Žemės ūkio senjorų klubas

Žemės ūkio senjorų klubas

Klubo pagrindiniai tikslai yra: suburti vyresniosios kartos žemės ūkio darbuotojus, organizuoti jų bendravimą; studijuoti žemės ūkio institucijų veiklos istoriją; perduoti kvalifikacijos žinias jaunesniems specialistams; teikti savitarpio pagalbą.

Klubo pagrindiniai uždaviniai yra: organizuoti klubo narių susirinkimus, iškilių datų paminėjimą, ekskursijas ir kitus renginius; nagrinėti Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų istoriją; rinkti medžiagą apie įžymius Lietuvos žemės ūkiui nusipelniusius asmenis, skelbti šią medžiagą įvairiuose leidiniuose ir kitose informacijos priemonėse.

Klubo nariais gali būti visi žemės ūkio srityje dirbę ir dirbantieji darbuotojai, išskyrus dirbančius valstybės ir savivaldos institucijose ar įstaigose. Klubo garbės nariais gali tapti Lietuvos Respublikos žemės ūkio raidai nusipelnę asmenys. Klubo nariu tampama pateikus pareiškimą klubo tarybai ir jai jį patenkinus, sumokėjus metinį nario mokestį.

Klubo organai yra: visuotinis narių susirinkimas ir kolegialus valdymo organas – taryba. Klubo tarybą dviejų metų laikotarpiui renka klubo visuotinis narių susirinkimas.

Klubas 2004 m. balandžio 14 d. įregistruotas juridinių asmenų registre. Kodas 300017554. Klubui 2004 m. balandžio 14 d. suteiktas paramos gavėjo statusas.

Tel. nr. (8 5)2398496. El. p. senjorai.zum@gmail.com                   

Klubo taryba 2018 m. kovo 16 d. visuotiniame susirinkime išrinkta iš 15 narių.

Violeta Veličkienė, Tarybos pirmininkė

 

Klubo laikraštį AgroSenjoras galite perskaityti paspaude ČIA

 

 

Violeta Veličkienė     

Tarybos pirmininkė             

Tel. nr. (85)2751576

Mob.tel.nr.865917216   

 velickienev@hotmail.com        

        

 

Silvestras Staliūnas               

Pirmininkės pavaduotojas             

Tel. nr. (8 5)2444517                    

Mob. tel. nr. 861212762        

onute.staliuniene@gmail.com  

       

Zigmantas Gavinavičius

Pirmininkės pavaduotojas

Tel. nr. (8 5)2702043

Mob. tel. nr. 869836752

zigmantas.zigmantas@gmail.com

 Viktorija Zvicevičienė

Pirmininkės pavaduotoja

Mob. tel. nr. 860043143

z.zviceviciene@gmail.com 

     

Birutė Gujienė                            

Tarybos sekretorė                             

Tel. nr. (8 5)2154459                            

Mob. tel. nr. 867227636     

 birute.gujiene@gmail.com

 

Zosė Dapševičienė

Finansininkė

Mob.tel. nr.861423217

z.dapševičiene@gmail.com

 

 

 

 

Naujienlaiškis
2018-04-13
________________________________________________________________________________

  

Šių metų balandžio 11-osios popietę Senjorų klubo nariai susirinko Karininkų Ramovėje švęsti Atvelykį ir aptarti svarbiausius metų uždavinius.

Silvestras Staliūnas pristatė klubo nariams naujai išrinktą pirmininkę Violetą Veličkienę, kuri maloniai padėkojo buvusiems vadovams ir Tarybos nariams už gerai organizuotą veiklą, aptarė svarbiausius šių metų darbus.

Ilgametis Senjorų klubo pirmininkas Algirdas Banys palinkėjo atnaujintai Tarybai įdomių ir kūrybiškų idėjų, sėkmingos veiklos.

Stasys Svetlauskas pristatė savo naują knygą žirgininkystės tema „Gyvenimas be pėdsakų nepraeina“, ją galėjo įsigyti visi ministerijos darbuotojai.

