Vertinama kaimo plėtros programos pažanga

Data

2018 06 21

Įvertinimas
3
DSC_0932.JPG

Ketvirtadienį įvykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) stebėsenos komiteto, kurį sudaro įvairių ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, posėdyje buvo pristatyta KPP įgyvendinimo 2017 m. ataskaita, svarstyti programos pakeitimai ir jos priemonių projektų atrankos kriterijai.

          2014–2020 m. KPP skirta 1,978 mln. eurų, šiuo metu pareiškėjams jau išmokėta 43 proc. paramos lėšų. Lietuva pagal šį rodiklį lygiuojasi į pirmaujančias šalis.

           Pristatydama KPP prioritetų ir tikslinių sričių įgyvendinimą, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentavo, kad 2014–2017 m. buvo įgyvendinami visi programos prioritetai – pagal juos rinktos ir patvirtintos paraiškos, išmokėta parama. Minėtuoju laikotarpiu buvo įgyvendinti 2 139 žemės ūkio valdų modernizavimo, 259 jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, 291 smulkiųjų ūkių plėtros, 93 žemės ūkio vandentvarkos, 7 miškų infrastruktūros gerinimo, 31 miškininkystės technologijų diegimo projektai. Įdomu tai, kad net 86 proc. jaunųjų ūkininkų labiausiai domėjosi gyvulininkyste.

            Maisto produktų kokybės sistemose dalyvavo 207 žemės ūkio valdos, įgyvendinti 23 žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros projektai. Apmaudu, tačiau kol kas nėra nei vienos įsisteigusios gamintojų grupės – gautos kelios paraiškos, tačiau jos kol kas nepatvirtintos. O juk savo jėgas suvieniję ūkininkai greičiau įsitvirtintų rinkoje ir galėtų pasiekti geresnių rezultatų.

            Nors Lietuvoje gamtinės sąlygos labai permainingos, tačiau draudimo įmokų kompensacijomis pasinaudojo tik 402 ūkiai, dalyvavę rizikos valdymo sistemose. Iš jų 380 kompensuotos įmokos už pasėlių ir augalų draudimą, likusiems – už gyvūnų draudimą. Siekdama keisti šią situaciją, Žemės ūkio ministerija planuoja Europos Komisijai pateikti KPP pakeitimą – norima  paramos intensyvumą padidinti iki 70 proc. (dabar jis yra 65 proc.), taip pat paankstinti draudimo įmokos kompensacijos dalies išmokėjimą. Svarbu tai, kad ateityje parama bus teikiama  draudžiantiems gyvūnus ne tik nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, bet ir nuo visų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos patvirtintame gyvūnų ligų sąraše. 

           Šalies ūkininkai noriai naudojosi parama aplinkosaugai gerinti. Daugiausiai lėšų – 65 proc. – visos aplinkosaugai gerinti išmokėtos paramos skirta išmokoms ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių. Patvirtinti 8 projektai biodujų, skirtų pardavimui, gamybai, tačiau nei vienas ūkio savininkas nesusidomėjo parama biodujų, skirtų ūkio reikmėms, gamybai. Nors noriai naudojosi konsultavimo paslaugomis, deja, 2014–2017 m. laikotarpiu smulkieji ūkininkai nepanoro didinti konkurencingumo tarpusavyje bendradarbiaudami, todėl nepateikė nei vienos paraiškos šiam tikslui skirtai paramai gauti. O štai parama asbestiniams stogams keisti buvo be galo populiari – ja pasinaudojo net 1 939 kaimo gyventojai.

            Stebėsenos komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad darbo vietų kūrimas kaime išlieka opiausiu klausimu. KPP numatyta, kad iki 2023 m. turėtų būti sukurtos 2055 darbo vietos, tačiau kol kas rodikliai nedžiugina. Tačiau optimizmo teikia tai, kad patvirtinti 27 vietos plėtros projektai ir didžioji jų dalis skirta jaunimui, taip pat investuojama į infrastruktūrą, kuriamos darbo vietos.

                                        Stebėsenos komiteto posėdyje pasidžiaugta, kad informuotumas apie KPP vis gerėja –reprezentatyvios apklausos rodo, kad nuolat mažėja tų, kurie apie KPP ir jos teikiamą paramą visai nieko nežino. Net 89 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų nurodė, kad informacijos apie KPP pakako ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2010 metų. Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, kaimas tikrai nenusivylęs  KPP parama – žmonės ja naudojasi ir džiaugiasi, o kaimo bendruomenės stiprėja.

                                       Komiteto nariai pritarė siūlomiems KPP finansinio plano keitimams, taip pat daug diskutavo dėl projektų atrankos kriterijų bei veiklos sričių nuostatų pakeitimo. Jie akcentavo būtinybę paramos priemones ir jų įgyvendinimo būdus sieti su konkrečiomis žemės ir miškų ūkio bei kaimo problemomis ir poreikiais. „Ketiname iki rudens atidžiai peržiūrėti visą KPP ir inicijuoti keitimus. Visų mūsų tikslas – stiprus ir gyvybingas kaimas“, – pabrėžė naujasis žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija