Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga: tarptautinė veikla ir svarbiausi įvykiai 2010-aisiais metais

Data

2010 12 31

Įvertinimas
0

            Baigiantis metams, visos organizacijos apibendrina veiklos rezultatus, apžvelgia, ką naudinga per tuos metus nuveikė. Tarptautinės Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) narė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga apibendrino 2010 metais vykdytą tarptautinę veiklą.

            Lietuva ELO nare yra beveik 10 metų. Ši organizacija įkurta atstovauti ir remti Europos šalių kaimą. Jos nariai - nacionalinės Europos valstybių organizacijos, vienijančios milijonus žemės savininkų, žemės naudotojų ir kaimo verslininkų. Lietuvoje ELO nariai yra Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės savininkų sąjunga ir Lietuvos miško savininkų asociacija.

             Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga akcentavo šiuos 2010 m. įvykusius tarptautinius renginius, kuriuose dalyvavo – tai 3-iasis žemės ūkio ateities forumas Briuselyje (kovo 16 d.), ELO generalinė asamblėja Briuselyje (birželio 20 d.), Natura 2000 konferencija „Ekosistemų atkūrimas, naudos ir vertės užtikrinimas“ Taline (spalio 21–22 d.), ELO generalinė asamblėja Budapešte (lapkričio 23–24 d.), konferencija „Ekologinė žemdirbystė Europos Sąjungoje, remianti ir užtikrinanti biologinę įvairovę“ Briuselyje (gruodžio 7 d.)

              LŠŪS teigimu, ypač svarbūs klausimai, padėsiantys pagrindus šiuo metu modeliuojamai ES žemės ūkio ateičiai po 2013-ųjų metų, buvo nagrinėjami Briuselyje vykusiame 3-iajame žemės ūkio ateities forume ir ELO generalinėje asamblėjoje.

             Trečiasis žemės ūkio ateities forumas: maisto apsaugos ir klimato kaitos ekonomika ir politika. Pagrindinis šio forumo tikslas buvo įrodyti, jog žemės ūkis ir aplinka yra tolygiai svarbūs ir neatskiriami. Konferencijos dalyviai stengėsi rasti būdų, kad Europos žemės ūkis darytų mažesnę įtaką klimato kaitai.

              Žemės ūkio sektoriaus daroma įtaka klimato kaitai yra viena iš problemų, tačiau kartu tai ir vienas problemos sprendimų būdų. Pavyzdžiui, šiandien Europoje pastebima teigiama ir neigiama žemės ūkio įtaka aplinkai. Intensyvi žemdirbystė gali užteršti vandenį ir dirvožemį, sunaikinti bioįvairovę, o tradicinė arba ekstensyvi paprastai teikia naudą bioįvairovei, kraštovaizdžiui, dirvožemiui ir vandeniui. Nors žemės ūkis ir yra vienas didžiausių šiltnamio dujų emisijų skleidėjų, tačiau tuo pat metu tai dalis šios problemos sprendimo. Šis sektorius turi didžiulį potencialą – jis leidžia sumažinti dujų emisijas ir prisideda prie ekosistemų valdymo.

                Pasak Kaimo investicijų ir paramos fondo (RISE) Europoje pirmininko, buvusio ES žemės ūkio komisaro Franz Fischler, netinkamas informacijos bei duomenų valdymas paskatino klimato kaitos klausimo skeptikus tvirtinti, jog dabartinis klimato šiltėjimas gali būti paaiškintas kaip natūralus kintamumo procesas. Tačiau žymiausių mokslininkų teigimu, yra rasti nauji klimato šiltėjimo įrodymai, pavyzdžiui, subtropinio Atlanto vandenyno druskėjimas, didėjantis vandenynų garavimas sukelia vandens ciklų pokyčius (drėgni regionai dar labiau drėgsta, o sausuose įsivyrauja nepakeliamos sausros).

                 Forume ne mažesnis dėmesys buvo skirtas ir maistui bei jo apsaugai. Nepaisant to, jog kai kurių maisto produktų kainos, atsižvelgiant į gerą derlių, nukrito, pabrėžta, kad reikia neprarasti budrumo šioje srityje. Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) apskaičiavo, jog per ateinančius 40 metų pasaulio maisto gamyba turės augti daugiau kaip 70 proc., kad išmaitintų didėjančią pasaulio populiaciją.

                 Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinė asamblėja. Jos tikslas buvo aptarti ir apibendrinti pagrindines veiklos kryptis, numatyti tolesnes darbų gaires ir kartu apžvelgti pagrindines problemas.

                  Pasak ELO prezidento Mark Thomasin-Foster, pagrindinės šiuolaikinio pasaulio problemos yra augančios pasaulio populiacijos išmaitinimas, gyvenimo kokybės kaime gerinimas ir gamtos išteklių apsauga.

