėl EASV,  jos jau gali pačios pasirinkti, kaip pasiekti minėtąją 5 proc. ariamosios žemės užskaitą.

Lietuva po aktyvių diskusijų su mokslininkais, žemdirbiams atstovaujančiomis organizacijomis ir ūkininkais 2015 metų pasėlių deklaravimui pasirinko saugų kelią – norintys atitikti EASV reikalavimus ūkininkai galėjo deklaruoti pūdymą ir (arba) azotą kaupiančius augalus. Dėka sklandaus paramą administruojančių institucijų darbo, pinigai daugelio pareiškėjų sąskaitas pasiekė netgi greičiau nei praėjusiais metais, o neatitinkančių žalinimo reikalavimų pareiškėjų buvo labai nedaug. Tuo, deja, negalėjo pasigirti kitos ES valstybės narės, nusprendusios iš karto pasirinkti daugiau įvairių žalinimo elementų.

Pasimokius iš kitų valstybių narių klaidų bei įgijus patirties su naujomis paramos schemomis, 2016 metų pasėlių deklaravimui buvo atsakingai pasiruošta – pareiškėjai EASV reikalavimų užskaitai jau galėjo deklaruoti ir kraštovaizdžio elementus (giraites, griovius, kūdras ir palaukes), trumpos rotacijos želdinius, posėlį ir įsėlį. Nors šiuo metu dar vyksta paraiškų administravimas ir plotų tinkamumo vertinimas, Žemės ūkio ministerija jau gali preliminariai palyginti žalinimo reikalavimų įgyvendinimo rezultatus 2015 ir 2016 m.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  2016 m. daugiau kaip 2 kartus sumažėjo ūkių, turinčių ir EASV, ir PĮ neatitikimų (287 ūkiai – 2015 m.  ir 138 – 2016 m.). Įgyvendinant PĮ reikalavimus, labiausiai pagerėjo rezultatas 30–50 ha ir 200–500 ha dydžio ūkių grupėse – jose neatitikimų sumažėjo beveik 3 kartus. Pareiškėjų, kurių ūkiuose nustatyta EASV pažeidimų, sumažėjo apie 30 proc. Neatitikimų mažėjimas pastebimas visose ūkių grupėse, išskyrus 500–1000 ha dydžio ūkius. Beje, didžiausios gerėjimo tendencijos yra 100–200 ha dydžio ūkių grupėje – čia pažeidimų sumažėjo daugiau kaip 3 kartus.

Analizuojant, kokius elementus ūkiai pasirinko deklaruoti tam, kad atitiktų EASV reikalavimus, pirmiausia pastebima ryški azotą kaupiančiais augalais apsėtų plotų didėjimo tendencija visose ūkių grupėse. Jeigu 2015 m. ūkių, didesnių nei 15 ha, deklaruoti azotą kaupiančių augalų plotai sudarė apie 132 tūkst. ha, tai 2016 m. šis plotas išaugo iki beveik 200 tūkst. ha. Darytina prielaida, kad to priežastis yra  papildoma paskata – pareiškėjai už azotą kaupiančius augalus ne tik gauna išmokas kaip už baltyminius augalus, bet pernai gerai sekėsi ir juos realizuoti. Tuo tarpu su pūdymu stebima atvirkštinė tendencija. Visose ūkių grupėse šie atidėtos nuo gamybos žemės plotai sumažėjo beveik dvigubai – nuo 72 tūkst. ha iki 38 tūkst. ha. Galima teigti, kad pūdymas buvo pakeistas į azotą kaupiančius augalus, nes taip ekonomiškai daug naudingiau.

Kaip naujus EASV elementus pareiškėjai gana dažnai rinkosi posėlį (po pagrindinės einamaisiais metais deklaruotos kultūros derliaus nuėmimo sėjamas bent 2 vasarinių augalų mišinys) ir įsėlį (pavasarį į pagrindinę einamaisiais metais deklaruojamą kultūrą įsėjama žolė). Bendras deklaruotas posėlio plotas yra apie 2 tūkst. ha, įsėlio – apie 8 tūkst. ha, trumpos rotacijos želdinių – apie 430 ha.

 Apmaudu, tačiau pareiškėjai beveik nesirinko deklaruoti kraštovaizdžio elementų. Daugiausia deklaruotų palaukių, labai nedaug – medžių grupių, kūdrų ir griovių. Iš esmės juos deklaravo tik didieji ūkiai: beveik 50 proc. visų kraštovaizdžio elementų deklaruota mažiausioje didžiausių ūkių (didesnių kaip 1000 ha) grupėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypač spartus azotą kaupiančių ir baltyminių augalų auginimas gali turėti ir neigiamų pasekmių ūkininkams – tiek dėl realizavimo (perteklinė produkcija rinkoje), tiek dėl  aplinkosaugos (įvairios augalų ligos ir pan.) aspektų. Žemės ūkio ministerija mano, kad ateityje šalies ūkiai turėtų peržiūrėti savo atitikties EASV reikalavimams pasirinkimą ir daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams, kurie turi itin didelę aplinkosauginę vertę. Tuo tarpu Europos Komisija turės pagalvoti, kaip suteikti ūkiams didesnę paskatą šiuos elementus deklaruoti ir išsaugoti.

2016-08-05

ES savanoriška susietoji parama Lietuvoje teikiama nuo 2015 metų, įsigaliojus naujoms teisės aktų, reglamentuojančių Bendrąją žemės ūkio politiką, nuostatoms. Ši parama 2015–2016 m. mokama už pareiškėjų laikomus gyvulius (pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas) ir deklaruotus baltyminių augalų, daržovių, vaisių ir uogų plotus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) priėmė sprendimą peržiūrėti susietosios paramos, skiriamos atskiriems žemės ūkio sektoriams remti, schemą nuo 2017 m., atsižvelgdama, kad tokia galimybė numatyta ES teisės aktuose. Lėšų paskirstymas buvo derinamas su ŽŪM socialiniais partneriais – visomis suinteresuotomis žemdirbių organizacijomis. ŽŪM parengė susietosios paramos taikymo nuo 2017 m. schemą (žr. lentelę), atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymus, taip pat įvertinusi šia parama remtinų sektorių konkurencingumą bendrojoje ES rinkoje,  kitų ES valstybių narių žemės ūkio sektorių rėmimo tendencijas.

ŽŪM numatė 2017–2020 m. laikotarpiu, kaip ir 2015–2016 m., susietajai paramai skirti didžiausią galimą metinę sumą, t. y. 15 proc. nuo visų ES tiesioginių išmokų. Susietoji parama ir toliau mokama už pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas, daržoves šildomuose šiltnamiuose, daržoves atvirajame grunte, baltyminius augalus, vaisius ir uogas, nuo 2017 m. papildomai įtraukiant į paramos schemą išmokas už cukrinius runkelius, sėklai auginamas bulves, taip pat javus, apsėtus sertifikuota sėkla.

Sprendimas papildomai įtraukti į susietosios paramos schemą paramą už cukrinius runkelius buvo priimtas atsižvelgiant į gana sudėtingas cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvas. Prognozuojama, jog nuo 2017 m., nelikus cukraus gamybos kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina. Be to, kaimyninės ES valstybės, taip pat kitos ES valstybės narės skiria susietąją paramą už cukrinių runkelių auginimą, tad norint sudaryti galimybę Lietuvos cukrinių runkelių augintojams konkuruoti su kitų ES valstybių augintojais šiam sektoriui reikalinga parama. Šalies cukrinių runkelių sektoriui nuo 2017 m. numatyta skirti susietoji parama yra mažesnė už kitose ES valstybėse narėse skiriamos paramos cukrinių runkelių augintojams vidurkį.

 Atsižvelgiant į paramos, kuri skatintų augintojus naudoti sertifikuotą sėklą, reikalingumą, į susietosios paramos schemą taip pat buvo papildomai įtraukta parama už bulvių, auginamų sėklai, plotus, ir parama už javų, apsėtų sertifikuota sėkla, plotus. Lietuvoje 2015 m. javais buvo apsėta 1 443 600 ha, bulvėmis – 15 100 ha. Sertifikuotomis sėklomis buvo apsėta 221 000 ha javų ir 690 ha bulvių plotų, kas sudaro atitinkamai 15,3 proc. ir 4,5 proc. visų šių plotų. ES šalių atlikti skaičiavimai rodo, kad sertifikuotų sėklų naudojimas augalų derlių padidina iki 20 proc. Sertifikuotos sėklos naudojimas turi dvejopą naudą – taip padidinamas augalų derlingumas ir sumažinamas augalų apsaugos priemonių naudojimas o aplinkosaugos požiūriu tai yra labai teigiamas veiksnys..

