Dažniausiai užduodami klausimai

Klausimai, kurie iškilo savivaldybių / seniūnijų darbuotojams ir ūkininkams 2017 m. turo po Lietuvą metu

1. Kokia valdymo teise deklaravimo metu žymėti griovius, kadangi ankščiau buvo galima pasirinkti „kita“?

Atsakymas – turi būti pasirenkama viena iš trijų žemės valdymo teisės galimybių – nuosavybė, nuoma arba panauda (arba artimiausia iš jų). Bet kuriuo atveju dalyvaujant KPP griovių tvarkymo programoje, taip pat deklaruojant griovius kaip kraštovaizdžio elementus Ekologiniu atžvilgius svarbių vietovių (EASV) išsaugojimo tikslu – valdymo dokumentų nėra prašoma. Tačiau juos reikėtų pateikti tokiu atveju, jei būtų ginčas – kas turi teisę deklaruoti griovį ar gaunama informacija, kad pareiškėjas galimai neteisėtai deklaruoja griovį.

2. Kaip pareiškėjui įrodyti, kad jis negali įvykdyti įsipareigojimų dėl blogų oro sąlygų? (meteorologinė pažyma netinka, nes ji nėra išduodama konkrečiai vietovei – netikslu)

Atsakymas - Pareiškėjas, matydamas, kad negalės atlikti įsipareigojimų laiku – turi kaip galima greičiau pranešti apie tai Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Žinoma, reikalavimų nevykdymas yra pateisinamas tik tuomet, kai tai įtakoja nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės (pvz. meteorologinės, t. y. stichinė sausra ar pan.), o šias aplinkybes galima pagrįsti ir įrodyti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos išduodama pažyma sustiprina pareiškėjo nurodomas reikalavimų neįvykdymo priežastis, o tokioje pažymoje nurodomos ūkininkavimui nepalankios meteorologinės sąlygos konkretaus rajono, kuriame ūkininkaujama, lygiu yra pakankamas pagrindimas

3. Kokia valdymo teise deklaruoti plotus kai jų savininkas miręs, o paveldėjimo procesas dar nesibaigęs ir nėra aiškūs paveldėtojai?

Atsakymas - Deklaruoti galima tik tuos plotus, kuriems turimi galiojantys valdymo teisę patvirtinantys dokumentai. Esant žemės paveldėjimo atvejui, priimtiniausia, kad plotai būtų deklaruojami tik tuomet kai jau yra įgyta formali teisė šiuos plotus valdyti. Visgi, siekiant išvengti situacijos, kad dirbami plotai neliktų nedeklaruoti, o dar blogesniu atveju ir nedirbami, paveldimą plotą gali deklaruoti žemės paveldėtojai, kurie įgis deklaruojamo ploto valdymo teisę einamaisiais metais. Deklaruodami turėtų nurodyti būtent įgyjamą plotų valdymo formą – nuosavybės teisė. Svarbu, kad tokiu atveju, deklaruojantysis prisiima asmeninę riziką dėl galimų pasekmių, jeigu NMA paprašius plotų valdymo teisę įrodančių dokumentų, jis negalėtų jų pateikti, nors paveldėjimo procesas jau būtų pasibaigęs.

4. Kokie dokumentai yra tinkami siekiant įrodyti žemės dirbimo faktą?

Atsakymas – jei pareiškėjas neturi nei registruotų traktorių, nei ūkinių gyvūnų, NMA paprašius, jis gali pristatyti produkcijos pardavimo, žemės ūkio paslaugos pirkimo ar technikos nuomą įrodančius oficialius dokumentus.

5. Ką reiškia naujas reikalavimas, kad nuo šiol deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotus turi tik tie, kurie juos realai ir dirba?

Atsakymas – Atitinkamus žemės ūkio paskirties žemės plotus deklaruojantysis yra žemę dirbantysis, t. y. plotus deklaruojantis asmuo, prireikus, turi turėti galimybę įrodyti, kad tikrai pats dirba deklaruojamus plotus. Šio reikalavimo atitikimu įsitikina NMA pagal su pareiškėju susijusius duomenis, esančius Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre arba Ūkinių gyvūnų registre, arba pagal pareiškėjo pateikiamus žemės ūkio produkcijos pardavimo fakto, žemės ūkio paslaugų pirkimo ar suteikimo, žemės ūkio technikos nuomos ūkio reikmėms įrodymo dokumentus. Jeigu tokių įrodymų NMA surinkti nepavyksta ar pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo žemės dirbimo fakto, laikoma, kad pareiškėjas nedirba deklaruojamų plotų ir tiesioginės išmokos už juos jam negali būti teikiamos.

6. Ar gali deklaruoti valstybinę žemę valdos partneris nors valstybinė žemė išnuomota nedeklaruojančiajam partneriui?

Atsakymas – Gali deklaruoti tik asmeninio ūkio paskirties žemę, jei sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Kitais pagrindais nedeklaruojančiam partneriui išnuomotos valstybės žemės nedeklaruojančio partnerio deklaruoti negalima.

7. Ar galima žemės dirbimą įrodyti panaudos sutartimi dėl pievų nuganymo? (vienas asmuo deklaruoja, kitas – gano gyvulius jo deklaruojamuose plotuose)

Atsakymas – žemės dirbimui įrodyti – panaudos – nepakanka. Tačiau yra kitų galimybių, kaip pavyzdžiui:

  1. žemė išnuomojama tam, kuris joje gano gyvulius;

  2. Įforminamas paslaugos pirkimas / suteikimas;

3. sudaroma jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, t. y. vienas deklaruoja, kitas partneris – laiko gyvulius.

 

8.Dėl mažiau palankių ūkininkauti teritorijų (MPŪT). Kiek laiko reikia išlaikyti valdą nuo deklaracijos pateikimo?

Atsakymas – iki kitų metų deklaravimo.

9. Kodėl pieninių ir mėsinių galvijų bandos turi būti atskirtos?

Atsakymas – Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Agentūros kontrolės darbuotojams  sparčiai ir kokybiškai  atlikti patikras vietose - ūkininkų ūkiuose, kuriuose laikomi ne tik mėsinių veislinių ir mišrūnų galvijai, bet ir pieninių veislių galvijai, kadangi Agentūros darbuotojai privalo nustatyti kiekvieną galviją pagal jam suteiktą unikalų  identifikacinį numerį ir jo atitikimą Ūkinių gyvūnų registre. Taisyklėse nustatytos ir sankcijos, kurios taikomos,  jei PATIKROS VIETOJE METU pieninių ir mėsinių galvijų bandos nebus atskirtos.

10. Ar šeimos nariai gali deklaruoti kitam šeimos nariui priklausančią valstybinę žemę? Jei taip, tai kurie?

Atsakymas – Gali deklaruoti tik vyras žmonos ir atvirkščiai.

11. Nuo kelių SG privalau įsirengti mėšlidę/rietuvę? Kurgalėčiau rasti tikslius reikalavimus kaip tai turi atrodyti?

Atsakymas – Nuo 5 SG. Šis reikalavimas netaikomas tiems ūkio subjektams, kurie nesiekia gauti tiesioginių išmokų bei nedalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programos plotinėse priemonėse. Smulkesnę informaciją dėl mėšlidžių įrengimo galite rasti LR žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 3D-472Dėl mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo, nuoroda  https://www.infolex.lt/ta/134708?ref=3

12. Kokia valdymo teise deklaruoti tuos plotus, kuriuos pareiškėjams suteikė valstybė ar valstybinės įstaigos leido jais naudotis? (geležinkeliečiai, trihektarininkai, asmeninio naudojimo sodų žemė ir kt.)

Atsakymas – vienu iš taisyklėse nurodytų variantų. Svarbiausia, kad būtų pateikiami žemės valdymo dokumentai.

13. Kiek metų man reikės išlaikyti deklaruotus kraštovaizdžio elementus?

Atsakymas – Kol kas – tik einamuosius metus.

14. Kokios išmokos numatytus už kraštovaizdžio elementus?

Atsakymas – Nėra jokių papildomų išmokų, elementai tik įgalina pareiškėją (lengviau) atitikti žalinimo reikalavimus norint gauti žalinimo išmoką.

15. Ar leidžiamas pievų smulkinimas?

Atsakymas – Taip.

16. Kiek bičių reikia turėti, kad galėčiau pievas šienauti iki rugpjūčio 31 d.?

Atsakymas – Užtenka būti bityno savininku, t. y. Ūkinių gyvūnų registre įsiregistravus bent 1 bičių šeimą.

17. Ar nesikeis sutvarkytų (netinkamų paramai plotų) pripažinimo tinkamais deklaruoti tvarka?

Atsakymas – iš principo nesikeis – plotai turi būti pilnai sutvarkyti iki gruodžio 1 d. ir nufotografuoti. Vienintelis skirtumas tas, kad kaip netinkamus paramai išskirtus užmirkusius plotus – pareiškėjai turės pažymėti sistemoje (juos nufotografuojant) iki liepos 1 d. – tam, kad ŽŪIKVC juos galėtų patikrinti šiltuoju sezono metu ir, jei bus įsitikinta, kad plotai tikrai dirbami – juos paversti į tinkamus paramai gauti.

18. Ar su žmona vesdami bendrą ūkį, jau būsime laikomi susijusiais asmenimis ir už tai pripažinti kaip neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti?

Atsakymas – ne, nebūsite.

19. Aš deklaruoju plotus, o mano tėtis – turi registruotą techniką. Ar aš būsiu traktuojamas, kad su manimi susijęs asmuo turi registruotos technikos ir tokiu būdu aš įrodau ploto dirbimą?

Traktuojama, kad su pareiškėju susijęs asmuo turi registruotos žemės ūkio technikos, kuomet šiuo atveju sūnus ir tėvas bus sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį arba abu bus registruoti valdoje kaip šeimos nariai, tuomet pagal Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenis bus traktuojama, kad deklaruojamuose plotuose pareiškėjas pats vykdo žemės ūkio veiklą.

20. Kada NMA reikia pateikti žemės dirbimą ir (arba) valdymą įrodančius dokumentus?

Atsakymas – Žemės dirbimo ir valdymo dokumentai NMA turi būti teikiami tik tuomet, kai :

  1. Pareiškėjas įtariamas siekiu gauti didesnes išmokas (Dėl išmokos už pirmuosius hektarus ir (arba) Jaunojo ūkininko išmokos);

  2. NMA gauna informaciją, kad pareiškėjas galimai neteisėtai deklaravo plotus (dėl žemės valdymo ir (arba) dirbimo).

  3. Pareiškėjas atrenkamas dokumentinei patikrai kaip rizikingas pareiškėjas.

Tuo tarpu, jei pareiškėjas pats patvirtina paraišką per elektroninę bankininkystę, jis visais atvejais privalo iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. išsiųsti NMA minėtus dokumentus, kuomet:

1. deklaruojami laukai patenka valstybinės  ir kitos paskirties žemės sluoksnį;

2. praėjusiais metais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nedeklaravo;

3. deklaravo visiškai per praėjusius 2 metus nedeklaruotus didesnius nei 1 ha žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus;

21. Ar reikia šienauti Natura 2000 pievą pagal Natura 2000 keliamus reikalavimus, kuomet nedalyvaujama Natura priemonėje?

Ne, tačiau jeigu už deklaruotus plotus, patenkančius į NATURA teritoriją, prašoma tiesioginių išmokų, tuomet privalu laikytis Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatytų šienavimo terminų (2017 m. atveju – terminas nušienauti pievas – rugpjūčio 1 d.) – jei konkrečiai teritorijai nėra nustatyta kitų reikalavimų (pvz. vėlesni šienavimo terminai ir pan.).

22. Jei einamaisiais metais lauke vykdomas melioracijos projektas, tačiau jis bus vykdomas tik pavasario metu ir vėliau plotas bus įdirbtas kaip pūdymas – ar galima jį deklaruoti einamaisiais metais – kaip pūdymą.

Atsakymas – Pagal naudmenų deklaravimo taisykles, einamaisiais metais plotai, kuriuose atliekami melioracijos darbai – nėra tinkami paramai Tiesioginėmis išmokomis gauti. Išimtis galėtų būti taikoma tik tokiu atveju, jei deklaravimo metu plotas jau yra sutvarkytas ir atitinka paramai bei deklaruotiems plotams keliamus reikalavimus. T. y. jei tai juodasis pūdymas – jis turi būti įdirbtas, be subrendusių piktžolių.

23. Kaip spręsite „Sofos ūkininkų“ problemą, t. y. pareiškėjai, kurie deklaruoja tik pievas, bet neturi gyvulių?

Atsakymas - pareiškėjų, deklaruojančių tik pievas, bet nelaikančių gyvulių deklaruojamieji plotai yra labai maži (apie 70 tūkst. ha arba apie 2,5 proc. visų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų Lietuvoje). Matoma kita, daug didesnė problema – deklaruoja plotus tie, kurie patys nedirba žemės – ir šioje vietoje nebūtinai deklaruojamos pievos. Būtent ji ir yra sprendžiama aiškiai pasakant, kad deklaruoti žemę turi tas, kas ją dirba. Ši sritis bus griežčiau kontroliuojama nei anksčiau.

24. Šiemet naudmenų deklaravimas prasidės balandžio 10 d. Ar nemanote, kad pradedame per anksti? Toks laikas yra tik sėjos pradžia, ir ne kiekvienas tiksliai žino ką ir kiek pasės. Prašytume atidėti nors savaite vėliau.

Atsakymas – Ne, nemanome, kad per anksti. Kaip visada akcentuojame, kad pareiškėjui nebūtina žinoti tiksliai, kur koks pasėlis bus auginamas, atėjus deklaruoti balandžio mėn. (iki birželio 6 d.) – naudmenų kodus tikslinti, esant būtinybei, galima iki pat liepos 1 d. – be jokios išmokų mažinimo grėsmės (su sąlyga, kad tai neįtakoja pareiškėjo atitikimo žalinimo reikalavimams). Tai yra įprastinė praktika visose ES valstybėse narėse (tiek šiaurinėse, tiek ir pietinėse).

25. Kokius dokumentus deklaravimo metu reikia turėti siekiant gauti susietąją paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus?

Atsakymas – Deklaravimo metu reikia turėti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus:

1. jeigu sėkla buvo įsigyta Lietuvoje – sąskaitą faktūrą ir (arba) PVM sąskaitą faktūrą ir sėklos sertifikato kopiją (ar jį atitinkantį dokumentą);

2. jeigu sėkla buvo įsigyta užsienyje (tik ES valstybės) – sąskaitą faktūrą ir (arba) PVM sąskaitą faktūrą ir sėklos sertifikato kopiją (ar jį atitinkantį dokumentą) ir (arba) pakuočių etiketes;

3. jeigu sėjai panaudota pareiškėjo užauginta sertifikuota sėkla – Augalininkystės tarnybos išduodamą sėklos sertifikatą (ar jo kopiją) ir sertifikuotos sėklos pakuočių etiketes ar jų kopijas;

4. kai paraiška teikiama savarankiškai, pareiškėjas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. privalo Agentūrai pateikti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus.

26. Kodėl draudžiama statesniuose nei 12 proc. šlaituose auginti šakniavaisius ir šakniagumbius (bulves, cukrinius runkelius ir kt.), t. y. taip vadinamuosius kaupiamuosius augalus?

Atsakymas – tai yra geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimas, kuriuo siekiama mažinti dirvos eroziją. Negalima auginti būtent minėtų augalų grupių todėl, kad jų auginimas „nelygiose“ vietovėse sukelia didžiausią dirvos erozijos riziką dėl dirvožemio išsiplovimo grėsmės. Šis reikalavimas Lietuvoje galioja jau nuo 2010 m.

 

 

 

Papildomi atsakymai į klausimus dėl 2017 m. deklaravimo:

1. Kada pareiškėjui privalu pateikti dokumentus, įrodančius jo valdymo teisę plotams patenkantiems į Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį?

Pareiškėjai privalo pateikti valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai paprašius iki jos nurodyto termino, t. y. paraiškų administravimo metu (ne deklaravimo). Nepateikus minėtų dokumentų, bus traktuojama, kad pareiškėjai neleistinai deklaravo plotus, patenkančius į Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį.

2. Ar gali pareiškėjas susilaukti sankcijos už GAAB reikalavimo nesilaikymą, jei jis augins kaupiamuosius žemės ūkio augalus statesniuose negu 12 proc. šlaituose (dirvos erozijos sluoksnio ribose), tačiau nepretenduos į paramą už šiuos plotus?

Taip, gali. Jei, patikros vietoje metu bus nustatytas faktas, kad pareiškėjas augino šakniavaisius ir šakniagumbius statesniuose nei 12 proc. šlaituose, neatsižvelgiant į tai, ar jis išreiškė norą gauti paramą už tą plotą (pvz., deklaravo TPN kodu) ar ne, bus taikomos atitinkamos sankcijos už 5 GAAB reikalavimo pažeidimą t. y. pagal paraišką paskaičiuota paramos suma mažinama 20 proc.

3. Ką daryti pareiškėjui, jei jo deklaruoti plotai patenka į Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį, tačiau neturima jokių šių plotų valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų?

Pareiškėjas turėtų raštu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos skyrių su prašymu leisti oficialiai naudotis konkrečiu lauku. Nacionalinė žemės tarnyba apsvarsčiusi prašymą pateiks atsakymą ar suteikia teisę pareiškėjui oficialiai naudotis konkrečiu žemės lauku.

4. Teikiant paraišką pareiškėjas pastebėjo, kad dalis jo teisėtai valdomos privačios žemės plotų patenka į Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį, kodėl taip yra? Ką tokiu atveju daryti?

Dažniausiai tai atsitinka dėl duomenų nesuderinamumo bei žemės dirbimo ribų neatitikimo su realiomis sklypų ribomis. Paraiškų priėmimo informacinės sistemoje esantis Valstybinės ar kitos paskirties žemės sluoksnis yra sudarytas remiantis Registrų centre registruotais žemės ūkio paskirties sklypais. Atkreipiame dėmesį, kad „Valstybinė ar kitos paskirties žemė“ pagalbinį sluoksnį sudaro:

1. valstybinės žemės plotai, neregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

2. valstybinės žemės plotai, registruoti Nekilnojamojo turto registre;

3. kitos paskirties žemės plotai, t. y. namų valda, miškų paskirties žemė ir kt. 

Jeigu į  „Valstybinė ar kitos paskirties žemė“ sluoksnį patenka nuosava žemė, tai turite prie lauko žymėti nuosava žemė.

Taip pat vertėtų paminėti, kad jei deklaruoti žemės plotai, patenkantys į Valstybinės ir kitos paskirties žemės sluoksnį, yra sąlyginai nereikšmingi, tuomet pareiškėjų nebus prašoma įrodyti teisę į deklaruotus plotus, kurie patenka į minėtą sluoksnį.

5. Ar paraiškų priėmimo registravimo žurnale būtina ranka įrašyti paraiškas priėmusio darbuotojo vardą, pavardę ar galima uždėti antspaudą?

Paraiškų priėmimo registravimo žurnale įrašyti ranka nebūtina, galima dėti antspaudą.

6. Kaip patvirtinti paraišką?

Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje užpildžius paraiškos formą, išbraižius laukus ir užpildžius laukų informaciją, ir ištaisius klaidas reikia atsispausdinti paraišką ūkininkui, tada atsiras paraiškos patvirtinimo mygtukas.

