Žuvivaisos strategija bus kuriama bendromis jėgomis

Data

2010 12 15

Įvertinimas
0

 

               Pastaruoju metu vis aktyvėjant diskusijoms dėl Lietuvoje atliekamų žuvivaisos darbų efektyvumo, praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente buvo surengtas jau trečiasis susitikimas, kuriame aptartos Lietuvos žuvivaisos sistemos optimizavimo galimybės.

                Susitikime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento, Aplinkos ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Europos regioninės politikos instituto, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto, Medžiotojų ir žvejų draugijos, žvejų mėgėjų asociacijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovai.   

                  Žuvų išteklių tausus naudojimas yra vienas pagrindinių ES bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, kuriam pasiekti numatytos įvairios aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinės priemonės. Deja, dabartinė žuvų išteklių būklė tiek Lietuvoje ir Europoje, tiek visame pasaulyje nėra gera. Viena iš priemonių žuvų ištekliams atkurti ir gausinti yra žuvų veisimas ir auginimas dirbtinėmis sąlygomis bei žuvų įveisimas į vandens telkinius. Pasaulyje vyrauja įvairios nuomonės dėl minėtų priemonių tikslingumo. Lietuvoje oficialūs duomenys apie žuvų įveisimo darbus yra renkami nuo 1952 metų. Žuvininkystės specialistų ir mokslininkų nuomone, žuvų įveisimo darbai, susiję su kai kurių retų ir nykstančių žuvų populiacijų atkūrimu ir gausinimu, pasiteisino, bet nėra vieningos nuomonės dėl šių darbų efektyvumo verslinių žuvų rūšių atžvilgiu.

                   Susitikime pabrėžta, kad siekiant ES bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, susijusių su tausiu žuvų išteklių naudojimu ir atkūrimu bei atsižvelgiant į Lietuvos didelės visuomenės dalies – aplinkosaugininkų, žvejų mėgėjų ir verslininkų poreikius, tikslinga parengti ilgalaikę Lietuvos vidaus vandenų žuvivaisos strategiją. Atsižvelgiant į tai, kad skiriamos biudžeto lėšos ir valstybiniai žuvivaisos pajėgumai yra riboti, šiam tikslui pasiekti reikalingos bendros valstybinių žuvininkystės, aplinkosaugos ir mokslo institucijų, žvejų verslininkų ir mėgėjų, privačių akvakultūros įmonių, visuomenės organizacijų pastangos. Neabejotina, kad žuvivaisa turi didelę reikšmę vidaus vandenų žuvų ištekliams ir turi būti atliekama atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, aplinkosaugos reikalavimus, įvertinant Lietuvos ir užsienio šalių patirtį. Žuvivaisos strategijoje turi būt įvertinti biologinės įvairovės, socialiniai, teisiniai ir ekonominiai aspektai.

                   Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos nuostatas, projektai, prisidedantys prie geresnio žuvų išteklių valdymo ar išsaugojimo, gali būti finansuojami iš Europos žuvininkystės fondo.

                   Susitikime buvo pasiektas bendras sutarimas, kad kiekvienos institucijos indėlis yra reikšmingas, todėl jos turėtų dirbti kartu kuriant Lietuvos žuvivaisos optimizavimo modelį. Nutarta, kad tiriamojo darbo dėl žuvivaisos sistemos Lietuvos vidaus vandens telkiniuose optimizavimo užduočiai parengti būtina sudaryti darbo grupę iš minėtų institucijų atstovų.

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 016