ES susietosios paramos 2017–2020 m. numatomi skaičiuotini rodikliai buvo patvirtinti žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3D-433. Parengtas susietosios paramos schemos taikymo Lietuvoje nuo 2017 m. ekonominis pagrindimas buvo pateiktas Europos Komisijai 2016 m. liepos 29 d.

ES savanoriškos susietosios paramos schema (SSPS) Lietuvoje nuo 2017 m.

 

2015 m. remtinų objektų skaičius (vnt. ar ha)

2016 m. planinis* dydis, EUR už vnt,

EUR iš ha

2017 m. planinis* dydis, EUR už vnt, EUR iš ha

2016 m. SSPS suma, EUR

2017 m. SSPS suma, EUR

Procentinė dalis nuo SSPS (be baltyminių) sumos pagal subsektorius nuo 2017 m.

Pieninių karvių

297 753

85

89

25 312 000

26 716 404

45,1

Mėsinių galvijų

119 855

115

122

13 806 000

14 572 584

24,6

Pieninių veislių bulių

56 595

81

86

4 602 000

4 857 528

8,2

Mėsinių avių

145 801

14

15

2 071 000

2 185 888

3,7

Pieninių ožkų

5 243

44

46

230 000

242 876

0,4

Lauko daržovių

3 351

343

362

1 151 000

1 214 382

2,1

Šildomų šiltnamių daržovių

25

55 240

46 486

1 381 000

1 150 077

2,0

Vaisių ir uogų

11 527

220

231

2 531 000

2 671 640

4,5

Javų (plotų, apsėtų sertifikuota sėkla)***

191 420

-

16

-

3 062 717

5,3

Cukrinių runkelių

12 367

-

120

-

1 484 105

2,5

Sėklininkystės (bulvių plotų sėklai)

296

-

202

-

59 860

0,1

Baltyminių augalų

173 030

88

68

15 293 000

11 842 439

2,5**

IŠ VISO

x

x

x

66 377 000

70 060500

x

* - pagal 2015 m. faktą (pagal 2015 m. remtinų objektų skaičių (vnt. arba ha));

** - proc. dalis nuo visos TI sumos;
*** - žieminiai (kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai); vasariniai (kviečiai, kvietrugiai, miežiai, avižos, grikiai)

2016 05 26

Artėjant pasėlių deklaravimo termino pabaigai, kuri šiemet numatyta birželio 6 d., sulaukiame vis daugiau klausimų, susijusių su daugiamečių ganyklų arba pievų (daugiametės pievos) bei pievų iki 5 m. deklaravimu. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų dar kartą  informuoti apie šiuo metu galiojančią tvarką, akcentuodama pačius aktualiausius Jums kylančius klausimus.

Pirmiausia atkreipiame dėmesį į tai, kad yra patvirtintas Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašas (aprašas), kurio tikslas – nustatyti reikalavimus dėl pakeistos paskirties daugiamečių pievų atkūrimo į pievas, taip pat paaiškinti šių reikalavimų administravimo ir kontrolės nuostatas.

Minėtajame apraše nurodyta, kad viršijus didžiausią Lietuvos mastu galimą daugiamečių pievų ploto sumažinimą, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki gruodžio 31 d. informuoja pareiškėjus, kurie, pagal dvejų ankstesnių metų paraiškų duomenis disponuoja žeme, kuri buvo pakeista iš daugiametės pievos į kitą paskirtį (pavyzdžiui, ariamąją žemę, sodus arba uogynus) dėl išartų plotų atkūrimo į pievas. Tuo atveju, jei daugiametė pieva buvo pakeista į kitą paskirtį, o vėliau žemė perduota kitam žemės valdytojui, naujasis žemės valdytojas perima visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus, jeigu pretenduoja gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus plotus.

Atsakydami į dažniausiai kylančius klausimus, pateikiame keletą svarbių pavyzdžių dėl daugiamečių pievų deklaravimo.

I pavyzdys. Pareiškėjas išaria ganyklą arba pievą prieš tai niekad nedeklaruotame plote ir šį plotą (pirmą kartą) deklaruoja kaip ariamąją žemę (pvz., javus).

Sprendimas. Plotas (jei nebus kitų neatitikimų bei deklaravimo sistemoje bus užfiksuotas kaip sutvarkytas paramai tinkamas plotas) bus tinkamas tiek žalinimo, tiek ir kitoms plotinėms ES paramos schemoms, pareiškėjui nebus taikoma prievolė atkurti išartą ganyklą arba pievą, kadangi plotas paprasčiausiai niekada nebuvo deklaruotas kaip pieva ir todėl pareiškėjui negali būti taikomi ploto atkūrimo į pievą reikalavimai.

II pavyzdys. Pareiškėjas sutvarkė pievos plotą, kuris anksčiau niekad nebuvo deklaruotas ir nori jį deklaruoti. Plotas priskirtas prie daugiamečių pievų. Pirmaisiais tokio ploto deklaravimo metais pareiškėjas jį deklaruoja kaip pievą – daugiametę pievą, nes kaip pievos iki 5 m. deklaruoti jis negali.

Sprendimas. Niekad nedeklaruotas pievos plotas, užfiksuotas kaip daugiametė pieva – pirmaisiais tokio ploto deklaravimo metais gali būti deklaruojamas arba kaip daugiametė pieva, arba kaip ariamoji žemė (pvz., javai), bet ne kaip pieva iki 5 m. Pareiškėjas, deklaravęs tokį plotą kaip pievą, prisiima įsipareigojimą šį plotą išlaikyti kaip daugiametę pievą.

III pavyzdys. Pareiškėjas įsigijo ar išsinuomojo pievos plotus ir nežino, kiek metų iš eilės jie deklaruoti kaip pievos (galbūt tai jau daugiametės pievos).

Sprendimas. Deklaravimo metu informacinė sistema įspėja pareiškėjus apie „potencialias“ daugiametes pievas, t. y. plotus, kurie deklaruoti kaip pievos 4 metus iš eilės. Tokiu būdu pareiškėjai yra įspėjami, kad dar kartą deklaravus plotą kaip pievą, jis  virs daugiamete pieva. Tačiau jei plotas buvo deklaruotas kaip pieva jau 5 metus iš eilės, jis bus jau užfiksuotas ir sistemoje matomas kaip daugiametė pieva, todėl, deklaruodamas tokį plotą, pareiškėjas prisiima ir galimus įsipareigojimus dėl ploto atkūrimo į pievą (pievos pakeitimo į kitą paskirtį atveju).

IV pavyzdys. Pareiškėjas įsigijo ar išsinuomojo pievų plotus ir juos suarė, tačiau tvirtina, kad tie plotai ir prieš jam įsigyjant taip pat buvo ariamoji žemė. 

Sprendimas. Jei daugiametė pieva buvo pakeista į kitą paskirtį, o vėliau žemė perduota kitam žemės valdytojui, naujasis žemės valdytojas privalo prisiimti visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus.

V pavyzdys. Pareiškėjas abejoja daugiamečių pievų ar aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių pievų sluoksnio sudarymo teisingumu, t. y. mano arba turi įrodymų, kad plotas užfiksuotas kaip daugiametė pieva galimai neteisingai.

Sprendimas. Jei pareiškėjas mano ar turi įrodymų, kad plotas buvo galimai neteisingai priskirtas prie daugiamečių pievų ar aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių pievų, jis gali kreiptis į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą ( ŽŪIKVC) ir NMA su prašymu patikslinti duomenis. Gavusios pareiškėjo prašymą, institucijos įvertins jį ir, pastebėjusios sisteminę klaidą, į prašymą atsižvelgs bei patikslins sistemos duomenis.

VI pavyzdys. Pareiškėjas dvejus metus deklaruoja žemės ūkio naudmenas kodu GPŽ, o vėliau dvejus metus iš eilės deklaruoja, pvz., kviečius ir vienus metus kaip GPŽ. Kaip tokiu atveju ūkininkas turės deklaruoti žemės ūkio naudmenas šeštaisiais metais – GPŽ ar DGP kodu.

Sprendimas. Pareiškėjas tame pačiame plote dvejus metus deklaravęs plotą kaip pievą iki 5 metų, po to dvejus metus deklaravęs, pvz., kviečius ir vėliau vienerius metus deklaravęs vėl pievą iki 5 metų, šeštaisiais metais šį plotą galės deklaruoti kaip pievą iki 5 metų, nes plotas nėra užfiksuotas kaip daugiametė pieva.