Malonių ir šiltų akimirkų padovanojo moterų ansamblio „Vakarė“ dainininkės. Drauge su jomis 
liaudies dainą traukė ir mūsų klubo nariai, šauniai užbaigdami pirmąją šventės dalį, po kurios prasidėjo antroji – jaukios vaišės, bendravimas, pasidalijimas gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais. 

Pagrindinio klubo fotografo Jono Vyšniausko užfiksuotos šio susitikimo akimirkos.

Redkolegija

       

 

N E T E K T Y S

 

Šių metų vasarą netekome dviejų iškilių mūsų bičiulių, ilgamečių Žemės ūkio ministerijos

ir Žemėtvarkos instituto darbuotojų, Žemės ūkio senjorų klubo vadovų

Vytauto Skuodžiūno ir Algirdo Banio.

 

 

VYTAUTAS SKUODŽIŪNAS (1930–2018)

 

Vytautas gimė 1930 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio rajone. 1954 m. baigė Žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus žemėtvarkininko specialybę. Didžiąją gyvenimo dalį (1961–1991 m.) jis dirbo Žemėtvarkos instituto direktoriumi, vėliau – specialistu. Aktyviai dalyvavo Žemės ūkio senjorų klubo veikloje, 2016–2018 m. buvo jo pirmininku.

 

Apie Anapilin išėjusį Vytautą Skuodžiūną mes visi turime be galo daug šiltų ir nuostabių prisiminimų, nes jis buvo puikus vadovas, nenuilstantis visuomenininkas. Jo energija, kūrybingumas, gebėjimas sutelkti kolektyvą darbinei veiklai, o pastaruoju laikotarpiu – suburti žemės ūkio senjorus ir žemėtvarkos veteranus aktyviam gyvenimui, buvo užkrečiantis ir nepakartojamas.

 

Vytauto jaunystė prabėgo gimtajame Panevėžio rajone, didžiulių mūsų šalies sukrėtimų metu. 1949 metais jis baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, ten formavosi kaip veržli asmenybė. Vytauto tėvai ūkininkavo nuomodami žemę, tai, matyt, lėmė, kad jis pasirinko studijuoti žemės tvarkymo mokslus. Jis visą gyvenimą palaikė glaudžius ryšius su mokslo draugais, kvietė juos į susitikimus, parengė leidinuką apie šią žemėtvarkininkų laidą. Keletą metų dirbęs Kaune, po to Vilniuje Žemės tvarkymo valdyboje inžinieriumi bei Liaudies kontrolės komitete inspektoriumi, įgijo gilesnių profesinių įgūdžių ir patirties. Jau tuo metu pasireiškė jo organizaciniai gebėjimai, todėl neatsitiktinai 1961 metais Vytautas, būdamas 31 metų, paskirtas vadovauti Respublikiniam žemėtvarkos projektavimo institutui. Lietuvos žemės tvarkymo istorijoje tai unikalus atvejis – Vytautas Skuodžiūnas šiai įmonei vadovavo 30 metų.

 

Žemėtvarka visuomet buvo ir tebėra žemės politikos įgyvendinimo įrankis, todėl Vytautui reikėjo nepaprasto sumanumo ir diplomatijos siekiant apsaugoti kolektyvą nuo netinkamų sprendimų ir gerai atlikti savo misiją tarnaujant visuomenės interesams. Institutas buvo vienintelė įmonė, vykdanti žemės tvarkymo darbus Lietuvoje, kurioje dirbo daugiau kaip 800 kvalifikuotų specialistų. Instituto parengti žemėtvarkos projektai, žemės inventorizacijos, dirvožemio tyrimo ir kartografijos darbai turi išliekamąją vertę ir naudojami iki šiol. Vadovaudamas Institutui, Vytautas subūrė profesionalių darbuotojų techninį skyrių, kuris keletą dešimtmečių rengė žemės tvarkymo metodinę medžiagą. Rūpestingo ir sumanaus vadovo dėka Instituto parengti projektai buvo tinkamai vertinami Lietuvoje ir už jos ribų, pelnę valstybines premijas ir apdovanojimus: 1976 m. Vytautui ir jo kolegoms paskirta valstybinė premija už žemės ūkio rajonų planavimo darbus, 1985 m. – už dirvožemių ištyrimą bei kartografavimą stambiu masteliu. 1980 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Vytautas taip pat buvo apdovanotas Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos garbės ženklais. Vytauto Skuodžiūno, kaip vadovo ir specialisto, indėlis į žemės tvarkymo sistemą šalyje yra milžiniškas, jis visuomet buvo neginčijamas autoritetas, nuoširdžiai gerbiamas visų kolegų.

