Žemės ūkio ministerijos 95-metis pasitinkamas svariais darbais

Data

2013 12 17

Įvertinimas
0

Gruodžio 19 dieną Žemės ūkio ministerija mini garbingą 95-erių metų jubiliejų. Ši data sutampa ir su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pabaiga, ir su Šešioliktosios Vyriausybės vienerių metų darbo sukaktimi. „Nuoširdžiai džiaugiamės, kad įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatas ir Vyriausybės programos prioritetines priemones, Žemės ūkio ministerija nuveikė daug svarbių darbų, vykdydama žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką“, – pažymi žemės ūkio ministras prof. V. Jukna.

Prioritetas – gyvulininkystei

Gyvulininkystės sektorius šiuo programiniu laikotarpiu yra priskirtas pirmajam prioritetiniam žemės ūkio sektoriui. Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais itin smuko gyvulininkystės sektorius, mažėjo gyvulių ir jų augintojų skaičius, tinkamai neišnaudojamas gyvulininkystės potencialas, todėl Žemės ūkio ministerija ėmėsi veiksmų sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai. Parengta Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programa, kuriai š. m. gruodžio 4 d. pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Ministras prof. V. Jukna pažymi, kad programos strateginis tikslas – stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus.

Ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms. ,,Šis mūsų žingsnis visiškai pasiteisino, žmonių lūkesčiai išpildyti. Norinčiųjų plėtoti gyvulininkystę pasirodė besą tikrai daug. Paramos paraiškų teikimo laikotarpiu pateiktos 704 paramos paraiškos, kuriose prašoma paramos už 191 mln. Lt – pageidaujamos paramos suma net 3 kartus viršija skirtąjį biudžetą“, – sako prof. V. Jukna.

Parengti siūlymai dėl nedidelių gyvulininkystės pastatų (iki 300 sutartinių gyvulių) statybos procedūrų supaprastinimo. Į daugumą siūlymų atsižvelgta, rengiant Teritorijų planavimo, Visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų projektus.

Remiantis 2014 metais galiosiančiomis Pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu ir Europos Komisija (EK), mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystę. Pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str. Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko. Iki šiol buvo galima skirti tik 3,5 proc., kurie buvo nukreipti už mėsines avis ir mėsinius galvijus. Paramos teikimo sąlygos šiuo metu yra derinamos su EK. Prašoma EK pritarimo, kad papildomi 3 proc., o tai sudaro apie 40 mln. Lt, būtų nukreipti pieno sektoriui stiprinti.

Siekiant aktyvinti investicijas gyvulininkystės sektoriuje, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui sudaryta galimybė teikti iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms dėl kreditų, suteiktų gyvulininkyste užsiimantiems ūkio subjektams ir skirtų gamybiniams pastatams įsigyti, jų statybai bei rekonstrukcijai, gamybinei įrangai ir (ar) gyvuliams įsigyti.

Parengtas ir jau Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmus šį įstatymą bus sudarytos sąlygos įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų ir tiems gyvulių augintojams, kurie šiuo metu neturi tokios galimybės.

Nepamiršti ir kiti žemės ūkio sektoriai

Ministras pabrėžia, kad nelieka pamiršti ir kiti žemės bei maisto ūkio sektoriai. Siekiant pagerinti padėtį melioracijoje, perskirstytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšos. Melioracijos investiciniams projektams dar šiuo finansiniu laikotarpiu papildomai skirta 25 mln. Lt.

Pavyko pasiekti, kad 2014 metams būtų padidintas finansavimas iš valstybės biudžeto melioracijos įrenginių priežiūrai bei remontui.

Tęsiami pradėti darbai dėl mėsos ir pieno produktų eksporto plėtros į Kiniją ir JAV. Pradedama dirbti su Japonijos rinka, organizuota verslo misija. Su Kinijos kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino generaline administracija derinami klausimai dėl leidimų gavimo mėsos produktams į Kiniją eksportuoti. Minėtoji institucija informavo ministeriją, kad baigtas paraiškos dėl lietuviškų pieno produktų eksporto vertinimas ir priimtas sprendimas, atveriantis Lietuvos pieno produktų gamintojams Kinijos rinką.

