Socialinis susitarimas – ilgalaikei ir tvariai pieno sektoriaus plėtrai

Data

2017 12 01

Įvertinimas
4
DSC_0249.JPG

Šiandien valstybės institucijų, pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų atstovai pasirašė deklaraciją Dėl Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių įgyvendinimo. Lietuvos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategiją, kurią  nuspręsta kurti siekiant nubrėžti pieno sektoriaus kryptis bei rasti socialinį susitarimą tarp susijusių dalyvių, tris mėnesius kartu rengė visi pieno rinkos dalyviai.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kalbėdamas apie strategiją, pabrėžė socialinio dialogo, susitarimo svarbą.

„Iniciatyva parengti Lietuvos ilgalaikės pieno plėtros strategijos gaires kilo tiek iš ūkininkų, tiek iš supirkėjų bei perdirbėjų. Be abejo, mes, kaip valstybės institucija, žemės ūkio politiką formuojanti įstaiga, tikrai tam pritarėme ir šiandien galime pasidžiaugti rezultatu. Ko gero, pirmą kartą pasiektas toks socialinis susitarimas, kai visi kartu – smulkūs ir stambūs ūkininkai, supirkėjai ir perdirbėjai, valstybės institucijos – rado bendrą kalbą ir užsibrėžė ambicingus, tačiau bendromis jėgomis įgyvendinamus tikslus. Pradžia yra, pamatai padėti, tad tikiuosi, kad iš to bus padarytas geras darbas visai Lietuvai“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Lietuvos pieno sektoriaus augimo strategijoje išskirtos penkios strateginės kryptys, padėsiančios užtikrinti tvarią pieno sektoriaus plėtrą bei regionų gyvybingumą.

2030-ieji: augti, bendradarbiauti

Pirmoji strateginė kryptis – žaliavinio pieno gamybos didinimas stambinant pieno ūkius. Siekiama, kad Lietuvos pieno gamintojai 2030 m. būtų pajėgūs parduoti 3 mln. t pieno per metus (šiuo metu parduodama apie 1,4 mln. t pieno), o bendras karvių skaičius padidėtų nuo dabar esančių 253 tūkst. iki 380 tūkst.

Šiam tikslui pasiekti numatyta įvertinti ūkių stambėjimo potencialą, atliekant pieno ūkių apklausą ir sukuriant pieno ūkių duomenų bazę. Taip pat numatoma skirti investicijas ūkių stambinimui, naujų ūkių kūrimuisi, pieno kokybės gerinimui, veislininkystei ir gyvūnų gerovei, taip pat – lengvinti finansavimo administravimą.

Antroji strateginė kryptis – smulkiųjų ūkių skatinimas augti arba pakeisti veiklos pobūdį bei kooperatyvų plėtra. Augimo potencialą turintys pieno ūkiai bus skatinami stambėti, jungtis į kooperatyvus, bendrai investuoti, siekiant didesnio veiklos efektyvumo. Šiuo metu pieno rinkoje dalyvauja 22 tūkst. pieno ūkių, planuojama, kad 2030 m. jų bus beveik 13 tūkst. mažiau, tačiau stambesnių, pajėgesnių. Tam, kad smulkieji ūkiai galėtų efektyviau plėtoti pieno gamybą, diversifikuoti ūkius, bus tobulinami ūkių veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Kooperacijos plėtra – be galo svarbus svertas, galintis įkvėpti ekonominio gyvybingumo į regionus. Susibūrę į kooperatyvą, sujungę savo išteklius – lėšas, žinias, praktinę patirtį ir kitus – ūkininkai tampa atsakingais rinkos dalyviais, stipresne jėga derybose dėl kainų. Tam, kad Lietuvos pieno sektoriuje besidarbuojantys ūkininkai aktyviau vienytųsi į kooperatyvus, bus vykdoma gerosios kooperatyvų patirties sklaida, skiriamas finansavimas gamybos didinimui visiems ūkiams iš dalies per kooperatyvus.