 

Vėlesniu laikotarpiu – iki paskutinių gyvenimo dienų Vytautas pasišventė visuomeninei veiklai. Parašė daug straipsnių žurnalui ,,Žemėtvarka ir hidrotechnika“, dirbo šio žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, rūpinosi jo leidyba. Buvo 12 knygų bendraautoris, sudarytojas, redakcinės kolegijos narys. Taip pat rašė straipsnius kitiems žurnalams ir periodiniams leidiniams. Daugelį metų buvo skiriamas Akademijos žemėtvarkos specialybės valstybinės egzaminų komisijos pirmininku. Jauni specialistai visada mokėsi iš jo geranoriško požiūrio ir pagarbos pasirinktai specialybei. Jis inicijavo žemėtvarkos veteranų susitikimus su studentais, siekdamas diegti jiems specialistų solidarumo jausmą. Keletą kadencijų Vytautas buvo renkamas į Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos tarybą. Už aktyvią darbinę ir visuomeninę veiklą jam suteiktas šios profesinės sąjungos garbės nario vardas, jis įrašytas į sąjungos Garbės knygą.

 

Vytautas aktyviai dalyvavo panevėžiečių ir Vytautų klubų veikloje. Nemažą širdies dalelę jis atidavė Žemės ūkio senjorų klubui, kuris vienija buvusius Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojus, buvo visuomeninės veiklos iniciatorius. Daug dėmesio ir pastangų skyrė išėjusiems Anapilin darbuotojams pagerbti, visuomet sveikindavo kolegas, sulaukusius jubiliejinių gimtadienių. Kai Žemės ūkio senjorų klubuiiškilo Tarybos pirmininko paieškos problema, Vytautas prisiėmė šias pareigas ir entuziastingai jas vykdė. Aktyvi visuomeninė veikla darniai papildė jo aistrą keliauti, geriau pažinti įvairias kultūras. Nedaug beliko Europoje valstybių, kurių jis neaplankė. Visuomet pasidalindavo išvykų įspūdžiais, daug fotografavo, tai buvo itin svarbus jo pomėgis.

 

Vytautas Skuodžiūnas paliko gilų pėdsaką Lietuvos žemėje, jos tvarkymui paskyrė gražiausius savo gyvenimo metus. Šviesus kolegos ir draugo Vytauto paveikslas visada išliks mūsų atmintyje.

 

 

 

ALGIRDAS BANYS (1929–2018)

 

Algirdas gimė 1929 metų kovo 17 d. Kilėviškių kaime, Utenos apskrityje. 1943–1945 metais jis mokėsi Alantos žemės ūkio mokykloje, 1945–1948 m. – Joniškėlio žemės ūkio technikume, ten įgijo zootechniko specialybę. 1958 metais baigė Žemės ūkio akademiją. 1967–1970 metais tęsė studijas Lietuvos gyvulininkystės instituto aspirantūroje ir Estijos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų institute apsigynė kandidato disertaciją „Danijos žalųjų galvijų savybės ir genealogija bei jų panaudojimas Lietuvoje“, o 1988 m. įgijo habilituoto biomedicinos ir žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį.

 

1948–1958 metais Algirdas dirbo Radviliškio apskrities žemės ūkio skyriuje zootechniku, po to Šeduvos rajono žemės ūkio skyriaus vedėju, Lietuvos sunkiųjų arklių veislyno direktoriumi. 1958 metais buvo pakviestas dirbti į Žemės ūkio ministeriją padalinio vadovu. 1971–1990 metais dirbo Agroskaičiavimo centre skyriaus vedėju, vėliau direktoriaus pavaduotoju, o 1992–1997 metais – Gyvulių veislininkystės informacijos centro direktoriumi. Dvejus metus (1998–1999) Algirdas buvo Lietuvos žemės ūkio rūmų vyresnysis specialistas konsultantas.

