Viešosios konsultacijos atskleidė norus modernizuoti ES bendrąją žemės ūkio politiką

Data

2017 07 10

Įvertinimas
0
fotoo.jpg

ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) svarbiausia užduotis – remti žemės ūkio sektorių. Liepos 7 d. Briuselyje įvykusi aukšto lygio konferencija dėl šios politikos ateities po 2020 m. „BŽŪP: kokia jūsų nuomonė?“ – dar vienas svarbus žingsnis siekiant BŽŪP modernizuoti ir supaprastinti.

Šis renginys, skirtas šiemet Europos Komisijos (EK) vykdytų viešųjų konsultacijų dėl BŽŪP ateities rezultatams pristatyti ir aptarti, sulaukė daug dalyvių iš ES valstybių narių valdžios institucijų, ūkininkų interesams atstovaujančių organizacijų, ES institucijų, kitų suinteresuotų šalių. Konferencijoje dalyvavo ir žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerijos delegacija bei socialinių partnerių atstovai.   

„Viešųjų konsultacijų atsakymų gausa patvirtino didžiulį susidomėjimą BŽŪP, užtikrinančia saugaus, aukštos kokybės maisto gamybą 508 mln. europiečių bei teikiančia didžiules investicijas kaimo vietovėse“, – atidarydamas konferenciją sakė EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas. Žvelgdamas į ateitį, jis pažymėjo būtinybę stiprinti sektoriaus atsparumą, pakankamų rizikos valdymo instrumentų suteikimo ūkininkams svarbą, ES prisiimtus įsipareigojimus dėl klimato kaitos, kartų atsinaujinimo problemą, tarptautinės prekybos bei rinkų atvėrimo reikšmę, BŽŪP supaprastinimo poreikį. Komisaras atkreipė dėmesį ir į finansinius iššūkius, kylančius dėl Brexit‘o bei didėjančio lėšų poreikio kitoms sritims finansuoti, užsiminė ir apie sunkius sprendimus, kuriuos gali tekti priimti ateityje.

Konferencijoje pristatyti viešųjų konsultacijų rezultatai patvirtino: didžioji dauguma (daugiau kaip  90 proc.) respondentų mano, jog BŽŪP reikalinga, kad būtų užtikrintos bendros taisyklės vieningoje ES rinkoje, sprendžiami valstybių narių sienas peržengiantys iššūkiai, tokie kaip apsirūpinimas maistu, su aplinkosauga bei klimato kaita siejami klausimai. Net  88 proc. žmonių pripažįsta, kad ūkininkaujantieji gauna žemesnes už ES vidurkį pajamas, 97 proc. mano, kad gamintojams tenka tik maža galutinės produkto kainos dalis. Atitinkamai 66 proc. pritaria ūkininkaujančiųjų pajamų rėmimui, 81 proc. pasisakė už tai, kad būtų remiamos tikslinės investicijos. Nemaža dalis respondentų mano, kad BŽŪP turi labiau prisidėti aplinkosaugos bei klimato kaitos srityse. Konsultacijų rezultatai atskleidė BŽŪP modernizavimo poreikį, ūkininkų bei kitų suinteresuotų šalių norą vykdyti BŽŪP supaprastinimą. Vis dar lieka atviras sudėtingas klausimas, kaip geriausiai suderinti BŽŪP keliamus ekonominius ir su aplinkosauga siejamus tikslus.

Konferencijos metu vykusiose diskusijose daug dėmesio buvo skiriama tikslingesniam tiesioginės paramos paskirstymui, maisto tiekimo grandinei, kooperacijai, rizikos valdymui, inovacijų, su aplinka bei klimato kaita siejamiems aspektams, maisto gamybai. Aptariami buvo ir su kaimo vietovėmis siejami socialiniai klausimai, kiti specifiniai aspektai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų konsultacijų ir konferencijos rezultatus EK įvertins rengdama komunikatą dėl BŽŪP modernizavimo ir supaprastinimo. Komisaras F. Hoganas šį oficialų dokumentą žada pateikti dar iki šių metų pabaigos. 2018 m. EK numato pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl BŽŪP po 2020 m. Dėl šių pasiūlymų nuostatų susitarti turės du partneriai  – ES Taryba ir Europos Parlamentas.

Konferencijos pranešimai ir kita susijusi informacija artimiausiu metu bus publikuota EK svetainėje https://ec.europa.eu/agriculture/events/cap-have-your-say_en