„2013 m. birželio mėn. susitikime su JAV žemės ūkio departamento vadovais aptartas maisto produktų eksporto į JAV leidimų klausimas, – teigia prof. V. Jukna. – Įsteigta žemės ūkio ir komercijos atašė pareigybė Lietuvos diplomatinėje atstovybėje JAV. Žemės ūkio atašė padės skatinti lietuviškų produktų eksportą, gauti leidimus prekybai“.

Šiuo metu vykdomos net 8 programos, skirtos žemės ūkio produktų viešinimui ir pardavimų skatinimui vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Siekiant supaprastinti minėtųjų programų administravimą ir intensyviau įgyvendinti priemones, skirtas žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumui ir žinomumui didinti, toliau numatoma dirbti šiuo klausimu Europos Tarybos (ET) darbo grupėse. Šiam klausimui, kurio naujas EK reglamento pasiūlymas buvo pristatytas š. m. lapkričio 28 d. Lietuvai pirmininkaujant ET, politinį prioritetą teikia ir Europos Parlamentas.

Žemės ūkio ministerija organizavo ūkio subjektų dalyvavimą 5 komercinėse parodose. Toliau plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas – pasirašytos sutartys su Azerbaidžano, Rusijos žemės ūkio ministerijomis.

Bendroji žemės ūkio politika

Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna akcentuoja, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva žemės ūkio sektoriuje pasiekė vieną svarbiausių savo pirmininkavimo tikslų – oficialiai patvirtinti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos teisės aktai ir Pereinamųjų BŽŪP nuostatų 2014 metams reglamentas. Šis oficialus sutarimas užbaigė trejus metus trukusias intensyvias diskusijas ir derybas bei pozicijų derinimus tarp valstybių narių ir svarbiausių ES institucijų. „Reformos patvirtinimas buvo išties nemenkas iššūkis. Pirmą kartą mes turėjome atsižvelgti net į 28 ES valstybių poreikius, kurių kiekviena pasižymi savita ūkių struktūra, skirtingomis agronominėmis sąlygomis. Esame įsitikinę, kad pasiekėme puikiai subalansuotą rezultatą: išlaikėme tvirtą bendrąją ES žemės ūkio politikos struktūrą, atitinkančią ūkininkų poreikius. Patvirtintos pereinamosios BŽŪP nuostatos užtikrins sklandų perėjimą iš esamojo į naująjį 2014–2020 m. laikotarpį ir dabartinių BŽŪP paramos priemonių tęstinumą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosianti reformuota BŽŪP ir toliau bus esminė ES politika, kuri leis užtikrinti tvarų, produktyvų ir konkurencingą, klestintį žemės ūkio sektorių“, – džiaugiasi žemės ūkio ministras.

Suorganizuoti ir sukoordinuoti neformalūs pirmininkavimo ES Tarybai renginiai Lietuvoje, iš kurių svarbiausias – neformalus žemės ūkio ministrų susitikimas Vilniuje rugsėjo 8–10 d., kai Lietuvoje apsilankę Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai, Europos Komisijos bei Parlamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie šeimos ūkių perspektyvas globalizacijos kontekste.

Lietuvos kaimo plėtra

Parengtas ir EK išsiųstas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos pakeitimas, kuriame numatytas lėšų perskirstymas tarp miškų sektoriaus priemonių, padidinant priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties  ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ finansavimą.

Siekiant efektyviai panaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 2007–2013 m. skirtas lėšas, atliekamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių likučių įvertinimas, lėšų perskirstymas. Šiuo metu jau yra išmokėta 75 proc. šiam laikotarpiui skirtų lėšų.

Siekiant sudaryti sąlygas kaimo vietovių savivaldybėms įsisavinti priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinamos planavimo būdu, lėšas, paskelbtas papildomas kvietimas teikti paraiškas. Pagal anksčiau vykdytus kvietimus su kaimo vietovių savivaldybėmis pasirašyta paramos sutarčių už 128 mln. Lt (95 proc. nuo priemonei įgyvendinti skirtų paramos lėšų).