VII pavyzdys. Pareiškėjas penkerius metus iš eilės deklaravo GPŽ kodu žymimas naudmenas, tačiau šeštaisiais metais deklaruotos pievos suartos, deklaravimo metu sistema leido žymėti naudmenas skirtingu nei DGP kodu, o šiemet deklaravimo sistema neleidžia deklaruoti naudmenų kitu nei DGP kodu.

Sprendimas. Pareiškėjas, tame pačiame plote penkerius metus deklaravęs pievą iki 5 metų, šeštaisiais ją suaręs ir deklaravęs ariamosios žemės kodu, septintaisiais metais gali deklaruoti bet kokiu kodu, išskyrus kaip pievą iki 5 metų – kaip ir visų kitų daugiamečių pievų atveju. Reikia atkreipti dėmesį, kad plotas yra užfiksuotas kaip daugiametė pieva ir jį kitais metais gali tekti atkurti – aišku tik tokiu atveju, jei Lietuvos mastu bus viršytas didžiausias galimas daugiamečių pievų ploto sumažėjimas.

Jei deklaravimo metu kyla nesklandumų dėl daugiamečių pievų ar jų įbraižymo,  visuomet galite kreiptis į ŽŪIKVC bei NMA. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakymai dėl naujų plotų deklaravimo ar kitų klausimų jau kelis mėnesius yra skelbiami ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt skyrelyje „Tiesioginė parama 2015–2020 m.“ skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Kviečiame sekti ministerijos viešai skelbiamą informaciją.

2016 05 18

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo elektroniniame žemėlapyje nuo 2016 m. jau matomi ir paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų bei dirvos erozijos (šlaitų, statesnių nei 12 proc.) sluoksniai. Žemėlapiuose pažymėtos teritorijos, susijusios su dviem geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimais, kurių deklaruojantieji plotus turi laikytis. Tai 1-asis GAAB   reikalavimas dėl draudimo paskleisti mėšlą ir srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose bei 5-asis GAAB reikalavimas dėl erozijos prevencijos (draudimas auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus šlaituose). Iš šiemetinių  žemėlapių pareiškėjams tampa  aiškiau, kuriuose plotuose draudžiama viena ar kita veikla, nustatyta GAAB reikalavimuose, todėl griežčiau bus vertinamas ir jų vykdymas.

Siekiant išvengti Europos Komisijos audito sankcijų nuo 2016 m. bus atidžiau kontroliuojamas GAAB reikalavimo dėl erozijos prevencijos vykdymas (statesniuose negu 12 proc. šlaituose neauginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų).  Iki šiol kildavo nesusipratimų, kaip pareiškėjui nustatyti, ar jo deklaruojamas laukas ar lauko dalis  yra  12 proc. šlaite, kuriame draudžiama auginti  pvz., bulves,  ir kaip apskaičiuoti šlaito statumą?  Todėl šis GAAB reikalavimas buvo patikslintas ir panaikinta prievolė pareiškėjui pačiam nustatyti,  koks yra šlaito statumas, t. y.  vietoj ,,statesniuose negu 12 proc. šlaituose“ įrašant ,,erozijai jautriose teritorijose“, o šias teritorijas pažymint dirvos erozijos (šlaitų, statesnių nei 12 proc.) sluoksnyje.  Dirvos erozijos (šlaitų, statesnių nei 12 proc.) sluoksnis  –  tai vektorinis plotinis sluoksnis, sudarytas naudojant LR teritorijos erdvinius duomenis.

Pareiškėjas, įbraižydamas laukus žemėlapyje, turi galimybę matyti,  kurioje teritorijoje draudžiama auginti bulves, pašarinius ir cukrinius runkelius, kitus šakniavaisius  ir šakniagumbius. Pareiškėjai, kurie dar nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų, turėtų atkreipti dėmesį, o jau deklaravę – pasitikslinti, ar deklaruoti kaupiamųjų augalų laukai nepatenka į erozijai jautrias teritorijas.  Jei ankstesniais metais pareiškėjas augino pvz., bulves  tame plote, kuris, sudarius sluoksnį, patenka į erozijai jautrią teritoriją,  jis turi jų nebeauginti arba nedeklaruoti ir neprašyti paramos už šį plotą. Primename, kad pareiškėjai gali keisti deklaracijos duomenis be jokių sankcijų iki birželio 6 d., o iki liepos 1 d. taip pat be jokių sankcijų dar gali keisti naudmenų kodus (jei tai nedaro įtakos reikalavimams, susijusiems su žalinimu ir susietąja  parama).

Elektroniniame žemėlapyje šiemet taip pat matomas paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnis, kur  pažymėtose teritorijose privaloma laikytis 1-ojo GAAB reikalavimo  –  ,,draudžiama paskleisti mėšlą ir srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose“. Taip pat vertėtų priminti, kad nesilaikantiems vieno ar kito iš šių reikalavimų bus taikomos sankcijos už netyčinį GAAB reikalavimo pažeidimą (priklausomai nuo pažeidimo masto 1–3 proc. sumažinama priskaičiuota parama), tačiau pažymėtina, kad  tokiu procentu mažinama visa pagal paraišką  priskaičiuota parama, įskaitant tiesiogines išmokas ir paramą pagal  Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. programos priemones už visus  deklaruotus plotus bei kitas tiesiogines išmokas (pvz., susietoji parama už melžiamas karves).

Kalbant apie 5-ąjį GAAB reikalavimą (dirvos erozija) – sankcijos bus taikomos tik už einamaisiais metais nustatytus reikalavimų pažeidimus, neatsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas ankstesniais metais atitiko šį reikalavimą – šiemet jokio sankcijų taikymo ar išmokų mažinimo už ankstesniuosius metus, nustačius šio reikalavimo pažeidimą einamaisiais metais, negali būti.

Taigi, pareiškėjas žemėlapyje nustatytose erozijai jautriose teritorijose (laukų šlaituose, statesniuose nei 12 proc.) turi pasirinkimo laisvę daryti tai, kas jam labiau apsimoka: ir toliau auginti kaupiamuosius augalus, juos deklaruoti ir gauti GAAB sankciją arba ir toliau auginti kaupiamuosius augalus, tačiau jų nedeklaruoti ir neprašyti paramos. Trečiasis kelias – visiškai nebeauginti kaupiamųjų augalų.

2016 04 21

Po paskutiniųjų 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių pakeitimų iš seniūnijų, savivaldybių darbuotojų ir pačių pareiškėjų sulaukiame vis daugiau klausimų, kokius žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodus naudoti pildant paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Didelė dalis klausimų susijusi būtent su mišinių deklaravimu, todėl norime dar kartą paaiškinti ir akcentuoti svarbiausius momentus, apimdami tiek ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (žalinimo), tiek ir susietajai paramai keliamus reikalavimus.

Kaip žinoma, ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (toliau – EASV) reikalavimus atitinka tik pasėliai, susidedantys iš grynų azotą kaupiančių augalų arba šių augalų mišinių. Tačiau yra viena išimtis - baltyminių žolinių ir ne baltyminių žolinių augalų mišiniai (jei baltyminės žolės yra vyraujančios, tai atitinka EASV reikalavimus). Baltyminių žolinių azotą kaupiančių augalų mišinys su kitomis žolėmis, kurios nepatenka į žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus (toliau – klasifikatorius) III grupę, pvz., motiejukais, turi būti deklaruojamas kodu „ŽMI“. Šis kodas atitiks EASV reikalavimus tik tuomet, kai kitos žolės (pvz., motiejukai) sudarys mažiau nei 50 proc. mišinyje. Bet jei mišinyje vyrauja kitos žolės (pvz., motiejukai) tai bus paprasta pieva, kuri turėtų būti deklaruojama kodu „GPŽ“(toks kodas neatitiks nei EASV, nei susietosios paramos už baltyminius augalus reikalavimų). Taip pat verta paminėti, kad nuo šių metų į klasifikatorių yra įtrauktas naujas kodas „AKM“ - šiuo kodu turėtų būti deklaruojami mišiniai, sudaryti tik iš azotą kaupiančių augalų. Pateikiame naudmenų klasifikatoriuje esančių mišinių apibrėžimus

BMI kodo sudėtis?

Ankštinių (deklaruotinų kodais: PUP, VIK, ŽIR, LEŠ, LUB) augalų mišinys su kitais augalais (išskyrus žolinius augalus), kuriame azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys (sudaro daugiau nei 50 proc.).

 

NMI kodo sudėtis?

