Kaimą vienija bendruomenės

Data

2010 12 08

Įvertinimas
0

 

Pirmosiomis gruodžio dienomis žiemiškai nubalęs Kaunas iš visos Lietuvos sugūžėjusias kaimo bendruomenes ir vietos veiklos grupes sukvietė į projekto „Kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių pasiekimai ir projektų idėjos“  baigiamąjį renginį „Patirties pilni vežimai“. Susirinkusieji apžvelgė per šešerius metus vykdytą projektinę veiklą, prisiminė geriausius darbus, pagerbė jų autorius ir vykdytojus.

 

Išrinktas nugalėtojų penketukas

 

Žemės ūkio ministerijos remiamam ir bendromis Kaimo bendruomenių sąjungos, Vietos veiklos grupių tinklo ir Lietuvos žemės ūkio universiteto pajėgomis suorganizuotam konkursui „Patirties pilni vežimai“ buvo pristatyti 33 projektai iš 25 savivaldybių. Pasak Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Guodos Burokienės, atrenkant geriausiuosius, buvo vertinama pati projekto idėja ir jo išliekamoji vertė, atsižvelgta į  pačios bendruomenės įdirbį.

 

„Nuoširdus ačiū už Jūsų darbą ir savanorišką veiklą. Tai Jūs subūrėte kaimą draugėn, leidote pajusti bendruomeniškumo dvasią“, - sveikino nugalėtojus ir visiems susirinkusiems bendruomeninių organizacijų atstovams dėkojo Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

 

Projekto „Kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių pasiekimai ir projektų idėjos“ konkurso „Patirties pilni vežimai“, finansuojamo Lietuvos Kaimo tinklo lėšomis, nugalėtojai:

  • Nominacijoje už kaimo gyventojų bendruomeniškumo ugdymą nugalėjo Ežerėlio bendruomenės centras;
  • už kaimo kultūros ir tradicijų išsaugojimą – Kutiškių kaimo bendruomenė;
  • už sporto tradicijas ir renginius kaime apdovanojimą gavo Balbieriškio kaimo bendruomenė „Balbieriškis“;
  • už kaimų atnaujinimo iniciatyvas nugalėtoju pripažintas Smalininkų bendruomenės centras;
  • už partnerystės ir bendradarbiavimo idėją apdovanojimas įteiktas Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenei „Gardai“.

 

Projektų  jėga – miesto samdiniai ir kaimo savanoriai

 

Ministras, paklaustas apie bendruomenių rėmimo galimybes po 2013 m., tvirtino, kad kaimo plėtros finansavimo šaltinis neturėtų keistis. „Pažiūrėkime, ką iki šiol iš Sanglaudos fondų gavo kaimas? Šiukšlynus, kuriuos suvežė miestiečiai. Žinoma, gerai, kad moderniai tvarkomi sąvartynai, bet kas iš to? Mes kaimo plėtrą matome kitaip – investuojant į verslą kaime ir čia kuriant darbo vietas,  –  kalbėjo K.Starkevičius.  Ministras pažadėjo, kad kitais metais bendruomenės galės naudotis populiaria nacionaline parama. 2011 m. bendruomenių veiklai skatinti ir remti numatyti 3 mln. Lt.

 

Be stambesnių projektų aptarimo, renginyje prisiminti ir mažieji, kurie nuo 2006 m. remiami valstybės biudžeto lėšomis. Kaip teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros Nacionalinės paramos skyriaus vedėjas Algis Radzevičius, kaimo bendruomeninės organizacijos per ketvertą metų pateikė beveik 2 tūkst. paraiškų, joms išmokėta per 23,5 mln. Lt. „Smagu, kad Agentūra bendruomenėms tampa ne tik institucija, kuriai teikiamos atskaitos, vis dažniau gauname šventinius atvirukus su laikraščių iškarpomis, kur rašoma apie bendruomenių įgyvendintus projektus. Nuo 2006 m. nebaigti vykdyti tik 6 projektai,“ – džiaugėsi bendruomenių pasiekimais  A.Radzevičius.

 

„Bendruomenės interesų neturi saistyti politika, kuri  šiandien dažniau ne vienija, o skaldo. Tikiu, kad  patys kaimo žmonės geriausiai žino, ko jiems reikia“, – entuziastingai dėstė Seimo Kaimo  reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. – Manau, kad bendruomenės gali spręsti problemas ir be valstybės įsikišimo. Esu įsitikinęs, kad valstybės intervencija dažniau ne padeda, o sukelia papildomų rūpesčių. Ir kuo nuo aukštesnio laiptelio pradedami skirstyti pinigai, tuo mažiau lieka pačiam reikalui spręsti.”

 

Remiantis ne vienerių metų patirtimi, išryškėja paradoksali situacija – didžioji dalis bendruomenėms skiriamų lėšų išvaistoma begalei konkursų, rengiamų darbams atlikti bei rangovams finansuoti, ir tik maža dalelytė lieka bendruomenei. Nesusimąsto, bet kartais panašiai elgiasi ir pačios bendruomenės. Įgyvendindamos projektus, jos samdo miesto įmones, užuot sumokėję vietiniams paslaugų tiekėjams.

 

Savanorystė – būdas gyventi prasmingiau

 

Bendruomenių stiprybę apsprendžia ne organizacijos lėšos ar turtas, bet žmonės dirbantys joje. Dažniausiai jie dirba savanoriškai. Bendruomenės neturi tiek lėšų, kad galėtų mokėti savo darbuotojams. Antra vertus, mokamas darbas iškreiptų pačios organizacijos esmę – juk ji pelno nesiekia.

 

Nereikėtų painioti savanoriško darbo ir darbo, už kurį nesumokama. Savanorystė – tai aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime, kada galima prisidėti sprendžiant įvairias problemas, tokias kaip skurdas, bendruomenės saugumas, turiningo laisvalaikio organizavimas, sveikata, aplinkosauga, ugdymas ir kt.

 

„Įsijungti į bendruomenės veiklą skatina kalbėjimas apie veiklos viziją, ne tik apie finansus, taip pat vietos potencialo įtraukimas į projektinę veiklą, – renginyje kalbėjo LŽŪU Administravimo ir kaimo plėtros katedros vedėja Vilma Atkočiūnienė. – Gal renginiui pasirinkta diena tik gražus atsitiktinumas, bet šį savaitgalį švenčiama ir savanorystės dieną. Savanoris skirdamas laiko, žinių, patirties, energijos neima už tai piniginio atlyginimo, tačiau gauna kur kas daugiau – pradedant asmenine savirealizacija ir baigiant tuo, kad visuomenės problema, dėl kurios jis pradėjo veikti, dingsta.

 

Gruodžio 5-oji yra 1985 m. Jungtinių Tautų Organizacijos inicijuota Tarptautinė savanorystės diena. Artėjantys 2011-ieji metai Europoje yra paskelbti savanorystės metais.

 

Lietuvoje priskaičiuojama apie 50 000 savanorių, t. y. beveik 3 procentai visų dirbančiųjų.

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija,

tel. 8 37 397 072