Lietuva ir Lenkija – ūkininkas nėra tradicinis mokesčių mokėtojas

Data

2015 09 08

Įvertinimas
0
93[1].jpg

      

            Lenkijos ūkio struktūroje labai svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui, o šios šalies ūkininkai ir jų šeimų nariai turi teisę į visas socialines garantijas. Lietuvoje viešinti Lenkijos žemės ūkio socialinio draudimo fondo delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistais ir domėjosi, kaip Lietuvoje atstovaujama ūkininkų interesams valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo srityje. 

           Lenkijos žemės ūkio socialinio draudimo fondas (LŽŪSDF) – tai savarankiška, speciali organizacija, kurios tikslas yra surinkti įmokas, išmokėti išmokas, vykdyti ūkininkų ir jų šeimos narių sveikatos reabilitaciją ir prevenciją. Ūkininkų valstybinis socialinis draudimo fondas susideda iš  dviejų rūšių fondų: pensijų fondo ir kitų socialinio draudimo rūšių (nelaimingų atsitikimų, ligos bei vaikų priežiūros) fondo. Pensijų fondas finansuojamas iš surenkamų įmokų ir valstybės biudžeto, kitų socialinio draudimo rūšių fondas – tik iš surenkamų įmokų. Apdraustieji ūkininkai kas mėnesį moka nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas, kurios priklauso nuo ūkio dydžio, nustatomo pagal perskaičiuotus hektarus. Ūkininkai, kurių ūkiai yra iki 50 ha, pensijų draudimui moka 10 proc. bazinės pensijos dydžio įmoką. Jei turima daugiau kaip 50 ha, įmoka atitinkamai didinama 12 proc. Ūkininkai, kurių ūkis yra iki 6 ha, yra atleidžiami nuo sveikatos įmokų (už juos moka valstybė), o kiti moka po 1 zlotą už 1 hektarą. Ligos, nelaimingų atsitikimų, motinystės draudimo  įmokos šiuo metu yra 42 zlotai per mėnesį.     

            Kaip informavo fondo prezidentas Arturas Bržuska, Lenkijos socialinio draudimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas ūkininkų ir jų šeimos narių gydomajai reabilitacijai, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai, vaikų poilsiui. LŽŪSDF turi 7 reabilitacijos centrus, aprūpintus modernia medicinos technika. Nemokamu gydymu reabilitacijos centre gali naudotis ūkininkas ar jo šeimos narys, tačiau pensininkams tokios paslaugos neteikiamos. Lenkai rūpesčiu apgaubia ne tik ūkininkus, bet ir jų vaikus – pastariesiems per vasaros atostogas organizuojamas poilsio stovyklos.

            Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atstovauja ūkininkų interesams valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo srityse, glaudžiai bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondu ir socialiniais partneriais. Nuo 2009 m. ūkininkai, jų partneriai ir kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys buvo įtraukti į bendrą mokesčių sistemą ir tapo gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų mokėtojais.

             Svečiams iš Lenkijos ūkininkų apmokestinimo valstybiniu socialiniu draudimu (VSD) principus ir problemas, su kuriomis susiduriama skaičiuojant ir mokant įmokas, pristatė ŽŪM Finansų ir biudžeto direktorė Regina Mininienė. Pasak jos, nustatant, ar Lietuvos ūkininkai turi mokėti VSD įmokas,  pagrindinis kriterijus yra žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis (EDV). Ūkininkai, kurių valdos ar ūkio dydis viršija 4 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, kas mėnesį VSD įmokas moka nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Kaimo gyventojai neretai užaugintą produkciją suvartoja savo šeimos poreikiams ir, vykdydami veiklą, visai pajamų neuždirba arba jų veikla yra nuostolinga, todėl privalomas kas mėnesį įmokų mokėjimas, neatsižvelgiant į finansinę šių asmenų padėtį, tampa didele mokestine našta. Be to, didėjant minimaliai mėnesinei algai, mokestinė našta didėja.

            Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriam pastabas pateikė ir ŽŪM. Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos, ūkininkams siekiama palankesnių sąlygų mokesčių atžvilgiu. ŽŪM siūlė ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę suvienodinti su kitų individualia veika besiverčiančių asmenų įmokų baze ir apmokestinti 50 proc. individualios veiklos pajamų. Projekte nustatyta, kad ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai ir nedeklaruoja apmokestinamų pajamų, gali pasirinkti jas deklaruoti ir mokėti VSD įmokas nuo apmokestinamųjų pajamų arba VSD mokėti nuo 12 MMA.

            Projekte siūloma nuo VSD įmokų mokėjimo atleisti visus ūkininkus, kurie gauna senatvės, netekto darbingumo, yra pensinio amžiaus, apdrausti motinystės ar ligos soc. draudimu. Norima, kad nuo įmokų mokėjimo būtų atleisti jaunieji ūkininkai iki 29 metų, kurie nėra PVM mokėtojai. Projekte taip pat siūloma ūkininkus privalomai drausti pensijų, motinytės, ligos soc. draudimu.