Linų augintojai tikisi valstybės pagalbos

Data

2004 12 31

Įvertinimas
0

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SKYRIUS

 

Informacija

 

2004 gruodžio 31 d.

 

Tel.: 2391-016, Faks. 2391-015;

http://www.old.zum.lt ;  el.paštas: jurgap@zum.lt

 

LINŲ AUGINTOJAI TIKISI VALSTYBĖS PAGALBOS

 

Gruodžio 30 d. žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Žemės ūkio ministerijos specialistai ir linų augintojų, pirminio perdirbimo įmonių ir mokslo atstovai aptarė aktualias linininkystės sektoriaus problemas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, linininkystės sektorius Lietuvoje turi senas tradicijas. Linų šiaudelius superka ir perdirba 11 linų pirminio perdirbimo įmonių. Apie 70 proc. linų išauginama smulkiuose ūkiuose ir tik 30 proc. – stambesniuose, virš 30 ha, specializuotuose ūkiuose. Prognozuojama, kad linų pluošto poreikis Lietuvoje artimiausiais metais padidės nuo 6 iki 10 tūkst. tonų.

2003 metais tiesioginių išmokų dydis už 1 hektarą  pluoštinių linų buvo 1 000 – 1 500 litų. 2004 m. linų augintojams išimties tvarka numatyta šimtaprocentinė ES lygio išmoka - 587 Lt/ha. Dėl sumažėjusios paramos linų augintojams, pluoštinių linų pasėliai šiais metais sudarė tik 5,6 tūkst. ha, o linus augino tik 321 linų augintojas. Pernai Lietuvoje pluoštinius linus - 9,6 tūkst. ha - augino 631 žemės ūkio veiklos subjektas. Praėjusiais metais pasiektas ir rekordinis linų pluošto derlingumas - 1,1 t/ha.

Lietuvos linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininko, ūkininko Valentino Genio teigimu, linai yra natūralus pluoštas, vertinamas visame pasaulyje, o Lietuva nuo seno garsėja kaip linininkystės kraštas. „Mes, linų augintojai, nenorim būti valstybės išlaikytiniai, mums tereikia normalių verslo sąlygų“, - sakė Valentinas Genys.

Susitikimo metu linų augintojai skundėsi dėl žemų, palyginus su kitomis ES šalimis, linų žaliavos supirkimo kainų. Pasak augintojų, smulkūs ūkiai nepajėgūs įsigyti ir specializuotos linų auginimui bei šiaudelių derliaus dorojimui reikalingos technikos.

2003 metais buvo pagaminta apie 6 000 tonų geros kokybės bendrojo linų pluošto, tačiau tokie gamybos rodikliai užtikrina tik dalinį, iki 50 proc., tekstilės pramonės aprūpinimą vietine žaliava. Ne viena šalies  linų pirminio perdirbimo įmonė nuogąstauja, kad, neturėdama žaliavos, bankrutuos. Šalies tekstilės įmonės, norėdamos išlaikyti gamybos lygį, bus priverstos įsivežti žymiai brangesnį linų pluoštą iš kitų šalių

Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, Lietuvai tapus ES nare, pasikeitė ir pluoštinių linų sektoriaus reguliavimas. Dabar parama yra skiriama ne tik linų augintojams, bet ir perdirbėjams. Iš viso tiesioginėms išmokoms augintojams ir parama perdirbėjams sudarys apie 6,7 mln. litų.

„Norint įvykdyti 5 726 t linų pluošto gamybos kvotą, kuri leistų maksimaliai pasinaudoti ES parama, bei didinti konkurencingumą užsienio rinkoje, reikia atstatyti pluoštinių linų pasėlių plotus, didinti linų derlingumą, gerinti kokybę, modernizuoti turimą techniką“, - akcentavo žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Kad paramos dydis būtų panašus kaip ir kitose ES šalyse, bus ieškoma būdų paremti linų sektorių ir iš nacionalinio biudžeto lėšų. 

 

Parengė Jurga Palionytė

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.
Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.