Ministras G. Surplys: „BŽŪP įgyvendinimo modelis turi būti paprastesnis“

Data

2019 05 14

Įvertinimas
0
Briuselis.jpg

Europos Sąjungos  žemės ir žuvininkystės tarybos posėdyje, antradienį vykusiame Briuselyje, diskutuota dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. reformos, aptartas reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų, su tarptautine prekyba susiję ir kiti žemės ūkio klausimai.

Viena iš pagrindinių BŽŪP po 2020 m. naujovių yra EK pasiūlytas į veiklos rezultatus orientuotas naujasis BŽŪP įgyvendinimo modelis. Pagrindiniai šio modelio elementai yra valdymo sistema, metinis veiklos rezultatų patvirtinimas ir veiklos rezultatų peržiūra.

EK siūlo, kad valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų metines tarpines rezultatų rodiklių reikšmes ir kiekvienais metais praneštų apie savo pasiekimus metinėje rezultatų ataskaitoje, kurioje būtų pateikti tiek finansiniai duomenys, tiek informacija apie veiklos rezultatus. Jeigu ataskaitoje praneštos vieno ar kelių rezultato rodiklių reikšmės daugiau kaip tam tikru leidžiamu nuokrypiu (EK pasiūlytas leidžiamas nuokrypis yra 25 %) skirtųsi nuo atitinkamų planuotų tarpinių reikšmių, EK galėtų paprašyti valstybių narių pateikti veiksmų planą, kuriame būtų apibūdinti numatyti taisomieji veiksmai ir tikėtinas grafikas.

Tačiau, anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, sistema tampa sudėtingesnė, todėl Lietuva pasisako už paprastesnę ir aiškesnę užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo pažangos stebėjimo sistemą.

„Kasmetinis tarpinių reikšmių nustatymas ir ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimas kiekvienais metais mums nėra priimtinas. Šiuo atveju matome tik didesnę administracinę naštą. Todėl esame labiau linkę pritarti anksčiau pirmininkavusios Austrijos pasiūlytam modeliui – tarpinių reikšmių nustatymui ir atsiskaitymui už jų įvykdymą kas dvejus metus, įskaitant ir didesnį (35 proc.) leistiną nuokrypį“, – Taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys.