Paslaugų ūkininkams kokybę padidins tik konkurencija

Data

2010 12 21

Įvertinimas
0

 

 

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) inicijuota diskusija dėl dalies Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) funkcijų perdavimo Žemės ūkio rūmams. Diskusijoje dalyvavo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai, atsakingi ministerijos pareigūnai.

 

 

ŽŪR pirmininkas B.Markauskas  atkreipė dėmesį, kad tokia diskusija vyksta jau ne pirmą kartą. Šis klausimas labai jautrus ir sudėtingas, susijęs su kitomis institucijomis, todėl skubėti nevalia. Dabar šis klausimas vėl atnaujintas, atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas.

 

Krizės laikotarpiu išryškėjo, kad ūkininkams reikia naujų paslaugų, todėl susidariusias spragas galėtų užpildyti Žemės ūkio rūmai. Pirmiausia tokia niša būtų tarpininkavimo tarp ūkininkų ir kreditorių paslaugų teikimas bankrutuojantiems subjektams. „Šiuo metu bankrutuojantis ūkininkas sudėtingoje situacijoje lieka visiškai vienas, be jokios pagalbos, o mes esame pasiruošę tokią paslaugą, žinoma, mokamą teikti“, – pažadėjo B. Markauskas. Tarp paslaugų, kurias ŽŪR galėtų teikti, paminėtas ekologinių ūkių bei tautinio paveldo maisto ir ne maisto produktų sertifikavimas, visų su veislininkyste susijusių klausimų sprendimas, taip pat Lietuvos kaimo tinklo administravimas.

 

Susitikimui pirmininkavęs viceministras A.Macijauskas priminė Žemės ūkio rūmų 2009 m. rengtą projektą dėl valstybės funkcijų perdavimo (šis projektas buvo teiktas Vyriausybei, savivaldybėms ir Žemės ūkio ministerijai), kuriame buvo numatyta steigti savišalpos fondą. Šiame projekte galėtų dalyvauti ŽŪR ir teikti draudimo paslaugas ūkininkams, taip sukurdami konkurenciją vienintelei Lietuvoje augalus draudžiančiai draudimo kompanijai.

 

Viceministras A.Macijauskas atkreipė dėmesį,  kad kitu finansiniu laikotarpiu 2014–2020 m. neliks intervencinių pirkimų ir kitų rinkos reguliavimo priemonių, tad pasėlių draudimas taps labai svarbus saugumo garantas. „Dar itin svarbu pažymėti, kad ateityje draudimui bus skiriama europinė parama, kurią kaip tik ir galėtų gauti savišalpos fondo kūrėjas – Žemės ūkio rūmai, bet tam jie turi tinkamai pasirengti, – aiškino viceministras. Kita vertus, atsiradus naujiems draudimo  paslaugų teikėjams, jų kaina ir kokybė dėl konkurencijos taptų  naudingesnė žemdirbiams. Be to, jiems atsirastų galimybė rinktis“.

 

A.Macijauskas taip pat pažymėjo, kad kitose Europos Sąjungos šalyse veislininkystė yra toli pažengusi į priekį, tuo tarpu Lietuva vis dar trypčioja vietoje. Viceministras pasisakė už tai, kad valstybė turi atsisakyti visų su veislininkyste susijusių funkcijų, o gyvulių produktyvumo kontrolė, veislininkystės įmonės turi atsidurti ne tik kai kurių, bet visos Lietuvos žemdirbių rankose.

 

„Dėl ekologinių ūkių sertifikavimo jokio monopolio šalyje nėra, – sakė A.Macijauskas. – Vienintele sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ mes nesame patenkinti, jų veikloje yra daug broko, o jo yra todėl, kad nėra konkurencijos. Jeigu Žemės ūkio rūmai yra pasiruošę, jie turi parengti teisinę bazę ir gauti  nepriklausomos akreditavimo įstaigos akreditaciją, tuomet galės teikti ūkių sertifikavimo paslaugą“.

 

Susitikime nuspręsta peržiūrėti valstybės funkcijas, teikiamas paslaugas, kurias galima būtų perduoti ŽŪR ir parengti konkrečius pasiūlymus dėl minėtųjų funkcijų perdavimo bei ŽŪR pasirengimo jas vykdyti. Ministerija žadėjo, kad jei Rūmai nuspręstų teikti tam tikras paslaugas ūkininkams, visokeriopai padėtų  ŽŪR tam pasirengti.

 

Kitame susitikime, kuris planuojamas kitų metų sausį, bus aptariami tolimesni pasiūlymai, t. y. kokias konkrečiai naujas funkcijas ŽŪR galėtų vykdyti ir kokie būtų konkretūs tolimesni žingsniai.

 

 

 

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018