 

Algirdas gyveno sudėtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu, kaip daugelis jo kartos žmonių, patyrė daug skausmo dėl sovietų okupacijos padarinių, tragiškų kaimo žmonių likimų. Jis buvo kilnus, taurus ir kuklus žmogus, visada stengėsi taikiai ir etiškai spręsti iškilusias problemas, padėti žmonėms. Buvo reiklus sau ir kitiems darbuotojams, palaikė pagarbius tarpusavio santykius. Visus darbus atliko itin kruopščiai ir kokybiškai, turėjo fenomenalią atmintį. Buvo nepaprastai darbštus ir atkaklus, atsakingai atliko sudėtingus galvijų veislininkystės, veislių gerinimo, informacinės sistemos kūrimo ir kitus darbus.

 

Didžiuliai jo nuopelnai Lietuvos galvijininkystės srityje. Ypač daug laiko ir dėmesio jis skyrė Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo veiklai, dažnai vykdavo į Daniją atrinkti vertingų šių galvijų palikuonių. Kartu su kitais specialistais 1963 metais baigė kurti Lietuvos sunkiųjų arklių veislę, 1985 metais sukūrė naują Lietuvos žalųjų galvijų tipą. Algirdas – Gyvulių veislininkystės informacijos sistemų kūrimo (1971–1997 m.) vadovas ir vienas iš autorių. Jis buvo Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos narys, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas, vėliau – tarybos narys, o nuo 2013 metų – Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos garbės pirmininkas.

 

Susikūrus Žemės ūkio senjorų klubui, Algirdas aktyviai dalyvavo klubo veikloje. Net dvylika metų (2004–2016) buvo išrinktas šio klubo pirmininku ir labai atsakingai atliko jam patikėtas pareigas. Kartu su kitais klubo tarybos nariais išradingai organizavo Senjorų klubo veiklą: susitikimus su įdomiais žmonėmis, pažintines ekskursijas ir kt. Sulaukęs garbaus amžiaus, jis tapo Senjorų klubo garbės pirmininku ir toliau aktyviai dalyvavo klubo veikloje. Jis buvo ir Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narys.

 

Algirdas labai domėjosi mūsų šalies praeitimi, studijavo žymių visuomenės veikėjų raštus, daug laiko leisdavo mokslinėse bibliotekose studijuodamas istorinę medžiagą. Daug dėmesio skyrė mokslinei veiklai. Išleido monografijų ir metodinių leidinių žemės ūkio gamybos organizavimo, gyvulininkystės, gyvulių selekcijos klausimais, paskelbė apie tris šimtus mokslinių straipsnių Australijos, Baltarusijos, Lietuvos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų šalių leidiniuose. Parašė knygeles „Nuostabi šalis Danija“, „Trumpa Debeikių krašto vienos Banių giminės kronika“, „Laimingoji šimtmečio karta“ ir kt. Jis trijų dokumentinių filmų scenarijų ir tekstų autorius, keleto knygų bendraautoris.

 

Algirdas priskyrė save prie laimingosios Lietuvos šimtmečio kartos žmonių, gimusių iki 1930 metų, apie dešimt metų gyvenusių pirmojoje Lietuvos Respublikoje, daugiau kaip ketvirtį amžiaus – vėl laisvoje Lietuvoje, sulaukusius Atgimimo ir Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. Jis labai sielvartavo dėl sparčiai nykstančio gimtojo Kilėviškių kaimo likimo, atkūrus nepriklausomybę, padėjo rengti kraštiečių susitikimus.

 

Už aktyvią veiklą Algirdas pelnė įvairių apdovanojimų. 1967 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio zootechniko garbės vardas, 1987 m. paskirta R. Žebenkos premija, 1999 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

 

Algirdas Banys atliko daug svarbių darbų Lietuvai ir jos žmonėms, o mums, kolegoms ir draugams, paliko daug mielų prisiminimų savo šviesiu gyvenimu prisilietęs prie mūsų.

 

Senjorų klubo taryba

Prašome pranešti Ryšių su visuomene skyriui jeigu informacija pasikeistų.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-10-15