7. NMA informavo, kad išankstiniai kontrolinių žemės sklypų ribų aprašymai nebuvo laiku aprašyti. Kaip deklaruoti žemę šiais metais?

Kadangi pareiškėjas laiku neinformavo apie Kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, tai šiais metais gali deklaruoti kodu NEP (netinkami paramai plotai) ir aprašyti išankstinius kontrolinių žemės ribų pasikeitimus.

8. Kaip deklaruoti įvairias daržoves lauke iki 30 a?

Visi pareiškėjo deklaruojami plotai, kurie yra 0,1 ha arba didesni ir kuriuose auginami žemės ūkio augalai, atsižvelgiant į taisyklių 2 priedo V skyriuje pateiktame Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje (toliau – klasifikatorius) nurodytas augalų rūšis, turi būti deklaruojami kaip atskiri plotai. Tačiau klasifikatoriaus I grupės augalai gali būti jungiami į plotus, kuriuos sudaro daugiau nei viena auginamų augalų rūšis, o tokie plotai negali būti didesni nei 0,3 ha. Tokie klasifikatoriaus I grupės sujungti plotai turi būti deklaruojami kodu KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“ arba DAK „Kitos daržovės“ arba DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte);

9. Kaip PPIS padėti naują tašką lauke?

Padėti tašką, braižant lauką, galima su klavišų kombinacija CTRL+ pelės kairiojo klavišo paspaudimas.

10. Jei einamųjų metų metu bus sudaryta partnerystės sutartį, kaip bus skaičiuojamos partnerio laikomi gyvūnų sąlyginio gyvulio vienetai valdai?

Jei dabar į valdą bus  įregistruotas  partneris, kuris laiko gyvūnus, tuomet  skaičiuojant SGV, paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, bus imamas gyvūnų laikymo laikotarpis nuo partnerio įregistravimo į valdą.

11. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje Paraiškoje 2016 m. nėra pasirinkimo laukai, kur galima peržiūrėti 2016 m. deklaruotus laukus?

Įėjus į 2016 m. ir senesnių metų paraiškas negalėsite matyti deklaruotų laukų grafinių duomenų, nes nuo 2017 m.  Microsoft nebepalaiko "Silverlight" programos, todėl nėra galimybės matyti senesnių laukų. 2017 m. Paraiškų priėmimo informacinė sistema perrašyta nauja technologija, kuri nebereikalauja "Silverlight" programos. Tačiau galite, sukūrus 2017 m. paraišką ir įėjus į GIS modulį, įsijungti sluoksnį "2016 m. deklaruoti laukai", kuriame yra 2016 m. pareiškėjo deklaruoti laukai ir juos peržiūrėti.

12. Deklaruojama pagal KPP priemonę tęstinę programą "melioracijos griovių tvarkymas", ar tai reikia žymėti paraiškos pirmame lape?

Dalyvaujant tęstinėse priemonėse pirmame paraiškos lape žymėti nereikia.

13. Deklaruojame miežius, 8 punkte prašo užrašyti sąskaitą - faktūrą, bet tokios neturime, ar reikia pildyti 8 punktą?

Jei pareiškėjas siekia gauti susietąją paramą už sertifikuota sėkla apsėtus miežių plotus – reikia užpildyti 8 punkte prašomą informaciją ir įvesti sąskaitos faktūros duomenis.

14. Kokį pasėlio kodą reikia rinktis naujai įveistam miškui?  Ar reikalinga aprašyti išankstinius kontrolinių žemės sklypų ribu pasikeitimus jei laukas kerta Kontrolinių žemės sklypų ribas.

Miško veisimas 2017 m. deklaruojamas MVP kodu, KŽS ribas kirsti galima ir KŽSRP tokiems laukams aprašyti nereikia.

15. Jeigu paraišką teikia įgaliotas asmuo, kas turi pasirašyti paraiškų priėmimo registre eilutėje "paraišką pateikęs asmuo"?

Paraiškų priėmimo registre, eilutėje "paraišką pateikęs asmuo" turi pasirašyti įgaliotas asmuo.

16. Kodėl Paraiškų priėmimo informacinė sistema reikalauja ekologinių sėklų etikečių, jei vyriausybė patvirtino, kad jos nebūtinos?

Deklaruojant sertifikuotus javus privaloma užpildyti tik PVM / sąskaitos faktūros nr., siuntos nr., įsigytos sėklos kiekį, kg. ir datą. Etiketės duomenų pildyti nebūtina.

17. Kaip deklaruoti kontroliniame žemės sklype, kurio GKODAS bl1b? Pareiškėjai turi žemės sklypų NTR registruotus dokumentus, bet sistemoje rodo, kad tai yra valstybinė žemė, kaip deklaruoti?

Įbraižytus laukus kontroliniame žemės sklype, kurio GKODAS bl1b, pareiškėjas gali deklaruoti visais naudmenų kodais išskyrus 5PT-11 ir 5PT-12. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras patikslins, kontrolinius žemės sklypus, kurių GKODAS yra bl1b, kuriuose einamaisiais metais buvo deklaruota – iki einamųjų metų spalio 1 d.

Jei pareiškėjas turi Nekilnojamo turto registre registruotus  žemės sklypo dokumentus, tuomet Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje reikia deklaruoti kaip nuosava žemę.

18. Ar galima internetu deklaruoti pasėlius?

Pareiškėjas nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d. gali jungtis prie PPIS https://paseliai.vic.lt per Elektroninių valdžios vartų portalą, pasirinkdamas vieną iš būdų, kuriais gali patvirtinti savo tapatybę, ir pats užpildyti ir patvirtinti paraiškos elektroninę formą.

19. Kokiu kodu deklaruoti pasėlius: apskritaveidis bandrenis ir anyžinis lofantas?

Anyžiniai lafantai ir apskritaveidį bandrenį deklaruojami kodu AMP.

20. Norėjau sužinoti ar reikia nurodyti požymį antramečiams kmynams, jei jie auginami pardavimui?  Ir kaip deklaruoti 3 metus auginamus retus daugiamečius sodinius didesnius nei 1 ha, tokius kaip šilkmedžiai ir kt., jei nėra įvardyti klasifikatoriuje?

Antramečiams kmynams pasėlio kodas turi būti nurodytas KMY požymis PR nežymimas. PR – atitinkami pirmamečiai žemės ūkio augalai, daržovių sėklojai ir pasodai, pirmamečiai ir antramečiai sodai.

Jeigu deklaruojama 0,1 ha arba didesnis plotas ir auginami į žemės ūkio naudmenų klasifikatorių neįtraukti augalai, deklaruojamam plotui turi būti parinktas kodas KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“, DAK „Kitos daržovės“, DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte)“ arba KTS „Kiti sodai ir daugiamečiai uogynai

21. Norėjau paklausti ūkininkas savo sklype turi 2 tvenkinius (jie pažymėti EASV) juos pageidauja įbraižyti, kaip tai padaryti?

Kai įbraižysite ariamos žemės laukus, kurie bus nutolę nuo EASV elemento ne daugiau kaip 5 m., pirmame paraiškos lape esančiame "EASV elementai" lange, galėsite pasirinkti, kuriuos EASV įtraukti į skaičiavimą. Tvenkinių atskirai įbraižyti nereikia.

22. Ar reikia siųsti kokį nors paraiškos patvirtinimo dokumentą ŽŪIKVC?

Pareiškėjui  teikiant paraišką seniūnijoje, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui išspausdinus paraiškos formą, užpildytą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjas patikrina paraiškos duomenis ir patvirtina jų teisingumą pasirašydamas paraiškoje. Pareiškėjo ir seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojo parašais patvirtintas paraiškos egzempliorius lieka pareiškėjui. Pareiškėjui parašu patvirtinus paraiškos duomenų teisingumą, seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojas užpildo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų priėmimo registrą, kartu su pareiškėju jame pasirašo ir PPIS patvirtina paraiškos duomenis – paraiška laikoma pateikta.

Pareiškėjas, kuris pats pildo paraiškos elektroninę formą, PPIS patvirtina paraiškos duomenis ir paraiška laikoma pateikta. Jokių paraiškos patvirtinimo dokumentų siųsti nereikia.

23. Pareiškėjas 2016 m visoje valdoje vykdė tęstinius 2014-2020 m programos "Ekologinis ūkininkavimas "įsipareigojimus. 2016 m rudenį naujai paveldėjo žemę, kurią nori deklaruoti kaip pievą 2017 m. ir už ją gauti tik tiesiogines išmokas. Ar gali 2017 m. deklaruoti mišrų ūkį t.y, tęsti "Ekologinį ūkininkavimą "ir deklaruoti naujus laukus, už kuriuos prašo tik tiesioginių išmokų?

Vadovautis reiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro  2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintos Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). (Teisės aktą ir jo aktualią redakciją galite rasti paspaudę čia. Šių Taisyklių aktualios redakcijos 8 punkte sakoma, kad EKO paramos gali prašyti ūkininkai, kurie: "8.1. ankstesniais paraiškų priėmimo metais pateikę paramos paraiškas ir įgyvendinantys tęstinius įsipareigojimus, nedidindami paramos paraiškose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ deklaruoto ploto; 8.2. pareiškėjai, kurie 2016 m. įsipareigojo visoje valdoje vykdyti ekologinę gamybą, privalo nedidindami ploto, už kurį prašo kompensacinių išmokų, tęsti šio įsipareigojimo vykdymą. Reikalavimas visoje valdoje vykdyti ekologinę žemės ūkio gamybą netaikomas mokslo ir studijų įstaigoms ir profesinio mokymo įstaigoms ar jų įsteigtiems mokomiesiems ūkiams, kurie tęsia prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; 8.3. pareiškėjai, norėdami gauti kompensacines išmokas už sodų, uogynų, daržovių ir bulvių plotus, dėl kurių 2016 m. pirmą kartą prisiėmė naujus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai už sodus, uogynus, daržoves ir bulves gauti, privalo likusį prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį tuose pačiuose deklaruotuose plotuose auginti minėtų rūšių augalus. Jei pareiškėjai šiuose plotuose įsipareigojimų laikotarpiu augins kitų nei šiame papunktyje nurodytų rūšių augalus, kompensacinės išmokos paramos paraiškos pateikimo metais už šiuos plotus neteikiamos.

24. Ar galima uždeklaruoti Vilniuje? Valdos centras Ignalinos rajone.

Pareiškėjui savarankiškai teikiant paraišką ir prie PPIS jungiantis per el. valdžios vartus paraišką galima pateikti nesvarbu kur yra nurodytas valdos centras.

Teikiant paraišką seniūnijoje pareiškėjas privalo kreiptis į tą savivaldybę, kurioje yra registruotas jo valdos centras.

25. Nesutinka su sluoksnių "Erozijai jautrios teritorijos", nes nėra šlaito, kokie veiksmai reikalingi, kad butu panaikintas sluoksnis?

Tam, kad erozijai jautrių teritorijų sluoksnis būtų pakoreguotas, pareiškėjas kreipiasi į ŽŪIKVC nurodydamas, kuris šlaitas, patenkantis į erozijai jautrių teritorijų sluoksnį, jo nuomone vis tik nėra statesnis nei 12 proc., o ŽŪIKVC nurodo taškus, kuriuose turi būti atlikti specialisto, t. y. kvalifikuoto geodezininko   matavimai ir kitas sąlygas dėl matavimo duomenų. Jei specialisto matavimai bus tinkami koregavimui – erozijai jautrių teritorijų sluoksnis bus pakoreguotas.

26. Nori gauti išmokas už šlapynes, pagal kokį sluoksnį reikia braižyti lauką  "NMA Šlapynių duomenys" ar "Šlapynės"?

Jeigu pareiškėjas dalyvauja 2007-2013  m. KPP programos veikloje, tada pagal "Šlapynės" ir "NMA Šlapynių duomenys" sluoksnius, jeigu dalyvauja 2014-2020 m. KPP programos veikloje, tada pagal "Ekstensyvus šlapynių tvarkymas" sluoksnį.

27. Kiek metų jaunasis ūkininkas gali gauti paramą jei būdamas 40 m. pirmą kartą įkūrė valdą?

Jeigu pareiškėjas pirmą kartą įkūrė valdą ir teikia paraišką, kurioje pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, ir jis yra ne vyresnis kaip 40 metų, šią išmoką jis galės gauti maksimalų laikotarpį, t. y. 5 metus.

28. Deklaruoja ekologini ūkį, laukui KTS negalima pasirinkti EK, liko pasirinkimas tik EPI, kaip deklaruoti?

Pagal 2017 m. galiojančias TI taisykles KTS negalima pasirinkti sutartinio kodo EK. Kitus sodus ir uogynus reiktų deklaruoti atskirais kodais, kaip obelys, kriaušės, vyšnios ir pan., tada bus galima pasirinkti laukui sutartinį kodą EK. Jeigu deklaruosite lauką KTS ir jis tęsia EKO  įsipareigojimus, tai reikia pasirinkti, kad laukas sertifikuojamas EKS, bei parinkti sutartinį kodą EPI  - ekologinio ploto išlaikymas. Šį sutartinį kodą privalote pasirinkti tada, kai lauke auginama neremtina pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ bet sertifikuota pasėlių rūšis ir privaloma išlaikyti anksčiau prisiimtus priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ įsipareigojimus nemažinti ploto.

29. Kuriais atvejais eglutėmis apsodintas plotas yra tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis gauti?

Tuomet, kuomet jos deklaruojamos Naudmenų klasifikatoriaus kodu MED, o NMA patikros vietoje metu vizualiai nustatoma, kad jų sodinukų aukštis nėra didesnis nei 60 cm ir tarpai tarp jų nėra didesni nei 30 cm.

Kokia yra tiesioginių išmokų struktūra nuo 2015 m.?


Nuo 2015 m. tiesioginių išmokų struktūrą sudaro:

• pagrindinė išmoka, skiriama už visas deklaruotas ir paramos skyrimo reikalavimus atitikusias žemės ūkio naudmenas;

• išmoka už pirmuosius hektarus;

• žalinimo išmoka;

• išmoka jaunajam ūkininkui;

• susietoji parama.

 

1. Kas yra aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas?

Tai žemės ūkio veiklos subjektas (fizinis arba juridinis asmuo), kuris vykdo žemės ūkio veiklą ir (arba) aktyviai ūkininkauja, vadovaudamasis žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais, ir nevykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos, išskyrus numatytas išlygas.

2. Kokios yra tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos?
Neremiamos veiklos yra oro uostų, vandens valymo įrenginių, nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių eksploatavimas ar geležinkelio, nekilnojamojo turto paslaugų teikimas.

3. Ar turiu galimybę gauti tiesiogines išmokas, jeigu vykdau tiesioginėmis išmokomis neremiamas veiklas?
Taip. Vykdydamas vieną iš tiesioginėmis išmokomis neremiamų veiklų, pareiškėjas vis tiek galės pretenduoti gauti tiesiogines išmokas, jeigu pateiks įrodymų dėl žemės ūkio svarbos jo veikloje.

Įrodymai, susiję su žemės ūkio svarba, yra šie:

  • metinė tiesioginių išmokų suma už praėjusius kalendorinius metus sudaro bent 5 proc. visų pajamų, kurias pareiškėjas gavo už praėjusius finansinius metus iš ne žemės ūkio veiklos;
  • vykdoma žemės ūkio veikla yra reikšminga, t. y. pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 33 proc. visų už praėjusius finansinius metus gautų pajamų;
  • pagrindinė pareiškėjo veikla ar įmonės tikslas yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

4. Kas bus iškart pripažįstami „aktyviais žemės ūkio veiklos subjektais“?
Tie pareiškėjai, kurių už praėjusius metus gauta tiesioginių išmokų suma (apskaičiuota bendra, visų paramos schemų suma, kurią pareiškėjas turėjo teisę gauti nepriklausomai nuo paramos administravimo procese taikytų sankcijų) neviršijo 5000 eurų, iš karto yra pripažįstami tinkamais pareiškėjais, žinoma, jeigu atitiks ir kitus deklaravimo reikalavimus.

5. Ar žirgynai, vienuolynai, nacionaliniai regioniniai parkai, kurių teritorijai priklauso daug pievų, yra tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą vykdantys subjektai? 

Žirgynai – taip, tačiau jie vis tiek galės pretenduoti gauti tiesiogines išmokas, jeigu pateiks įrodymų dėl žemės ūkio svarbos jų veikloje (pagal ankstesniame punkte išvardytus kriterijus).

Vienuolynai – ne.

Nacionaliniai, regioniniai parkai – ne.

6. Ar kaimo turizmo veiklos vystymas yra tiesioginėmis išmokomis neremiama veikla?

Ne, nėra.

7. Situacija, kai yra eksploatuojami individualaus ūkio nuotekų valymo įrenginiai, ar tokiu atveju jau yra traktuojama, kad pareiškėjas vykdo tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą?

Ne. Deklaravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2016-12-01 įsakymu Nr. 3D-714, 5.1.3 papunktyje numatyta, kad prie tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos „neeksploatuoti vandens valymo įrenginių“ kategorijos priskiriama pareiškėjų vykdoma veikla turi būti susijusi su vandens surinkimo, valymo ir tiekimo paslaugų teikimu.

8. Ar prie tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos „neeksploatuoti oro uostų“ kategorijos priskiriami pareiškėjai, kurie ganyklų arba pievų plotus deklaruos aerodromų (be pakilimo tako) teritorijoje?

Ne, tokie pareiškėjai nepriskiriami prie vykdančių būtent šią tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą. Tačiau tokie pareiškėjai (aerodromų valdytojai) priskiriami prie tiesioginėmis išmokos neremiamos veiklos – neeksploatuoti nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių – kategorijos, todėl bus traktuojami kaip tiesioginėmis išmokomis neremiamą veiklą vykdantys subjektai.

9. Ar pareiškėjai, kurie nevykdo TI taisyklėse išvardytų neremiamų veiklų (t. y. neeksploatuoja oro uostų, vandens valymo įrenginių, nuolatinių sporto ir pramogų aikštelių, neteikia geležinkelio paslaugų, nekilnojamojo turto paslaugų) ir nėra pažymėję pirmame lape, kad „vykdo neremiamas veiklas“, bus tikrinami, ar atitinka „aktyvaus ūkininko“ statusą? Jeigu taip, tai kokiu principu bus atrenkami pareiškėjai patikrai?

Taip, bus tikrinami, siekiant įsitikinti, ar jų paraiškoje pateikta informacija yra teisinga. Administracinei patikrai pareiškėjai bus atrenkami atsitiktiniu būdu.

Detali tvarka yra numatyta deklaravimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2016-12-01 įsakymu Nr. 3D-714. ).

10. Pareiškėjas vasaros metu, turėdamas verslo liudijimą, nuomoja kambarius poilsiautojams. Ar ši veikla nėra priskiriama prie tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos?

Ne, ši veikla nėra priskiriama prie tiesioginėmis išmokomis neremiamos veiklos.

