Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi informaciją iš Europos Komisijos apie kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse rastas genetiškai modifikuotas petunijas,  patikrino abejones kėlusius augalus ir nustatė, kad į Lietuvą taip pat pateko genetiškai modifikuotų (GM) petunijų augalų. Jie į mūsų šalį pateko iš Lenkijos ir Olandijos. Leidimai tiekti rinkai GMO ar iš jų pagamintus produktus suteikiami ES lygiu, tačiau minėti augalai tokio leidimo nėra gavę.
Tyrimais nustatyta, kad šių veislių petunijos yra genetiškai modifikuotos (sąrašas nuolat atnaujinamas):

African Sunset
Bingo Coral Blast
Bingo Mandarin
Bingo Orange
Bingo Orange Morn
Bonnie Orange
Bonnie Orange '15
Bonnie Red '14
Capella Red
Cascadias Red Lips
Charms Flame 2-140
Citrus Twist
Colorworks Homare
Crazytunia Citrus Twist
Crazytunia Kabloom
Famous Electric Orange
Flamingo
GN2012-01 Type Homare
GO!Tunia Orange
GS Hellorange
Happy Classic Yellow Orange Stripes O-82
Happy Classic Orange Morn O-65
Hells Fruit Punch
Lipstick
Maui Sands
Mini Blast Rose
My love Orange
Orange Yellow Center 749 (07336)
Orange Yellow Zone 225
Orange Star
Pegasus Orange
Pegasus Orange Morn
Pegasus Orange Star
Pegasus Table Orange
Peppy Red
Potunia Papay
Potunia Plus Neon/Violet
Potunia Plus Papaya
Potunia Plus Red, Art. 40302
Potunia Red
Ray Salmon
Raspberry Blast
Salmon Ray
Salmon Ray
Sanguna Patio Salmon
Sanguna Salmon
Sel Bonnie Orange
Sentunia (2.0) Gshell Orange Nr. 11-45
Sentunia 2.0 Rose Coral 315
Star Jubillee
Stars Yellow Orange
Surprise  Red 2017
Swiss Danser
Trilogy Deep Purple
Trilogy Mango
Trilogy Red
Trixi mix Coco Bello
Trixi mix La Bomba
Viva Fire
Viva Orange
Viva Orange Vein

2017 m. vasario 14 d. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Reglamentą dėl komiteto procedūros ir padidinti ES teisės aktų įgyvendinimo procedūrų skaidrumą ir atskaitomybę. Didžiajai daugumai sprendimų priimti komiteto procedūros sistema puikiai tinka. Tačiau pastaraisiais metais svarstant tam tikrus itin svarbius ir opius klausimus (įskaitant ir klausimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo) valstybėms narėms nepavyko sudaryti reikiamos daugumos balsuojant už arba prieš tam tikrų teisės aktų projektų priėmimą – t. y. vadinamieji nepareikštos nuomonės atvejai. Tokiais atvejais atsakomybė už galutinio sprendimo priėmimą tenka Komisijai ir ji privalo priimti sprendimą neturėdama aiškios politinės valstybių narių paramos. Plačiau

2015 metais Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė 76 mėginius iš Lietuvoje auginamų rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių. Nė viename iš jų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų tyrimų duomenimis, GMO nenustatyta. Detalesnė informacija pateikiama Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Nuolat yra stebimi ir į Lietuvą įvežami ar per ją į kitas Europos Sąjungos šalis gabenami žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirti augalai, augaliniai produktai bei dauginamoji medžiaga. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai per 2015 m. pasienyje paėmė ir pateikė tirti laboratorijai 46 mėginius, paimtus iš linų, kukurūzų ir rapsų krovinių, gabentų iš Kazachstano, Ukrainos ir Rusijos. Nė viename iš jų GMO nenustatyta.

2015 m. pradžioje Žemės ūkio ministerija užsakė studiją, kurios tikslas buvo įvertinti galimybes Lietuvoje įvesti maisto produktų ženklinimą „Be GMO“. Tyrimą atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai, o galutinė ataskaita buvo pristatyta praėjusių metų pabaigoje.