Kadangi 2012 m. buvo daug kaimo gyventojų, norinčių pasikeisti gyvenamųjų namų asbestinių stogų dangas, 2013 m. priemonės ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ skirti papildomi 9 mln. Lt, organizuoti net du paraiškų surinkimai. Iš viso pagal šią veiklą  2013 m. surinkta 4 270 paraiškų už beveik 26 mln. Lt.

2013 m. ženkliai įsibėgėjo vietos plėtros strategijų pagal LEADER programą įgyvendinimas. Iki 2013 m. pabaigos pasirašyta sutarčių už 327 mln. Lt (t.y. 89 proc. vietos projektams strategijose skirtų lėšų), pagal kurias išmokėta 262 mln. Lt (60 proc.). Pagal LEADER vietos plėtros strategijas įgyvendinami 3 257 vietos projektai, kuriais sukurtos 205 darbo vietos kaimo vietovėse. Siekdama sklandaus vietos veiklos grupių darbo, ministerija nuolat bendradarbiauja su Vietos veiklos grupių tinklu, konsultuoja atskiras vietos veiklos grupes, teikia metodinę pagalbą įvairiais su strategijų įgyvendinimu susijusiais klausimais, naujojo laikotarpio strategijų rengimu.

Iš valstybės biudžeto lėšų ministerija 2013 m. suteikė paramą 187 kaimo bendruomenėms projektams įgyvendinti ir šiam tikslui skyrė 2 870 tūkst. Lt. Bendruomenės galėjo siekti paramos kaimo vietovėje esančioms viešosioms erdvėms sutvarkyti ir prižiūrėti, pritaikant kaimo gyventojų poreikiams, kaimo bendruomenės verslumo projektams įgyvendinti kaimo bendruomenei priklausančiose patalpose, kaimo bendruomenių ir kaimo bendruomenių asociacijų materialinei techninei bazei stiprinti ir (arba) sukurti.

Dėl paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2014–2020 m. tariamasi su socialiniais partneriais

Ministras prof. V. Jukna džiaugiasi, kad toliau sėkmingai plėtojamas bendradarbiavimas su pagrindiniais partneriais, įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką. Žemės ūkio ministerija, rengdama 2014–2020 m. kaimo plėtros programos projektą, diskusijoms su socialiniais partneriais pasitelkė esamą partnerystės struktūrą – Lietuvos kaimo tinklą. Šiuo metu jis jungia daugiau kaip 900 kaimo plėtros procesuose dalyvaujančių organizacijų ir institucijų. 2013 m. ministerija organizavo renginių ciklą, skirtą Lietuvos kaimo tinklo nariams ir kitiems kaimo plėtros procesų dalyviams pristatyti Partnerystės sutarties gaires, jos rengimo eigą, pagrindinius reglamento dėl paramos kaimo plėtrai projekte nustatytus prioritetus ir nuostatas bei aptarti kitus svarbius su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu susijusius klausimus, sužinoti Tinklo narių nuomonę bei poreikius, rengiantis naujajam programavimo laikotarpiui. Minėtieji pasiūlymai buvo atspirties taškas formuojant efektyvesnį ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai panaudojimą ateityje. „Posėdžiuose dalyvavę partneriai, atstovaujantys nacionaliniams, regioniniams, sektoriniams ir tam tikrų visuomenės grupių interesams, turėjo galimybę ne tik dalytis informacija, veiklos rezultatais ir gerąja patirtimi, bet ir aktyviai reikšti savo nuomonę, teikti argumentuotus pasiūlymus, dalyvauti diskusijose“, – pažymi žemės ūkio ministras.