1. Kokie yra žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai?

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai yra šie:

  • pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP) nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus: ne mažiau kaip vienas šienavimas iki einamųjų metų liepos 1 dienos (įskaitytinai); ne mažiau kaip vienas šienavimas laikotarpiu nuo einamųjų metų liepos 2 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (įskaitytinai). Svarbu įsidėmėti, kad šiems pareiškėjams reikia pildyti „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“, kurio pavyzdinę formą galima rasti deklaravimo taisyklėse (4 priedas); Pareiškėjams žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams (ne mažiau kaip 0,3 SG į ha), kurių pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai nėra tinkamai nuganyti ar nušienauti. Tokiu atveju bus privalu juos nušienauti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. „Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo“ šiems pareiškėjams pildyti nereikia;
  • iš užliejamųjų pievų teritorijų išvežti žolės ritinius reikia iki spalio 1 d.;
  • reikia nuolat prižiūrėti deklaruojamų ganyklų arba pievų bei sodų ir uogynų plotų gerą agrarinę būklę, vengiant piktžolių įsivyravimo;
  • sodus ir uogynus būtina prižiūrėti ir prireikus pašalinti negyvus vaismedžius, vaiskrūmius ar jų liekanas;
  • nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d. pūdymo plotuose negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Juodojo pūdymo plotai turi būti periodiškai įdirbami taip, kad juose nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių. Žaliajame pūdyme negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė arba auginami kiti nei žoliniai augalai. Žaliajame pūdyme reikia iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. įterpti dirvos struktūrai gerinti auginamus žolinius augalus, prieš tai nenuimant šių augalų derliaus (žaliosios masės susmulkinimas ir įterpimas į dirvą nėra laikomas žemės ūkio gamybos vykdymu).

2. Ar yra reikalavimas laikyti gyvulius deklaruojantiems pievas?

Ne, tokio reikalavimo nėra.

3. Ar yra reikalavimas dėl žolinės produkcijos realizavimo? 

Ne, siekiant gauti tiesiogines išmokas tokio reikalavimo nėra.

4. Ar galėsiu valdomuose plotuose „mulčiuoti“, t. y. smulkinti žolę? 

Taip. Žolės smulkinimas ir tolygus paskleidimas, kaip ganyklų arba pievų priežiūros būdas, yra galimas.

5. Jeigu pareiškėjas deklaruoja pievą ir pats gyvulių neturi, bet jo deklaruojamą pievą tinkamai nugano kaimynas, ar tokia situacija galima? Ar po patikros nebus taikomos sankcijos? 

Jeigu nustatoma, kad pareiškėjo, neatsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas laiko ūkinius gyvūnus, ar jų nelaiko, visas deklaruojamas laukas yra nuganytas arba nuganyta viena lauko dalis, o kita dalis lauko nušienauta nustatyta tvarka, tai nelaikoma reikalavimų neatitikimu.

6. Ar galima žaliąją masę smulkinti sodų ir uogynų tarpueiliuose? 

Taip. Sodų ir uogynų tarpueilių, kuriuose yra pieva, priežiūros metodas yra iš esmės toks pat kaip kitų pievų. Tarpueiliai turi būti sutvarkyti iki liepos 1 d.

7. Kaip ekologiniam ūkiui kovoti su piktžolėmis, deklaruojant pievas?

Jeigu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo nuostatose arba kituose su ekologiniu ūkininkavimu susijusiuose teisės aktuose nėra numatyti kitokie reikalavimai ganyklų arba pievų priežiūrai, turi būti vadovaujamasi deklaravimo taisyklėse, patvirtintose ž. ū. ministro 2016-12-01 įsakymu Nr. 3D-714, apibrėžtais reikalavimais, kurie šiuo atveju ganyklų arba pievų priežiūros būdo – lėkščiavimo – nenumato.

8. Kokie ūkiniai gyvūnai yra įtraukti į žolėdžių ūkinių gyvūnų sąrašą? 

Galvijai, arkliai, avys, ožkos, danieliai, dėmėtieji elniai, taurieji elniai, bizonai, stumbrai.

9. Kokie SG koeficientai bus taikomi žolėdžių ūkinių gyvūnų ir deklaruojamų ganyklų arba pievų plotų santykiui įvertinti?

Žolėdžių ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į SG koeficientai numatyti deklaravimo taisyklių, patvirtintų ž. ū. ministro 2016-12-01 įsakymu Nr. 3D-714, 3 priede.

10. Kokia ūkinė veikla galima žaliajame pūdyme po numatytos rugsėjo 15 d.? 

Žaliajame pūdyme po rugsėjo 15 d. veikla nėra ribojama, tačiau svarbu atminti, kad  patikros vietoje metu turi būti įmanoma įsitikinti, kad pūdyme buvo auginti žoliniai augalai ir kad jie yra įterpti į dirvą.

11. Situacija, kai suarus jau užsėtas naujas pasėlis ir patikros vietoje metu randamas naujas pasėlis, tačiau nėra aptinkami užartų dirvos struktūrai gerinti skirtų augalų pėdsakai – ar tai nebus traktuojama reikalavimo neatitikimu? 

Taip, tai bus reikalavimo pažeidimas. Atkreipiame dėmesį, kad žaliajame pūdyme gali būti auginami tik žoliniai dirvos struktūrą gerinantys (klasifikatoriaus III grupėje ir kodu GPŽ deklaruojami) augalai. Tačiau pūdymo lauke negalima nei ganyti gyvulių, nei šienauti augančios žolės, kadangi žolė turės būti užarta iki rugsėjo 15 d. Suartame lauke patikros vietoje metu turės būti aptinkamos lauke augusios žolės liekanos.

12. Pareiškėjas deklaruoja III grupės augalus. Ar jiems taikomi tie patys šienavimo terminai kaip GPŽ ar DGP?

Ne, III grupės augalams, kai jie deklaruojami kaip atskiri augalų plotai, nėra taikomi pievoms numatyti šienavimo reikalavimai.

13. Kaip šienauti palaukes? Ar irgi reikalavimas 2 kartus? Ar joms reikia pildyti žurnalą? Jeigu palaukė pažymima, bet ne deklaruojamame GPŽ lauke?

Deklaravimo taisyklių nuostatos įpareigoja, kad deklaruojamos palaukės atitiktų pievai ar pūdymui taisyklėse tokiems plotams keliamus priežiūros reikalavimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog palaukės paskirtis iš esmės yra kitokia, nei įprastinės pievos, tokių plotų priežiūra turėtų apsiriboti vienu šienavimu iki rugpjūčio 31 d., t. y. visi lauko plotai turi būti nušienauti, nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista, ir (arba) ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti sutvarkyti.

Jeigu palaukė pažymima, bet nedeklaruojamame GPŽ lauke – jai taikomi analogiški pievų priežiūros reikalavimai (plotas turi būti sutvarkytas iki rugpjūčio 31 d.).

Vykdant įbraižytų palaukių priežiūrą pildyti „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo“ nereikia.

14. Kokie pievų priežiūros (šienavimo ar ganymo) reikalavimai kokiems pareiškėjams yra taikomi?

Visiems pareiškėjams taikomas pagrindinis reikalavimas įpareigoja pievas nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus: ne mažiau kaip vieną kartą – iki liepos 1 dienos ir ne mažiau kaip vieną kartą laikotarpiu nuo liepos 2 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Tačiau daugiausia, atsižvelgiant į pareiškėjo ūkininkavimo tipą, kai kuriems pareiškėjams gali galioti ir pritaikytosios pievų priežiūros sąlygos:

Jeigu Jūs esate pareiškėjas, kuris laiko žolėdžius ūkinius gyvūnus ir jų turi ne mažiau kaip 0,3 SG (sutartiniai gyvuliai) vienam deklaruojamam pievos hektarui, tai Jums:

  • siekiant nesudaryti papildomų sunkumų ganymui bei gyvuliams būtinų pašarų ruošimui, leidžiama ganiavą vykdyti viso sezono metu, o atitiktis pievų priežiūros reikalavimams yra laikoma, kai ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. kiekviename deklaruotame pievos lauke yra ganyta (pastebimi ganymo požymiai) arba šie laukai yra nušienauti ir sutvarkyti;
  • jeigu iki liepos 1 d. dar nespėta nei šienauti, nei ganyti, tai nėra laikoma reikalavimų neatitikimu;
  • nereikia pildyti „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo“.

Jeigu Jūs esate pareiškėjas, kuris taip pat laiko žolėdžius ūkinius gyvūnus, tačiau jų turi mažiau kaip 0,3 SG, bet daugiau kaip 0,1 SG vienam deklaruojamam pievos hektarui, tada Jums reikia laikytis tokių reikalavimų:

  • šienauti ir sutvarkyti pievą ne mažiau kaip du kartus (ne mažiau kaip vieną kartą – iki liepos 1 dienos ir ne mažiau kaip vieną kartą laikotarpiu nuo liepos 2 dienos iki rugpjūčio 31 dienos), jeigu konkrečiame pievos lauke neplanuojate ganyti;
  • ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos konkrečiame pievos lauke ganyti. Ganymą tokiu atveju įrodo ganymo požymiai. Jeigu pradėjote ganyti iki liepos 1 dienos, tai nušienauti ir sutvarkyti tokį lauką iki tos pačios liepos 1 d. nėra privalu. Svarbu, kad šis laukas būtų nuganytas ir geros agrarinės būklės ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d., t. y. visi lauko plotai turi būti ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti ir sutvarkyti;
  • pasirinktame deklaruojamame pievos lauke šienauti ir ganyti. Jeigu pasirinktas toks mišrus pievos priežiūros būdas, tada būtina, kad iki liepos 1 d. pieva būtų nušienauta ir sutvarkyta, o vėliau nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d. dar ir visiškai nuganyta, t. y. visi lauko plotai turi būti ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti sutvarkyti;
  • privalu visais atvejais pildyti „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“. Šio žurnalo pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklėse.

Jeigu Jūs esate pareiškėjas, kuris nelaiko žolėdžių ūkinių gyvūnų arba jų laiko nepakankamai (mažiau kaip 0,1 SG vienam deklaruojamam pievos hektarui), tada Jums reikia laikytis tokių reikalavimų:

  • šienauti ir sutvarkyti pievą ne mažiau kaip du kartus (ne mažiau kaip vieną kartą – iki liepos 1 dienos ir ne mažiau kaip vieną kartą laikotarpiu nuo liepos 2 dienos iki rugpjūčio 31 dienos);
  • jeigu visgi Jūsų deklaruojamame pievos lauke iki liepos 1 d. yra pradėta ganyti, Jums vis tiek reikės pasirūpinti, kad iki tos pačios liepos 1 d. visi lauko plotai būtų ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai nušienauti ir sutvarkyti. Tokia pat tvarka galioja ir laikotarpiu nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d., t. y. privalu dar kartą šį lauką nuganyti arba nušienauti ir sutvarkyti;
  • pasirinktame deklaruojamame pievos lauke šienauti ir ganyti. Jeigu pasirinktas toks mišrus pievos priežiūros būdas, tada būtina, kad iki liepos 1 d. pieva būtų nušienauta ir sutvarkyta, o vėliau nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d. dar ir visiškai nuganyta arba nušienauta, t. y. visi lauko plotai turi būti ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti ir sutvarkyti;

Privalu visais atvejais pildyti „Ganyklų arba pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“. Šio žurnalo pildymo tvarka numatyta deklaravimo taisyklėse.

1. Jeigu ūkininkas išregistruoja jau valdytą valdą ir tada įregistruoja naują valdą (pvz. 2015 m.), ar tai yra laikoma nauju valdos įkūrimu?

Ne, tai nėra laikoma įsikūrimu, atitinkančiu šioje paramos schemoje dalyvaujančio jaunojo ūkininko valdos įkūrimo reikalavimus. Jeigu pareiškėjas jau anksčiau buvo įkūręs valdą (pirmą kartą) kaip valdos valdytojas, pakartotinis valdos įkūrimas nėra laikomas pirmuoju ir nauju įsikūrimu.

2. Jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria perimtoje valdoje (perimtoje iš vyresnio amžiaus ūkininkų, paveldėtoje ar pan.) ar toks įsikūrimas atitinka paramos schemos reikalavimus?
 
Taip, jeigu jaunasis ūkininkas įsikuria kaip valdos valdytojas, o šis įsikūrimas jam yra pirmasis valdos įkūrimas.

3. Jeigu pareiškėjo valda yra įkurta ankstesniais metais nei buvo pateikta paraiška, kiek metų bus galima pretenduoti gauti šią išmoką? 

Jeigu pareiškėjo valda yra įkurta ankstesniais metais nei buvo pateikta paraiška, kurioje pirmą kartą siekiama gauti išmoką jaunajam ūkininkui, ir nuo valdos įregistravimo dienos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję mažiau nei vieneri (Pvz. 11 mėn.), dveji (Pvz. 23 mėn.), treji, ketveri ar penkeri metai, pareiškėjas turi teisę į išmoką jaunajam ūkininkui atitinkamai penkerių, ketverių, trejų, dviejų ar vienerių metų laikotarpiui.

4. Taisyklių 23 punkte nurodoma, kad „Fiziniam arba juridiniam asmeniui valdymo teise priklausantys deklaruojami naudmenų plotai negali būti panaudoti išmokai jaunajam ūkininkui gauti, paramos kreipiantis ir kaip fiziniam asmeniui ir kaip juridiniam asmeniui.“

Kaip reikėtų suprasti minėtą taisyklių punktą šiuo atveju:

PVZ., jei jaunasis ūkininkas valdo 200 ha. žemės, 130 ha. deklaruoja pats, o kitą, likusią  70 ha. dalį dar su 4 žmonėmis taip pat jaunaisiais ūkininkais naudoja gyvulininkystės ūkiui.

1. Jeigu vienas iš juridinio asmens valdytojų ir savo privačiai deklaruojamose žemėse prašo išmokų jaunajam ūkininkui kaip fizinis asmuo, o kiti valdytojai, kaip fiziniai asmenys, savo privačiai deklaruojamose žemėse neprašo. Ar išmokų negaus visas juridinis asmuo?

2. Ar klausime aprašytu atveju išmoka už jaunuosius būtų neskiriama fiziniam ar juridiniam asmeniui? O gal abiem?

Reikia atkreipti dėmesį, kad deklaravimo taisyklių 7.2 papunktis įpareigoja, kad „pareiškėjas paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos jis prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, nors už juos paramos ir neprašo“. Laikantis šios pamatinės nuostatos, kiekvienas pareiškėjas turi deklaruoti savo valdomus plotus, nebent nuosavybės teise priklausančių plotų valdymo teisė (teisės aktų nustatyta tvarka) yra padalyta keliems pareiškėjams. Todėl išmoka nurodytais atvejais gali būti skiriama tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, jeigu šių plotų valdymo teisė formaliai yra padalyta (perleista valdymo teisė, pvz., pagal pavyzdyje nurodytą proporciją: 130 ha – fiziniam ir 70 ha – juridiniam). Kitu atveju, kai pareiškėjas, kaip fizinis asmuo (pvz., Vardenis Pavardenis), jau yra išreiškęs norą (pvz., 2016 m. paraiškoje) gauti papildomą išmoką jaunajam ūkininkui (pvz., už visus 90 ha), kitais metais (pvz., 2017 metais) negali gauti paramos už tuos pačius plotus kaip juridinio asmens valdyme dalyvaujantis asmuo, t. y. naujai susikūrusio juridinio asmens paraiškos atveju. Galiausiai, reikia paminėti, kad visi jaunieji ūkininkai (įskaitant ir juridinius) bus tikrinami dėl dirbtinio valdų skaldymo ir (arba) galimai neteisėtų sąlygų sukūrimo įtarus, kad asmuo sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti išmoką.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kas yra žalinimas?

Žalinimas – tai nauja tiesioginių išmokų paramos schema, pagal kurią privalu laikytis klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų. Žalinimo išmoka skiriama pareiškėjams, kurie laikysis šių reikalavimų:
• pasėlių įvairinimo;
• turimų daugiamečių ganyklų arba pievų (toliau – daugiamečių pievų) išlaikymo (jei pareiškėjas neturi daugiamečių pievų – laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas);
• ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) išskyrimo.
Pareiškėjai, deklaravę mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės, jau laikomi  atitinkantys žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama žalinimo išmoka.

2. Kaip būtų vertinama, jeigu dalis ūkio laukų deklaruojami kaip ekologiniai, o dalis sertifikuoti, tačiau nedalyvauja ekologinio ūkininkavimo programoje? 

Pagal deklaravimo taisyklių, patvirtintų ž. ū. ministro 2016-12-01 įsakymu Nr. 3D-714, 26 punktą, pareiškėjų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinio ūkininkavimo taisyklių nuostatas, atitinka žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama žalinimo išmoka. Tad šiuo atveju nesvarbu, ar pareiškėjo laukas dalyvauja ekologinio ūkininkavimo programoje, svarbiausia – ar jis yra sertifikuotas.

Deklaruodamas pareiškėjas gali pasirinkti, kas jam naudingiau:

1. Įgyvendinti žalinimą su likusia (neekologine) valda, t. y. gaunant žalinimo išmoką už ekologinę valdos dalį (t. y. už laukus, kurie yra sertifikuoti), o likusią valdos dalį vertinant atskirai, kaip ji atitinka žalinimo reikalavimus arba jų  neatitinka.

2. Paraiškoje pažymėti varnelę, kas reikštų, kad pareiškėjas siekia atitikti žalinimo reikalavimus visame deklaruotame plote – tiek ekologinėje (sertifikuotoje), tiek ir neekologinėje valdos dalyje. Tokiu atveju žalinimo reikalavimus pareiškėjas turi atitikti visoje deklaruojamoje žemėje identiškai, kaip tai būtų taikoma neekologiniam ūkiui.

3. Jei bent vienas laukas paraiškoje yra ekologinis, ar tai reiškia, kad ji automatiškai atitinka žalinimo išmokos reikalavimus? Jei paraiškoje yra bent vienas ekologinis laukas, tai visi likusieji taip pat privalo būti ekologiniai?

Žalinimas įskaitomas tik tiems laukams, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinio ūkininkavimo programą. Visiems kitiems laukams  žalinimo reikalavimai taikomi įprastine tvarka. Tačiau pareiškėjas deklaruodamas gali pasirinkti, kas jam naudingiau:

1. Įgyvendinti žalinimą su likusia (neekologine) valda, t. y. gaunant žalinimo išmoką už ekologinę valdos dalį (t. y. už laukus, kurie yra sertifikuoti), o likusią valdos dalį vertinant atskirai, kaip ji atitinka žalinimo reikalavimus arba jų neatitinka.

2. Paraiškoje pažymėti varnelę, kas reikštų, kad pareiškėjas siekia atitikti žalinimo reikalavimus visame deklaruotame plote – tiek ekologinėje (sertifikuotoje), tiek ir neekologinėje valdoje. Tokiu atveju žalinimo reikalavimus pareiškėjas turi atitikti visoje deklaruojamoje žemėje identiškai, kaip tai būtų taikoma neekologiniam ūkiui.

4. Ar NATURA 2000 miškai savaime atitinka žalinimo reikalavimus ir už šiuos plotus skiriama išmoka?

Žalinimo išmoka gali būti skiriama tik už plotus, kurie atitinka pagrindinei (VIPS) išmokai keliamus reikalavimus. Pagal deklaravimo taisyklių 27 punktą, už NATURA 2000 plotus, už kuriuos skiriama pagrindinė išmoka, skiriama taip pat ir žalinimo išmoka, tačiau miškas nėra pagrindinei tiesioginei išmokai tinkamas plotas, todėl ir žalinimo išmoka už tokį plotą nėra mokama.