Pasaulyje didėjant genetiškai modifikuotų (GM) augalų plotams, plečiasi ir iš jų pagaminto maisto rinka, todėl kyla vis daugiau diskusijų ne tik dėl tokių maisto produktų poveikio žmonių sveikatai, bet ir dėl jų ženklinimo. Keičiantis gyventojų požiūriui, maisto produktų pasirinkimo galimybėms ir vienokių ar kitokių savybių vertinimui atsiranda iniciatyvos dėl produktų ženklinimo ženklu „Be GMO“.

Siekiant užtikrinti vartotojų interesus ir veiksmingą rinkos veikimą, tiekiami rinkai maisto produktai turi atitikti keliamus reikalavimus ir privalo būti ženklinami pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tiekimui rinkai ES keliami griežti reikalavimai. Prieš išduodant leidimą kiekvienu konkrečiu atveju ne tik įvertinama GMO keliama rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, bet ir nurodomos tokių produktų ženklinimo sąlygos. ES vartotojų požiūris į GMO išlieka prieštaringas, todėl kyla būtinybė suteikti galimybę pasirinkti – vartoti GM maistą ar ne. Ženklinant tokius produktus nurodoma objektyvi informacija apie tai, kad maisto produktas (ar pašaras) susideda, jo sudėtyje yra arba jis pagamintas iš GMO. Aiškus ženklinimas atitinka daugumos vartotojų išreikštą poreikį, palengvina informacija pagrįstą pasirinkimą ir užkerta kelią galimam vartotojų klaidinimui dėl gamybos metodų. Visų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad produkto sudėtyje yra GMO.

Prekyba GMO produktais, arba produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tarp ES valstybių vyksta be apribojimų, tačiau rinkai tiekti galima tik tokį maistą, kuris pagamintas iš pagal ES teisės aktuose numatytas procedūras įteisintų GM augalų ar mikroorganizmų genetinių linijų. Šiuo metu ES įteisinta 61 genetinės linijos GM augalai ir mikroorganizmai, kurie naudojami gaminant maistą ir pašarus (įteisintos augalų rūšys – kukurūzas, rapsas, medvilnė, soja, cukrinis runkelis, taip pat 2 mikroorganizmų rūšys).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą. Šiuo metu prekybos tinkluose galima rasti 9 pavadinimų augalinių aliejų, pagamintų iš GM sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš GM sojų pupelių, bei 18 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra GM sojų produktų.

Kadangi GMO produktai vertinami prieštaringai, kyla vis daugiau iniciatyvų, raginant maisto produktus ir pašarus žymėti ir priešingu ženklu, kuris reikštų, jog produktas nėra GM, jo sudėtyje nėra GM sudedamųjų dalių, ar net tai, kad gyvuliniai produktai gauti iš gyvulių, kurie nebuvo šerti GM pašarais. Atsiranda vis daugiau šalių, kurių prekybos centruose galima rasti produktų su įvairiais ženklais ar užrašais ant pakuočių, reiškiančių, jog produktas neturi GMO. Toks žymėjimas yra savanoriškas. Daugiausia ženklinimą, nurodantį, kad produktas be GMO, taiko ES šalys, nors šiuo metu yra tik kelios valstybės, kuriose toks ženklinimas yra įteisintas nacionaliniuose teisės aktuose – tai Austrija, kuri tokį žingsnį žengė pirmoji, taip pat Vokietija ir Prancūzija (1 pav.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors ES ir Lietuvos teisės aktuose yra nustatyti tik GMO turinčių maisto produktų ženklinimo reikalavimai ir nėra nurodymų žymėti „Be GMO“, tačiau toks ženklinimas nedraudžiamas, jei neklaidina vartotojų. Ženklu „Be GMO“ neturėtų būti ženklinami produktai, neturintys GM atitikmens, pvz., agurkai. Šiuo atveju vartotojai būtų klaidinami, nes tokių produktų ženklinimas ženklu „Be GMO“ sudarytų užuominas apie išskirtines konkretaus produkto savybes (t. y., kad jo sudėtyje nėra GMO), nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai.

