Vyriausybė pritarė žemės ūkio atašė pareigybės Japonijoje įsteigimui

Data

2017 08 23

Įvertinimas
0
japan-449822_1920.jpg

Šiandien Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siekiui įsteigti Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė pareigybę Japonijoje bei panaikinti žemės ūkio atašė pareigybę Rusijoje. Žemės ūkio atašė Japonijoje neapsiribos vien žemės ūkio klausimų kuravimu, šiai pareigybei numatomas ir platesnis atstovavimas bei funkcijos.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, po Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams natūraliai suintensyvėjus naujų rinkų ir galimybių paieškai ekonominio atstovavimo užsienyje reforma tapo neišvengiama.

 „Nors 2016 m. eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 3 vietoje iš 141 eksporto partnerių, verta pabrėžti, kad lietuviškos kilmės produktai tesudarė 15 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją (85 proc. – reeksportuojamos prekės). Eksportas vyko ir vyksta, pagalbos verslui nereikia. Po Rusijos embargo labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės šioje valstybėje. Embargo panaikinimo atveju ir atsiradus poreikiui vėl steigti žemės ūkio atašė Rusijoje bus peržiūrima žemės ūkio sektoriaus ekonominio atstovavimo geografija ir svarstoma dėl tokios galimybės”, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Tuo tarpu Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje – ji importuoja daugiau kaip 60 proc. reikalingų maisto produktų. Stebint augantį lietuviškos produkcijos eksportą, ateityje matomas dar didesnis potencialas ir galimybės – Lietuvos žinomumas Japonijoje yra labai išaugęs, vyksta intensyvus Lietuvos ir Japonijos verslo dialogas. Todėl, pasak ministro B. Markausko, labai svarbu tęsti darbą su šios šalies atsakingomis institucijomis.

„Per 2017 m. pirmąjį pusmetį į Japoniją eksportavome lietuviškos kilmės produkcijos už 48 mln. eurų. Svarbu ir tai, kad į Japoniją eksportuojame beveik vien tik lietuviškos kilmės produkciją. Šiuo metu Lietuvos maisto pramonė jau turi eksporto leidimus parduoti pieno, žuvies ir kiaušinių produktus, jautieną ir paukštieną. Tačiau aukšti Japonijos taikomi tarifai kai kurioms maisto prekėms (pieno produktams, jautienai, kiaulienai, kviečiams) ir sunkiai įveikiamos netarifinės kliūtys dėl prekybinių partnerių suradimo ir produktų įvežimo procedūrų trukdo Lietuvos maisto pramonei įsiskverbti į Japonijos rinką, kuri yra labai apsaugota. Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje padėtų užtikrinti spartesnį apsikeitimą informacija, glaudesnį bendradarbiavimą tarp institucijų. Įvertinus esamą situaciją, naujas galimybes ir potencialą buvo nuspręsta panaikinti žemės ūkio atašė pareigybę Rusijoje ir įsteigti ją Japonijoje“, – teigia žemės ūkio ministras.

Per 2015-2016 m. lietuviškos kilmės produktų eksportas į Japoniją padidėjo 4 kartus nuo 26 mln. eurų iki 105,1 mln. eurų, kai tuo tarpu prekyba su Rusija 2016 m. lietuviškos kilmės produktais sudarė tik 62 mln. eurų).

Verta pabrėžti, kad žemės ūkio atašė atliks jam priskirtas funkcijas ir kitose valstybėse, kuriose akredituotas diplomatinės atstovybės Japonijoje vadovas. Tai Naujoji Zelandija, Australijos Sandrauga, Singapūras, Indonezija, Malaizija. Šios rinkos yra itin patrauklios Lietuvos verslui. Su Indonezija ir Malaizija jau vykdomos įvairių veterinarinių/fitosanitarinių sertifikatų derinimas, kad Lietuvos maisto produktai galėtų būti eksportuojami į minėtas valstybes, pasirašomos įvairios tarpinstitucinės bendradarbiavimo sutartys. Artimiausiais metais prasidės Lietuvos maisto pramonei ir žemės ūkiui svarbios Laisvos prekybos derybos tarp ES ir Australijos bei Naujosios Zelandijos.

Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje, kuri bus įsteigta vietoj žemės ūkio atašė pareigybės Rusijoje, bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareigybės metinio lėšų poreikio ūkiniam aprūpinimui ir sveikatos draudimui skirtumas, lyginant su naikinama žemės ūkio atašė Rusijoje pareigybe, yra 22,265 tūkst. Eur.

Š. m. liepos 6 d. tarp ES ir Japonijos pasiektas politinis susitarimas dėl ekonominės partnerystės sutarties sudarymo. Planuojama, kad 2017 m. pabaigoje Europos Sąjunga (ES) ir Japonija užbaigs derybas dėl Laisvos prekybos susitarimo (LPS), kurio pagalba tikimasi reikšmingo proveržio žemės ūkio ir maisto rinkos liberalizavime, tad svarbu laiku pasiruošti galimybėms Lietuvai užsiimti geras pradines pozicijas Japonijos rinkoje.

Tikimasi, kad LSP su Japonija padidins Europos ekonomiką iki 0,8%, ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją išaugtų iki 5,7 mlrd. eurų, o Japonija taptų 4 didžiausia rinka ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportui pasaulyje. 85 proc. į Japoniją eksportuojamiems produktams per tam tikrą laiką nebeliks taikomų muitų tarifų. Tarifų sumažinimas taip pat leistų į Japoniją eksportuoti 50 500 t. ES jautienos, būtų galimybės faktiškai laisvai prekybai kiauliena. Nuo pat pirmos dienos muitų tarifai nebūtų taikomi alkoholiniams gėrimams, kiaulienai ir jos produktams, o per 15 metų laikotarpį kietajam sūriui įsigaliotų 0 proc. tarifas, minkštajam ir šviežiam sūriui būtų taikoma neapmokestinama kvota lygiavertė dabartiniam ES eksportui šiais produktais, jautienai muitų tarifas sumažėtų iki 9 proc. (dabar yra 38,5 proc.).