LEADER įrodė – tinklaveika veikia!

Data

2017 09 14

Įvertinimas
0
IMG_3693.JPG

Lietuvoje net 99 proc. kaimo teritorijų yra aktyviai įsitraukę į kaimo plėtros procesus – LEADER iniciatyvos dėka vietos veiklos grupės (VVG) sprendžia savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Šiandien šalies VVG įgauna vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir tiesia ranką bendradarbiavimui partneriams iš kitų šalių. Rugsėjo 13–14 dienomis Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Tinklaveika veikia!“ susirinkę trylikos šalių atstovai praplėtė savo akiratį ir užmezgė naujų kontaktų, taip gaudamos puikų postūmį imtis bendros iniciatyvos.

Didelė pridėtinė vertė kaimui

,,Kaimo bendruomenės lyderio – vietos veiklos grupės – darbas sudėtingas, tačiau, nepaisant visko, mes visi judame į priekį, o ši konferencija leis dar labiau tą judesį paspartinti. Turime neeilinę progą pabendrauti su užsienio kolegomis, nes mūsų visų tikslas vienas – geros idėjos ir kaimo gyvybingumas“, – renginio metu sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. 

Arčiausiai kaimo žmonių esanti LEADER programa ES gyvuoja jau ketvirtį amžiaus. Jos gyvavimo sėkmę užtikrina įgyvendinimo būdas – iniciatyva, idėjos gimsta ,,apačioje“. Pasak Europos kaimo plėtros tinklo kontaktų biuro atstovo Peter Toth, tarptautinio bendradarbiavimo pridėtinė vertė yra tikrai didelė. „Visi kalba apie tai, kad reikia inovacijų, tad mes turime keistis patirtimi tarp ES šalių VVG, išbandyti naujus metodus.  Akcentas turi būti praktiniams idėjų įgyvendinimo aspektams. Nėra jokių apribojimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo – pačios VVG gali pasirinkti savo temas. Tai gali būti darbo vietų kūrimas, socialinė įtrauktis ir kitos“, – kalbėjo pranešėjas.

Europos Komisijos regioninės ir miestų politikos direktorato atstovas Odd Godal pastebėjo, kad tarptautinį bendradarbiavimą stiprina ir regioninės strategijos, kurios kažkada prasidėjo nuo visoms šalims aktualių problemų, pavyzdžiui, Baltijos jūros taršos. ,,Yra keturios regioninės strategijos, kurios reikalingos tam, kad efektyviau vyktų bendradarbiavimas ir VVG ieškotų bendrų sprendimų. Strategijos iššūkius paverčia į tikslus“, — pabrėžė EK atstovas.

Trys galvos geriau negu viena

Konferencijos metu nemažai dėmesio skirta pristatytiems tarptautinio bendradarbiavimo projektų tinkamumo sąlygoms, reikalavimams. O jų kiekviena valstybė turi pačių įvairiausių. Patirtimi pasidaliję Estijos, turinčios patį didžiausią skaičių patvirtintų vietos projektų, atstovai neabejoja, kad „trys galvos sėkmingiau generuoja idėjas, kaip geriau panaudoti regiono išteklius, negu viena“. Nors estai paprastai bendradarbiauja su Suomija ir Estija, bet jau turi bendrą projektą ir su Lietuva.

Mūsų kaimynų latvių VVG sėkmingai naudojasi ir kaimo plėtrai, ir žuvininkystei skirtomis lėšomis. „Lenkijoje  tarptautinis bendradarbiavimas yra integruotas į vietos plėtros strategijas.  Mums rūpi inovatyvumas, darbo vietų kūrimas ir kitos sritys. Bendradarbiaujantiems su užsienio partneriais skiriame net aštuonis prioritetinius balus“, – pabrėžė šios šalies atstovai. Portugalijoje VVG projektus, kaip ir Lietuvoje, atrenka vadovaujančioji institucija. Šioje šalyje bendradarbiauti gali ir miesto bendruomenės, ir partneriai iš trečiųjų šalių.