Prioritetas – stabilus ir saugus pieno sektorius

Trečioji strateginė kryptis orientuota į pieno sektoriaus bendradarbiavimą ir stabilumo didinimą. Pieno sektoriaus plėtros strategijos rengėjai viena didžiausių problemų įvardijo pieno sektoriaus stabilumą ir saugumą, todėl strategijoje numatyta didinti jį per rizikos valdymo fondą, skaidrią kainodarą ir ilgalaikes sutartis.

Pieno kainų nustatymo procesą padarius skaidresnį ir pieno gamintojams suprantamesnį ir aiškesnį, įvedus žalio pieno apskaičiavimo formulę, pieno gamintojai turėtų daugiau aiškumo dėl kainų svyravimo ir pokyčių rinkoje. Gamintojai, sekdami pasaulines tendencijas, galėtų prognozuoti pieno gamybos perspektyvas ir efektyviau planuoti veiklą bei investicijas. Suvaldyti rizikas, kylančias pieno sektoriuje, padėtų ir rizikos valdymo fondas, kurį svarstoma kurti valstybės lygmeniu. Lėšos būtų kaupiamos esant rinkos pakilimui ir būtų naudojamos finansiškai padėti pieno sektoriaus dalyviams kriziniu laikotarpiu.

Inovacijos ir eksportas

Ketvirtoji strateginė kryptis, prisidėsianti prie pieno sektoriaus augimo – inovacijų plėtra, sukursianti „tiltą“ tarp pieno sektoriaus dalyvių ir mokslininkų. Siekiama, kad vidutinis karvės primilžis 2030 m. padidėtų nuo dabar esančių 5 800 iki 8 300 kg per metus, o tam būtina gerinti technologijas, naudojamas gamybos ir veislininkystės srityse.

Pieno sektoriaus dalyviai jau šiandien supranta poreikį diegti karvių genetikos ir sveikatingumo, technologijų inovacijas. Rinkoje yra institucijų ir mokslininkų, galinčių prie to prisidėti, tačiau trūksta žmonių, kurie galėtų sukurti ryšį tarp pieno sektoriaus dalyvių ir mokslininkų. Todėl užsibrėžta įkurti „Pieno technologijų parką“, padėsiantį sukurti mokslo institucijų ryšį su gamintojais ir perdirbėjais inovatyvių technologijų pritaikymo srityse.

Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi kryptis – pieno produktų eksporto didinimas. 2017 m. pieno produktų eksporto apimtis, perskaičiuota į žaliavinį pieną, siekė 0, 8 mln. t. 2030 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 2,4 mln. t.

Pieno produktų eksporto augimą skatins į tikslines pieno produktų eksporto rinkas nukreipti turimi ištekliai (parodos, verslo misijos, prekybos atašė veikla ir pan.), inovatyvių aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba bei didesnis perdirbėjų bendradarbiavimas eksporto srityje. Lietuva gali didžiuotis primelžiamu lietuvišku pienu – kaip kokybišku, natūralios sudėties. Tai pateikiant vartotojams suprantamai ir patraukliai, inicijuojant reklamos kampaniją, būtų galima lietuviškiems pieno produktams suteikti pridėtinę vertę, parodant jų pranašumą. Planuojama sukurti įvairių prekės ženklų krepšelį bei jį reprezentuojantį prekės ženklą, kuris visame pasaulyje galėtų simbolizuoti išskirtinę, itin aukštą Lietuvos pieno produktų kokybę.

Pieno sektorius skaičiais:

  • visoje Lietuvoje pieno sektoriaus vertės grandinėje dirba daugiau kaip 65 tūkst. žmonių;

  • sukuriama beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto;

  • pieno rinkoje dalyvauja 22 tūkst. ūkių;

  • bendras karvių skaičius – 252 900;

  • vidutinis karvės primilžis per metus – 5 800 kg;

  • žaliavinio pieno dalis iš kooperatyvų narių – 30 proc.

 Ilgalaikės pieno sektoriaus augimo strategijos gaires galite rasti čia