Stebėsenos komitetas: „Programa turi tarnauti žmogui“

Data

2017 06 21

Įvertinimas
1
KPP.JPG

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) Stebėsenos komiteto posėdyje, vykusiame  birželio 20 d., pristatyta KPP 2014–2016 m. įgyvendinimo pažanga, taip pat svarstyti programos priemonių atrankos kriterijų ir programos keitimai.

Stebėsenos komitetui pristatyti siūlomi KPP priemonės „LEADER“ veiklos sričių „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ ir „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ pakeitimai. Siūloma  didinti paramos intensyvumą VNO „minkštiems“ (veiklų) ir mokymų vietos projektams bei vietos veiklos grupių teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaimo bendruomenėms, kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, siekiantiems vykdyti vietos (ne pelno) projektus, yra itin sudėtinga užtikrinti nuosavą prisidėjimą prie vietos projekto piniginėmis lėšomis, ypač, kai projektai yra neinvesticiniai, o prisidėti savanoriškais darbais apie 20 proc. yra sudėtinga ir dėl to gali išaugti klaidų lygis, siūloma „minkštiesiems“ vietos projektams (tokiems vietos projektas, kurių galutinis rezultatas pats savaime nėra materialus turtas. Esmė yra pats projektas, ne nuolatinė veikla) paramos intensyvumą didinti nuo 80 iki 95 procentų, o projektams, susijusiems su mokymais – nuo 80 iki 100 proc.

Įgyvendinant teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus taip pat sudėtinga užtikrinti visų partnerių piniginius įnašus prisidedant prie projekto, ypač inicijuojant tarptautinio bendradarbiavimo projektą. Todėl siūloma didinti vietos veiklos srities „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ paramos intensyvumą atsižvelgiant į projektų pobūdį. Parengiamajai techninei paramai tarptautinio bendradarbiavimo projektams siūloma didinti paramos intensyvumą nuo 80 proc. iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Teritorinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti paramos intensyvumą siūloma didinti nuo 80 iki 95 proc., o tarptautinio bendradarbiavimo projektams – nuo 80 proc. iki 100 proc.

Siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas NVO ir vietos veiklos grupėms skirti didesnį dėmesį projektuose numatytoms veiklos įgyvendinti, partnerystei ir bendradarbiavimo ryšiams sustiprinti, projektų kokybei bei idėjų įgyvendinimo turiniui užpildyti. Tiek NVO „minkštieji“ ar mokymų vietos projektai, tiek vietos veiklos grupių teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektai kuria didelę pridėtinę vertę kaimo vietovėse ir jų gyventojams. Patirties perdavimas, tradicijų puoselėjimas ir jų viešinimas, inovacijų ir inovatyvių sprendimų perėmimas ir įdiegimas vietovėse, bendruomenių sutelkimas ir aktyvinimas yra neatsiejama geresnio KPP įgyvendinimo rezultato dalis.

Programos pokyčiai  miškų sektoriuje

Bus patikslinamos KPP nuostatos pagal miškų sektoriaus priemones. Priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srityje „Miško veisimas“ keičiamas greitai augančių medžių rotacijos terminas, nustatant jį nuo 15 iki 20 metų, veiklos srityje „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ nustatoma jaunuolynų ugdymo tame pačiame plote rėmimo galimybė du kartus per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį. 

Siūloma keisti ir veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ nuostatą, ribojančią viešosios paramos sumą vienam projektui iki 50 tūkst. eurų. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Palionio, pristačiusio Stebėsenos komitetui paraiškų atrankos kriterijų ir programos keitimus, dabartinė nustatyta 50 tūkst. eurų paramos suma vienam projektui neskatina pareiškėjų įsigyti inovatyvių įrenginių ar įrangos.

„2015-2016 m. paraiškų rezultatai parodė, kad paramos sumos vienam projektui ribojimas prisidėjo prie mažesnio nei tikėtasi priemonės veiklos srities įgyvendinimo. Paramos suma nedidina projekto patrauklumo, neskatina investuoti. Be to, toks ribojimas didina administracinę naštą pareiškėjams, nes norėdami įsigyti daugiau investicijų, jie priversti dirbtinai skaidyti investicijas į atskirus projektus“, – teigia M. Palionis.

Siekiant pagerinti sąlygas miškų infrastruktūros plėtrai pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“ siūloma numatyti galimybę įrengiant ar rekonstruojant miško kelią kartu sutvarkyti ir kelius, einančius per kitos paskirties (ne miškų ūkio) žemę, kurie reikalingi miško keliui pasiekti. Nustatomas ir apribojimas, kad tokio kelio įrengimas gali sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės.

Svarstyti programos priemonių atrankos kriterijai

Daug diskusijų Stebėsenos komitete sulaukė ir paraiškų pagal KPP priemones atrankos kriterijų svarstymas, apėmęs 4 KPP priemones: „Investicijos į materialųjį turtą“, „Ūkio ir verslo plėtra“, „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ bei „Bendradarbiavimas“. “ Atrankos kriterijų pakeitimai jau artimiausiu metu bus įtraukti į priemonių įgyvendinimo taisykles.

Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat buvo pristatyta ir 2016 m. programos įgyvendinimo, tikslų pasiekimo apžvalga ir programos stebėsenos bei vertinimo veikla.