Žemės ūkio ministrų tarybos darbotvarkėje – aktualiausi sektoriui klausimai

2017 07 17
20170717_162608.jpg

Liepos 17 d. vykusiame ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje aptartas šiuo metu vėl paaštrėjęs afrikinio kiaulių maro (AKM) klausimas, tyrimai dėl dvejopos kokybės maisto produktų, pristatytas komunikatas dėl 2018 m. žvejybos galimybių, apsikeista nuomonėmis dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo ir supaprastinimo bei diskutuojama kitais aktualiais klausimais.

Vienas svarbiausių klausimų posėdžio darbotvarkėje – BŽŪP ateitis po 2020 m. Žemės ūkio ministrai aptarė Europos Komisijos (EK) šių metų pirmojoje pusėje vykdytų plataus masto viešųjų konsultacijų rezultatus, taip pat tai, kas jau nuveikta BŽŪP supaprastinimo srityje, šios politikos finansavimo perspektyvas.

Ministrai vieningai akcentavo stiprios BŽŪP svarbą, jos neginčijamą pridedamąją vertę ES lygiu, ką patvirtino ir viešųjų konsultacijų rezultatai. ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas buvo raginamas apginti BŽŪP finansavimą po 2020 m., kad būtų užtikrinta galimybė pasiekti ambicingus BŽŪP keliamus tikslus. „Viešųjų konsultacijų rezultatai akcentuoja ir daugelį Lietuvai svarbių aspektų: konkurencinių sąlygų vieningoje ES rinkoje užtikrinimą, sunkumų rinkose valdymą, ūkininkų pajamų rėmimo reikalingumą, jų pozicijų maisto grandinėje stiprinimą, su kaimo plėtra siejamus klausimus ir kita“, – pabrėžė Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Daug dėmesio tarybos posėdyje skirta BŽŪP supaprastinimui – EK buvo raginama ir toliau tęsti šią svarbią iniciatyvą. „BŽŪP supaprastinimas ir Omnibus reglamento, apimančio BŽŪP bazinių teisės aktų keitimus, taikymas yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų. Supaprastinimas turi išlikti bendru būsimos BŽŪP principu ir ateityje“, – pažymėjo ministras B. Markauskas.

„Manau, kad daugelis kolegų, neseniai dalyvavusių Romoje vykusioje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje, išgirdo nuogąstavimus, jog dėl didėjančio gyventojų skaičiaus pasauliui gresia badas. Tikiuosi, kad modernizuota BŽŪP neleis tam įvykti“, – baigdamas savo pasisakymą pabrėžė B. Markauskas.

Posėdžio metu už sveikatą bei maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis ir valstybių narių ministrai išreiškė susirūpinimą dėl Čekijoje nuo birželio pabaigos registruojamų vis naujų AKM atvejų laukinėje faunoje. Taryboje pabrėžta bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo būtinybė, biosaugos reikalavimų užtikrinimas, tinkamas visuomenės informavimas, atsakingas šernų populiacijos valdymas ir kitos priemonės. Žemės ūkio ministras  Bronius Markauskas informavo kolegas apie didžiausią pastaruoju metu Lietuvoje nustatytą AKM protrūkį versliniame ūkyje bei pabrėžė, kad imtasi visų reikiamų priemonių šiai pavojingai ligai likviduoti.

V. Andriukaitis pristatė ir naująjį ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiklos planą, parengtą pagal principą „VIENA SVEIKATA“. Pasak komisaro, didėjantis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra globali problema, todėl būtina keistis gerąja patirtimi, skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus. „Siekiame, kad ES taptų geriausiu regionu pasaulyje, kuris rodytų pavyzdį, kaip kovoti su šia problema“, – pabrėžė V. Andriukaitis, pakvietęs ES nares  kuo skubiau patvirtinti nacionalinius kovos su antimikrobiniu atsparumu planus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau yra parengusi kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą, kuriame numatytos įvairios ligų stebėsenos programos, profesinių įgūdžių tobulinimas, veterinarinių vaistų rinkos ir apskaitos kontrolės stiprinimas, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, visuomenės informavimas šiuo klausimu.

Taryboje susidomėjimo sulaukė ir ne vienos šalies atlikti tyrimai dėl dvejopos to paties prekinio pavadinimo maisto produktų kokybės. Šios šalys mano, kad problema egzistuoja, todėl būtina atlikti tolesnius tyrimus ir analizę visos ES mastu. Teisės, vartotojų ir lyčių lygybės komisarė Vera Jourova pabrėžė, kad vieningoje ES rinkoje negali būti skirtingų standartų, o skirtingų šalių vartotojai neturi būti klaidinami ir jaustis „antrarūšiais“. Tačiau ji mano, kad šiuo metu surinkta informacija dar neleidžia teigti, kad tai yra plataus masto visos ES problema. V. Jourova pabrėžė, kad toliau bus siekiama parengti atitinkamas metodikas, inicijuoti gamintojų ir prekybos įmonių dialogą, skatinti vartotojų organizacijų aktyvumą. ES pareigūnė priminė, kad ir dabar yra teisinių instrumentų prieš nesąžiningą komercinę praktiką.

Jūrų reikalų ir žuvininkystės komisarui Karmenui Vella pristačius EK komunikatą dėl 2018 m. žvejybos galimybių, ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl žvejybos kvotų ateinantiems metams nustatymo principų. Ministras B. Markauskas paragino siekiant tausios žvejybos tikslo drąsiai pasinaudoti daugiamečių žuvų išteklių valdymo planų suteikiamu lankstumu ir pabrėžė Lietuvos susirūpinimą dėl sudėtingos Baltijos menkių būklės. „Gerėjanti daugelio kitų žuvų išteklių šiaurės rytų Atlante situacija teikia optimizmo. Labai tikimės, jog tai tinkamai atsispindės ir nustatomose žvejybos galimybėse“, – savo pasisakyme akcentavo Lietuvos žemės ūkio ministras.