Beveik visų minėtųjų šalių tarptautinių VVG bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo laikotarpis – treji metai. Visi konferencijoje pasisakę pranešėjai pateikė datas, kada jų šalyje vyks artimiausi paraiškų rinkimai.

Daugiau partnerių – daugiau balų

„Kur šiandien Lietuvoje bežengsi, ten pateksi į VVG teritoriją“, – šypsojosi konferencijos moderatorė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Vaičiūnienė. Vietos veiklos grupių bendradarbiavimas mūsų šalyje remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,LEADER“ veiklos sritį ,,VVG   bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“. Šiemet jau yra įvykę trys paraiškų rinkimai, rudens pabaigoje planuojamas dar vienas. Rugpjūtį įvykusio paraiškų rinkimo rezultatas gana džiuginantis: gautos 3 tarptautinio bendradarbiavimo paraiškos, pagal kurias bendros veiklos ketina imtis 4 Lietuvos kaimo ir 2 miesto VVG.

Šiuo programiniu laikotarpiu bendradarbiavimo projektai atrenkami konkurso būdu. Atrankos balai skiriami atsižvelgiant į projekte dalyvaujančių partnerių skaičių ir jų įvairovę. Kuo daugiau partnerių – tuo daugiau balų. Skatinami projektai, susiję su veiklos įvairinimu, vietos rinkų propagavimu, atsinaujinančių išteklių naudojimu. VVG savo projektui papildomų balų gauna ir tada, kai jį skiria socialiai pažeidžiamoms grupės, jauniems žmonėms.

Bendradarbiavimas Lietuvos vietos veiklos grupėms yra palyginti nauja veiklos sritis, tačiau šiandien jau įgyvendintas 71 bendradarbiavimo projektas, iš jų  49 – tarptautiniai. Dažniausiai užsienio partneriais lietuviai rinkosi kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Estijos VVG, tačiau buvo projektų ir su Švedijos, Čekijos, Austrijos VVG. Įgyvendinant bendrus projektus, buvo skatinamas verslumas, amatai, organizuojamos vaikų ir jaunimo stovyklų kūrybinės dirbtuvės, puoselėjamas kultūrinis ir istorinis paveldas, kuriamos naujos paslaugos kaime ir kt. J. Vaičiūnienė atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai tiek tarptautinio, tiek teritorinio bendradarbiavimo projektų buvo skirta jaunų žmonių užimtumui, krašto kultūros ir tradicijų propagavimui.  

Ypatingas dėmesys – kontaktų užmezgimui

Konferencijos organizatoriai – Žemės ūkio ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, Vietos veiklos grupių tinklas, Programos LEADER ir žemdirbių mokymo centras – pasistengė, kad jos dalyviai mūsų šalyje per kelias dienas gautų didžiausią informacijos ir įspūdžių dozę.

Pirmąją viešnagės dieną surengus išvykas keturiomis kryptimis po vietos veiklos grupių teritorijas, svečiai susipažino su aktyviai veikiančiomis bendruomenėmis ir sėkmingai įgyvendintais vietos projektais. Šiltas sutikimas ištirpdė visus bendravimo ledus ir kalbos barjerus. Svečiai negalėjo atsispirti gražuolėms Houvaldo dvare rištoms verboms, rankų darbo muilams, totoriškiems kibinams, tradicinei lietuviškai juodai duonai ir kitoms lietuviškoms gėrybėms, noriai viską ragavo ir nesiderėdami pirko.

Konferencijos metu vyko ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose šalių atstovai pristatinėjo savo sėkmės istorijas, dalijosi patirtimi ir diskutavo. Ypatingas dėmesys buvo skirtas kontaktams užmegzti ir partnerių paieškai – tam buvo skirta speciali susitikimų erdvė ir kontaktų lenta.