Ankštinių (deklaruotinų kodais: PUP, VIK, ŽIR, LEŠ, LUB) augalų mišinys su kitais augalais (išskyrus žolinius augalus), kuriame azotą kaupiantys augalai nėra vyraujantys (sudaro mažiau nei 50 proc.). Šiuo kodu gali būti deklaruojami ir visi kiti mišiniai, kuriuose azotą kaupiantys augalai nėra vyraujantys arba jų mišinio sudėtyje apskritai nėra.

 

ŽMI kodo sudėtis?

Žolinių azotą kaupiančių augalų (deklaruotinų kodais: DOB, ESP, BAR, LIC, GAR, OŽI, SER) mišinys su kitomis žolėmis (deklaruotinomis kodu GPŽ), kuriame vyrauja (sudaro daugiau nei 50 proc.) azotą kaupiantys augalai.

 

AKM kodo sudėtis?

Mišiniai, kuriuos sudaro tik azotą kaupiantys augalai (klasifikatoriaus II ir III grupės augalai (ankštiniai ir žoliniai azotą kaupiantys augalai)).

Mišinių tinkamumas žalinimui (EASV) bei susietajai paramai

 

KLASIFIKATORIAUS KODAS

Tinkamumas EASV

Tinkamumas susietajai paramai

BMI

Ne

Taip

NMI

Ne

Ne

ŽMI

Taip

Ne

AKM

Taip

Taip

Pateikiame kelis pavyzdžius, kaip deklaruoti mišinius su kiekvienu klasifikatoriaus kodu atskirai:

Tarkim, pareiškėjas deklaruoja vikių (ankštinis augalas) bei avižų mišinį, kuriame vikiai yra vyraujantis pasėlis (sudaro daugiau nei 50 proc.). Tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti kodu BMI. Taip deklaruoti pasėliai neatitiks EASV, tačiau atitiks susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimus. Susietosios paramos baltyminiams augalams reikalavimus toks pasėlis atitiks todėl, kad į jo sudėtį įeina tik tos kultūros, kurios apskritai gali būti remiamos pagal susietosios paramos schemą (tiek baltyminiai augalai, tiek ir javai, nors pastarųjų Lietuvoje ir pasirinkta neremti) su sąlyga, kad baltyminiai augalai yra vyraujantys. Tuo tarpu kaip EASV toks mišinys nebus tinkamas, kadangi, kaip ir minėta, EASV tinkami tik gryni azotą kaupiantys augalai arba jų mišiniai su viena išimtimi – baltyminių ir ne baltyminių žolių mišiniu, kuriame baltyminės žolės yra vyraujančios. Toks mišinys labiausiai prisideda prie dirvožemio struktūros gerinimo bei biologinės įvairovės skatinimo. Taip pat reikia paminėti, kad susietosios paramos už baltyminius augalus skyrimo tikslas yra remti baltyminių augalų auginimą apskritai, tuo tarpu EASV tikslas –deklaruoti azotą kaupiančius augalus ir taip skatinti biologinę įvairovę bei mažinti azoto išsiplovimo riziką.

Pareiškėjas deklaruoja vikių (ankštinis augalas) bei avižų mišinį, kuriame vikiai nėra vyraujantis pasėlis (sudaro mažiau nei 50 proc.). Tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti NMI kodu. Taip deklaruoti pasėliai neatitiks nei EASV, nei susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimų (nėra laikomasi baltyminių augalų vyravimo sąlygos).

Pareiškėjas deklaruoja dobilų (žolinis azotą kaupiantis augalas) ir motiejukų (nebaltyminės žolės) mišinį, kuriame dobilai yra vyraujantis pasėlis (sudaro daugiau nei 50 proc.). Tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti ŽMI kodu. Taip deklaruoti pasėliai atitiks EASV (dėl minėtosios išimties žolinių augalų mišiniams), tačiau neatitiks susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimų (kadangi mišinio sudėtyje yra nebaltyminių žolių, kurios pagal reglamentą apskritai negali būti remiamos).

Pareiškėjas deklaruoja vikių bei dobilų arba dobilų ir liucernų mišinį (mišinį, sudaro tik azotą kaupiantys augalai, klasifikatoriaus II ir III grupės augalai), tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti AKM kodu. Taip deklaruoti pasėliai atitiks tiek EASV (mišinį sudaro tik azotą kaupiantys augalai), tiek ir susietosios paramos (kadangi sudėtyje nėra jokių ne baltyminių žolių) reikalavimus.

Taip pat norėtume priminti, kad gryni žoliniai azotą kaupiantys augalai ar šių žolių mišinys turėtų būti traktuojami ne kaip žolė, o kaip atskiras pasėlis. Todėl žoliniam įsėliui EASV tikslais minėtieji augalai nebus tinkami (įsėti, pvz., vien tik dobilus kaip įsėlį į, pvz., kviečius, be abejo, galima, tačiau toks deklaruotas kviečių laukas einamaisiais metais negalės atitikti EASV reikalavimų).

Šiais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus patikslinimais siekiama, kad pareiškėjai turėtų kuo didesnes galimybes ir priemonių įvairovę įgyvendinti EASV bei susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimus.

2016 04 01

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės buvo patvirtintos dar praėjusiais metais. Šiomis taisyklėmis įtvirtintos nuostatos bus pagrindas 2016 metų paraiškų teikimui ir visam likusiam finansiniam laikotarpiui iki 2020 m.

Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį paramos teikimo procesą, kuris nesukurtų perteklinės administravimo naštos, atitiktų paramos tikslus ir tarnautų siekiant, kad sklandžiai ir laiku ES tiesioginių išmokų parama pasiektų ūkininkus, atnaujintos ir patikslintos kai kurios 2016 metų paraiškų teikimui galiosiančios nuostatos (2016 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 3D-175).

Svarbiausi taisyklių pakeitimai

Patikslintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius. Nors patikslinimų nėra daug, siekiant išvengti painumo, klasifikatorius išleistas nauja redakcija, todėl svarbu, kad besirengiant šių metų deklaravimui pareiškėjai remtųsi būtent atnaujinta šio deklaravimo taisyklių versija. 

Atsižvelgiant į versline sodininkyste ir uogininkyste užsiimančių pareiškėjų pasiūlymus, patikslintos tokių plotų deklaravimo nuostatos, numatant, kad į verslinio sodo plotą, tinkamą paramai gauti, įtraukiamas nebe iki 8 metrų, bet iki 12 metrų, matuojant nuo vaismedžio kamieno,  atstumas išilgai kraštinių (išorinių) sodo eilių, reikalingas sodo technikai pravažiuoti. Taip pat svarbu, jog sodininkyste ir uogininkyste užsiimantys pareiškėjai įsidėmėtų, kad sodų ir uogynų tarpueiliai (jei juose yra pieva) turi būti sutvarkyti (nušienauti ar numulčiuoti) iki liepos 1 d., kad tokie plotai netaptų galimu piktžolių šaltiniu kaimyniniams dirbamosios žemės laukams.

Svarbūs pasikeitimai laukia pievas deklaruojančių pareiškėjų. Pareiškėjams, kurie nelaiko žolėdžių ūkinių gyvūnų arba jų laiko mažiau nei 0,3 SG deklaruojamam pievos hektarui, bus privalu intensyviau nei iki šiol vykdyti šių plotų priežiūrą, t. y. deklaruojamus pievų plotus reikės nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus (ne mažiau kaip vienas šienavimas – iki liepos 1 dienos ir ne mažiau kaip vienas šienavimas laikotarpiu nuo liepos 2 iki rugpjūčio 31 dienos) sezono metu. Bus sustiprinta ir tokių plotų priežiūros kontrolė, todėl svarbu įsidėmėti, kad šiems pareiškėjams reikės pildyti „Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“, kurio pavyzdinė forma pateikta deklaravimo taisyklėse (8 priedas).

Tuo tarpu pareiškėjams žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams, kuriems deklaruojami pievų plotai būtini gyvuliams ganyti, taikomas patikslintas pievų priežiūros terminas – rugpjūčio 31 d. Tai reiškia, kad pareiškėjų, kurie žolėdžių ūkinių gyvūnų laiko ne mažiau kaip 0,3 SG/ha, deklaruojamuose pievų laukuose bus privalu po rugpjūčio 31 d. aptikti gyvulių buvimo ir ganymo požymių, o jeigu kai kuriuose laukuose nebus ganoma, bus privalu juos nušienauti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. „Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo“ šiems pareiškėjams pildyti nereikia.

Svarbu įsidėmėti, kad už deklaruojamus pievų plotus, siekiant gauti tiesiogines išmokas ir išmokas už priemonių „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ reikalavimų įgyvendinimą, yra taikomi būtent šių priemonių paramos reikalavimai, todėl tokiuose plotuose būtina laikytis numatyto šienavimo termino, gyvulių ganymo reikalavimų ar kt.