5. Ar AGRO priemonės savaime atitinka žalinimo reikalavimus ir už šiuos plotus skiriama išmoka? Pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ turės atitikti žalinimo reikalavimus. Galimos išimtys, kai plotai, deklaruoti paramos schemose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, savaime laikomi atitinkančiais žalinimo reikalavimus:

Pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, turės atitikti žalinimo reikalavimus. Galimos išimtys, kai plotai, deklaruoti paramos schemose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, savaime laikomi atitinkančiais žalinimo reikalavimus:

• pagal deklaravimo taisyklių 27 punktą, už plotus, kurie atitinka NATURA 2000 keliamus reikalavimus, skiriama žalinimo išmoka;

• pagal deklaravimo taisyklių 26 punktą, žalinimo išmoka skiriama už plotus, kurie yra sertifikuoti kaip ekologinės gamybos plotai. 

6. Ūkininkas deklaruoja 1000 ha žemės, iš jos 700 ha ganyklų arba pievų , likusi apsėta kukurūzais žaliam pašarui ir grūdams. Ar gaus šis ūkininkas žalinimo išmoką, jei neturės palikęs pūdymo ir bus nepasėjęs azotą kaupiančių augalų? Ir kelis pasėlius jis turėtų pasėti 300 ha plote norėdamas gauti žalinimo išmoką?

Pareiškėjas neatitinka žalinimo reikalavimų, kadangi turi tik du pasėlius ir nei laiko pūdymo, nei augina azotą kaupiančių augalų. Norint atitikti pasėlių įvairinimo reikalavimus, šiam pareiškėjui 300 ha kukurūzų plote reikia auginti du skirtingus pasėlius, jei bent dalis ganyklų arba pievų yra iki 5 metų, t. y. dalyvauja pasėlių sėjomainoje. Priešingu atveju, jei visos ganyklos arba pievos yra priskiriamos prie daugiamečių pievų,  pareiškėjui reikia auginti bent 3 skirtingus pasėlius 300 ha kukurūzų plote.

Tam, kad atitiktų ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimus – 5 proc. ariamosios žemės ploto turi būti atidėta šioms vietovėms (t. y. pūdymui ir (arba) azotą kaupiantiems augalams ir(arba) posėliui ir (arba) žoliniam įsėliui ir (arba) trumpos rotacijos želdiniams ir (arba) kraštovaizdžio elementams).

7. Ar galės žalinimo išmoką gauti pareiškėjas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų pagrindinei (VIPS) išmokai?

Ne, negalės. Jei pareiškėjas neatitinka pagrindinei (VIPS) išmokai keliamų reikalavimų – jis nebegalės pretenduoti nei į žalinimo, nei į kitas ES tiesioginių išmokų už plotą schemas.

 

PASĖLIŲ ĮVAIRINIMAS

1. Pasėlių įvairinimas. Kas tai?

Pasėlių įvairinimo tikslas – dirvožemio kokybės gerinimas. Svarbu žinoti, kad:

1. jei deklaruojama mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės, laikoma, kad pareiškėjas įvykdė pasėlių įvairinimo reikalavimą;

2. jei deklaruojama 10 ha ir daugiau, bet mažiau kaip 30 ha ariamosios žemės, pareiškėjas turi turėti bent du skirtingus pasėlius ariamojoje žemėje, iš kurių didžiausias negali sudaryti daugiau kaip 75 proc. viso ariamosios žemės ploto;

3. jei deklaruojama 30 ha arba daugiau ariamosios žemės, visame jos plote turi būti bent 3 pasėliai, iš kurių didžiausias negali sudaryti daugiau kaip 75 proc., o du didžiausi – daugiau kaip 95 proc. viso ariamosios žemės ploto;

4. reikalavimas laikomas įvykdytu, jei daugiau kaip 75 proc. viso deklaruoto ploto sudaro ganyklos arba pievos, o likęs ariamosios žemės plotas neviršija 30 ha.

2. Ar vasarinės ir žieminės kultūros yra laikomos skirtingomis kultūros? 

Taip, laikomos skirtingomis.

3. Kaip bus vertinama situacija, kai nebus galimybės nustatyti plotų, kuriuose javų kultūros auginamos ir susmulkinamos pašarui? Nėra pasiekiama reikalinga branda ir neišlaikomas pasėlis pagal reikalaujamą terminą nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d?

Pagal deklaravimo taisyklių 33 punktą, nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros atliekamos patikros vietoje metu deklaruojamame lauke turės būti randamas deklaruotas pasėlis arba akivaizdžios deklaruoto pasėlio buvimo lauke liekanos (pavyzdžiui, ražienos). Priešingu atveju bus fiksuojamas deklaravimo taisyklių nuostatų pažeidimas. Tačiau, tai nebūtų pažeidimas, jei būtų rastas kitas pasėlis (arba jo liekanos), jei tas pasėlis būtų priskiriamas tai pačiai naudmenų klasifikatoriaus pasėlių grupei ir neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

EKOLOGINIU POŽIŪRIU SVARBIOS VIETOVĖS

1. Kas yra ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė (EASV) ir kaip ją išskirti?

EASV – vietovė, kurioje sudarytos sąlygos laukinei florai ir faunai veistis, bujoti.

EASV tikslas – biologinės įvairovės išsaugojimas.

Šis reikalavimas taikomas pareiškėjams, deklaruojantiems daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės. Svarbu žinoti:

  • jei deklaruojama 15 ha arba mažiau ariamosios žemės, laikoma, kad pareiškėjas įvykdė EASV reikalavimą;
  • jei deklaruojama daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, 5 proc. jos ploto turi būti skirta EASV ;
  • EASV gali sudaryti: pūdymas (juodasis arba žaliasis), azotą kaupiantys augalai, posėlis, žolinis įsėlis, trumpos rotacijos želdiniai ir kraštovaizdžio elementai (miškeliai, tvenkiniai, kūdros, palaukės ir grioviai);
  • reikalavimas laikomas įvykdytu, jei daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto sudaro ganyklos arba pievos, ir (arba) pūdymui palikta žemė, ir (arba) azotą kaupiantys augalai, o likęs ariamosios žemės plotas neviršija 30 ha.

2. Ar galima atlikti žolės smulkinimą EASV grioviuose?  

Taip, grioviuose, kurie deklaruojami kaip EASV elementai, žolės smulkinimas leidžiamas.

3. Kas atsako už griovio priežiūrą, jei griovys naudojamas Kaimo plėtros programos priemonėse, bei naudojamas EASV užskaitai gauti?

Pareiškėjai, deklaruodami griovius ar jo atkarpos šlaitus kaip EASV elementą, privalo juos nušienauti ir sutvarkyti bent 1 kartą metuose iki rugpjūčio 31 d. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta.

Jei deklaruojamas griovys yra tvarkomas ir prižiūrimas atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal KPP programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, tokio griovio ar jo atkarpos, patenkančios į EASV, priežiūra vykdoma vadovaujantis KPP programos veiklai taikomais reikalavimais ir terminais.

Iš esmės griovį turėtų prižiūrėti tas pareiškėjas, kuris tą griovį įbraižo pagal KPP melioracijos griovių tvarkymo programą, kadangi už griovio priežiūrą jis gauna išmokas. Tačiau tai yra galų gale susitarimo reikalas tarp pareiškėjų – kaip jie tvarkys griovius ar griovio dalį, kuomet griovys ne tik deklaruojamas pagal KPP melioracijos griovių tvarkymo programą, tačiau ir pretenduoja atitikti EASV reikalavimus.

4. Kaip bus įvertintas melioracijos griovio šienavimo faktas (griovys įbrėžtas EASV užskaitai), jei yra patvinęs nuo bebrų užtvankų?

Nors pareiškėjas turi užtikrinti griovių priežiūrą, t. y. deklaruojant juose neturi būti krūmų, medžių, sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių, t. y., deklaruojami griovio ar jo atkarpos šlaitai turi būti šienaujami ir sutvarkomi bent 1 kartą per metus iki rugpjūčio 31 d., tačiau, jeigu griovio priežiūra nėra įmanoma dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių (pvz. griovys patvinęs dėl bebrų suręstų užtvankų) NMA tikrintojai, darydami patikrą vietoje, turi atsižvelgti į esamą situaciją, t. y. jei pareiškėjas akivaizdžiai neturėjo galimybės nušienauti griovio – tai nebūtų laikoma griovio priežiūros reikalavimų neatitikimu. Tačiau pareiškėjas savo ruoštu taip pat turėtų informuoti Agentūrą raštu dėl susidariusios situacijos, paaiškindamas, kodėl negali sutvarkyti EASV užskaitos tikslais deklaruojamo griovio.

5. Ką reikėtų žinoti apie juodąjį ir žaliąjį pūdymą?

Juodajam pūdymui taikomi reikalavimai:

1) laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d. juodajame pūdyme negali būti vykdoma jokia žemės ūkio gamyba (t. y. sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas) einamųjų metų produkcijai gauti;

2) juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių;

3) juodojo pūdymo, pretenduojančio atitikti EASV reikalavimus, plote cheminiai augalų apsaugos produktai gali būti panaudoti tik 1 kartą per metus iki birželio 1 d.

Žaliajam pūdymui taikomi reikalavimai:

1) laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d. žaliajame pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti, t. y. negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė arba auginami kiti nei žoliniai (klasifikatoriaus III grupėje ir kodu GPŽ deklaruojami) augalai;

2) žaliajame pūdyme auginami dirvos struktūrai gerinti skirti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. turi būti įterpiami į dirvą (žaliosios masės susmulkinimas ir įterpimas į dirvą nėra laikomas žemės ūkio gamybos vykdymu), o prieš įterpiant į dirvą, draudžiama nuimti šių augalų derlių.

6. Ką ir kada galima auginti juodajame ir žaliajame pūdyme, nuo kada galima apsėti juodąjį pūdymą, aparti žaliąjį? Žaliajame pūdyme gali būti auginami žoliniai augalai (naudmenų klasifikatoriaus III grupės ir kodu GPŽ deklaruotini augalai). Tuo tarpu juodasis pūdymas rudenį gali būti apsėtas žemės ūkio augalais ūkininko pasirinkimu – be ribojimo, kokiais.

Žaliajame pūdyme gali būti auginami žoliniai augalai (naudmenų klasifikatoriaus III grupės ir kodu GPŽ deklaruotini augalai). Tuo tarpu juodasis pūdymas rudenį gali būti apsėtas žemės ūkio augalais ūkininko pasirinkimu – be ribojimo, kokiais.

Kadangi pagal deklaravimo taisyklių 33 punktą laikotarpiu tarp birželio 1 d. ir liepos 31 d. bus tikrinama, ar pareiškėjas iš tikrųjų augina tuos augalus (arba laiko pūdymą), kuriuos deklaravo savo paraiškoje, svarbiausia, kad minėtu laikotarpiu juodajame pūdyme nebūtų auginami jokie žemės ūkio augalai, būtų žemės periodiško dirbimo įrodymai, lauke nebūtų subrendusių piktžolių, žaliojo pūdymo atveju – plote auginami žoliniai augalai, nėra žolės šienavimo, ganymo požymių.

Po liepos 31 d. juodasis pūdymas gali būti apsodintas žemės ūkio augalais, o žaliajame pūdyme auginami žoliniai augalai – įterpiami į dirvą.

7. Ar pūdymą galima deklaruoti kelis metus iš eilės toje pačioje vietoje?

Taip, galima.

8. Pareiškėjas turi didelį bulvių ūkį ir didelius jų plotus. Šių plotų galulaukės nėra apsodintos bulvėmis, kad būtų galima pravažiuoti traktoriui. Kaip deklaruoti tokius plotus? (apie 8 metrų pločio).

Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad palaukės, pripažįstamos tinkamomis EASV užskaitai tuomet, kai jų plotai gali būti prilyginami pievai ar pūdymui, kuriuose laikomasi atitinkamai pievai arba pūdymui taikytinų priežiūros reikalavimų. Palaukėms taip pat taikomi šie reikalavimai:

1) turi būti ne didesnio kaip 20 m ir ne mažesnio kaip 1 metro pločio;

2) pagal visą pažymimą (įbraižomą) ilgį ribojasi:

         • viena ilgąja kraštine su pareiškėjo lauku;

         • kita ilgąja kraštine su mišku, keliu, melioracijos grioviu, arba paviršinio vandens telkiniu.

3) nuo ariamojoje žemėje deklaruojamos rūšies žemės ūkio augalų privalo būti atskirta aiškiai matoma riba.

Jūsų atveju, jei pareiškėjas pageidaus deklaruoti bulvių lauko galulaukes (palaukes) EASV tikslais – tokie plotai turės atitikti minėtus tinkamumo reikalavimus dėl pločio ir kt., bei būti prižiūrimi – kadangi tokie plotai greičiausiai bus prilyginami pūdymui – juos reikės ir prižiūrėti kaip pūdymus, t. y. periodiškai įdirbti, kad plote nebūtų piktžolių (išskyrus apsėjimo reikalavimą, kuris taikomas pūdymui pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus). Jei galulaukėse būtų pieva, tuomet tokius plotus reikėtų tvarkyti pagal pievos priežiūrai keliamus reikalavimus (sutvarkyti iki rugpjūčio 31 d.) bei užtikrinti, kad būtų matoma neišvažinėta augmenija.

9. Ar pūdymą reikia būtinai apsėti?

Deklaruojant juodąjį pūdymą jį būtina apsėti žieminėmis kultūromis iki einamųjų metų lapkričio 1 d., kadangi tai yra būtina įgyvendinant Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus (GAAB). 

10. Jeigu buvo pieva, o vasaros gale ūkininkas nupjauna žolę, suaria ir rudenį sės žiemines kultūras, tai kokiu kodu deklaruoti? Ar galima šiuo atveju deklaruoti žaliąjį pūdymą, nors žolinė produkcija gaunama ir naudojama?

Tokiu atveju turi būti deklaruojama ganykla arba pieva.

11. Ar taikomas reikalavimas iki lapkričio 1 d. apsėti III grupės augalus žieminėmis kultūromis (ar palikti nuimto derliaus ražienas per žiemą), siekiant atitikti EASV reikalavimus? 

Ne, šis reikalavimas taikomas tik klasifikatoriaus II grupės augalams, jei siekiama atitikti EASV reikalavimus.

12. Jeigu po šios žiemos žiemkenčiai iššalo juos turės persėti vasarojumi, ar nebus baudžiami ūkininkai, jei atvykę tikrintojai ras vasarinius javus?

Pareiškėjai, einamaisiais metais siekiantys atitikti žalinimo reikalavimus, privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų einamųjų metų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba pasėlio liekanas nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra, – pasėlio liekanos), būtų priskiriamas tai pačiai naudmenų klasifikatoriaus pasėlių grupei ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarbu yra tai, kas pareiškėjo yra paraiškoje deklaruojama einamaisiais metais, t. y. ar pareiškėjas einamaisiais metais augina bent 2 arba 3 (priklausomai nuo bendro deklaruojamo žemės ploto) skirtingų rūšių pasėlius. Ankstesnių metų pasėlių deklaracija neturi jokios įtakos einamiesiems metams (jei ankstesnių metų pasėliai iššalo – vietoj jų gali būti atsėjami kiti – vasariniai pasėliai arba paprasčiausiai paliekamas pūdymas – jis taip pat užskaitomas kaip skirtingas „pasėlis“ pasėlių įvairinimo tikslais).

Taip pat, svarbu paminėti, kad pareiškėjai gali keisti paraiškos duomenis (keisti deklaruojamų kultūrų kodus) iki liepos 1 d. (paraiškų rinkimo pabaigos) be jokių sankcijų.

13. Naudmenų klasifikatoriaus II grupės augalai turi būti apsėti žieminėmis kultūromis arba paliktos nuimto derliaus augalų ražienos. Ar galime žymėti ražienas pareiškėjams, kurie nedalyvauja KPP programoje ,,Ražienų laukai per žiemą“, ar čia tik dalyvaujantiems?
 
Šis reikalavimas yra taikomas tik pareiškėjams, deklaruojantiems naudmenų klasifikatoriaus II grupės augalus. Jokio ryšio su KPP programomis šioje vietoje nėra. Tai yra atskiras reikalavimas, skirtas atitikti ekologiniu atžvelgiu svarbios vietovės reikalavimą.

14. Jeigu yra sėjamas mišinys (pvz. vikių ir avižų), ar jis atitinka ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimus? 

Taip, vikių-avižų mišinys atitiks EASV reikalavimus su sąlyga, kad azotą kaupiantys augalai, šiuo atveju vikiai, bus dominuojantys (sudarys daugiau nei 50 proc.) mišinyje. EASV reikalavimus atitinka tiek gryni azotą kaupiantys augalai, tiek šių augalų mišiniai su kitais augalais – tol, kol azotą kaupiantys augalai išlieka dominuojantys.

15. Ar gali būti posėliu sėjamas miežių ir kitos kultūros (pvz. garstyčių) mišinys, jei pagrindinė kultūra buvo miežiai?

Taip, gali.

16. Ar galima posėliui naudoti juodųjų (rudųjų) bei baltųjų garstyčių mišinį? Ar jis atitiks susietosios paramos reikalavimus? Kodėl jos negali būti naudojamos žaliajam pūdymui?

Pagal deklaravimo taisyklių 2 priedo 9.7.4 papunktį, posėlis turi būti sudarytas iš bent 2 vasarinių augalų rūšių. Baltosios ir rudosios garstyčios yra traktuojamos kaip du skirtingi augalai pasėlių įvairinimo tikslais, tad šių augalų mišinys atitinka posėliui keliamus reikalavimus.
Toks plotas neatitinka susietosios paramos reikalavimų, nes garstyčios nepriskiriamos nei prie baltyminių, nei prie kitų augalų rūšies, remiamos susietąja parama.
Plotai, apsėti garstyčiomis, naudotini kaip žaliasis pūdymas, turėtų būti deklaruojami kaip garstyčių laukai. Tokiu atveju pareiškėjas po liepos 31 d. (po to, kai baigiasi pasėlių įvairinimo laikotarpis arba net anksčiau, tačiau paliekant lauke įrodymus, kad lauke augo būtent deklaruojamas augalas – prieš jį įterpiant į dirvą) gali augalus įterpinėti į dirvą. Primename, kad žaliajame pūdyme gali būti auginami tik žoliniai augalai ne gamybos tikslais. Priešingu atveju didėja rizika, kad pareiškėjas deklaruojamo pūdymo plote vykdys gamybą, kas iš esmės prieštarauja EASV tikslui.

17. Ar dobilai tinka kaip įsėlis?

Taip, nuo 2017 m. pritaikius žalinimo reikalavimų įgyvendinimo supaprastinimą, net ir grynieji dobilai yra tinkami kaip žolinis įsėlis EASV tikslais. Primename, kad 2016 m. grynieji dobilai nebuvo tinkami kaip žolinis įsėlis, kadangi po ES Teisingumo Teismo išaiškinimo dobilai, kitos grynosios baltyminės žolės ar šių žolių mišinys turėtų būti traktuojami ne kaip žolė, o kaip atskiras pasėlis. Remiantis šiuo išaiškinimu, grynieji dobilai nebuvo laikomi įsėliu EASV tikslais.

