Melioratoriai ieško didesnio finansavimo galimybių

Data

2013 12 30

Įvertinimas
0

Gruodžio 30 d. su žemės ūkio ministru prof. Vigilijum Jukna, viceministre Leokadija Počikovska ir Žemės ūkio ministerijos specialistais aktualius melioracijos sektoriaus finansavimo klausimus aptarė Žemės ūkio rūmų, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, A. Stulginskio universiteto atstovai.

Susitikimo dalyviai pripažino, kad prioritetiniu pripažinto melioracijos sektoriaus būklė yra tikrai prasta, o pakankamas melioracijos finansavimas vis dar lieka dideliu rūpesčiu. Daug vilčių siejama su naujuoju 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu, kur turėtų būti išlaikomos 2 finansavimo kryptys –  investicinė į melioracijos sistemas ir melioracijos griovių priežiūros programa. Tačiau melioracijos specialistų netenkina tai, kad naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje numatomas finansavimas bus 100 mln. Lt mažesnis, negu praėjusiu 2007–2013 m. laikotarpiu, kai jis siekė 300 mln. Lt. „Norėtume, kad paramos intensyvumas ir ateinančiame laikotarpyje siektų 90 proc., o ne 80 proc., kaip kad siūloma. Kadangi ir taip nedaug lėšų gauname, tai jeigu dar reikės nemažai savų pinigų skirti projektams įgyvendinti, tikrai ir tų skirtų europinių lėšų nepanaudosim“,  – nuogąstavo Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis, pabrėžęs, kad melioracija yra pagrindas visai kaimo plėtrai.

Didelį rūpestį melioracijos specialistams kelia ir techninė bazė, kuri baigia susidėvėti, o naujai įsigyti trūksta lėšų.  Pasak jų, be ES pagalbos milijonus kainuojančios technikos melioracijos įmonės neišgalės įsigyti.  ES lėšos labai praverstų ir naujai specializuotai technikai – daugiakaušiams ekskavatoriams įsigyti.

Susitikimo dalyviai išanalizavo ir kitas įmanomas priemones bei lėšas, kurias galima būtų pritraukti į melioracijos sektorių. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad ne mažiau kaip 30 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų privaloma skirti klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones. „Galbūt galima būtų šias lėšas panaudoti ir melioracijos drenažo rekonstrukcijos projektams?“, – svarstė K. Sivickis.

Susitikime taip pat diskutuota ir dėl galimo žemdirbių mokesčio melioracijos fondui, aktyvesnio savivaldybių vaidmens, mokslinių projektų finansavimo ir kt.

„Pinigų yra tiek, kiek yra, būkim realistai. Jokių konkrečių pažadų, kol neišanalizuotos visos galimybės, šiandien duoti tikrai negaliu“, – padėtį apibūdino ministras V. Jukna ir priminė, kad 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu buvo numatyta tik 131 mln. Lt investicinės paramos, tačiau šiai dienai paramos suma jau perkopė 300 mln. Lt, taip pat dar atsirado nauja priemonė melioracijos grioviams tvarkyti (20 mln. Lt), todėl gali būti, kad ir 2014–2020 m. periode bendra paramos suma viršys šiai dienai numatytus rodiklius.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 2391 016