                  ES piliečiai iš žemės ūkio tikisi dviejų paslaugų. Pirma, norima užtikrintos pasiūlos aukštos kokybės, prieinamomis kainomis maisto, taip pat ir žemės ūkio produkcijos, naudojamos gaminti ne maisto produktams, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius, dekoratyvinius, biologiškai skaidomus plastikus ir farmacijos preparatus. Antra, Europos ūkininkai teikia ir vadinamąsias „neparduodamas“ paslaugas - tai vandens, dirvožemio, oro, biologinės įvairovės, kultūrinio kraštovaizdžio apsauga ir paveldas.

                  ELO mano, kad būtina taip reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), jog joje atsispindėtų šie penki elementai: žemės ūkio našumo, konkurencingumo ir stabilumo užtikrinimas; tiesioginių išmokų schemos; agrarinės aplinkosaugos schemos; nauji įstatymų projektai mažai rentabiliose teritorijose; tolesnė kaimo plėtra.

                  Žemės ūkio našumą, konkurencingumą ir stabilumą galėtų užtikrinti pagalba šioms sritims:  mokymui, žemės ūkio restruktūrizavimui, gamintojų grupėms, pasėlių draudimo, gyvūnų ligų draudimo priemonėms, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybai ir kt.

                  Tiesioginių išmokų schemos sudaro daugiau kaip 70 proc. BŽŪP biudžeto ir tai yra jos reformos pagrindas. ELO reikalauja, kad bet koks pakeitimas būtų suderintas su ūkininkų, kurie ėmė paskolas, nuomojasi žemes, yra įsipareigoję investuoti į paramos tęstinumą, nuomonę. Pakeitimai turi būti įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį.

                    Biologinė įvairovė, kraštovaizdis, paveldas ir dirvožemio, vandens bei atmosferos apsauga - šios visuomenei reikalingos paslaugos, vadinamosios viešosios gėrybės, savaime neatsiranda. Todėl pagrindinis ateities BŽŪP vaidmuo turėtų būti naujos priemonės bei sutartys tarp ūkininkų ir visuomenės, suteikiant teisę ūkininkams teikti tokias paslaugas. Taip pat ELO šiuo klausimu siūlo susitarti dėl mokėjimo tarifų principų, įtraukti visas aplinkosaugos paslaugas ir tinkamas iniciatyvas, užtikrinti, kad sistemos būtų vienodos tiek nuosavoje, tiek išsinuomotoje žemėje, mažinti biurokratizmą atliekant stebėseną ir vertinimą bei kt.

                  Mažai rentabilios teritorijos – tai dideli žemės plotai, palyginti nedidelio intensyvumo ir dažniausiai skirti naminių gyvulių ganykloms. Jose ūkininkavimo sistemos ekonomiškai atlieka nežymų vaidmenį. Be paramos šioms sistemoms daug žemių bus apleista ir padaryta daug nuostolių, susijusių su maisto produkcijos gamyba, aplinkosauga, kultūra ir socialine veikla. Siekiant išvengti tokių netekčių, ateities BŽŪP turi skirti joms ypatingą dėmesį.

                   Svarbiausi kaimo plėtros politikos tikslai yra kurti socialinę, ekonominę ir kitokią gerovę kaimo vietovėse. Kaimo plėtros elementai privalo išlikti tarp ateities BŽŪP gairių. ELO siūlo šias ateities kaimo plėtros priemones: kaimų renovacija; paveldo išsaugojimas; ekonomikos įvairinimas; parama mikroįmonėms; turizmo skatinimas; mokymas ir informavimas; atsinaujinančios energijos poreikių patenkinimas ir kt.

                    Šioje konferencijoje Gyorgy Czervan, Vengrijos kaimo plėtros ministro valstybės sekretorius, išsakė mintį, jog artėjantis 2011 m. Vengrijos pirmininkavimas ES lems susidūrimą su keletu nacionalinių ir pasaulinių iššūkių. Reikia naujų sprendimų norint plėtoti ateities žemės ūkio strategiją. Žemės ūkis privalo tapti labiau daugiafunkcinis ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Strategijos pagrindas privalo būti darbo vietų sukūrimas. Didelis dėmesys privalo būti skirtas finansavimui, bendradarbiavimui ir bendravimui, eksporto stiprinimui, ypač atkreipiant dėmesį į Rytų Europą, smulkaus ir vidutinio verslo kūrimui ir skatinimui. Pirmininkaudama ES, Vengrija didelį dėmesį skirs vandens tvarkymo ir valdymo klausimams. Bus stengiamasi bendradarbiauti šiais klausimais su kitomis ES narėmis, ypač įtraukiant Lenkiją, kuri perims pirmininkavimą iš Vengrijos. Taip pat viena iš prioritetinių krypčių bus išlaikyti ir paremti bendrąją žemės ūkio politiką.

 

 

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos informacija