18. Kokiu klasifikatoriaus kodu reikia deklaruoti vikių-avižų mišinį pašarui?

Jei mišinyje vikiai yra vyraujantys (t. y. sudaro daugiau nei 50 proc.), jį reikėtų deklaruoti kodu BMI (Žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys (išskyrus žolinių augalų mišinius)). Jei mišinyje vikiai nėra vyraujantys (t. y. sudaro 50 proc. ar mažiau), jį reikėtų deklaruoti kodu NMI (Žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys). Taip pat reikėtų pasirinkti požymį PA, kuris reiškia, kad tai žemės ūkio augalai pašarams.

19. Ar galima daryti įsėlį su Vikių ir Avižų mišiniu? Taip pat, ar galima daryti įsėlį į BMĮ arba NMI kodais deklaruojamus pasėlius? 

Galima, tačiau tokie plotai neatitiks EASV įsėlio reikalavimų, nes mišinių, deklaruotinų minėtais kodais, sudėtyje yra baltyminių augalų, į kuriuos įsėlio daryti negalima, nes baltyminiai augalai jau ir taip gali būti traktuojami kaip azotą kaupiantys, todėl antrosios EASV užskaitos jau būti negali.

20. Kokiu naudmenų klasifikatoriaus kodu deklaruoti facelijų, barkūnų ir grikių mišinį? Mišinys skirtas bitėms.

Tai labai netradicinis mišinys. Jo deklaravimas priklauso nuo tokio mišinio sudėties: jei baltyminės žolės (barkūnai) nėra vyraujantys – mišinys turėtų būti deklaruojamas kodu NMI, o visais kitais atvejais – kodu KTŽ, kadangi daugiau alternatyvų tokiam mišiniui nėra.

21Kada po ankstyvųjų augalų pasėtą posėlį, EASV užskaitai, galima suarti?

Posėliniai augalai turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. . Po einamųjų metų spalio 15 d. pareiškėjas gali nuspręsti pats, ar jam įterpti posėlį į dirvą, ar ne.

22. Ar vasaros metu įsėtas žolinis įsėlis reikalingas EASV užskaitai (naudmenos kodas GPŽ), rudenį turi būti apartas? ar galima bus kitą pavasarį deklaruoti kultūrą naudmenos kodu GPŽ? Jeigu turi būti apartas, tai kada galima jį suarti?

Žolinis įsėlis turi būti išlaikomas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d., taip pat minėtieji plotai negali būti ganomi ar šienaujami iki spalio 15 d. Po spalio 15 d. pareiškėjas gali nuspręsti pats, ar jam įterpti įsėlį į dirvą, ar ne. Taip, kitais metais bus galima deklaruoti kaip GPŽ.

23. Kodėl nėra atskiro kodo ankštinių javų mišiniui grūdams? 

Kodas yra. Ankštinių javų mišinys turėtų būti deklaruojamas kodu AKM, t. y. kaip azotą kaupiančių augalų mišinys. Toks plotas atitinka tiek susietosios paramos baltyminiams augalams, tiek ir azotą kaupiančių augalų reikalavimus.

24. Ar galima deklaruoti didesnių dimensijų kraštovaizdžio elementus nei numato nustatyta tvarka? Kas nustato jų dydžius?

Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės kraštovaizdžio elementų proporcijos yra aiškiai nustatytos 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014 4 skirsnio 45 straipsnyje.

2016 m. visi kraštovaizdžio elementai turėjo aiškiai nustatytas maksimalias dimensijas, tačiau nuo 2017 m. pritaikius žalinimo reikalavimų įgyvendinimo supaprastinimą galima deklaruoti ir didesnių dimensijų, nei yra nustatyta, kraštovaizdžio elementus (supaprastinimas negalioja palaukių deklaravimui). Deklaravus didesnį / platesnį nei užskaitai naudojamų dimensijų kraštovaizdžio elementą EASV plotui apskaičiuoti bus naudojamas ne didesnis nei nustatytas EASV tinkamas plotas;

Plačiau apie EASV kraštovaizdžio elementus nuorodoje: Kraštovaizdžio elementų nustatymo gairės: ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išskyrimas ir išlaikymas nuo 2017 m.

25. Pareiškėjo deklaruotoje ariamojoje žemėje yra 0,5 ha ploto miškelis, kuris ribojasi su 0,3 ha ploto tvenkiniu, ar šie abu elementai bus laikomi tinkamais ir ar jie atitiks visus keliamus reikalavimus?

Šie abu kraštovaizdžio elementai gali būti tinkami EASV reikalavimo įgyvendinimui, jei atitiks šiuos reikalavimus:

1) kiekvienas iš besiribojančių kraštovaizdžio elementų privalo būti įsiterpęs arba ribotis tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme. Elementai be privalomo ribojimosi su ariamąja žeme taip pat gali ribotis su paramai netinkamais plotais (išskyrus plotus, deklaruotus kodu NEP „Netinkami paramai plotai“) ir (arba) to paties pareiškėjo valdomais deklaruotais daugiamečių pievų ir (arba) daugiamečių sodinių plotais;

2) abu besiribojantys elementai negali būti nutolę nuo to paties pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės toliau kaip 5 metrus;

3) kiekvienas iš besiribojančių elementų privalo atitikti kitus pavieniams elementams keliamus reikalavimus.

Šiuo atveju yra deklaruojamas didesnis nei 0,3 ha ploto miškelis, jis gali būti pripažintas tinkamu EASV užskaitai, tačiau EASV užskaitai apskaičiuoti naudojamas ne didesnis nei 0,3 ha plotas.

26. Kokie grioviai yra tinkami kaip EASV kraštovaizdžio elementai?

Kad griovys būtų pripažintas tinkamu kaip EASV kraštovaizdžio elementu, jis privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) palei visą deklaruojamo griovio (bent vieno jo šlaito) ilgį turi būti deklaruojamos ariamosios žemės laukas, kuris priklauso vienam šeimininkui;

2) deklaruojamas griovys per visą griovio ar griovio atkarpos ilgį nuo pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės lauko besiribojančios kraštinės turi būti nutolęs ne didesniu kaip 5 m atstumu (išskyrus tuos atvejus, kai šalia dar deklaruojama ir palaukė);

3) pareiškėjas privalo užtikrinti griovių priežiūrą, t. y. deklaruojant juose neturi būti krūmų, medžių, sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių.

Nuo 2017 m. grioviams nebetaikomas maksimalaus pločio reikalavimas.

27. Ar gali vieną kraštovaizdžio elementą dalintis keli pareiškėjai?

Ne, negali. Kraštovaizdžio elementai privalo būti apsupti arba bent viename taške ribotis tik su vieno pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme. Šie elementai be privalomojo ribojimosi su ariamąja žeme taip pat gali ribotis su paramai netinkamais plotais (išskyrus plotus, deklaruotus kodu NEP „Netinkami paramai plotai“) ir (arba) to paties pareiškėjo valdomais deklaruotais daugiamečių pievų ir (arba) daugiamečių sodinių plotais.

28. Kada galima aparti paliktas ražienas, likusias po azotą kaupiančių (II klasifikatoriaus grupė) augalų auginimo, siekiant atitikti EASV reikalavimus?

Pareiškėjas, siekiantis atitikti EASV reikalavimus plotuose, kuriuose deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje, privalo, nuėmęs jų derlių, minėtus plotus apsėti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba palikti šiuos plotus nesuartus bent iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Minėtų augalų ražienoje gali būti atliekamas lengvas paviršiaus kultivavimas taip, kad po jo išliktų matomos ražienos.

29. Kokiomis datomis turėtų būti sėjamas įsėlis ar posėlis siekiant atitikti EASV reikalavimą?

Žolinis įsėlis į pagrindinį pasėlį sėjamas balandžio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpiu.  Įsėlį gali sudaryti žolės, deklaruotinos kodais GPŽ arba bet kokiu kitu iš klasifikatoriaus III grupės kodų.
Posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo tarp birželio 30 d. – rugpjūčio 15 d. Posėlį turėtų sudaryti bent dviejų vasarinių augalų rūšių sėklos.

DAUGIAMETĖS PIEVOS

1. Ar galima arti daugiametes ganyklas arba pievas? 

Vienas iš žalinimo reikalavimų – daugiamečių pievų išlaikymas. Tai reiškia, kad negalima keisti šių plotų žemės ūkio paskirties, pavyzdžiui, paversti ariamąja žeme ir joje auginti javus. Tačiau tokius plotus galima atnaujinti – arti atsėjant plotą kultūrinėmis žolėmis (išskyrus atvejus, kai pieva patenka į NATURA 2000 teritorijoje esančius natūralių buveinių plotus).

Svarbu: jeigu Lietuvoje daugiamečių pievų sumažės daugiau, negu leistina, pakeitusieji šių plotų paskirtį turės juos vėl atkurti atgal į pievą. Kitaip bus mažinama žalinimo išmoka.

2. Kiek metų ganykla arba pieva laikoma daugiamete?

Plotas, deklaruojamas kaip pieva tame pačiame lauke 5 metus iš eilės tampa daugiamete pieva. Tai reiškia, kad, pvz., plotas, 2011–2015 m. deklaruotas kaip pieva iki 5 m. , 2016 m. turi būti deklaruojamas kaip daugiametė pieva.

3. Ar galima daugiametės pievos plotą deklaruoti kitame plote? 

Taip galima, tačiau deklaruotame plote privalu įsipareigoti ganyklą arba pievą išlaikyti bent 5 metus.

4. Kas atsako už suartos daugiametės pievos atstatymą?

Jei daugiametė pieva buvo pakeista į kitą paskirtį, o vėliau žemė perduota kitam žemės valdytojui, naujasis žemės valdytojas privalo prisiimti visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus.

5. Nuo kokio ploto reikia atkurti daugiametes pievas?

Atkūrimo reikalavimas taikomas plotams, kurie yra 0,1 ha arba didesni.

6. Ar daugiametes pievas galima paversti daugiamečiais sodais?

Ne, tik galima apsodinti mišku.


7. Daugiamečių pievų išlaikymo atskaitos metai. Ar šie 2012–2015 atskaitos  metai taikomi 2014–2020 laikotarpiui? Jeigu ne, tai kaip sugrąžinti lauką atgal į sėjomainą, nes šiemet ganyklą arba pievą (daugiau kaip 5 m.) reikės deklaruoti kaip daugiametę ir bus taikomas įsipareigojimas dėl šios pievos išlaikymo? Ar šis įpareigojimas taikomas neribotam laikui?
 
Taip, tai yra įsipareigojimas bent jau 2014–2020 m. periodui. Kokie reikalavimai išmokoms gauti bus po šio laikotarpio – kol kas negalime žinoti. Tačiau, atsižvelgiant į šio reikalavimo aplinkosauginę reikšmę, tikėtina, kad reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas – išliks.

8. Dėl naujų žemių įsigijimo. Jeigu ūkininkas pageidauja 2017 metais pirkti naujų žemės plotų, kurie 2016 metais nebuvo deklaruoti, o prieš tai deklaruotos tik ganyklos arba pievos? Ar bus galima suarti? Ar prieš perkant žemes reikia pasidomėti, kas jose buvo deklaruota ir kokie įsipareigojimai jose buvo? Jeigu dėl to bus taikomos sankcijos – kam jos bus taikomos? Pardavusiajam žemę ar nusipirkusiajam?

Atkūrimo reikalavimas taikomas nusipirkusiajam (nesvarbu, kas išarė). Visiems visada aiškiname vienodai: atkurti reikės, jei per ankstesnius dvejus metus (pagal deklaravimo duomenis) plotas buvo daugiametė ganykla arba pieva, o einamaisiais metais deklaruojamas kaip kitos paskirties žemė (ne daugiametė pieva).

Tačiau taip pat atkreipiame dėmesį, kad didžiausias galimas išmokų mažinimas pareiškėjui, panaikinusiam daugiametę ganyklą arba pievą (nesvarbu, ar tą padarė pats pareiškėjas, ar kitas anksčiau plotą deklaravęs asmuo) ir vietoj jos pasėjus, pvz., javus, ir iki kitų metų deklaravimo neatkūrus išartos ganyklos arba pievos (t. y. vėl nepasėjus žolės) toje pačioje arba kitoje vietoje, ir tik tuo atveju, jei Lietuvos mastu daugiamečių ganyklų arba pievų bus sumažėję daugiau, nei leidžiama (t. y. daugiau nei 5 proc.) – pareiškėjui neskiriama žalinimo išmoka už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą. Nuo 2017 m. – galimai taikytinas ir pagrindinės išmokos mažinimas – tai priklausys nuo to, koks daugiamečių pievų plotas buvo išartas ir neatkurtas.

Tokiu atveju, jei pareiškėjas išars ganyklą arba pievą ir deklaruos, kaip, pvz., javus prieš tai apskritai nedeklaruotame plote, reikalavimas atkurti išartą ganyklos arba pievos plotą jam nebus taikomas. Už tokį plotą pareiškėjas gaus žalinimo išmoką, jei atitiks visus keliamus reikalavimus. 

9. Kodėl deklaravimo taisyklėse nuo 2015 m. atsirado tokios griežtos nuostatos dėl daugiamečių pievų išlaikymo bei pievų iki 5 metų virtimo į daugiametes pievas po 5 metų deklaravimo?

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad:

1. Daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimas nėra naujas – jis Lietuvoje galioja nuo 2005 m. Iki šiol už reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti išmokų mažinimo, tačiau ūkininkas įsipareigojo „Agentūrai pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurti per paskutiniuosius metus buvusį ganyklų arba pievų plotą“.

2. Daugiametės  pievos apibrėžimas taip pat liko nepakitęs, tačiau išaiškintas detaliau: plotas, 5 metus iš eilės deklaruotas toje pačioje vietoje kaip pieva iki 5 m., virsta daugiamete pieva. Apie tai, kad pareiškėjo deklaruojamas plotas jau fiksuojamas kaip daugiametė pieva – pareiškėjas per sistemą informuojamas deklaravimo metu.

3. Atnaujinti ganyklą arba pievą – ją išariant ir vėl sėjant žolę – galima nors ir kiekvienais metais – tai neturi įtakos pievos virtimui daugiamete pieva.

4. Tais atvejais, kai laukas toje pačioje vietoje deklaruojamas kaip ganykla arba pieva iki 5 metų 4 metus iš eilės, o penktus metus išariamas ir pasėjami, pvz., javai, – nevirsta į daugiametę pievą – išlaiko ariamosios žemės statusą.

10. Ką daryti, jei vaikai perima tėvų, senelių žemę ir (arba) nori keisti ūkininkavimo kryptį, pvz. iš šiuo metu nepelningos pienininkystės į, pvz., javininkystę. Ar jam galima išarti daugiametes pievas? Ar jam bus taikomos sankcijos ir kokios?

Puikiai suprasdami šiuo atveju nepalankią situaciją perspektyviam, norinčiam keisti ūkininkavimo kryptį ūkininkui, turime atsakyti, kad, deja jokių išlygų tokiam ūkiui negalime numatyti, turi būti taikoma įprastinė tvarka. Pagal ES reglamentus – tiek reikalavimas išlaikyti turimus daugiamečių pievų plotus, tiek ir išartų pievų atstatymo metodika – visoms ES valstybėms narėms yra taikomi vienodai, nenumatant jokių išimčių.

Tačiau, pagal Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą, patvirtintą ž. ū. ministro įsakymu 2016 m. sausio 29 d. Nr. 3D-40, siekiama ūkius, keičiančius ūkininkavimo kryptį, kiek įmanoma labiau atleisti nuo bet kokių galimų atstatymo įpareigojimų ir išmokų mažinimo. Tai reiškia, kad, Lietuvai viršijus kritinę 5 proc. daugiamečių pievų sumažėjimo ribą, pirmiausia atkurti daugiametes pievas būtų reikalaujama ūkių, kurie per ankstesnius keletą metų nelaikė gyvulių.

11. Jei pareiškėjai buvo įpareigoti atstatyti daugiametes  pievas, tačiau atkūrė ne visi, bet tie, kurie atstatė, užteko atkurti teigiamą balansą, ar bus sankcijomis baudžiami tie, kurie neatkūrė?

Pareiškėjams, kurie po Agentūros informavimo iki kitų metų deklaravimo pradžios neatkūrė daugiamečių pievų plotų, o aplinkos atžvilgiu pažeidžiamos daugiametės pievos atveju – iš karto, kai nustatomas faktas, kad pieva buvo išarta arba pakeista jos paskirtis, taikomos sankcijos dėl daugiamečių pievų išarimo ir neatkūrimo pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį, neatsižvelgiant į tai, ar daugiamečių pievų rodiklis Lietuvoje padidėjo daugiau kaip 5 proc.

12. Ar gali daugiametes pievas arti ekologinis ūkis?

Pareiškėjų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatas, atitinka žalinimo išmokos reikalavimus, pareiškėjai gali keisti daugiamečių pievų paskirtį (arti), tačiau, kai pareiškėjas paraiškoje deklaruoja ne tik ekologinei gamybai sertifikuotus laukus, paraiškos dalis be sertifikuotų laukų privalo atitikti žalinimo išmokos reikalavimus.

13. Ar galima daugiametę pievą suarti ir atsėti dirvos gerinimo tikslais? Ar man bus taikytinos sankcijos? 

Taip, galima suarti daugiametę pievą ir ją atstatyti tame pačiame ar kitame plote. Atkūrus daugiametę pievą privalu išlaikyti atkurtą pievos plotą kaip pievą bent 5 metus iš eilės.

14. Ar galima ganyti ir arba smulkinti daugiametes pievas, kurios naudojamos prekinei produkcijai gauti? 

Taip, galima.

 

 

SUSIETOJI PARAMA UŽ MĖSINIUS GALVIJUS, PIENINIŲ VESLIŲ BULIUS, MĖSINES AVIS, PIENINES OŽKAS

1. Už kokius gyvulius galima gauti susietąją paramą? 

  1. Už mėsinius galvijus (mėsai ir (ar) veislei laikomus mėsinių veislių galvijus, kelių mėsinių veislių ar pieninių ir mėsinių veislių galvijų mišrūnus);
  2. Už pieninių veislių bulius (mėsai laikomus pieninių veislų galvijų bulius (grynaveislius ar kelių pieninių veislių mišrūnus);
  3. Už mėsines avis (mėsai ir (ar) veislei laikomas mėsinės veislės avis, kelių mėsinių veislių ar pieninės ir mėsinės veislės avių mišrūnus);
  4. Už pienines ožkas (pienui laikomas pieninės veislės ožkas arba kelių pieninių veislių  ožkų mišrūnes).

2. Kokie pagrindiniai kriterijai siekiant gauti paramą už gyvulius?

1.Mėsinius galvijus, pieninės veislės bulius, mėsines avis ir pienines ožkas savo valdoje privalu nepertraukiamai išlaikyti ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų.

2.Būtina gyvulius suženklinti ir įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų spalio 31 d.

3.Mėsiniai galvijai ir pieninės veislės buliai turi būti ne jaunesni nei 12 mėn. amžiaus.

Išmokos gavėjai privalo laikytis:

– Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir juose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų.

– Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų.

– Geros agrarinės  ir aplinkosaugos  būklės reikalavimų.

