Tautinio paveldo puoselėtojai vertina rezultatus ir planuoja darbus

Data

2010 12 17

Įvertinimas
0

 

 

 

 

 

 

Gruodžio 17 d. Seime vyko konferencija „Lietuvos tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos\". Ją organizavo Žemės ūkio ministerija drauge su Seimo Kaimo reikalų komitetu, įgyvendindama Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją bei Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008–2015 metų programą.

 

 

 

Patirtis dar nedidelė, bet vertinga

 

Konferencijai pirmininkavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad nuo tautinio paveldo produktų įstatymo priėmimo 2007 m. ir Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės įgaliojimu 2008 m. sausio 1 d. pradėjusios įgyvendinti Tautinio paveldo produktų įstatymo nuostatas, veiklos praėjo ne tiek daug laiko, tačiau jau galima kalbėti apie rezultatus ir gerus šios srities pokyčius. „Įtvirtinta įstatyminė bazė, parengti ir patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai, per pastaruosius pusantrų metų sukurta tautinio paveldo produktų sertifikavimo sistema“, – pažymėjo E.Pupinis.

 

Per trumpą laiką įgyta patirtis parodė, kad reikia ir toliau tobulinti tautinio paveldo produktų apsaugos teisinę bazę, tad Seimui jau yra pateikta Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto nauja redakcija. E.Pupinis patikino, kad įstatymas turėtų būti svarstomas ir priimtas per Seimo pavasario sesiją.

 

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė, kad šalies auksarankiai dabar jau turi sąlygas ne tik gaminti produktus, bet ir plačiai juos realizuoti, savo darbais atstovauti Lietuvai ir garsinti jos vardą.

 

Iš Lietuvos nacionalinio biudžeto per Kaimo rėmimo programą parama skirta 14-os tautinio paveldo produktų pristatymui parodose, mugėse ir kituose renginiuose (,,Kaziuko“ mugėje ir „Agrobalt 2010“ parodoje, tarptautiniame interneto valdymo forume Vilniuje, Amatų dienoje Birštone, Derliaus šventėje Kaune, Maskvoje ,,Zolotaja osien“).

 

„Tautinio paveldo gaminius svarbu ne tik kitiems parodyti, jie reikalingi ir mūsų pačių tapatybei ugdyti bei stiprinti. Iš mūsų protėvių perimtos tradicijos vėl atgyja, tapdamos ne tik svarbia Lietuvos etninės kultūros dalimi, palaikančia tautos gyvybingumą ir parodančia pasauliui šalies tautinį veidą, bet ir didele ekonomine paskata alternatyviems verslams kaimo vietovėse plėtoti, papildomoms pajamoms gauti“, – kalbėjo K.Starkevičius.

 

Konferencijos metu pirmą kartą buvo premijuoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai. Tai sūrininkė Nijolė Šopienė iš Šiaulių r. ir Angelės bei Vytauto Raukčių šeima iš Šilutės r. Juos pasveikino žemės ūkio ministras K.Starkevičius ir įteikė pinigines premijas.

 

 

Platus tautinio paveldo diapazonas

 

Tautinis paveldas apima daug ir įvairių sričių – tai ir tradiciniai maisto gaminiai, amatininkų dirbiniai, senųjų veislių augalai ir gyvūnai, muzikos instrumentai ir net paslaugos, kaip, pvz., giedojimas, tradicinių renginių, kalendorinių švenčių organizavimas.

 

Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė,  apžvelgdama paveldo sertifikavimo patirtį ir problemas, pažymėjo, jog pasidžiaugti yra labai daug kuo. Jau sertifikuoti 884 gaminiai, kuriuos gamina 250 tradicinių amatininkų. Atestuoti ir tradicinių amatų meistrais pripažinti 63 amatininkai. Sertifikuota 15 mokymo programų, 11 tradicinių veislių gyvūnų ir kt.

 

„Ir iki priimant įstatymą žinojome, jog turime daug amatininkų, tačiau tik pradėję sertifikuoti jų gaminius įsitikinome, kad jie yra puikūs meistrai, pajėgūs išpildyti nepaprastai daug tradiciniams gaminiams keliamų reikalavimų. Mūsų tautinio paveldo atstovai tęsia autentiškas  žaliavų, gamybos būdo tradicijas, atėjusias daugiausia iš 19-ojo amžiaus, nors daugelis mūsų amatų, kaip audimas ir kiti, siekia akmens amžių“, – kalbėjo I.Seliukaitė. Labiausiai ji džiaugėsi, jog sertifikuojat tautinio paveldo gaminius paaiškėjo, kad gyvi tebėra ir tie amatai, kurie jau atrodė esą visiškai išnykę. Tai koklių, plytų gaminimas rankomis, vilnos karšimas, vilnos ir milo vėlimas ir kt. Pasitaiko, kad senaisiais amatais užsiima visa šeima – Lietuvoje  15 šeimų visi nariai turi sertifikatus.

 

Pasak I.Seliukaitės, kitas itin džiugus momentas, jog tradiciniai amatai atgijo visuose 5 etnografiniuose šalies regionuose.

 

Mažoji Lietuva atgaivino šio krašto vestuvių papročius, 2 sertifikuotos įmonės gamina nendrinius stogus.

 

Žemaitijoje šiandien yra 36 amatininkai – daugiausia audėjai, tekstilininkai, gintaro dirbinių gamintojai. Iš  retesnių gaminių dera paminėti skiedrinius stogus, sertifikuotas 1 račius, šeima Mažeikiuose atgaivino tošininkystę. Amatus puoselėja 5 šeimos, sertifikuotos 2 įmonės, kuriose kepama duona, gaminama mėsa.