 

http://www.gentechnikfrei.at/images/gross/Ohne_GT_hergestellt.jpeg

http://www.gentechnikfrei.at/images/gross/Logo_OG_Illustrator_ohne_Hintergrund.jpg

http://frenchfoodintheus.org/wp-content/uploads/2015/05/carrefour-ogm.jpg

Image Description

 

1 pav. ES šalyse naudojami ženklai „Be GMO“

 

Lietuvoje 2004–2012 metais buvo atlikta keletas vartotojų apklausų, kurių tikslas buvo išsiaiškinti jų požiūrį į GMO, sužinoti, kiek gyventojai yra informuoti apie GMO, ar vartoja GM maisto produktus ir pan. Siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrį į maisto produktų, pagamintų be GMO, ženklinimą ženklu „Be GMO“, Lietuvos vartotojų, ūkininkų ir maisto produktų perdirbėjų nuomonės tyrimas buvo atliktas ir 2015 m. Tyrimas atskleidė ir tai, kiek visuomenė turi žinių apie GMO bei maisto produktus su GMO, kiek ūkininkai turi žinių apie GM augalų auginimą Lietuvoje ir gyvulių šėrimą pašarais su GMO, taip pat kitus aktualius su GMO naudojimu susijusius aspektus.

 

2 pav. Apklausoje dalyvavusių gyventojų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, išsilavinimą ir pajamas

 

Atliekant Lietuvos gyventojų nuomonės dėl ženklinimo „Be GMO“ tyrimą, respondentai buvo skirstomi pagal 4 kriterijus: lytį, amžių, išsilavinimą ir pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui (2 pav.). Iš 139 apklausoje dalyvavusių ūkininkų, 66 buvo užsiimantys tik augalininkyste, 38 – gyvulininkyste (13 mėsine galvijininkyste, 14 pienine bei 11 ir mėsine, ir pienine galvijininkyste), 33 – užsiimantys mišria žemės ūkio gamyba, 2 – medaus ir jo produktų gamyba (3 pav.).

 

3 pav. Apklausoje dalyvavusių Lietuvos ūkininkų pasiskirstymas pagal vykdomą veiklą

 

Maisto pramonės atstovų nuomonei dėl ženklinimo „Be GMO“ nustatyti buvo apklaustos 22 Lietuvos perdirbimo įmonės, iš kurių 7 užsiima pieno produktų gamyba, 6 mėsos perdirbimu, 5 kepinių ir miltinių produktų gamyba, 2 grūdinių malimo ir krakmolo produktų gamyba, 1 žuvų ir 1 vaisių ir daržovių perdirbimu (4 pav.).

 

4 pav. Apklausoje dalyvavusių įmonių pasiskirstymas pagal vykdomos veiklos pobūdį

 

Apibendrinant šios apklausos rezultatus galima teigti, jog Lietuvoje gyventojų, žinančių apie GMO, daugėja. Prieš dešimtmetį apie GMO žinojo tik pusė, dabar daugiau nei 93 proc. respondentų. Dalis informacijos apie GMO žmonėms kelia nerimą, nepasitikėjimą, baimes. Dėl šių priežasčių Lietuvoje yra susiformavusi neigiama nuomonė apie GMO ir maisto produktus su GMO. 2007 metais neigiamą nuomonę apie GMO išsakė beveik trečdalis vartotojų, o 2015-aisiais tokių buvo daugiau nei pusė.