– Išmoka pagal einamaisiais metais pateiktą paraišką už tą patį gyvulį gali būti skiriama tik vieną kartą. Tuo atveju, jeigu gyvuliai buvo parduoti kitam laikytojui, pardavėjui išmoka neskiriama. Ūkininkas mėsinius galvijus papjovė savo reikmėms ir nurašė 14 kodu. Galvijas išlaikytas privalomas 60 dienų.

3. Ar paskerdus galviją reikia į ŽŪIKVC (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) išsiųsti galvijo pasą? 

Taip, per septynias dienas po paskerdimo reikia grąžinti galvijo pasą ŽŪIKVC.

4. Ūkininkas mėsinius galvijus papjovė savo reikmėms ir nurašė 14 kodu. Galvijas 60 dienų išlaikytas valdoje.. Ar paskerdus galviją reikia į ŽŪIKVC (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) išsiųsti galvijo pasą?

Taip, per septynias dienas po paskerdimo reikia grąžinti galvijo pasą ŽŪIKVC.

5. Kokių Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir juose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimų turi laikytis ūkinių gyvūnų laikytojai?

1. Galvijų laikytojai galvijų kaitos (prieauglio atsivedimo, skerdimo, gaišimo) ir perkėlimo (išvežimo iš laikymo vietos, bandos, atvežimo į laikymo vietą, bandą) duomenis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas patys (turintieji prisijungimą prie Ūkinių gyvūnų registro) registruoja Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) arba praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui pateikdami užpildytą GŽ-2 ar GŽ-2a formą arba kreipiasi į paslaugų teikėją (privačius veterinarijos gydytojus, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ darbuotojus).

2. Avių, ožkų laikytojai avių, ožkų prieauglio atsivedimo duomenis registruoja ŪGR per 6 mėn. nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš išvežant iš laikymo vietos, o skerdimo, gaišimo ir perkėlimo duomenis – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Laikytojai patys registruoja duomenis ŪGR arba praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui pateikdami užpildytą GŽ-2 ar GŽ-2a formą arba kreipiasi į paslaugų teikėją. Siekiant valstybės pagalbos avių prieauglį būtina paženklinti per 30 kalendorinių dienų nuo atvedimo.

 

SUSIETOJI PARAMA UŽ PIENINES KARVES

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai, siekiant gauti susietąją paramą už pienines karves 2017 m.? 

2017 m. ši parama mokama tiems Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdos valdytojams, kurių valdoje valdytojo ir (ar) partnerių vardu 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu Ūkinių gyvūnų registre bus registruotos pieninės karvės. Taip pat pieno gamintojas turės būti pardavęs ne mažiau kaip 500 kg pieno per metus iš vienos pieninės karvės. Be to, pieno gamintojas 2017 metais turi pateikti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraišką bei joje pažymėti, kad nori gauti susietąją paramą už pienines karves. Pieno gamintojai, parduodantys pieną tiesiogiai vartoti, taip pat privalės pateikti pieno pardavimo tiesiogiai vartoti deklaracijas nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki birželio 6 d. (imtinai).

2. Kiek laiko reikia išlaikyti pienines karves, norint gauti susietąją paramą?

Šiuo atveju išlaikymo periodas nėra nustatytas. Laikymo trukmė nėra svarbi, nes skaičiuojamas 2016 m. balandžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. laikotarpio aritmetinis pieninių karvių vidurkis. Pvz., pieno gamintojas nurodytu laikotarpiu laikė vieną pieninę karvę 6 mėnesius, tokiu atveju gamintojas gaus pusę numatytos išmokos, jeigu atitiks visus kitus nustatytus reikalavimus, t. y. pateiks paraišką, bus pardavęs ne mažiau kaip 500 kg pieno per metus, bus registruotas Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 

3. Ar gali būti skiriama susietoji parama už pieninių bei mėsinių veislių karves mišrūnes? 

Ši parama skiriama tik už pienines karves (mišrūnės neįskaičiuojamos).

4. Ar gausiu susietąją paramą, jei karves laikiau tik kelis mėnesius?

Taip, jeigu atitiksite visus kitus nustatytus reikalavimus šiai paramai gauti. Tiesiog šiuo atveju, 12 mėnesių aritmetinis vidurkis bus atitinkamai mažesnis.
 
5. Kas gaus susietąją paramą, jei karves, ūkį ir visą valdą perdaviau kitam asmeniui nepasibaigus nurodytam laikotarpiui (balandžio 1 d.–kovo 31 d.)?
 
Jeigu visa valda perduodama nepasibaigus nurodytam laikotarpiui (t. y.  nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d.), tai valdos perėmėjas, įregistruotas valdos valdytoju, gali teikti paraišką ir prašyti šios paramos, jeigu atitinka visus nustatytus reikalavimus. Valdos perdavėjui šiuo atveju parama negali būti skirta.

Jeigu visa valda perduodama pasibaigus pasėlių deklaravimo laikotarpiui, tačiau valdos valdytojas atitinka visus reikalavimus paramai gauti, tai valdos perėmėjas, įregistruotas valdos valdytoju, turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai laisvos formos prašymą dėl paramos priskyrimo ir pridėti fakto patvirtinimo dokumentų kopijas bei nurodyti banko pavadinimą, kodą ir sąskaitos numerį.

 

SUSIETOJI PARAMA UŽ AUGALUS

1. Už kokius augalus galima gauti susietąją paramą? 

Susietąją paramą galima gauti už auginamus:

1) vaisius, uogas (klasifikatoriaus V grupės kodai: 1-5, 7-13, 15-23, 25-26);

2) atvirajame grunte auginamas daržoves (išskyrus bulves) (klasifikatoriaus I grupės kodai 21-34, 36-51 ir V grupės 37-39 kodai);

3) uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamas daržoves (klasifikatoriaus I grupės 18 ir 19 kodai);

4) baltyminius augalus (žirniai, pupos, lubinai, liucernos, dobilai, vikiai, gargždeniai, seradėlės, esparcetai, barkūnai, ožiarūčiai, lęšiai, žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys arba susidedantys tik iš baltyminių augalų);

5) sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus (klasifikatoriaus I grupės 1-4, 6-9, 13-14 kodai);

6) sėklines bulves (klasifikatoriaus I grupės 52 (BUL) kodas);

7) cukrinius runkelius (klasifikatoriaus I grupės 54 (CUR) kodas).

2. Ar yra nustatytas mažiausias plotas susietajai paramai už augalus gauti? 

Taip, išskyrus dvi susietosios paramos už augalus schemas, būtent, paramą už vaisius ir uogas, taip pat paramą už daržoves atvirajame grunte, visoms kitoms susietosios paramos už augalus schemoms yra nustatytas mažiausias plotas –  0,5 ha.

3. Ką dar turėtų žinoti pareiškėjai apie bendruosius reikalavimus susietajai paramai už augalus gauti? 

Pareiškėjai, norintys gauti susietąją paramą už augalus, deklaruodami jų laukus, paramos paraiškoje turi pažymėti, kad prašo už juos susietosios paramos už plotą (paraiškos 8 stulpelis).

Pareiškėjai privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų – jų nesilaikant taikomas atitinkamas paramos sumos sumažinimas.

4. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai siekiant gauti paramą už vaisius, uogas ir daržoves atvirajame grunte?

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte, iki einamųjų metų lapkričio 15 d. privalo nuimti užaugintą derlių.

5. Prašau pateikti mišinių pavyzdžius pagal kodus BMI, NMI, ŽMI, nes nežinome, kokie augalai priskiriami prie baltyminių.

Prie baltyminių augalų priskiriami II ir III klasifikatoriaus grupėms priskirti augalai. BMI kodu deklaruotinų augalų pavyzdys galėtų būti vikių-avižų mišinys, kuriame vikiai yra vyraujantys (t. y. sudaro daugiau nei 50 proc.). NMI kodu deklaruotinų augalų pavyzdys galėtų būti vikių-avižų mišinys, kuriame vikiai nėra vyraujantys (t. y. sudaro 50 proc. ar mažiau). ŽMI kodu deklaruotinų augalų pavyzdys galėtų būti dobilų-motiejukų mišinys, kuriame dobilai yra vyraujantys (t. y. sudaro daugiau nei 50 proc.). Daugiau informacijos apie mišinių deklaravimą rasite nuorodoje: Kaip deklaruoti mišinius.

6. Paraiškoje 1,55 ha žirnių. Ar gali gauti susietąją paramą už 0,05 ha žirnių laukelį?

Už 0,05 ha dydžio lauką nemokama nei susietoji parama, nei kitos tiesioginės išmokos, kadangi pagal taisyklių reikalavimus išmokos mokamos tik už ne mažesnius nei 0,1 ha laukus (išskyrus atvejus, kai laukai skirti selekcijai ir moksliniams tyrimams).

7. Ar gaus susietąją paramą pareiškėjas už daugiamečių žolių mišinį: liucernos 50%, baltųjų dobilų 5%, varpinių žolių 45 %??

Susietosios paramos pareiškėjas negaus, nes baltyminių augalų mišinyje su kitais augalais, už kurį mokama susietoji parama, negali būti kitų nei III klasifikatoriaus grupei (žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje) priskirtų žolinių augalų.

8. Ar ūkininkas šiais metais, t. y. šį pavasarį, pasisodinęs šilauogių uogyną ir deklaruodamas gali prašyti susietos paramos už uogynus ir ar jis dar galėtų dalyvauti programoje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“?

Taip, ūkininkas, šių metų pavasarį pasodinęs šilauogių uogyną, gali jį deklaruoti ir prašyti susietosios paramos už uogynus.

9. Ar deklaruojant šildomus šiltnamius iš bendro deklaruojamo ploto reikia atimti šiltnamio plotą, kuriame įrengta šildymo įranga?

Deklaruojant šildomuose šiltnamiuose auginamas daržoves, plotą, kuriame stovi šildymo įranga, reikia atimti iš viso deklaruojamo šiltnamio ploto.

10. Prie kokios susietosios paramos augalų grupės priskirti daržoves, auginamas inspektuose, prie uždaro ar atviro grunto daržovių?

Daržovės, auginamos šiltnamiuose (inspektuose), kurie nėra įregistruoti kaip statiniai Nekilnojamojo turto registre ir patenka į paramai tinkamą bl1 bloką, yra priskiriamos prie atvirojo grunto daržovių.

11. Kokiu atveju, deklaravimo metu, 12 stulpelyje, prie daržovių, reikia rinktis (agurkų, pomidorų ir kt.) sutartinį kodą PR?

Tuo atveju, kai jie auginami persodinti, o ne derliui gauti.

12. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai siekiant gauti paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose)?

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose), privalo:

- deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha uždarajame grunte auginamų daržovių plotą;

- šiltnamiuose gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus, auginti produkciją žemėje arba substratuose. Gamybinės veiklos pradžia nustatoma pagal sėjos ar daigų sodinimo aktą, surašytą ir patvirtintą Agentūros ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sėjos arba daigų sodinimo pabaigos. Gamybinės veiklos pabaiga nustatoma  po 30 kalendorinių dienų, kai buvo išrašyti paskutiniai produkcijos realizavimo dokumentai;

- turėti veikiančias stacionarias (nuolatinę, ilgalaikę sistemą, kuri užtikrintų tolygų šilumos paskirstymą visame šiltnamyje) šildymo ir automatines laistymo sistemas;

- šiltnamius įregistruoti kaip statinius Nekilnojamojo turto registre ir (arba) Valdų registre, o nuo 2019 m. – Nekilnojamojo turto registre;

- ne vėliau kaip iki kiekvieno gamybinės veiklos laikotarpio kalendorinio mėnesio 10 d. pareiškėjas turi Agentūrai pateikti informaciją apie realizuotą produkciją (sąskaitų, sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, kasos aparato kvitų arba pinigų priėmimo kvitų, kuriuose būtų nurodytas produkcijos kiekis ir piniginė vertė, kopijas arba jų suvestines);

- užtikrinti, kad Agentūros atliekamos patikros vietoje metu visame deklaruotame tinkamame paramai plote (uždarajame grunte) būtų vykdoma gamybinė veikla;

- tvarkyti buhalterinę apskaitą, neturėti įsiskolinimų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai;

- nemažinti šiltnamiuose įdarbintų asmenų skaičiaus, palyginti su 2011 m. dirbusiųjų skaičiumi arba su vidutiniu šalies dirbančiųjų šiltnamiuose skaičiumi, kuris yra lygus 10,21 darbuotojo šiltnamio hektarui gamybinės veiklos laikotarpiu. Vienas dirbantysis – asmuo, įdarbintas visu etatu. Pareiškėjas Agentūrai pateikia darbo sutartis, laiko apskaitos žiniaraščius, įmokų Sodrai sumokėjimo įrodymo dokumentus;

- pareiškėjas minimus dokumentus ar jų kopijas privalo pateikti vykdomų patikrų ūkyje metu ir iki einamųjų metų lapkričio 30 d. Agentūrai.

13. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai siekiant gauti paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus?

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, privalo:

- deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha sertifikuota sėkla apsėtą javų plotą;

- išsėti ne mažesnį kaip nustatytą sertifikuotų sėklų kiekį pagal atskirą pasėlį;

- einamųjų metų sėjai naudoti sėklą, įsigytą ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos;

- pateikti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus:

jeigu sėkla buvo įsigyta iš dauginamosios medžiagos tiekėjo – sąskaitą faktūrą ir (arba) PVM sąskaitą faktūrą ir sėklos sertifikato kopiją (ar jį atitinkantį dokumentą) ir (arba) pakuočių etiketes (jei sėkla buvo įsigyta iš ES šalyse veikiančio užsienio šalies dauginamosios medžiagos tiekėjo). Sertifikuotos sėklos įsigijimo sąskaitoje turi būti nurodytas siuntos numeris (kuris turi sutapti su nurodytuoju sėklos sertifikate ir (arba) pakuočių etiketėse), įsigytos sėklos kiekis, įsigytos sėklos augalo rūšis, veislė ir kategorija;
jeigu sėjai panaudota pareiškėjo užauginta sertifikuota sėkla – Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamą sėklos sertifikatą (ar jo kopiją) ir sertifikuotos sėklos pakuočių etiketes ar jų kopijas (spausdinta kopija, fotonuotrauka, skaitmeninė nuotrauka ar kt.), kuriuose pateiktas siuntos numeris turi sutapti su nurodytu sėklos sertifikate;

- dokumentus privalo ne trumpiau kaip vienus metus nuo paraiškos teikimo metų išsaugoti ir pareikalavus pateikti Agentūrai.

14. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai siekiant gauti paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės?

Pareiškėjai, kurie yra įtraukti į Valstybinės augalininkystės tarnybos administruojamą atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą ir siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės, privalo:

- deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės;

- Valstybinės augalininkystės tarnybos nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves.

15. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai siekiant gauti paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai?

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, privalo:

- deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha cukrinių runkelių plotą;

- pateikti su baltojo cukraus gamintoju sudarytą cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį (arba jos kopiją, jeigu paraiška teikiama savarankiškai, prisijungus prie PPIS), galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti;

- išsaugoti su baltojo cukraus gamintoju sudarytą cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį ne trumpiau kaip dvejus metus nuo paraiškos teikimo metų ir pareikalavus pateikti Agentūrai.

1. Kas yra išmoka už pirmuosius hektarus?

Išmoka už pirmuosius hektarus yra paramos schema, kurios tikslas – padidinti paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, skiriant nustatyto dydžio (Eur už ha) papildomą išmoką už pareiškėjo deklaruotą iki 30 ha plotą. Tarkime, ūkininkas deklaruoja 100 hektarų, vadinasi, už juos gaus pagrindinę išmoką, o už pirmuosius 30 hektarų gaus dar ir papildomą išmoką. O tie, kurie dirba mažiau kaip 30 ha, gaus padidintą išmoką už visus savo hektarus.

2. Ką dar turėtų žinoti pareiškėjai apie reikalavimus, susijusius su išmoka už pirmuosius hektarus? 

Pareiškėjai turėtų žinoti, kad negalima dalyti valdos siekiant gauti didesnę paramos sumą. Tyčiniu valdos dalijimu laikomi atvejai, kai nustačius valdos dalijimą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai paprašius, pareiškėjai nepateiks reikalingų dokumentų.

Pareiškėjams, iki einamųjų metų lapkričio 1 d. nepateikusiems reikalingų dokumentų ar pateikusiems ne viso ploto dokumentus, arba, vadovaujantis pateiktais dokumentais nustačius, kad valda buvo padidinta, siekiant gauti didesnę paramos sumą, išmoka už pirmuosius 30 ha nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams. Ar pareiškėjai neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti įvertinama pagal Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560.

1. Kokie pagrindiniai pasikeitimai dėl GAAB reikalavimų?
 
Nuo 2015 bus taikomi šie septyni GAAB reikalavimai:

• GAAB1 dėl mėšlo ir (ar) srutų paskleidimo vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose;
• GAAB2 dėl paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti;
• GAAB3 dėl draudimo išleisti pavojingas nuotekas;
• GAAB4 dėl juodojo pūdymo;
• GAAB5 dėl draudimo auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus (bulves, kukurūzus, pašarinius ir cukrinius runkelius) šlaituose; 
• GAAB6 dėl draudimo deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose;
• GAAB7 dėl valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų ir draudimo kirsti medžius NATURA 2000 PAST teritorijose.

PASTABA. Dalis iki 2014 m. galiojusių GAAB reikalavimų, tokių kaip ganyklų arba pievų priežiūra (šienavimas, šieno tvarkymas ir kt.), nuo 2015 m. netaikomi. Atkreipiame dėmesį, kad ganyklų arba pievų ir priežiūros (šienavimas, šieno tvarkymas ir kt.) reikalavimai yra numatyti kaip žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai (deklaravimo taisyklių III skyrius).

2. Kokie pagrindiniai pasikeitimai dėl sankcijų skaičiavimo už GAAB reikalavimų pažeidimus? 

Sankcijų skaičiavimas  nesikeitė, palyginti su iki šiol galiojusiomis nuostatomis.

PASTABA. Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos pakeitimo, atlikto 2015 m., esmė – suderinti šią metodiką su  naujai priimtų ES ir nacionalinės teisės aktų turiniu, kuris neturi įtakos sankcijų skaičiavimo nuostatoms.

3. Ar 2015 m. gali būti pritaikyta sankcija už pakartotinį pažeidimą, jei patvirtinti nauji GAAB ir Valdymo reikalavimų aprašai? 

2015 m. nėra ,,nuliniai“ atskaitos metai pažeidimų pasikartojimui nustatyti, t. y. jei 2013 m. buvo pažeistas reikalavimas, tą patį reikalavimą pažeidus 2015 m. bus pritaikyta sankcija už pakartotinį pažeidimą. Jei buvo nustatytas reikalavimo pažeidimas 2014 m., o 2015 m. ar 2016  metais vėl nustatytas to paties reikalavimo pažeidimas, jis laikomas pakartotiniu ir taikoma atitinkama sankcija. 

PASTABA. Pareiškėjų patogumui Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus taikymo metodika papildyta 4–6 priedais, kuriuose pateiktos reikalavimų atitikties lentelės.

4. Jeigu pareiškėjui pritaikyta 100 proc. sankcija už gyvulių neturėjimą 2014 m., ar bus taikomos sankcijos 2015 m., nes šiais metais gyvulių turėti nereikia?
 