Europos Komisijos nuostatos

Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna atkreipia dėmesį į Europos Komisijos 2013 m. liepos 19 d. priimtą sprendimą, kuriuo Lietuvai leidžiama skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m., tačiau kartu sprendime numatyta ir tai, kad turi būti taikomas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mažinimas. „Žemės ūkio ministerija nesutinka su EK nustatytomis tiesioginių išmokų mažinimo sąlygomis. Todėl, bendradarbiaujant su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, spalio 6 d. Europos Bendrajam teismui buvo pateiktas mūsų ieškinys prieš Europos Komisiją reikalaujant, kad įpareigojimas mažinti nacionalinę paramą būtų panaikintas“, – tvirtina prof. V. Jukna.

2013 m. atliktas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pakeitimas, kuriuo skirta 133 mln. Lt papildomų lėšų ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, siekiant išlaikyti 2012 metų teiktų kompensacinių išmokų dydį. 2012 m. kompensacinių išmokų dydžiai įgyvendinantiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ didelio nepalankumo vietovėse siekė 179 Lt/ha, mažo nepalankumo – 136 Lt/ha. Tačiau perskirsčius lėšas tarp Programos priemonių, atsirado galimybė padidinti 2013 m. išmokas už vietovių nepalankumą, didelio nepalankumo vietovėse mokant 251,16 Lt/ha, mažo nepalankumo – 188,45 Lt/ha.

Parengta ir su Europos Komisija derinama 2014–2016 metų Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui programa, kuria bitininkams numatoma apčiuopiama parama.

Paslaugų kvitai naudingi visiems

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo srityse mažinant nelegalaus ir neapskaityto darbo užmokesčio atvejus, nuo 2013 m. balandžio 1 d. buvo sudarytos galimybės sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti asmenis įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Naujai sukurtomis žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal kvitus galimybėmis sėkmingai naudojasi žemės ūkio ir miškininkystės veiklą vykdantys ūkininkai ir įmonės, o kaimo gyventojai turi daugiau galimybių gauti darbo, užsidirbti pajamų ir būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Per pirmąjį šių metų pusmetį žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal kvitus gavo apie 2 000 subjektų, o apie 15 000 asmenų pasinaudojo galimybe šias paslaugas suteikti.

Kokybės politika

2013 m. net du lietuviški maisto produktai pasiekė pripažinimo ES lygiu – tai „Lietuviškas varškės sūris“ ir midus „Stakliškės“, kurių pavadinimai buvo įregistruoti į ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir Saugomų geografinių nuorodų registrą. Tai suteikia galimybę šiuos produktus ženklinti ES ženklu su nuoroda „Saugoma geografinė nuoroda“. Šis ženklas parodo produkto išskirtinumą, įgytą dėl jo geografinės kilmės, ir žymi, kad to produkto pavadinimas yra saugomas nuo bet kokio tiesioginio ar netiesioginio jo komercinio naudojimo, ar kitos veiklos, kuri galėtų klaidinti vartotoją.

„Lietuviško varškės sūrio“ pavadinimu gaminamas ir „Saugoma geografine nuoroda“ ženklinamas gali būti ne tik šviežias be pridėtų prieskoninių augalų ir su jais varškės sūris, bet ir rūkytas, keptas ar džiovintas.

Pripažinimo ES lygiu laukia dar 3 lietuviški produktai: tai sūris „Liliputas“, „Daujėnų naminė duona“ bei „Žemaitiškas kastinys“. Būtent 2013 m. Europos Komisija išnagrinėjo šių produktų gamintojų pateiktas registracijos paraiškas ir šiuo metu vyksta prieštaravimo registracijai pateikimo procesas, kai bet kuri ES šalis gali paprieštarauti šių pavadinimų registracijai. Jeigu per 3 mėnesius iš ES šalių nebus gauta prieštaravimų, sūrio „Liliputas“ ir „Daujėnų naminės duonos“ pavadinimai bus įregistruoti kaip Saugoma geografinė nuoroda, o „Žemaitiškas kastinys“ – kaip Garantuotas tradicinis gaminys.