Keletas svarbių patikslinimų atlikta ir sklandesniam žalinimo išmokos įsisavinimui užtikrinti: mišiniai, kuriuos sudaro tik azotą kaupiantys augalai, turės būti deklaruojami kodu AKM; išplėtus ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) užskaitai taikomų elementų (medžių grupės ar miškeliai, tvenkiniai ir kūdros, palaukės, grioviai) sąrašą, atlikti būtini paaiškinamieji patikslinimai, kurie leis suprantamiau ir lengviau deklaruoti tokius elementus.

Siekiant paramos tikslingumo, numatytos papildomos aktyvios veiklos pramoniniuose šiltnamiuose užtikrinimo priemonės, kai skiriama susietoji išmoka už daržovių auginimą uždarajame grunte. Per visą gamybinės veiklos laikotarpį bus privalu kiekvieną mėnesį (ne vėliau kaip iki 10 mėnesio dienos) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) pateikti informaciją apie realizuotą produkciją.  O štai Agentūros patikrinimų metu bus privalu įsitikinti, kad visame deklaruotame tinkamame paramai plote (uždarajame grunte) būtų vykdoma gamybinė veikla.

2016 03 25

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė įsakymą dėl 2015 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir gyvulius mokėjimo. Išmokos už pasėlius bei ėriavedes paramos gavėjams bus išmokėtos dar šį mėnesį. Taip pat numatyta, jog nacionalinę paramą už bulius pareiškėjai gaus iki balandžio vidurio, o karvių žindenių laikytojai – iki balandžio pabaigos.

Įsakymu patvirtinami pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir gyvulius išmokų dydžiai. Paramos gavėjams, kurių valdose 2015 metais buvo deklaruotos žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, bus mokama atsietoji išmoka už baltyminius augalus, kuri siekia 13 eurų už hektarą, atsietoji specialioji išmoka už bulius – 205 eurų už vienetą, atsietoji išmoka už karves žindenes – 105 eurų už vienetą, susietoji išmoka už ėriavedes - 4,40 eurų už vienetą.

Pabrėžtina, kad tai  ne ES, o nacionalinė parama, papildanti ES tiesiogines išmokas.

2016 03 13

Atsižvelgiant į tai, jog vis pasigirsta žemdirbių nuogąstavimų dėl neva naujų, anksčiau nebuvusių reikalavimų dėl daugiamečių pievų išlaikymo, norime atkreipti dėmesį ir paaiškinti, kad šis reikalavimas – jokia naujiena šalies žemdirbiams, Lietuvoje jis galioja jau nuo 2005 m. Skirtumas toks, kad iki šiol už šio reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti jokio išmokų mažinimo, tačiau pareiškėjai, teikdami paraiškas gauti tiesiogines išmokas, visada įsipareigodavo, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurs per paskutiniuosius metus buvusį daugiamečių ganyklų (pievų) plotą.

Primename, kad nuo 2015 m. Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse narėse, įsigalioja naujoji tiesioginių išmokų schema – žalinimas, t. y. dalis tiesioginių išmokų tiesiogiai susiejama su klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus, turi laikytis šių žalinimui įgyvendinti skirtų reikalavimų: ariamojoje žemėje auginti skirtingus pasėlius (pasėlių įvairinimo reikalavimas), dalį ariamosios žemės atidėti ekologiškoms vietovėms (ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimas); išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus, t. y. nepaversti jų kitos paskirties plotais (pvz., išarti ir sėti javus). Šio reikalavimo įgyvendinimo tikslas – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Tai yra įvardyta kaip viena iš priemonių kovoti su klimato kaita. Todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kol Lietuva nesumažino daugiamečių pievų ploto iki šaliai narei leistinos sumažėjimo ribos (5 proc. šalies mastu), tol pareiškėjai, deklaruodami išartus ir neatkurtus daugiamečių pievų plotus, pretenduoja gauti visas ES tiesiogines išmokas, įskaitant ir žalinimo išmoką. Tačiau, kai Lietuva viršys minėtąją didžiausią leistiną daugiamečių pievų ploto sumažinimo ribą šalies mastu, Agentūra privalės paprašyti pareiškėjų, deklaruojančių plotus, kurie per paskutinius dvejus metus buvo išarti (t. y. iš daugiametės pievos buvo paversti kitos paskirties žeme, pvz., užsėti javais), iki kitų metų deklaravimo atkurti šiuos plotus (toje pačioje arba kitoje vietoje) į pievą, įsipareigojant išlaikyti pievą tame plote bent 5 metus. Ir tik šio reikalavimo neįvykdžius pareiškėjui būtų taikomas išmokų mažinimas – už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą būtų neskiriama žalinimo išmoka (žalinimo išmokos skaičiavimo pavyzdžiai yra pateikti ministerijos tinklalapyje skiltyje „Tiesioginės išmokos 2015–2020 m.“). Kol kas Lietuva daugiamečių pievų dar nėra sumažinusi iki kritinės ribos, dar yra rezervo, todėl apie jokį išmokų mažinimą dėl daugiamečių pievų išarimo ir neatkūrimo dar negali būti nė kalbos.

Tačiau taip pat turime atkreipti dėmesį, kad dalis daugiamečių pievų Lietuvoje (kalbama apie kelias dešimtis tūkstančių hektarų) yra priskiriamos prie „NATURA 2000“ teritorijoje esančių natūralių buveinių plotų, kitaip tariant – prie aplinkosaugos požiūriu jautrių daugiamečių pievų (angl. Environmentally sensitive permanent grasslands). Šiai ypatingos gamtinės vertės pievų grupei yra taikomi papildomi apribojimai – jų ne tik negalima išarti ir atkurti, bet apskritai negalima arti net pievos atnaujinimo tikslais (tai yra leidžiama paprastųjų daugiamečių pievų atveju). Už tokios pievos išarimą pareiškėjui išmokos mažinamos – už išartą plotą žalinimo išmoka neskiriama, net ir Lietuvai neviršijus didžiausios leistinos paprastųjų daugiamečių pievų plotų sumažėjimo ribos.

Taip pat paminėtina, jog žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-40 buvo patvirtintas Daugiamečių pievų atkūrimo aprašas, kuriame numatyta visa tvarka, kada ir kaip turėtų būti atkuriamos daugiametės pievos, įskaitant ir minėtąsias aplinkai jautrias pievas. Apraše yra numatyta, kad atkurti reikės ne mažesnius nei 10 arų plotus. Todėl, atsakant į galimą pareiškėjų klausimą, kodėl jie gauna Agentūros raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjai išarė daugiametes pievas, nors ir skelbiama, kad Lietuvoje dar nepasiekta kritinė 5 proc. sumažėjimo riba, atsakome, kad: pareiškėjas suarė aplinkosaugos atžvilgiu jautrią daugiametę pievą, o tuo atveju tolerancija dėl bendro Lietuvos pievų plotų sumažėjimo nėra taikoma; pareiškėjams tokie pranešimai buvo išsiųsti anksčiau nei patvirtintas Daugiamečių pievų atkūrimo aprašas, kuriame nurodyta, kad atkurti reikia tik ne mažesnius kaip 10 arų išartus plotus; pareiškėjai, išarę mažesnius nei 10 arų plotus, bus atleidžiami nuo atsakomybės atkurti išartus aplinkai jautrių daugiamečių pievų plotus. Už tai išmokos nebus mažinamos.

2016 02 15

Žalinimo išmoka – tai tiesioginė išmoka už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama pareiškėjams, atitinkantiems žalinimo išmokos reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai žalinimo išmokai

Norint gauti žalinimo išmoką, būtina įvairinti pasėlius. Reikalavimas netaikomas ekologiniams ūkiams, pareiškėjams, deklaruojantiems mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės ploto, bei tiems, kurie deklaruoja vien daugiamečius augalus, taip pat tiems, kurių deklaruojamą plotą sudaro daugiausia (daugiau nei 75 proc.) pievos ir (arba) pūdymai, ir (arba) azotą kaupiantys augalai, o likusios ariamosios žemės plotas yra ne didesnis kaip 30 ha. Taip pat būtina išlaikyti esamas daugiametes pievas bei deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Reikalavimas taikomas pareiškėjams, deklaravusiems daugiau nei 15 ha ariamosios žemės – reikalaujama mažiausiai 5 proc. jos dalies deklaruoti kaip EASV.

Pagrindinės žalinimo reikalavimų naujovės 2016 m.