Jei 2014 m. buvo nustatytas pakartotinis tyčinis reikalavimo pažeidimas, parama sumažinama 100 proc. už 2014 metus, ir neskiriama 2015 metais – t. y. laikoma viena sankcija už 2014 m. nustatytą pakartotinį tyčinį reikalavimo pažeidimą. Tokia nuostata galioja visais atvejais, kai buvo pritaikyta sankcija už pakartotinį tyčinį pažeidimą.

5. Kas yra Dirvos erozijos sluoksnis, kokiu principu jis sudarytas, kur kreiptis, dėl priskyrimo?

Siekiant užtikrinti nuo 2010 m. galiojantį GAAB reikalavimo ,,Neauginti kaupiamųjų augalų statesniuose negu 12 proc. šlaituose“ įgyvendinimą,  sudarytas Dirvos erozijos (šlaitų, statesnių nei 12 proc.) sluoksnis.

Tai vektorinis plotinis sluoksnis, sudarytas naudojant LR teritorijos erdvinius duomenis: skaitmeninius erdvinius žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų, erdvinio reljefo duomenis ir M 1:10 000 georeferencinių erdvinių duomenis  ( GDR10LT). 

Turint sluoksnį tampa aiškiau pareiškėjams, kuriose vietose yra statesni negu 12 proc. šlaitai ir draudžiama auginti kaupiamuosius augalus. Jei anksčiau pareiškėjas augino pvz., bulves  tame plote, kuris sudarius sluoksnį patenka į erozijai jautrią teritoriją,  jis turi neauginti jų arba nedeklaruoti ir neprašyti paramos už šį plotą.

6. Kas yra Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnis, kokiu principu jis sudarytas, kur kreiptis dėl priskyrimo?

Siekiant užtikrinti 1 GAAB reikalavimo ,,draudžiama paskleisti mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose“, kaip tai nustatyta Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, įgyvendinimą ir palengvinant pareiškėjams nustatyti šių apsaugos  juostų ribas, vadovaujantis nutarimu  buvo sudarytas Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnis.

Šis  sluoksnis yra dalis SŽNS_DR10LT Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinio (sutrumpintas pavadinimas – SŽNS_DR10LT).

1. Pareiškėjas nori pasinaudoti valstybine žeme, kur jis gali pamatyti valstybinės žemės sluoksnį?

Valstybinės žemės sluoksnio vis dar nėra, todėl teks pasitikėti pareiškėjų pateikiamais duomenimis, t. y. teiginiu, kad čia valstybinė žemė, ir seniūnijos darbuotojams pateikiamomis sutartimis.

2. Kodėl pareiškėjai nemato naujausių ortofotografinių žemėlapių (orto-foto), nors pagal orto-foto priimami visi žemės valdų ribų taisymai?

Pareiškėjai mato naujausias orto-foto, nebent jos būna pagamintos (gautos) po deklaravimo pabaigos, nors ir atitinka vietovės vaizdą deklaravimo metu. Deja, bet vietovės fotografavimo metu gautą medžiagą apdoroti ir ją suadministruoti reikia daug laiko resursų.

3. Kodėl NMA darbuotojai, nepranešę pareiškėjams,  atlieka žemės ūkio valdų plotų taisymus? 

NMA darbuotojai neprivalo informuoti pareiškėjų apie patikras. Ploto taisymus atlieka pagal duomenis, gautus patikrų metu, NMA yra įpareigota atlikinėti patikras, arba pagal orto-foto nuotrauką arba atitinkančią situaciją vietovėje.

4. Pareiškėjas atnaujino valdos duomenis, iki kokio termino jis turi apie tai pranešti NMA, kad galėtų atnaujintus plotus deklaruoti kitais metais? 

Iki gruodžio 31d.

1. Jei pareiškėjas įbraižo apsaugines juostas arba sumažėja jo EKO plotas, ar jis nebeatitinka reikalavimų? 

Reikalavimo įbraižyti apsaugines juostas nėra, tačiau pareiškėjas savo noru įbraižyti jas gali. KPP 2014–2020 priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-286, 22.6 papunktyje yra nurodyta, jog pareiškėjas per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos gali sumažinti paramos paraiškoje nurodytą plotą ne daugiau kaip 10 proc. pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
 
Sumažinus plotą daugiau nei 10 proc., bus taikomos Įgyvendinimo taisyklėse nurodytos sankcijos.

KPP 2007–2013 priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2007 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-152, 8.4 papunktyje yra nurodyta, jog pareiškėjas per įsipareigojimų laikotarpį, nuo pirmos paraiškos pateikimo dienos gali sumažinti ne daugiau kaip 3 proc. pagal Programą „Ekologinis ūkininkavimas“ įsipareigoto ploto. Sumažinus plotą daugiau nei 3 proc., bus taikomos Įgyvendinimo taisyklėse nurodytos sankcijos.

2. Ar ant EKO ūkio apsauginės juostos galima įbraižyti atskirą lauką? 

Apsauginės juostos nėra privalomos, todėl laukas turi būti įbraižomas pagal žemės dirbimo ribą.

3. Ar reikia taikyti žalinimo reikalavimus ekologinių ūkių apsaugos juostose?

Deklaruotiems laukams pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ žalinimas yra įskaitomas pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius taisyklėse nustatytus žalinimo reikalavimus, išskyrus apsaugines juostas. Apsauginės juostos nėra sertifikuojamos.

4. Jei pareiškėjas turi EKO uogyną, ar jam yra taikomi produkcijos realizavimo reikalavimai? 

Vadovaujantis priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-286, 22.12 papunkčiu pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas įsipareigoja: „nuo einamųjų metų spalio 15 d., bet ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d., pateikti informaciją sertifikavimo institucijai apie einamaisiais metais užaugintą ir pateiktą rinkai produkciją, nurodant produkto rūšį, pavadinimą, kiekį. Ūkyje užauginta/pagaminta produkcija turi būti pateikiama rinkai arba panaudota ūkio reikmėms“.

5. Ar trešiant granuliuotu mėšlu reikia laikyti žaliąjį pūdymą? 

Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 375, 38 punktą numatoma tikslinti. Patikslinus minėtą punktą, tręšiant granuliuotu mėšlu, žaliojo pūdymo laikyti nereikės.

6. Ar galima didinti 2016 m. ekologinio ūkio plotą pagal naujus įsipareigojimus? 

Pareiškėjai gali didinti ekologinio ūkio plotą – sertifikuodami naujus laukus. Tačiau šiuo metu nėra priimta galutinio sprendimo dėl ekologiškų plotų didinimo prisiimant naujus įsipareigojimus pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas".

7. Ar galimas šienavimas ekstensyviose pievose?

Visi reikalavimai pareiškėjams, dalyvaujantiems priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas“ ganant gyvulius yra nurodyti priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2015 m. balandžio 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-254. Ši veikla įgyvendinama ganant gyvulius įsipareigotuose plotuose. Šienaujami tik nenuganytos žolės likučiai.

8. Kokie yra „specifinių pievų“ išskirtiniai bruožai? 

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“ pareiškėjai vykdo Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose. Informacija apie šiuos plotus skelbiama Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

9. Ar apsauginėse juostose galės būti tik pasėliai, deklaruojami kodais GPŽ, DGP ir PDJ?

GPŽ (Ganyklos arba pievos, daugiametės žolės iki 5 m.“), DGP („Daugiametės ganyklos arba pievos 5 m. ir daugiau“) ir PDJ (juodasis pūdymas).

Gali būti deklaruojama šiais ir kitais pasėlių kodais, išvengiant aplinkybių dėl paralelinės gamybos.

10. Ar dalyvaujant KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ įsėlis rudeniop turi būti apartas, ar jis ateinančiais metais turi būti deklaruojamas atskiru naudmenos kodu?

Priklausomai nuo sėjomainos, parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai bus auginamos daugiametės žolės. Įsėlis rudeniop gali būti apartas, tačiau šis plotas einamaisiais metais turėjo būti deklaruotas įsėlio kodu „ĮS“.

11. Ar galės pareiškėjai 2015 m. pradėję ekologinę gamybą prijungti šiais metais keletą laukų (kodas GPŽ), kurie praėjusiais metais buvo sertifikuoti, bet už juos neprašė išmokų? (buvo deklaruoti TPN kodu).

Remiantis priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektu, paramos gali kreiptis ūkininkai ir juridiniai asmenys, didinantys deklaruotus plotus pagal Priemonę, tačiau ne didesniame plote nei 2015 m. pareiškėjo buvo prašyta paramos paraiškoje pagal Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, ir  įsipareigojantys po paramos paraiškos pateikimo visoje valdoje vykdyti ekologinę žemės ūkio gamybą visu įsipareigojimų pagal Priemonę laikotarpiu. Pagal tai, kas pirmiau išdėstyta, pareiškėjai gali prijungti.

12. Jeigu ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas per 5 metus nesilaiko įsipareigojimo 1 metus įsėti daugiamečių žolių įsėlį, ar bus jam taikoma sankcija? Kokio dydžio?

Priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkte yra nurodyta, Pareiškėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

Tuo atveju, jei nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama.

13. Ar mėginius žemės tyrimams gali paimti pats pareiškėjas?

Mėginių žemės tyrimams pats pareiškėjas paimti negali.

14. Ar gali pareiškėjas, deklaruojantis dobilus kaip įsėlį ĮS, bet auginantis juos sėklai savo reikmėms, suteikti požymį SĖ, nes neatitinka dauginamosios medžiagos tiekėjo reikalavimų? Ar jam bus mokama kaip už įsėlį?

Taip, gali. Tokiu atveju bus mokama kompensacinė išmoka už įsėlį.

15. Norint laikytis Ekologinių žemės ūkio taisyklių 37.1 papunkčio, kokiu kodu deklaruoti lubinus kaip sideracinį pūdymą žaliajai trąšai? Kokiu kodu deklaruoti šalia ekologinio kviečių lauko (iš kurio bus imamas ekologinių grūdų derlius ) pasėtus lubinus?

Įgyvendinant Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37.1 papunktį (taikant sėjomainą arbą augalų kaitą Sertifikavimo institucijos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių žolių ir vaistažolių laukus)) lubinai turėtų būti deklaruojami kodu „LUB“. 

16. Daugumai pareiškėjų 2015 metais baigėsi 2007–2013 metų penkerių metų įsipareigojimai ekologiniam ūkininkavimui, ar jie galės šiemet dalyvauti 2014–2020 metų programoje? Kaip reikėtų pažymėti įsipareigojimus PPIS toliau ekologiškai ūkininkaujant?

Vadovaujantis šiuo metu parengtu priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektu, pareiškėjai gali prisiimti naujus įsipareigojimus pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai už sodus, uogynus, daržoves ir bulves gauti. Jei pareiškėjai šiuose plotuose įsipareigojimų laikotarpiu augins kitus nei šiame papunktyje nurodytus pasėlius, parama tais metais už šiuos plotus neteikiama.“ Naujų prisiimamų įsipareigojimų žymėjimo tvarka nesikeičia.

17. Ar ekologinio lauko apsauginei juostai, kuriai parinksime sutartinį kodą AJ, galima prisiimti MPŪV įsipareigojimus?

Galima būtų, jei atitiktų MPŪV įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

18. Ar galima ekologiškai ūkininkaujant ir turint žolinės produkcijos perteklių parduoti ją kitam ūkininkui? Ar galima paraiškoje prie lauko parinkti sutartinius kodus EK ir 12 stulpelyje PP?

Taip galima ekologiškai ūkininkaujant ir turint žolinės produkcijos perteklių parduoti ją kitam ūkininkui. Galima, jei tai nėra susiję su gyvulių laikymu ir kitais įsipareigojimais pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

1. Ar tik savivaldybės gali veisti mišką ar ir kitos institucijos gali, išskyrus urėdijas?

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonė „Investicijos į miško plotų plėtra ir miškų gyvybingumo didinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, paramos miškui veisti gavėjau gali būti juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Visos institucijos, išskyrus savivaldybes,  kaip juridiniai asmenys, galėtų kreiptis paramos pagal minimą veiklos sritį tik valdydamos planuojamą apželdinti mišku žemę nuosavybės teise.

2. Jeigu pareiškėjas turi miško plotus po 0,2 ir 0,4 ha tai ar gali pareiškėjas pretenduoti į paramą „Natura 2000“ teritorijoje? Ar miško plotas turi būti viename masyve 0,5 ha, kad gautų paramą?

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 3D-112 redakcija), nustatytomis tinkamumo gauti paramą sąlygomis ir reikalavimais, pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ deklaruotas miško plotas „Natura 2000“ miškų teritorijoje ar už jos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje (EB svarbos paukščių veisimosi vietoje), kurioje nustatyti konkrečiai vietovei taikomi papildomi privalomi apribojimai, susiję su Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimu, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha. „Natura 2000“ miškų teritorijoje esančioje valdoje ar jos dalyje turi būti aptinkama Europos Bendrijos svarbos miško buveinė (9010 *vakarų  taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9060 spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, 9080 *pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 9180 *griovų ir šlaitų miškai, 9190 sausieji ąžuolynai, 91D0 *pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 91F0 paupių guobynai, 91T0 kerpiniai pušynai) ir (ar) potenciali buveinė ir (arba) nustatyta EB svarbos rūšies radavietė ar jos buveinė. Atsakydami į klausimą, informuojame, kad priemonės įgyvendinimo taisyklės nereglamentuoja minimalaus vientiso miško sklypo ploto, taigi deklaruotas paramai tinkamas miško plotas turi būti ne mažesnis nei 0,5 ha (t. y. gali būti sudarytas iš kelių mažesnių plotelių, juo labiau, jog taksaciniai sklypai Lietuvoje daugiausia yra nedideli).

3. Ar dalyvaujant AGRO veikloje „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ galima su žole įsėti kartu avižas, o po to avižas nupjauti liepos mėnesį žaliajam pašarui ir lieka tik žolė?

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ šiuo metu galiojančiose įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyto tokio reikalavimo. Tačiau atsižvelgiant į pateiktą siūlymą bus svarstoma galimybė papildyti įgyvendinimo taisykles minėtu siūlymu.

4. Jeigu pareiškėjas turi 2015 m. sąmatą dėl plotų sutvarkymo meldinei nendrinukei, nes pernai nebepriėmė paraiškos, nes buvo per vėlu, ar gali 2016 m. su ta pačia sąmata pateikti paraišką NMA?

Negalima. Sąmata turi būti sudaryta tais pačiais metais ir pateikta Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

5. Pareiškėjo lauko, kuris buvo deklaruotas DGP, dalis patenka į sluoksnį „Specifinių pievų tvarkymas“ – ar galima šį lauką suarti ir apsėti grūdinėmis kultūromis?

Jei laukas yra užfiksuotas kaip daugiametė pieva – nesvarbu, pagal kokią KPP priemonę jis dalyvauja (išskyrus ekologinį ūkininkavimą) – jam taikomi tie patys reikalavimai dėl pievos neišarimo ir atkūrimo – kaip numatyta deklaravimo taisyklių, patvirtintų 2015 m. gruodžio 4 d. Nr. 3D-897, 31 punkte.

6. Kaip reikia ekstensyviai ganyti dalyvaujant AGRO veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“? Pavyzdžiui, pareiškėjas turi 5 karves ir 5 ha pievų, kurios dalyvauja šioje veikloje. Pagal šios veiklos įsipareigotą plotą pareiškėjo laikomų gyvulių SG / ha atitinka reikalavimus, bet kaip reikia ekstensyviai ganyti, jeigu pievų plotas nėra vientisas 5 ha plotas, o pievos ploteliai yra skirtingose vietose po 0,2, 0,5, 0,8, 1,0 ha plotus?

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ yra nustatytas tinkamumo kriterijus turėti tinkamą paramai plotą ir gyvulius. Pareiškėjas, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turi įvertinti keliamus reikalavimus  – ar pajėgs jų laikytis. Pagal pateiktą pavyzdį pareiškėjas privalo ganyti visuose įsipareigotuose plotuose pagal veiklą ir nupjauti nenuganytos žolės likučius. Be to, pareiškėjas gali 5 karves ganyti įsipareigotame 1 ha plote, tačiau turėtų būti išvengta per didelio nuganymo. 

7. Kokiais atvejais dalyvaujant AGRO veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ reikia rinktis kodą 5PT-3?

Dalyvaujant priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ kodu 5PT-3 deklaruojamas šlapynės plotas, už kurį nėra mokamos tiesioginės išmokos.

8. Ar lauko priežiūros reikalavimai (įsipareigojimai) 5PT-2 ir 5PT-3 yra taikomi vienodi?

Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nurodyti reikalavimai yra vienodi, nepriklausomai nuo to, kokiu kodu yra deklaruojami šlapynių plotai 5PT-2 ar 5PT-3 kodais.

9. 2015 m. pareiškėjas pagal AGRO veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ prisiėmė 5 m. įsipareigojimus ir deklaravo šlapynę naudmenos kodu 5PT-2 kontroliniame žemės sklype, kurio kodas bl1, o šiais metais matome, kad toje vietoje yra išskirtas kontrolinis žemės sklypas, kurio kodas bl9. Tokiame kontroliniame žemės sklype nebus galima prašyti TI, tai vadinasi ir šlapynę turės deklaruoti naudmenos kodu 5PT-3 (kur nemokamos tiesioginės išmokos). Ar keičiant naudmenos kodą (2015 m. 5PT-2, o 2016 m. 5PT-3) pareiškėjui nebus taikomos sankcijos?

Šiuo atveju šlapynės plotas nekinta, tačiau pasikeitė KŽS kodai iš bl1 į bl9. Sankcijos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ 2016 m. neturėtų būti taikomos.

10. PPIS yra „Ekstensyvus šlapynių tvarkymo teritorijos", tačiau natūroje plotai sausi, ar galima prisiimti įsipareigojimus ir deklaruoti šlapynes? Ar nebus sankcijų, kaip tikrinama?

Esant abejonių dėl Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ plotų rekomenduojame kreiptis į aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją ir būti užtikrintam dėl prisiimamų įsipareigojimų pagal šią veiklą.

11. Dalyvaujant AGRO veikloje „Dirvožemio apsauga“ ankštiniai augalai arba jų mišinys kiekvienais metais turi sudaryti 20 proc. nuo įsipareigoto pagal veiklą ploto, o norint, kad tie patys ankštiniai būtų ir TI EASV užskaitai, tai dar 5 proc., iš viso 25 proc. Kodėl tokiu atveju turi sudaryti 25 proc., nes skirtingos paramos grupės: „Dirvožemio apsauga“ tai KPP, o EASV užskaita TI dalis?

Dalyvaujant šioje veikloje „Dirvožemio apsauga“ kompensacinės išmokos mokamos tik už tuos įsipareigojimus, kuriai viršijami I ramstyje nurodyti klimatui ir aplinkai naudingi žemės ūkio praktikoje taikomi reikalavimai. Pareiškėjai, dalyvaudami šioje veikloje privalo laikytis aukštesnių įsipareigojimų, nei yra numatyta žalinimo reikalavimuose.

Šiuo atveju turi būti deklaruojama 20 proc. ankštinių (arba jų mišinio) arba (30 proc.) Rizikos vandens telkinių teritorijoje (arba daugiamečių žolių 20 proc. arba (30 proc.) Rizikos vandens telkinių teritorijoje) šiai „Dirvožemio gerinimas“ veiklai įgyvendinti (+ 5% žalinimui pagal įvairius žalinimo elementus).