 

Suvalkijoje sertifikuota 14 amatininkų ir 5 įmonės. Ten gaminami baldai, šakočiai, audžiama, drožiama iš medžio, įmonėse kepama duona, gaminami mėsos produktai.

 

Dzūkijoje sertifikuota 18 amatininkų ir 3 įmonės. Jie turi savitų verslų, kaip juodoji keramika, milo vėlimas, verpimas, vilnos karšimas, paplitę ir šiaudiniai gaminiai, čerpių ir plytų gaminimas rankomis.

 

Aukštaitijoje sertifikuoti net 98 amatininkai, mat čia didelės įvairovės įneša Vilniaus regionas. Aukštaitijoje rasime keramikos, kalvystės, baldų, muzikos instrumentų, skrynių, margučių gamybos, karpinių, iš retesnių amatų aptiksime šiaudų ir malksnių stogų meistrų, batsiuvių, inkilų, avilių, medinių žaislų ir grėblių, koklių, bučių, tinklų, veltinių, muilo gamintojų.

 

I Seliukaitė taip pat pažymėjo, jog iki šiol muziejai, buvę tik eksponatų saugotojais, tapo aktyviais tautinio paveldo amatų mokytojais. Lietuvos muziejai parengė įvairių edukacinių programų. Muziejuose yra labai didelės galimybės susipažinti su tradiciniais amatais, su šimtmečiais nugludintu tikruoju produktu. Iš  muziejų fondų eksponatų mokomasi tradicinių gaminių formų, simbolikos, spalvų derinių ir daugybės kitų dalykų, kurių šiandieną kitur jau nebeaptinkama.

 

 

Tautinis paveldas ir kaimo plėtra

 

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė (KPD) Vilma Daugalienė pažymėjo, jog Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų paramos programoje (Programa) yra numatyta daug priemonių, kurios yra remiamos iš Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinio šalies biudžeto.  Galimas paramos šaltinis tradiciniams amatams puoselėti yra parama pagal priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas“.

 

Neseniai, tik šį gruodį, Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos siūlymus dėl Programos keitimo. „Labai gera naujiena, jog 2011 m. tradicinių amatų centrų kūrimui 11-oje savivaldybių, kur susitelkę daugiausia amatininkų, numatyta skirti 8,7 mln. Lt (Biržų, Utenos, Panevėžio, Kretingos, Ukmergės, Zarasų, Varėnos, Šilutės, Rokiškio, Alytaus, Molėtų r.), – sakė KPD direktorė.  Paramos lygis – iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“. Penkios savivaldybės, kurios rodė didesnę iniciatyvą, jau šiemet tradicinių amatų centrų steigimui gavo 3,5 mln. Lt (Šiaulių, Anykščių, Kelmės, Prienų, Plungės r.).

 

Pasak V.Daugalienės, Programos įgyvendinimas  įpusėjo, ir itin aktyvūs Lietuvos žmonės jau yra gavę nemažą finansinę paspirtį savo idėjoms įgyvendinti. Naudotis likusiomis Programos lėšomis dar liko 3 metai, taigi galimybių plėtoti amatus tikrai yra. Amatų plėtra remiama pagal Programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Investicijoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su sertifikuotais tradiciniais amatais, skiriamas didesnis paramos intensyvumas – iki 75 proc.

 

KPD direktorė pabrėžė, jog formuojant patrauklų tautinio paveldo įvaizdį šalyje ir užsienyje, svarbus ne tik atskirų valstybės institucijų, bet ir darbdavių, verslo, savivaldos institucijų, tautodailininkų ir amatininkų interesus atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas. Puoselėjant tautinį paveldą, Žemės ūkio ministerija glaudžiai bendradrabiauja su Kultūros, Aplinkos, Ūkio ministerijomis, Etninės kultūros globos taryba, Kulinarijos paveldo fondu ir kt.  „Sparčiai plečiasi  kultūrinis ir kaimo turizmas, todėl ne mažiau svarbu skatinti ir tradicinių amatininkų, tradicinių paslaugų teikėjų ir kultūrinio kaimo turizmo subjektų partnerystę, kuri leistų gauti didesnę pridėtinę vertę, didinant tiek miesto, tiek kaimo vietovių ekonominio ir socialinio gyvybingumą bei patrauklumą“, – apibendrino V.Daugalienė.

 

KPD direktorė pristatė tautinio paveldo informacinę sistemą. Nuo 2009 m. veikia tautinio paveldo produktų tinklalapis www.tautinispaveldas.lt, kurį administruoja Žemės ūkio ministerija.  Sukurtas Elektroninis tradicinių amatininkų žemėlapis suteikia reikalingos informacijos apie tautinio paveldo produktus, vartotojams – patikimos informacijos apie tradicinius amatininkus ir jų gaminius, tai pat padeda formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje.

 

Apie tradicinių amatų plėtros aktualijas konferencijoje taip pat kalbėjo Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos prezidentas profesorius Libertas Klimka, apie Tautinio paveldo produktų įstatymo projekto naująją redakciją ir su ja siejamus lūkesčius - Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė prie LR Seimo Dalia Urbanavičienė, Tautodailininkų Sąjungos atstovas Vytautas Tumėnas aptarė tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikšmę.

 

Adventinę programą konferencijos dalyviams  pristatė Lietuvos kariuomenės Vilniaus Įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis \"Vilnelė\".

 

 

 

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018