Net 72 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad jei maisto produktas yra su GMO, ši informacija turi būti pateikta etiketėje, tačiau pirkdami produktą tokios informacijos ieško tik apie ketvirtadalis vartotojų. Nors susidomėjimas etiketėje pateikiama informacija apie GMO nedidelis, net 61 proc. vartotojų pasisakė norintys, kad egzistuotų ir ženklinimas „Be GMO“. Už informacijos pateikimą, kad produkcija yra „Be GMO“ pasisakė ir 97 proc. ūkininkų. Dauguma jų mano, kad toks žymėjimas būtų naudinga priemonė, skatinanti vartotojus pirkti. Tačiau 73 proc. apklaustų maisto perdirbimo įmonių nurodė, kad maisto ženklinimas „Be GMO“ nėra reikalingas, užtenka dabar esančio produktų su GMO ženklinimo. Respondentų manymu, vienas ženklinimas mažiau klaidina, o svarbiausia nurodyti tik tai, kuo vienas produktas savo sudėtimi skiriasi nuo kito.

Nors 63 proc. vartotojų teigė, kad pamatę ant pakuotės ženklinimą „Be GMO“, tokį produktą greičiausiai nuspręstų įsigyti, tačiau papildomai už tai mokėti nesutiktų, net jei tai produkto kainą padidintų tik iki 5 proc. Ypač tam nepritaria asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės.

Svarbu paminėti ir tai, jog tiek vartotojai, tiek ūkininkai ir perdirbėjai išreiškė poreikį, kad produktams, gautiems iš gyvūnų, kurie buvo šerti pašarais su GMO, būtų taikomi teisės aktuose nustatyti GMO ženklinimo reikalavimai. Tam pritartų 73 proc. Lietuvos gyventojų, 91 proc. ūkininkų ir 51 proc. perdirbimo įmonių atstovų. Jei gyvūnas buvo šertas pašarais su GMO, bet iki produkcijos gavimo padaryta pertrauka – keletą mėnesių gyvūnas šertas pašarais be GMO – tai, kad iš jo gauta produkcija vis tiek turi būti ženklinama, mano 51 proc. vartotojų, 60 proc. ūkininkų ir 41 proc. perdirbimo įmonių atstovų.

Dabar esantis GMO ženklinimas, kai informacija pateikiama etiketėje prie sudedamųjų dalių tuo pačiu šriftu yra tinkamas tik 8 proc. šalies vartotojų ir 3 proc. ūkininkų. Informacija apie tai, kad produktas yra su GMO ar be GMO, turėtų būti nurodoma specialiu ženklu ant pakuotės. Tokios nuostatos laikosi 61 proc. vartotojų, 78 proc. ūkininkų ir 50 proc. perdirbimo įmonių.

Kaip jau buvo minėta, ES ir Lietuvos teisės aktai nenumato specialių nuostatų žymėjimui „Be GMO“, tačiau toks ženklinimas nėra draudžiamas, jei neklaidina vartotojų. ES šalyse maisto produktų kaip neturinčių GMO ženklinimas yra savanoriškas ir dažniausiai taikomas privačių ūkio subjektų. ES šalyse, kurios maisto produktai ženklinami ženklu „Be GMO“, taikomi skirtingi reikalavimai jų gamybai dėl techniškai neišvengiamų GMO likučių ribų, nustatyti skirtingi gyvulių šėrimo laikotarpiai gyvulių produkcijai be GMO užtikrinti, taikoma skirtingų lygių kontrolė. Skirtinga informacija ant maisto produktų be GMO pateikiama ne tik atskirose šalyse, bet ir atskirų daugumos valstybių gamintojų ir pardavėjų. Lietuvoje ženklu „Be GMO“ maisto produktus atskiri gamintojai taip pat žymi savanoriškai.

Pirkdami maisto produktus informacijos apie GMO ieško tik apie ketvirtadalis Lietuvos vartotojų, todėl studijoje pateikiama išvada, jog netikslinga imtis veiksmų valstybinei ženklinimo „Be GMO“ schemai kurti. ES lygiu galiojanti GMO ženklinimo sistema vartotojų neklaidina, o Lietuvos gamintojai ją pripažįsta tinkama.

Š. m. kovo 11 d. Strasbūre buvo pasirašyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412, kuria valstybėms narėms leidžiama pačioms spręsti dėl ES įteisintų GMO auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje. Direktyva įsigalioja š. m. balandžio 2 d.