12. Ar veisiant mišką vietinės kilmės medžių ir krūmų rūšys gali būti įsigytos visoje Lietuvoje ar tik toje savivaldybėje, kurioje bus veisiamas miškas?

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtra ir miškų gyvybingumo didinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, miškas gali būti veisiamas sodinant tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) medžių rūšys (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nenustatyti, plantacinius želdinius), kurių kilmė pagrindžiama kilmės dokumentais – pareiškėjas / paramos gavėjas privalo turėti želdinamų medžių rūšių, nurodytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, 1 priede, Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko (pardavėjo) patvirtintas šių sertifikatų kopijas. Taip pat privaloma turėti visų želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas/ paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą).

13. Pareiškėjas 2015 m. deklaravo MPŪV ir dabar jau išregistravo valdą bei kreipėsi į darbo biržą, ar jam bus taikomos sankcijos, kad neužsiėmė žemės ūkio veikla iki 2016 m. deklaravimo pradžios?

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija), 16 punktu, pareiškėjai privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios, išskyrus tuos pareiškėjus, kuriems galioja tęstiniai 5 metų trukmės įsipareigojimai pagal 2007–2013 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Įsipareigojimas „ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama, iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios“ yra susijęs su aktyvaus ūkininko žemės ūkio veiklos tęstinumo užtikrinimu, gavus paramą. 2014–2020 m. Programoje žemės ūkio veikla yra apibrėžta kaip veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savo gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą ir (arba) geros agrarinės būklės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą. Paramos gavėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolės metu NMA gali administraciniu būdu patikrinti pareiškėjų ūkininkavimo faktą, taip pat ir remdamasi registrų duomenimis. Tačiau tam tikrais abejonę sukeliančiais atvejais turėtų būti vykdoma ir fizinė patikra dėl ūkininkavimo fakto nustatymo ir ūkininkavimo fakto pagrindimo dokumentų pateikimo.

Priemonės įgyvendinimo taisyklių 40.1 papunktyje numatyta, jog nesilaikant šio įsipareigojimo taikoma sankcija: parama nemokama, o jau išmokėta parama  susigrąžinama. Dėl klausime paminėto atvejo  (trūksta konkretumo dėl datų) pareiškėjui turėtų būti pritaikyta sankcija.

14. 2015 m. gavus pažymą nustatytas tik 0,49 ha pagrindinių kirtimų apribojimas, nors 2007–2013 apribojimus (sanitariniai kirtimai) turėjo visas sklypas. Kodėl „Natura 2000“ teritorijoje turimas miško plotas daug didesnis nei 2015 m. nurodyta gautoje pažymoje. Kadangi 2015 m. pažymoje plotas tik 0,49 ha, tai ar pareiškėjas jau nebegali pretenduoti į paramą pagal priemonę  „Natura 2000“ miškuose?

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 3D-112 redakcija), nustatytomis tinkamumo gauti paramą sąlygomis ir reikalavimais, pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ deklaruotas miško plotas „Natura 2000“ miškų teritorijoje ar už jos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje (EB svarbos paukščių veisimosi vietoje), kurioje nustatyti konkrečiai vietovei taikomi papildomi privalomi apribojimai, susiję su Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimu, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha. „Natura 2000“ miškų teritorijoje esančioje valdoje ar jos dalyje turi būti aptinkama Europos Bendrijos svarbos miško buveinė (9010 *vakarų  taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9060 spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, 9080 *pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 9180 *griovų ir šlaitų miškai, 9190 sausieji ąžuolynai, 91D0 *pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 91F0 paupių guobynai, 91T0 kerpiniai pušynai) ir (ar) potenciali buveinė ir (arba) nustatyta EB svarbos rūšies radavietė ar jos buveinė. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos analogiškoje priemonėje parama „Natura 2000“ buvo teikiama neatsižvelgiant į teritorijoje identifikuotas buveines ar rūšių radavietes ir jų buveines bei joms taikomus apribojimus (t. y. skiriasi tinkamumo sąlygos miško valdai). Pagal šiuo laikotarpiu galiojančius reikalavimus parama už sanitarinius kirtimus skiriama tik tose teritorijose, kuriose dėl saugomų rūšių poreikių būtina palikti sausuolių ar džiūstančių medžių. Atsakydami į klausimą informuojame, kad su 0,49 ha miško pareiškėjas negali pretenduoti paramos pagal minėtą priemonę.

15. Jeigu pareiškėjas nori dalyvauti programoje „Natura 2000“ miškuose, kokius dokumentus turi pateikti prieš įbraižymą?

Pareiškėjas, norintis kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, privalo pateikti bendrus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-714 redakcija), 72 punkte nurodytus dokumentus. Saugomų teritorijų direkcijos pažyma privaloma tik tuo atveju, jei Paraiškų priėmimo informacinė sistema pareiškėjo sklype neidentifikuos konkretaus, sklypui taikomo, apribojimo arba jei valdoje įvyko tam tikrų pokyčių (dėl veiklos apribojimų). Ši pažyma turėtų būti išduota ne anksčiau kaip 2015 m. Saugomos teritorijos direkcijos pažyma išduodama, jei yra:

  • patvirtintas galiojantis (pakoreguotas) vidinės miškotvarkos projektas arba
  • VMT pažyma („Natura 2000“ plotui) arba
  • miškininko specialisto išvada apie nustatytą EB svarbos  paukščių veisimosi vietą (už  „Natura 2000“ ribų)

16. Jeigu Saugomos teritorijos pažyma išduota 2015 m. „Natura 2000“ teritorijai, o apribojimas nurodytas pažymoje galioja iki 2016 m. Ar reikia naujos saugomų teritorijų pažymos?

Saugomų teritorijų direkcijos pažymą pareiškėjas privalo pateikti tik tuo atveju, jei Paraiškų priėmimo informacinė sistema neidentifikuos pareiškėjo sklypo ir nenurodys konkretaus, sklypui taikomo, apribojimo, taip pat tuo atveju, jei sklype yra įvykę pasikeitimų, parengtas miškotvarkos projektas ir valdai nustatyti papildomi apribojimai ar kitame plote nei identifikuoja PPIS. Tokiu atveju, būtina pateikti aktualią galiojančia pažymą, išduotą ne anksčiau kaip 2015 metais, kurioje būtų identifikuotas plotas ir jam taikomas apribojimas. Kiekvienos pažymos pabaigoje yra įrašas, iki kada galioja pažyma. Jei pažyma išduota 2015 m., tačiau joje yra įrašas, kad pažyma galioja iki 2016 m. imtinai, vadinasi ši pažyma 2016 m. dar galioja. Norėdamas deklaruoti mišką 2017 metais, pareiškėjas turės kreiptis į direkciją dėl naujos pažymos išdavimo. Jei yra įrašas, kad pažyma galioja iki 2020 m. (imtinai), vadinasi pagal šią pažymą pareiškėjas galės deklaruoti iki 2020 m. (imtinai), jei valdoje neįvyks jokių pokyčių, apie kuriuos gali žinoti tik pats pareiškėjas (medynas sunyko, buvo privalomai iškirstas ar pan.). Jei dėl nenumatytų aplinkybių valdoje įvyko pokyčiai, pareiškėjas privalo kreiptis į direkciją dėl pažymos patikslinimo.

 

1. Kokie tiesioginių išmokų dydžiai 2016 metais?

Vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą (už 1 ha) dydžiai pagal atskiras schemas:

Pagrindinė išmoka – 59,37 eurai;

 Žalinimo išmoka –  46,57 eurai;

Išmoka už pirmuosius hektarus –  51,81 euras;

Išmoka jaunajam ūkininkui – apie 40,81 eurų.

2. Kokie preliminarūs tiesioginių išmokų dydžiai 2017 metais?

2017 m. numatomi vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą (už 1 ha) dydžiai pagal atskiras schemas:

Pagrindinė išmoka apytikriai turėtų siekti apie 63 eurus;

Žalinimo išmoka – apie 49 eurus;

Išmoka už pirmuosius hektarus – apie 55 eurus;

Išmoka jaunajam ūkininkui – apie 46 eurus.

1. Ar galimas petražolės įtraukimas į klasifikatorių? 

Petražolės turėtų būti deklaruojamos kodu AMP, t. y. kaip aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai. Nematome tikslingumo šiuos augalus išskirti atskiru klasifikatoriaus kodu.

2. Kodėl Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai neperspėja prieš atvykdami pas pareiškėjus vykdyti patikrų? 

Nors NMA specialistams teisės aktuose nėra numatyta prievolė informuoti pareiškėją apie numatomą atlikti patikrą vietoje tikrintojai yra suinteresuoti apie patikrą informuoti, nes daugeliu atveju reikalingi dokumentai, kurių be pareiškėjo sutikrinti neįmanoma. Tikrintojas, informuodamas pareiškėją apie numatomą atlikti patikrą vietoje, nurodo, kokie dokumentai bus tikrinami, ir jeigu aktualu papildomai informuoja pareiškėją dėl tinkamų sąlygų sudarymo patikrai atlikti bei apie teisės aktuose numatytas pasekmes, kai nėra sudaromos sąlygos atlikti patikrą (pvz. nesudaromos sąlygos patikrinti gyvulius).

3. Ar pareiškėjui reikės imtis viešinimo darbų jam siekiant pasinaudoti parama už žemės ūkio veiklą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV)? 

Taip, pareiškėjui reikės imtis viešinimo darbų, jei paramos suma už 2016 m. bus daugiau nei 10 000 eurų.

4. Kokiu pasėlio kodu reikėtų deklaruoti pievą, kuri yra auginama parduoti apželdinimui (deklaravus 4 metus iš eilės kaip GPŽ, pareiškėjas turėtų deklaruoti sistemoje  šią pievą kaip DGP)?

Sąvoka "pieva" (jeigu plote auga pievai būdinga augmenija)  įpareigoja tokį plotą deklaruoti kodais GPŽ arba DGP. Atitinkamai turi būti laikomasi ir tokio ploto priežiūrai keliamų reikalavimų (šienavimas ir pan.). Kadangi plotas eilę metų būtų deklaruojamas kaip GPŽ, žinoma neišvengiamai virstų daugiamete ganykla. Reikalavimai daugiamečių ganyklų plotų priežiūrai kaip ir pievų iki 5 metų priežiūrai yra keliami tokie patys. Svarbu paminėti, kad daugiamečių pievų plotų atnaujinimas, kad ir kiekvienais metais, nėra draudžiamas (neatsižvelgiant į tai, kad yra draudžiamas šių pievų transformavimas į ariamą žemę), todėl techniškai užtikrinti keliamų reikalavimų įgyvendinimą nėra kliūčių. Visgi, kadangi klausimas keliamas dėl plotų, kuriuose auginama veja apželdinimui, kuri tam tikru sezono metu yra pašalinama iš lauko, gali būti keblu užtikrinti šienavimo reikalavimo įgyvendinimą (šienauti ne mažiau kaip 2 kartus) arba įrodyti šio reikalavimo užtikrinimą (pvz. patikros vietoje metu pievai būdingos dangos nėra, todėl kyla rizika dėl neteisingai nurodyto auginamų ŽŪN ploto, todėl tokie ne pagal pirminę paskirtį (gyvulių ganymui, pašarų gamybai ar kitai žolės produkcijai, kuri būtų panaudojama žemės ūkio tikslais) naudojami pievų plotai turėtų būti deklaruojami kodais TPN arba NEP.

5. Kokiu pasėlio kodu reikėtų deklaruoti gėles (chrizantemas), kurios yra auginamas 0,30 ha plote vazonuose ir rudenį yra sunešamos į šiltnamius?

Gėles reikia deklaruoti kodu KTŽ.

6. Kokiu kodu reikia deklaruoti kalėdines eglutes, nes 2015 m. deklaruojant kodu MED „Medelynai“ pareiškėjui buvo paskaičiuotas didelis EDV?

Kalėdinėmis eglutėmis apsodintas plotas yra netinkamas paramai ES tiesioginėmis išmokomis gauti, todėl turėtų būti deklaruojamas kodu TPN – „Tinkami paramai plotai, kurie einamaisiais metais neatitinka paramos skyrimo reikalavimų“ arba NEP – „Netinkami paramai plotai“, – priklausomai nuo to, kokiam GKODUI priskiriamas kontrolinis žemės sklypas, kuriame deklaruojamas kalėdinių eglučių laukas.

7. Ar parduodant prekinę produkciją pirkėjas turi turėti gyvulių?

Ne, tokių reikalavimų nėra. Siekiant gauti ES tiesiogines išmokas, mokamas už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus, reikalavimo privalomai laikyti ūkinius gyvūnus nėra. Taip pat nėra reikalavimo ir deklaruojant pievų (ganyklų) plotus, juose privalomai vykdyti gyvulininkystę ar nelaikant ūkinių gyvūnų, žolės produkciją realizuoti.

8. Kiek sąlyginio gyvulio (SG) hektare reikia turėti norint atitikti MPŪV reikalavimus?

 Nuo 2015 m. MPŪV neliko reikalavimo turėti 0,5 SG 1 ha deklaruotų pievų arba ganyklų.

9. Kiek sąlyginio gyvulio (SG) hektare reikia turėti norint atitikti MPŪV reikalavimus?

Nuo 2015 m. MPŪV neliko reikalavimo turėti 0,5 SG 1 ha deklaruotų pievų arba ganyklų.

10. Kokiu tikslu pildant paraišką prie lauko reikia pažymėti 12 stulpelį „Papildoma informacija apie deklaruojamus plotus“, kai reikia pasirinkti sutartinius kodus PA, SE, SS ir kt.? Jeigu 12 stulpelyje pamiršime nurodyti sutartinį kodą, ar pareiškėjas nukentės?

Jei pareiškėjas pamirš pažymėti 12 stulpelyje kodą, PP pieva nebus įsiskaitoma kaip kad pieva, skirta gaminti žolinę produkciją pardavimui, ir pareiškėjas nukentės, tuo tarpu žymėjimai PA, SE ar SS gali turėti ryšį su EDV skaičiavimais, jei pareiškėjui jie nesvarbūs, tai pareiškėjas nenukentės.

11. Mirė valdos valdytoja. Pagal notarinius dokumentus 1/2 valdos dalį paveldėjo viena iš dukterų, kita 1/2 valdos dalis liko mirusios valdos valdytojos nuosavybe, kadangi antroji paveldėtoja dėl neįvardytų priežasčių atsisakė susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Ar gali paveldėtoja, teisėtai įforminusi paveldėjimą, deklaruodama savo nuožiūra pasirinkti bet kurią geografinę 1/2 valdos (žemės) dalį?

Ginčo atveju arba pirmą kartą deklaruojant paveldėtojai – ne, būtina nustatyti tikslią valdos dalį, kuri priklauso vienai ir kitai valdytojai. Nesant ginčo – galima deklaruoti netgi abi dalis.

12. Smulkusis ūkininkas planuoja užsiimti trumų auginimu. Trumai, tai grybai, kurie auga po žeme ant medžio šaknų. Į pusės (0,5) hektaro plotą pasodinti galima 200–230 medžių sodinukų, dažniausiai tai būna ąžuolai. Iki pirmo grybų derliaus praeina 5–7 metai. Šiuo laikotarpiu plantacija jokių pajamų neneša, reikalinga jos priežiūra (žolės šienavimas, mulčiavimas, reikalui esant laistymas, sodinukų apgenėjimas ir pan.). Kam galėtų būti priskirta ši veikla (prie kokių kultūrų) žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje (2016 m.)? Ši informacija reikalinga planiniam ūkio ekonominio dydžio skaičiavimui (EDV) prognozuoti.

Tai neremiama veikla, nes medžių per daug, kad tai būtų žemės ūkio naudmenos, taip pat tai ne medelynas, ne sodas, ne riešutmedis. Trumus galima deklaruoti, tačiau tiesioginės išmokos nebus mokamos.

13. 2016-03-30 Nr. 3D-175 įsakymo 3 punkte nurodoma, kad 7.17 papunktis pripažįstamas netekusiu galios, kuriame buvo išdėstyti reikalavimai deklaruojantiems GPŽ ar DGP pagal požymį PP. Ar taisyklių pakeitime visiškai nelieka požymio PP (tačiau taisyklių pakeitimo 2 priede 12 stulpelyje nurodomas šis požymis), jei lieka, tai kokie dabar reikalavimai, pažymėjus PP?

Papunktis pripažintas negaliojančiu, kadangi jis nebeturi nieko bendro su ES tiesioginėmis išmokomis. Jis iš principo perkeltas į  Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, kadangi nustato tik lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto dyzelino skyrimo tvarką. Pareiškėjai, siekiantys gauti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto dyzelino už pievų plotus, naudotinus prekinei žolinei produkcijai gaminti, ir toliau galės žymėti požymį, kad pieva skirta gaminti žolinę produkciją pardavimui (požymis – PP). Tačiau visa tvarka dėl dyzelino skyrimo – nustatyta  Gazolių įsigijimo taisyklėse.

14. Kada reikia atnaujinti žemės ūkio valdą?

Jei valdoje vyko pasikeitimai, pareiškėjas su pasikeitimų įrodymo dokumentais kreipiasi į seniūnijos darbuotoją, kuris atnaujina valdos duomenis Valdų registre teisės aktų nustatyta tvarka iki einamųjų metų gruodžio 31 d.

15. Paraiškoje 1 ha ariamosios žemės. Vienas laukelis yra 0,09 ha ar tokia paraiška bus administruojama?

Ne. Mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos už plotą, yra 1 ha.

 

Kokie ŽŪM specialistai galėtų atskirais klausimais teikti konsultacijas?

Dėl aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto, žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, išmokos jauniesiems ūkininkams – Šarūnas Celiešius, tel. (8 5) 239 1372.

Dėl žalinimo – Tadas Švilpauskas, tel. (8 5) 239 1170.

Dėl bendrųjų tiesioginių išmokų klausimų – Antanas Karbauskas, tel. (8 5) 239 1373.

Dėl susietosios paramos už augalus – Vidmantas Ašmonas, tel. (8 5) 239 1368.

Dėl išmokos už pirmuosius hektarus – Jolita Kavaliauskaitė, tel. (8 5)239 1148.

Dėl plotų įbraižymo – Skirmantas Ramoška, tel. (8 5) 239 1166.

Dėl Geros agrarinės būklės reikalavimų – Eglė Daunorienė, tel. (8 5)239 1371.

Dėl gyvulininkystės, susietosios paramos už gyvulius, veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo klausimų – Lina Šimonienė, tel. (8 5) 239 8470.

Dėl ūkinių gyvūnų ženklinimo – Aleksandra Voicechovska, tel. (8 5) 239 1150.

Dėl afrikinio kiaulių maro – Kristina Paliutienė, tel. (8 5) 239 1152.

Dėl Natura 2000 ir MPUT – Rasa Motiejaitė, tel. (8 5)239 1261.

Dėl agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo  – Agnė Prakapienė, tel. (8 5)239 1246.

Dėl susietosios paramos už pienines karves – Neringa Michailovaitė, tel. (8 5)239 1167.

Dėl paramos pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistema“ veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ – Fausta Viktorija Osičnaitė, tel. (8 5)239 1164.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-11-30