Patikslintas žolinių azotą kaupiančių augalų (dobilų, esparcetų, barkūnų, liucernų, gargždenių, ožiarūčių, seradelių), kurie gali būti deklaruojami kaip EASV, traktavimas. Būtent šių žolių mišinys su kitomis žolėmis (pvz., motiejukais) gali būti deklaruojamas kaip EASV (naudmenų klasifikatoriaus kodas ŽMI) tuomet, kai kitos žolės sudaro mažiau kaip 50 proc. mišinyje (jei sudaro 50 ir daugiau proc. – deklaruojama kaip paprasta pieva (kodas GPŽ)). Taip pat klasifikatorius artimiausiu metu bus papildytas nauju kodu, skirtu deklaruoti mišinius, kuriuos sudaro tik azotą kaupiantys augalai (klasifikatoriaus II ir III grupės augalai).

Juodajame pūdyme, skirtame EASV, cheminiai augalų apsaugos produktai gali būti panaudoti 1 kartą per metus iki birželio 1 d.

Pareiškėjai, kuriems keliamas reikalavimas deklaruoti EASV, be 2015 metams nustatytų EASV tinkamų plotų (azotą kaupiančių augalų ir pūdymo) papildomai galės deklaruoti kaip EASV plotus: posėlį (po ankstyvųjų daržovių, ankstyvųjų bulvių, javų arba rapsų), žolinį įsėlį, taip pat trumpos rotacijos želdinius; apsuptus ariamosios žemės arba nutolusius nuo jos ne didesniu kaip 5 m atstumu kraštovaizdžio elementus:  ne didesnes kaip 0,3 ha ploto medžių grupes ar miškelius, taip pat ne didesnius kaip 0,1 ha ploto tvenkinius ir kūdras, ne mažesnio kaip 1 m ir ne didesnio kaip 20 m pločio palaukes (pievą ar pūdymą), ne didesnius kaip 6 m pločio sutvarkytus griovius.

Žolinis įsėlis – į pagrindinį pasėlį balandžio 1 – birželio 30 d. laikotarpiu įsėjama žolė (deklaruojama naudmenų kodais ŽMI ar GPŽ). Įsėti gryni dobilai arba kiti klasifikatoriaus III grupės augalai (išskyrus ŽMI kodą) nelaikomi žoliniu įsėliu, kadangi jie traktuojami ne kaip žolė, o kaip atskiras pasėlis.

Posėlis – po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 – rugpjūčio 15 d. laikotarpiu sėjami augalų mišiniai, susidedantys bent iš dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų. Minėtieji augalai turi būti sudygę ir matomi lauke bent einamųjų metų rugsėjo mėn. (įsėliniai augalai negali būti ganomi ar šienaujama žolė rugsėjo mėnesį).

Trumpos rotacijos želdiniai (gluosniai, žilvičiai, tuopos arba baltalksniai) turi būti auginami nenaudojant mineralinių trąšų.

Medžių grupės ir miškeliai, tvenkiniai ir kūdros turi būti visiškai apsupti vieno pareiškėjo ariamosios žemės.

Palaukės (su ariamąja žeme besiribojantys pievų ar pūdymų plotai) per visą pažymimą (įbraižomą) ilgį turi ribotis su pakele, pamiške, melioracijos grioviu ar vandens telkiniu. Šie plotai (pieva ar pūdymas) turi atitikti tokiems plotams taikomus priežiūros reikalavimus.

Grioviai negali būti nutolę nuo ariamosios žemės daugiau kaip 5 metrus. Grioviai turi atitikti šiuos priežiūros reikalavimus: juose neturi būti krūmų, medžių (išskyrus pavienius medžius), sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių (griovio šlaitai turi būti šienaujami ir sutvarkomi bent 1 kartą per metus iki rugpjūčio 1 d., nupjauta žolė turi būti sutvarkyta). Jei pareiškėjo deklaruojamos ariamosios žemės laukas ribojasi su deklaruojamu grioviu ar jo atkarpa tik viename šlaite, jis žymimas kaip EASV, įskaitomas tik vienas šlaitas ir taikoma tik pusės nustatyto EASV ploto užskaitos. Griovio priežiūra taikoma tik tai šlaito pusei, kuri ribojasi su pareiškėjo deklaruojama ariamąja žeme.

Pareiškėjai, deklaruodami laukus, turės nurodyti, kurie iš jų dalyvauja EASV. Kad pareiškėjams būtų lengviau, kiekvienam naudmenų kodui deklaravimo sistema nurodys, koks EASV elementas tai gali būti. Be to, duomenys apie pareiškėjo deklaruojamus EASV elementus bus nurodomi atskiroje paraiškos lentelėje, kurioje deklaravimo sistema automatiškai apskaičiuos bendrą pareiškėjo EASV plotą pagal atitinkamus EASV koeficientus ir informuos, kiek EASV ploto pareiškėjui dar trūksta tam, kad jis visiškai atitiktų reikalavimus.

2015 12 18

Įsibėgėjus ES tiesioginių išmokų paramos teikimui už 2015 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų, kitus plotus ir gyvulius bei siekiant kaip įmanoma anksčiau pasirengti 2016 metų paramos administravimui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Šiomis taisyklėmis įtvirtintos nuostatos galios 2016 metų paraiškų teikimui ir bus pagrindas visam likusiam finansiniam laikotarpiui iki 2020 m.

2015 metai buvo sudėtingi tiek pareiškėjams dėl naujųjų reikalavimų („aktyvus ūkininkas“, „žalinimas“ ir kt.), tiek paramą įgyvendinančioms institucijoms dėl šių naujų bendrųjų ES reikalavimų pritaikymo atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus. Institucijoms teko nemenka našta - patikrinti, kaip įgyvendinami naujieji reikalavimai, nesukeliant nereikalingų nepatogumų paramos gavėjams.

Įvertinus visus keblumus, iškilusius paramos administravime 2015 metais, ir taip pat naujuosius plotų deklaravimo ypatumus, susijusius su naujaisiais kraštovaizdžio elementais (medžių grupės, miškeliai, tvenkiniai, kūdros, palaukės, grioviai), 2016 metų paramos administravimo nuostatose įtrauktos šios pagrindinės naujovės:

Bendrieji reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

„Aktyvaus ūkininko“ (aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas) reikalavimų neprivalės atitikti tie pareiškėjai, kurių 2015 metais gauta ES tiesioginių išmokų suma neviršijo 5000 eurų.

Tiesiogines išmokas galima gauti tik už reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus, todėl plotai, už kuriuos 2016 metais bus prašoma paramos, privalėjo būti sutvarkyti (jeigu būtina – atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbai, o darbų atliekos pašalintos iš lauko ir kt.) iki 2015 m. gruodžio 1 d.

Deklaruojamuose naudmenų plotuose turi būti auginami žemės ūkio augalai (įskaitant pievas) arba laikomas pūdymas, o už piktžolėmis apaugusius žemės ūkio augalų plotus ariamojoje žemėje parama nėra skiriama.

Nustatyti aiškūs sodų ir uogynų deklaravimo kriterijai.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Ganyklas arba pievas nušienauti bus privalu iki rugpjūčio 1 d. Šis reikalavimas taikomas ir sodų bei uogynų tarpueilių, kuriuose yra pieva, priežiūrai.

Svarbūs pasikeitimai numatyti prižiūrint ganyklų arba pievų plotus: pievose, įskaitant sodų ir uogynų tarpueilius, privalu nupjautą žolę sutvarkyti (išvežti iš lauko; supresuoti; šieną sudėti į kūgius), tačiau taip pat leistina žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti visame lauko plote. Pareiškėjams žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams (ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui), kurie deklaruojamuose plotuose intensyviai gano, siekiant įrodyti, jog laukas yra nuganomas, bus privalomi gyvulių buvimo lauke požymiai – besiganantys gyvūnai, ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan., tačiau nebus reikalavimo privalomai nuganyti visą lauką ar nušienauti iki rugpjūčio 1 d.

Piktžolių atsiradimo prevencija turi būti užtikrinama ne tik ganyklose ir pievose, bet ir soduose bei uogynuose.

Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra ariama žemė, privalu periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Taip pat svarbu, kad soduose ir uogynuose iš deklaruojamų laukų ploto būtų pašalinti negyvi medžiai ir krūmynai, arba jų liekanos.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Pretenduoti į papildomą išmoką taip pat galės ir juridiniai asmenys, valdomi išimtinai ne vyresnių kaip 40 metų amžiaus fizinių asmenų.

