Ūkininkams reikia veiksmingesnių rizikos valdymo priemonių

Data

2017 09 05

Įvertinimas
0
36203320594_4114a83b8b_z.jpg

Šią savaitę Taline įvykusiame neformaliame žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime buvo aptartas ūkininkavimo rizikų valdymas po 2020 metų. Ministrai sutarė, kad būtina stiprinti  rizikų valdymo instrumentus, tačiau jų nuomonės dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo išsiskyrė.

Efektyvaus rizikų valdymo klausimas yra labai aktualus visoms ES valstybėms narėms. Dėl nuolatinių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų svyravimų, klimato kaitos poveikio augalams ir pasėliams bei dėl gyvūnų ligų protrūkių ūkininkai šiandien susiduria su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Nemažai valstybių narių pasirinko dalies draudimo įmokų kompensavimą už ūkininkų draudžiamus augalus, pasėlius ar gyvūnus.

Pasak žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, rizikos valdymas yra vienas iš strateginių Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos tikslų. Tokiu jis išliks ir po 2020 metų, nes ūkininkai nuolat susiduria su rizika.

Politinėje diskusijoje dalyvavę ES šalių ministrai ir kiti aukšti žemės ūkio pareigūnai, aptardami šiuo metu veikiančias rizikos valdymo priemones, sutarė, kad jas reikia stiprinti. Šios priemonės turėtų būti efektyvesnės, lankstesnės ir patrauklesnės.

Daugeliui šalių kelia susirūpinimą neefektyvus esamas krizių rezervas. Jo formavimas turėtų būti efektyvesnis, o  panaudojimo sąlygos – aiškesnės.

Aptariant tiesioginių išmokų vaidmenį stabilizuojant ūkininkų pajamas ir valdant riziką, šalys pripažino, kad esant krizinėms situacijoms tiesioginės išmokos prisideda prie pajamų stabilizavimo, tačiau nuomonės dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo išsiskyrė. Lietuva, prieš siūlydama svarstyti tiesioginių išmokų dalies skyrimo rizikos fondui galimybę, pabrėžė tiesioginių išmokų visiems ES ūkininkams suvienodinimo būtinybę. Tos pačios nuomonės laikėsi Baltijos ir dar kelios šalys, tačiau kitų valstybių, įskaitant didžiųjų ES senbuvių, atstovai minėjo būtinybę atsižvelgti ir į tokius kriterijus kaip žemės kaina, gaunamos pajamos ir kt.

Posėdžio metu taip pat buvo aptarta situacija dėl kai kurių ES valstybių gamybos įmonėse nustatytos pesticidų likučių (fipronilo) taršos kiaušiniuose ir paukštienoje. Ministrams buvo suteikta naujausia informacija apie šį skandalą, o eurokomisaras Vytenis Andriukaitis paragino šalis bendradarbiauti ir teikti pasiūlymus. Visi ministrai taip pat buvo pakviesti atvykti į rugsėjo 26 d. Briuselyje rengiamą išskirtinį posėdį šiuo klausimu.