Būtina reaguoti į ekstremalius įvykius

Ministras pabrėžia, jog būtina reaguoti į ekstremalius įvykius žemės ūkio sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad šių metų birželio 21 d. Baltarusijoje pasireiškė afrikinis kiaulių maras, Vyriausybės nutarimu papildytas Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas. Į sąrašą įtraukta nuostata, kad ekstremaliu įvykiu laikytina situacija, kai su Lietuvos Respublika besiribojančiame kaimyninės valstybės administraciniame vienete nustatomas ypač pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos protrūkis. Lietuvos pasienyje su Baltarusija nustatyta buferinė afrikinio kiaulių maro zona. Žemės ūkio ministerija, siekdama išvengti afrikinio kiaulių maro sukėlėjo patekimo į šalį, parengė Afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymo 2013 metų veiklos planą ir patirtų nuostolių kompensavimo tvarkos aprašą.

Parama aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui

Siekiant prisidėti prie Lietuvos žemės ūkiui reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo, numatoma apmokėti dalį studijų kainos asmenims, įstojusiems į aukštąsias mokyklas arba aukštosiose mokyklose studijuojantiems pagal žemės, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai reikalingų specialybių pirmosios pakopos arba vientisų studijų programas valstybės nefinansuojamose studijų vietose.

Ribojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas

2014 m. sausio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo nuostatomis palankesnės sąlygos sudarytos Lietuvos ūkininkams, t. y. žemės ūkio paskirties žemė pirmumo teise galės būti įsigyjama žemės sklypo bendraturčių, naudotojų, parduodamo žemės sklypo kaimynų. Pažymėtina, kad pastarieji (parduodamo žemės sklypo kaimynai) daugiausia būtų būtent Lietuvos piliečiai, pereinamuoju laikotarpiu dalyvavę privatizuojant žemės ūkio paskirties žemę ir įsigiję šią žemę nuosavybės teise. Taip skatinama, kad žemės ūkio paskirties žemę įsigytų Lietuvos ūkininkai, gaminantys žemės ūkio produkciją, o ne užsieniečiai. Įstatymo nuostatomis taip pat nustatyta valstybės pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę. Nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai parduodama privati žemės ūkio paskirties žemė, reikalinga žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, pirmumo teise galės pasinaudoti valstybė.

„Dar vienas pasiūlymas įstatyme, kuris, mūsų manymu, turėtų užkirsti kelią žemės sutelkimui vienose rankose (galimai naudojant ir užsienio kapitalą), neretai siekiant pelningai parduoti, bet ne gaminti žemės ūkio produkciją, tai susijusių asmenų sąvokos įvedimas ir jų galimybės įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei šiuo metu leidžiama, apribojimas“, – pabrėžia žemės ūkio ministras prof. V. Jukna. Įstatyme susijusiais asmenimis būtų laikomi tiesiogiai ar netiesiogiai turintieji balsų daugumą kitame juridiniame asmenyje, tiesiogiai ar netiesiogiai darantieji lemiamą įtaką kitam juridiniam asmeniui, to paties asmens (-ų) įsteigti keli juridiniai asmenys, taip pat sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai. Šiuo įstatymu ne tik išsprendžiamas klausimas dėl užsieniečių masinio žemės ūkio paskirties žemės supirkimo Lietuvoje po 2014 m. balandžio 30 d., tačiau taip pat užkertamas kelias spekuliacijai žemės ūkio paskirties žemės rinkoje.

Žemės konsolidacijos klausimai

Įsibėgėjo žemės konsolidacijos procesas – be jau įpusėtų rengti 23 projektų, 2013 metais patvirtintas dar 16 Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų žemės konsolidacijos projektų rengimas. Pastaraisiais projektais numatomas konsoliduoti žemės plotas siekia 18 611,5 ha, dalyvauja 2 033 asmenų, pageidaujančių konsoliduoti 4 262 žemės sklypus. Žemės konsolidacijos pagrindu yra formuojamos kompaktiškos žemės valdos, taip gerinant ūkių struktūrą ir pasiekiant didesnio darbo našumo bei mažinant gamybos išlaidas, taip pat siekiama sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą bei pagerinti rekreacinius, kaimo turizmo ir estetinius išteklius.