 

 

Žalinimo išmokos reikalavimai

Patikslinta azotą kaupiančių augalų mišinių deklaravimo tvarka. Pareiškėjams, deklaravusiems daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalu deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). EASV sąrašas išplečiamas, t. y. prie jau esamų EASV elementų (pūdymo ir azotą kaupiančių augalų) pridedami: posėlis arba žolinis įsėlis, trumpos rotacijos želdinių plotas, medžių grupės ar miškeliai, tvenkiniai ir kūdros, palaukės, grioviai. Tiesioginių išmokų paramos už šiuos plotus gauti negalima (išskyrus palaukes, pagal nuostatose numatytą tvarką).

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Patikslinta numatant, kad šiltnamiuose, siekiant gauti susietąją paramą už plotą, produkcija turi būti auginama žemėje arba substratuose ant žemės, kad augalų šaknys turėtų sąlytį su žeme. Už šiltnamių gamybinės veiklos pradžios nustatymą pagal sėjos ar daigų sodinimo aktą atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Susietoji parama už vaisius ir uogas, daržoves, sodus ir uogynus bus skiriama už plotą, kai deklaruodamas pareiškėjas tiksliai nurodys, ką šiuose plotuose augina. Pareiškėjas nebegalės pretenduoti į susietąją paramą už plotus, deklaruotus kaip „Kitos daržovės“, „Kiti sodai ir uogynai“.

Paraiškos teikimo ir apdorojimo tvarka

Paramos paraiškų priėmimas vyks iki einamųjų metų birželio mėn. 6 dienos. Pavėluotai paramos paraiškas galima bus teikti iki einamųjų metų liepos 1 d.

Įbraižytų laukų grafiniai persidengimai turėtų būti sprendžiami paraiškos teikimo metu (seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojų pagalba), nes, jei persidengiantis plotas yra mažesnis kaip 0,1 ha, parama už tokius persidengiančius plotus nemokama nė vienam pareiškėjui. Esant didesniems plotų persidengimams, lieka galioti ankstesnė žemės valdymo teisės dokumentų pateikimo tvarka.

 

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Elektroninis žemėlapis papildytas dviem naujais sluoksniais: vandens telkinių apsauginių juostų ir dirvos erozijos sluoksnis (šlaitų, statesnių nei 12 proc., sluoksnis).

Įbraižant deklaruojamus laukus nebus galimybės kirsti kontrolinių žemės sklypų ribas ar įbraižyti laukus paramai netinkamuose plotuose, išskyrus tuos atvejus, kai įbraižomi plotai apželdinami mišku. Netinkami paramai plotai, kuriuos ketinama deklaruoti 2016 m. paraiškoje kaip tinkamus, buvo privalu sutvarkyti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., nuvykus į seniūniją ir pažymėjus juos kaip išankstines kontrolinių žemės sklypų ribas. Nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2016 metų balandžio 1 d. pareiškėjų pažymėtas išankstines ribas tikrins VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir jas įkels į deklaravimui skirtą kontrolinių žemės sklypų rinkinį. Taigi, deklaruodamas plotus, įbraižyti laukus pareiškėjas galės tik nekirsdamas kontrolinių žemės sklypų ribų.

Pareiškėjams kitais metais nebereikės deklaruoti sraigių ir sliekų augimviečių kaip plotų, reikės tik pateikti informaciją gyvulių registre.

Paramos paraiška

Pirmoji lentelė, kurioje nurodoma informacija, susijusi su deklaruojamais laukais, papildyta nauja dvylikta skiltimi (papildoma informacija apie deklaruojamus plotus), kurioje nurodoma papildoma informacija, susijusi su deklaruojamais plotais, t. y. deklaruojamiems laukams, atitinkantiems klasifikatoriuje numatytą žymėjimą, žymimas vienas iš numatytųjų požymių, būtinų pabrėžti deklaruojamo ploto specifiką, kai deklaruojama: apsauginė juosta, skirianti nesertifikuotus laukus nuo ekologiškų ir (arba) pereinamojo į ekologinę gamybą laukų; žemės ūkio augalai pašarams; pieva, skirta gaminti žolinę produkciją parduoti; miežiai salyklui, linai sėmenims; atitinkami pirmamečiai žemės ūkio augalai, daržovių sėklojai ir pasodai, pirmamečiai ir antramečiai sodai; žemės ūkio augalai sėklai.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atnaujinti ir pakeisti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais atsižvelgiant į 2015 metų deklaravimo patirtį. Klasifikatorius detalizuotas taip, kad pagal kiekvieną deklaruotiną naudmenų ar kito ploto kodą būtų įmanoma pasižiūrėti galimą paramos schemą ar priemonę deklaruojamam plotui.

Pateikta Paramos suderinamumo matrica, kuri iliustruoja paramos priemonių ir schemų tarpusavio suderinamumą.

2015 11 13

Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad Europos Komisijos sprendimas, į kurį atsižvelgiant 2012 m. Lietuvai liepta taikyti moduliaciją – sumažinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negalioja.  

Beveik prieš ketverius metus Europos Komisija Lietuvai nurodė, kad ji kartu su ES tiesioginėmis išmokomis ūkininkams ir toliau gali mokėti papildomas nacionalines išmokas. Tačiau tiems ūkiams, kuriems ES tiesioginių išmokų suma viršija 5000 eurų, liepta taikyti moduliaciją, t. y. sumažinti jas pagal tam tikrą formulę.

Pirminis Europos Komisijos projektas dėl moduliacijos taikymo naujosioms ES valstybėms narėms buvo dar skausmingesnis: jame nustatyta, kad ūkių, gaunančių daugiau kaip 5000 eurų ES tiesioginių išmokų, didžiausia gautina nacionalinių išmokų suma yra 500 eurų. Su tokiu išmokų mažinimu Žemės ūkio ministerija kategoriškai nesutiko ir bendradarbiaujant tiek su kitomis ES valstybėmis narėmis, tiek ir derantis su pačia Europos Komisija, buvo pasiektas Lietuvai daug palankesnis sprendimas – leista nacionalines išmokas mažinti suma, lygia 10 proc. bendros išmokų (tiek ES, tiek ir nacionalinių) sumos, jei ji viršijo 5000 eurų sumą ūkiui.

Pritaikius nuoskaitas, daugeliui stambių pieno ir galvijininkystės ūkių parama, mokama iš nacionalinio biudžeto, buvo sumažinta. Tačiau smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurie Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visos Lietuvos ūkių, gavo didesnes išmokas, negu kad būtų gavę moduliacijos netaikymo atveju. Bet kuriuo atveju 2012 m. Vyriausybės skirta nacionalinių išmokų suma buvo fiksuota – 109 mln. Lt – tokia ir išmokėta Lietuvos ūkininkams.

 Žemdirbiai, atstovaujami Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, dėl moduliacijos pritaikymo ir išmokų sumažinimo 2013 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi teismui nagrinėjant bylas kilo ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, jis 2014 m. kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydamas priimti prejudicinį sprendimą klausimais, susijusiais dėl tiesioginių išmokų ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mažinimo 2012 m. teisėtumo. Dabar Teisingumo Teismas pagaliau priėmė sprendimą: Europos Komisijos sprendimas, kuriuo Lietuvai 2012 m. pritaikyta papildomų tiesioginių išmokų moduliacija, neteisingas.

„Europos Komisija turėtų svarstyti susiklosčiusią situaciją ir spręsti dėl naujo sprendimo dėl 2012 metų“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kadangi Europos Komisija 2013 m. vasarą priėmė sprendimą, kuriame taip pat numatytas moduliacijos taikymas – leidžiama skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m., Lietuva po kelių mėnesių dėl šio sprendimo pateikė ieškinį prieš Europos Komisiją Europos Sąjungos bendrajam teismui. Ši byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme svarstomoje prejudicinėje byloje. „Taigi dabar bus atnaujintas bylos „Lietuva prieš Europos Komisiją“ nagrinėjimas dėl Europos Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama Lietuvoje skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m.“, – paaiškino ministrė V. Baltraitienė.

2015 08 24

Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2015 metus gauti liko tokie patys, kaip ir 2014 m. Parama bus mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą, įregistruotą Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Be to, pretendentai į nacionalinę paramą už pieną turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2015 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Be pagrindinių reikalavimų įvestas vienas papildomas reikalavimas, kurio nebuvo 2014 metais, t.y. parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpiu Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės. Likusiems pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu pardavė pieną, tačiau sausio-liepos mėnesiais pieninių karvių neturėjo, parama nebus mokama.

„Gamintojams, atitinkantiems visus reikalavimus, jokių prašymų ar paraiškų teikti nereikia. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apskaičiuotas išmokų sumas perduos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri išmokas perves į gamintojų sąskaitas. Tikimės, kad ši paankstinta nacionalinė parama padės pieno gamintojams išgyventi šį sunkmetį“, – atkreipia dėmesį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Paramos už pieną mokėjimo taisyklės patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 21 d. žemės ūkio ministrės įsakymu Nr. 3D-663.

Nuo 2015 metų, įsigaliojus naujoms teisės aktų, reglamentuojančių Bendrąją žemės ūkio politiką, nuostatoms, Lietuvoje teikiama ES savanoriška susietoji parama. Ši parama 2015–2016 m. mokama už pareiškėjų laikomus gyvulius (pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas) ir deklaruotus baltyminių augalų, daržovių, vaisių ir uogų plotus.

          Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą peržiūrėti susietosios paramos, skiriamos atskiriems sektoriams, schemą nuo 2017 m., atsižvelgdama, kad tokia galimybė numatyta ES teisės aktuose.

          Lėšų paskirstymas atskiriems žemės ūkio sektoriams remti nuo 2017 m. buvo derinamas su Žemės ūkio ministerijos socialiniais partneriais. Minėtajam klausimui aptarti ministerija surengė du posėdžius, kuriuose dalyvavo visos suinteresuotos žemdirbių organizacijos. Ministerija parengė susietosios paramos taikymo nuo 2017 m. schemą, atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymus (žr. lentelę).

Ministerija numatė 2017–2020 m. laikotarpiu, kaip ir 2015–2016 m., skirti susietajai paramai didžiausią galimą metinę sumą, t. y. 15 proc. nuo visų ES tiesioginių išmokų, ir toliau remti 2015–2016 metais susietąja parama remtus sektorius (t. y. pieninių karvių, mėsinių galvijų, pieninių veislių bulių, mėsinių avių, pieninių ožkų, daržovių šildomuose šiltnamiuose, daržovių atvirajame grunte, baltyminių augalų, vaisių ir uogų), papildomai įtraukiant į paramos schemą išmokas už cukrinius runkelius, už bulves, auginamas sėklai, ir už javus, apsėtus sertifikuota sėkla.

          Sprendimas papildomai įtraukti į susietosios paramos schemą paramą už cukrinius runkelius buvo priimtas atsižvelgiant į gana sudėtingas cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvas. Prognozuojama, jog nuo 2017 m., nelikus cukraus gamybos kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina. Be to, kaimyninės ES valstybės, taip pat kitos ES valstybės narės skiria susietąją paramą už cukrinių runkelių auginimą, tad, norint sudaryti galimybę Lietuvos cukrinių runkelių augintojams konkuruoti su kitų ES valstybių augintojais, šiam sektoriui reikalinga parama. Šalies cukrinių runkelių sektoriui nuo 2017 m. numatyta skirti susietoji parama yra mažesnė už kitose ES valstybėse narėse skiriamos paramos cukrinių runkelių augintojams vidurkį.

          Atsižvelgiant į paramos, kuri skatintų augintojus naudoti sertifikuotą sėklą, reikalingumą, į susietosios paramos schemą taip pat buvo papildomai įtraukta parama už bulvių, auginamų sėklai, plotus ir parama už javų, apsėtų sertifikuota sėkla, plotus. Lietuvoje 2015 m. javais buvo apsėta 1 443 600 ha, bulvėmis – 15 100 ha. Sertifikuotomis sėklomis buvo apsėta 221 000 ha javų ir 690 ha bulvių plotų, kas sudaro atitinkamai 15,3 proc. ir 4,5 proc. visų šių plotų. Pagal ES šalių skaičiavimus, sertifikuotų sėklų naudojimas augalų derlių padidina iki 20 proc. Sertifikuotos sėklos naudojimas turi dvejopą naudą – taip padidinamas augalų derlingumas ir sumažinamas augalų apsaugos priemonių naudojimas, o tai yra labai teigiamas veiksnys aplinkosaugos požiūriu.

          Šiuo metu yra rengiamas susietosios paramos schemos taikymo Lietuvoje nuo 2017 m. ekonominis pagrindimas, kuris turės būti pateiktas Europos Komisijai vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

 

Lentelė

ES savanoriškos susietosios paramos schema (SSPS) Lietuvoje nuo 2017 m.

 

2017 m. planinis* dydis, EUR/vnt. (ha)

2017 m. tikėtinas dydis, EUR/ vnt. (ha)

2017 m. tikėtinas remtinų objektų skaičius, vnt. (ha)

2017 m. finansinis vokas, EUR

Status Quo (nieko nekeičiant)

2017 m. finansinis vokas, EUR

Procentinė dalis nuo SSPS (be baltyminių) finansinio voko pagal subsektorius

Pieninių karvių

89

94

284217

26 716 404

26 716 404

45,1%

Mėsinių galvijų

122

96

151798

14 572 584

14 572 584

24,6%

Pieninių bulių

86

69

70399

4 857 528

4 857 528

8,2%

Mėsinių avių

15

11

198717

2 185 888

2 185 888

3,7%

Pieninių ožkų

46

34

7143

242 876

242 876

0,4%

Lauko daržovių

362

273,8

4435

1 214 382

1 214 382

2,1%

Šildomų šiltnamių daržovių

46486

35150

33

1 150 077

1 457 258

2,0%

Vaisių ir uogų

231

191

13988

2 671 640

2 671 640

4,5%

Javų (plotų, apsėtų sertifikuota sėkla)***

16

13

235594

3 062 717

-

5,3%

Cukrinių runkelių

120

91

16309

1 484 105

-

2,5%

Sėklininkystės (bulvių plotų sėklai)

202

292

205

59 860

-

0,1%

Baltyminių augalų

68

56,2

210720

11 842 439

16 141 939

2,5**%

VISO

x

x

x

70 060 500

70 060 500

x

* - pagal 2015 m. faktą; ** - proc. dalis nuo TI finansinio voko;
*** - žieminiai (kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai); vasariniai (kviečiai, kvietrugiai, miežiai, avižos, grikiai)

 

 

2015 10 12

Išmokų už pasėlius (pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji išmoka už baltyminius augalus) bei pienines karves avansai bus pradėti mokėti nuo spalio 16 dienos. Avansinių išmokų dydžiai sieks iki 70 proc. numatytų išmokų bendrų sumų. Likusios išmokų dalys bus pradėtos mokėti nuo gruodžio 1 d. ir bus išmokėtos iki kitų metų birželio 30 d. Bendra už 2015 m. išmokėtina ES tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams sieks 442,5 mln. eurų.

„Tiesioginių išmokų avansai bus didelė paspirtis mūsų ūkininkams, ypač krizės paliestiems pieno ūkiams“, – pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Tiesioginių išmokų vokas kiekvienais metais didėja: bendras ES tiesioginių išmokų krepšelis išmokoms už 2015 m. mokėti sudaro 417,890 mln. eurų, tuo tarpu 2014 m. – 393,226 mln. eurų, t. y. padidėjo apie 24,7 mln. eurų. Tačiau bendras išmokų krepšelio padidėjimas dar nereiškia, kad išmokos didėja kiekvienam.

2014 m. didžioji lėšų dalis buvo mokama kaip pagrindinė išmoka už deklaruotą žemę, tuo tarpu 2015 m. išmokų krepšelis padalijamas taip: pagrindinei išmokai už deklaruotus plotus – 38,25 proc.; žalinimo išmokai – 30 proc.; išmokai už pirmuosius hektarus – 15 proc.; jaunųjų ūkininkų išmokai – 1,75 proc.; susietajai paramai (už gyvulius ir ž. ū. augalus) – 15 proc. Taigi, išmokos dydis ūkiui priklausys nuo ūkio dydžio, specializacijos bei amžiaus (jaunasis ūkininkas gaus papildomą priedą).

Kaip jau minėta, didžioji dalis išmokų ūkininkus pasieks dar šiemet. Šiais metais patvirtinti tokie avansinių išmokų dydžiai: pagrindinė išmoka – 37 eurai/ha; išmoka už pirmuosius hektarus – 32 eurai/ha; susietoji parama už baltyminius augalus – 55 eurai/ha; išmoka jauniesiems ūkininkams – 30 eurų/ha; susietoji parama už pienines karves – 56 eurai už karvę.

Kai kuriose tiesioginių išmokų schemose (žalinimas, susietoji parama už vaisius ir uogas, mėsinius galvijus ir t.t) tinkamumo reikalavimų konkrečioms schemoms įvykdymo terminai yra vėlesni nei spalio 16 d., dėl to žalinimo bei likusių išmokų avansai nuo spalio 16 d. kartu su pagrindinės išmokos avansu nemokami.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-11-30