Iki šios direktyvos įsigaliojimo ES teisinė bazė numatė tik vieną galimybę taikyti GMO auginimo draudimą – pasinaudojant apsaugos sąlyga, pagal kurią galima drausti tam tikro GMO auginimą tik besiremiant naujais moksliniais duomenimis dėl konkretaus GMO neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Šiuo metu 9 valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Austrija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgas, Lenkija, Italija) draudžia auginti GMO tokiu pagrindu, tačiau, anot Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos, pagal iki naujos direktyvos įsigaliojimo buvusią teisinę bazę šie draudimai nebuvo tinkamai pagrįsti ir todėl traktuojami kaip neteisėti.

Direktyva (ES) 2015/412 sudaro sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms vadovautis kitais motyvais, negu poveikis aplinkai ir sveikatai, t. y. motyvais, susijusiais su aplinkos politikos tikslais, miesto ir kaimo planavimu, žemės naudojimu, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, genetiškai modifikuotų organizmų buvimo kituose produktuose vengimu, žemės ūkio politikos tikslais bei, papildomai prie išvardytų motyvų – viešąja politika, ir taikyti teisėtas GMO auginimo draudimo ar ribojimo priemones savo teritorijoje.

2014 metais Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė šimtą mėginių iš Lietuvoje auginamų rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių. Nė viename iš jų, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų tyrimų duomenimis, GMO nenustatyta. Detalesnė informacija pateikiama Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Nuolat yra stebimi ir į Lietuvą įvežami ar per ją į kitas Europos Sąjungos šalis gabenami žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirti augalai, augaliniai produktai bei dauginamoji medžiaga. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai per einamuosius metus pasienyje jau paėmė ir pateikė tirti laboratorijai apie 45 mėginius, paimtus iš linų ir rapsų krovinių, gabentų iš Kazachstano, Ukrainos ir Rusijos. Nė viename iš jų GMO nenustatyta.

Europos Sąjungos Bendrasis teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu byloje T-240/10 panaikino Europos Komisijos sprendimais 2010/135/ES ir 2010/136/ES suteiktus leidimus GM bulves (Solanum tuberosum L. line EH92-527-1) tiekti rinkai (auginimo ir naudojimo pašarams tikslais).

Byla Europos Komisijai buvo iškelta Vengrijos, palaikytos Liuksemburgo, Austrijos, Lenkijos ir Prancūzijos. Bendrasis teismas nustatė, kad Europos Komisija, suteikdama leidimus GM bulves tiekti rinkai, pažeidė ES teisėje numatytas procedūras, todėl minėti leidimai turi būti panaikinti. Panaikinus leidimą auginti šias GM bulves, GM kukurūzai MON810 liko vienintelis leidžiamas auginti ES GM augalas.

Europos Sąjungos teisės aktai nereikalauja ženklinti gyvūninių maisto produktų, jei jie yra gauti iš gyvūnų, šertų pašarais su genetiškai modifikuotais organizmais, tačiau šiuo metu poreikis nustatyti maisto produktų ženklinimo „be GMO“ tvarką ES didėja. Europos Komisija peržiūri esamą situaciją, aiškinasi teisės aktų suderinimo poreikį ir numato svarstyti galimybę parengti vienodą savanoriško ženklinimo „be GMO“ sistemą visoje ES. Atkreiptinas dėmesys, kad neplanuojama keisti dabartinio privalomojo genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų ženklinimo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo, kuris reikalauja, kad kai produktai yra sudaryti iš GMO arba jų juose yra, operatoriai privalo užtikrinti, kad: 

  • ant iš anksto supakuotų produktų, kurie sudaryti iš GMO arba kuriuose jų yra, etikečių būtų užrašas „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) {organizmo (-ų) pavadinimas}“;
  • ant galutiniam vartotojui siūlomų iš anksto nesupakuotų produktų arba greta jų būtų užrašas „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) {organizmo (-ų) pavadinimas}“.

Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas parengė dokumentą, kuriame apžvelgė „Ženklinimo „be GMO“ tvarką Austrijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje“. Plačiau

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-02-02