Nuosavybės teisių atkūrimas miestuose

Siekdama paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestuose bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, Žemės ūkio ministerija patobulino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame pasiūlė nustatyti, kad už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, piliečiams, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, ir tiems piliečiams, kuriems sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, turėtą mieste, jau yra priimtas, bet neįvykdytas, būtų galima atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Vyriausybė pritarė šiam patobulintam įstatymo projektui, kuris bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

Tobulinamas žuvininkystės reglamentavimas

2013 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos pagrindinį žuvininkystę reglamentuojantį teisės aktą – Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą ir jį lydintį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį š. m. liepos 1 d. Įstatyme įtvirtintos naujos nuostatos, reglamentuojančios ūkio subjektų atsakomybę už sunkius pažeidimus, nustatyta, kokios veiklos laikytinos sunkiais pažeidimais ir kokios sankcijos gali būti skiriamos už jų padarymą, siekiant užkirsti kelią neapskaitomai žvejybai ir žuvų išteklių pereikvojimui.

Žemės ūkio ministras akcentuoja, kad Žuvininkystės įstatyme nustatytos verslinės ir specialiosios žvejybos jūrų ir vidaus vandenyse leidimų, Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimų išdavimo sąlygos. Taip užtikrintas Konstitucijoje įtvirtinto principo įgyvendinimas, numatantis, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį veiklai, privaloma įtvirtinti įstatymu. Įstatymu supaprastintas pirminių žvejybos produktų supirkėjų registravimas, nustatyti draudimai pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkių teritorijoje, siekiant apsaugoti tvenkinius nuo užteršimo, žuvų išteklius nuo užkrėtimo ligomis ar vagysčių ir kt.

2014 m. lapkritį Seimui pateiktas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, kuriame nustatyti žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo ūkio subjektams principai. „Svarbu palaikyti žvejybos verslo stabilumą, atsižvelgiant į šiame sektoriuje dirbančiųjų interesus. Stabilumas bus pasiektas žvejybos kvotas suteikiant ilgesniam laikui, taip bus paskatintos investicijos ir tausus žuvų išteklių naudojimas“, – pabrėžia prof. V. Jukna.

Priimami reikšmingi žuvininkystės sektoriaus sprendimai Europos Sąjungoje

Lietuva, pirmininkaudama Tarybai didelį dėmesį skyrė Bendrosios žuvininkystės politikos reformos baigiamiesiems darbams ir pasirengimui šią reformuotą politiką įgyvendinti. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), kuris pagal ES jūrų ir žuvininkystės politiką reglamentuos 2014–2020 m. šiai sričiai skirtų lėšų panaudojimą, neabejotinai yra vienas svarbiausių instrumentų realizuoti reformos tikslus. Šis fondas pakeis 2007–2013 m. Europos žuvininkystės fondą bei kitas finansines priemones ir taps viena pagrindinių reformuotos Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimo priemonių.

Bendras požiūris tarp ES valstybių narių dėl EJRŽF reglamento buvo pasiektas šių metų liepos 22 d. Europos Sąjungos Taryboje. Visą rudenį vyko derybos su Europos Parlamentu dėl EJRŽF, politinio susitarimo tikimasi pasiekti 2013 m. gruodžio 19 d. Tai reikštų, kad reglamentas dėl EJRŽF galėtų įsigalioti kuo greičiau. Pirmininkaujančios Lietuvos pastangomis preliminariai jau susitarta dėl labai daug reglamento dalių. „Politinį susitarimą sudaro daug aspektų, ir Lietuva sieks, kad būtų sudarytas subalansuotas susitarimas. Politinis susitarimas gruodžio 19 d. – tai plataus užmojo tikslas, kurio įgyvendinimu tiki ir pirmininkaujanti valstybė narė, ir Parlamentas, ir Komisija. Pasiekus politinį susitarimą gruodžio 19 d., šiam sektoriui ir apskritai piliečiams būtų perduota svarbi žinia, kad Sąjungos piliečių interesų labui ES teisėkūros sistema gali dirbti ypatingai sparčiai“, – akcentuoja ministras prof. V. Jukna.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

Tel. (8 5) 239 1014