Žemės ūkio diplomatija: svarbu ne tik įvaizdis, bet ir rezultatai

Data

2019 02 07

Įvertinimas
2
DSC_0998.JPG

Tradiciškai, metams pasibaigus, su Žemės ūkio ministerijos vadovybe susitiko deleguoti specialieji atašė. Žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui ir viceministrams jie pristatė nuveiktus darbus ir aptarė naujus tikslus bei laukiančius iššūkius.

Keturi ŽŪM atašė dirba Europos Komisijoje Briuselyje, kiti stiprina dvišalius santykius Kinijoje, Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje.

Specialieji atašė nuolat bendrauja su Lietuvos ir tų šalių, į kurias yra paskirti, valdžios institucijomis ir verslo atstovais, siekia atnaujinti ar pasirašyti naujus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus, derasi dėl eksporto ir deda visas pastangas, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas.

„Džiaugiuosi, kad jūs, mūsų mini ambasadoriai, norite dirbti ir esate kūrybiški. Tačiau svarbu ne tik įvaizdis, bet ir apčiuopiami rezultatai. Išeikime už įprastinių savo funkcijų ribų – visi naujoviški metodai yra ne mažiau veiksmingi negu tradicinės parodos. Mums reikia realių verslo kontraktų. Eikime ne tik į plotį, bet ir į gylį, siekime eksportuoti tai, ką turime išskirtinio. Atraskime daugiau mažų įmonių ir padėkime joms išeiti į plačias eksporto rinkas“, – susitikime kalbėjo ministras G. Surplys.

Kad mažos įmonės turi nemažai galimybių, patvirtino ir atašė Kinijoje. Ši didžiulė rinka pastaruoju metu pradėjo domėtis ne tik mėsos ir pieno produktais, bet ir konditerijos gaminiais, ekologiška produkcija. Kinijoje vis populiaresnė tampa elektorinė prekyba, tad įmonės turėtų atkreipti dėmesį ir į tai. Šiemet Lietuvos vardas Kinijoje skambės dar garsiau: penkiuose miestuose numatoma surengti lietuviškų maisto produktų pristatymus, Pekine vyks „Lietuvos maisto savaitė“ .

Viena svarbiausių žemės ūkio atašė Italijoje pareigų – padėti tinkamai atstovauti Lietuvai Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO). Pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui šiai organizacijai, visa Italijos ambasada šiuo metu ypač aktyviai rūpinasi lietuviškų maisto produktų eksportu, galimybe Lietuvą pristatyti per maistą. Anot atašė, šios šalies žmonės linkę valgyti tik vietinius produktus, tad priversti juos paragauti ką nors nauja yra tikrai didelis iššūkis.

Nors japonai ir labai išradingai saugo savo rinką, turi įsivedę netarifinių prekybos barjerų, tačiau lietuviškų maisto produktų eksportas į šią tolimą Rytų šalį per pastaruosius metus yra gerokai suaktyvėjęs. Atašė Japonijoje konstatavo, kad didelės įmonės turi pajėgumų, joms reikia nedaug pagalbos, tačiau mažąsias įmones dar reikia pristatyti, padėti įveikti kalbos barjerą. Lietuvai taip pat reikia lengvai atpažįstamo šalies ženklo.

Kalbėdamas apie tai, kas per pastaruosius metus nuveikta Vokietijoje, čia jau ne vienerius metus dirbantis atašė pastebėjo, kad šioje šalyje taip pat padaugėjo netarifinių prekybos barjerų, reikalaujama vis daugiau įvairių sertifikatų. Apklausos rodo, kad stiprėjant regionalizacijos tendencijoms, net 73 proc. Vokietijos  vartotojų teikia pirmenybę vietinei produkcijai. Tai pastebi ir eksportuojančios Lietuvos įmonės. Vis dėlto Vokietija išlieka Lietuvos eksporto rinkų sąrašo lydere.

Anot mūsų atašė JAV, Lietuvos eksportuotojai gana vangiai domisi galimybėmis veikti šioje šalyje. Nors mes turime ką pasiūlyti JAV vartotojams, tačiau vykdant politiką „Amerika – amerikiečiams“ neretai susiduriama su biurokratiniais trukdžiais, ilgai vilkinamomis procedūromis, dideliais įkainiais.

Belgijoje dirbantys ŽŪM atašė, apibendrindami 2018-ųjų darbus, pastebėjo, kad lengvais nei prabėgusių, nei ateinančių metų nepavadinsi. Savo spalvų įneša Brexit, laukia dideli iššūkiai ES bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo, veterinarijos, fitosanitarijos, žuvininkystės ir kitose žemės ūkiui svarbiose srityse.