Japonai ruošiasi lietuviškus produktus valgyti ne tik akimis

Data

2016 03 17

Įvertinimas
0
20160309_093932.jpg

                      

                       

         Šiandieninė Japonija yra viena didžiausių žemės ir maisto ūkio produktų importuotojų pasaulyje. Ir ši šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva, kuri tikrai turi ką pasiūlyti išrankiems ir pasiturintiems Japonijos vartotojams, diktuojantiems vartojimo tendencijas Azijoje.

          Dėl kalnuoto reljefo žemės ūkiui Japonijoje tinka vos 15 proc. šalies teritorijos. Dominuoja smulkūs ūkiai, kurie yra per maži, kad pagamintų reikalingą kiekį produkcijos. Pastaraisiais metais ūkininkų skaičius, dirbamosios žemės plotai, užimtumas žemės ūkyje, žemės ūkio produkcijos apimtys nuolat mažėja. Nors Japonijos žemės ūkis pasižymi dideliu produktyvumu, tačiau šalis tenkina tik apie 50 proc. savo žemės ūkio produktų poreikių iš vietinių šaltinių, o likusi dalis – importuojama.

          Šiuo metu vyksta labai svarbios ES ir Japonijos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties, kurioje ypač didelis dėmesys skiriamas žemės ūkiui. Lietuva suinteresuota prekybinių ir ekonominių santykių su Japonija gilinimu. Nors mūsų prekybos apimtys su minėtąja šalimi yra kol kas kuklios, tačiau  prekybą siekiama suintensyvinti. „Japonija yra labai patraukli ir imli rinka.  Patekti į ją labai sudėtinga, tačiau jeigu ilgai belsi, tau durys bus atidarytos. Įdėjome tikrai nemažai pastangų ir jau galime džiaugtis pirmaisiais rezultatais“, – sako neseniai Japonijoje su darbo vizitu apsilankiusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Gauti atsiliepimai tik patvirtino: japonai domisi ir Lietuva, ir mūsų maisto produktais. Tačiau abi šalys siekia užmegzti ne tik ekonominius, bet ir mokslo  ryšius  – joms rūpi studentų ir dėstytojų mainai, bendri moksliniai tyrimai ir projektai.

          Japonijoje yra poreikis importuoti visų rūšių mėsą (galvijieną, kiaulieną, paukštieną), pieno produktus. Į šią šalį Lietuva jau turi leidimus eksportuoti pieno, kiaušinių ir žuvininkystės produktus. Šiuo metu Lietuva su Japonija derina sąlygas, kad būtų išduoti jautienos eksportui leidimai.

          Siekiant paspartinti Japonijos rinkos atvėrimo lietuviškiems maisto produktams procedūras, ministrės vizito metu įvyko ne vienas susitikimas su Japonijos kompetentingų institucijų pareigūnais. Kaip informavo susitikimuose dalyvavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, diskutuojant dėl Japonijos vykdomo lietuviško jautienos rizikos vertinimo ir šios šalies keliamų veterinarinių reikalavimų užtikrinimo, Japonijos žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės ministerijos atstovai pažymėjo, kad šiuo metu rengiamas lietuviškos jautienos rizikos vertinimo projektas. Tikimasi, kad standartinė patvirtinimo procedūra importuojamiems produktams bus baigta artimiausiu metu.

            Tokijuje taip pat įvyko lietuviškų maisto produktų pristatymo renginys Lietuvos ambasadoje, kurį padėjo surengti Japonijos–Lietuvos mainų centras, bei Lietuvos–Japonijos draugystės asociacijos organizuotas susitikimas. Juose dalyvavo įvairių Japonijos institucijų ir organizacijų atstovai, su kuriais diskutuota dėl galimo bendradarbiavimo žemės ūkio ir veterinarijos mokslų srityse bei kitomis temomis, apsikeista kontaktais tolesniam bendradarbiavimui.  

            Galvojant apie žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į Japoniją, būtina gerai pažinti šalies vartotojus. Tokijuje įvykusioje tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Foodex Japan 2016“ dalyvavo ir mūsų šalies žemės ūkio bei maisto pramonės įmonės. Kaip informavo Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas, Lietuvos jungtiniame stende apsilankė daugiau kaip 100 Japonijos įmonių atstovų. Verslininkai domėjosi Lietuvoje gaminamais originaliais duonos gaminiais, dribsniais, natūraliu uogų vynu. Daug dėmesio sulaukė pieno produktus pristačiusios įmonės – konkretų susidomėjimą lietuviškais pieno produktais parodė kai kurie didieji Japonijos importuotojai. E. Meilūno nuomone, šioje srityje verta domėtis visomis importo į Japoniją galimybėmis, nepamirštant kokybės klausimo, išskirtinių skonio bei maistinių charakteristikų. Japonai linkę mokėti brangiau už geresnės kokybės produktus, jeigu jie atitinka lūkesčius.

             Planuojant žemės ūkio ir maisto produktų eksportą iš Lietuvos į Japoniją, reikia atsižvelgti ir į japonų vartojimo įpročius bei mitybos kultūrą, kuri formavosi šimtmečiais, ir į tai, kad populiarėja vakarietiški produktai bei valgiai. „Neabejoju, kad verta investuoti laiką ir pinigus, siekiant įsitvirtinti Japonijos rinkoje bei plėsti eksporto apimtis“, – sako ministrė V.  Baltraitienė.

             „Po parodos įvairios Japonijos įmonės paprašė Lietuvos ambasados gegužės–birželio mėnesiais surengti joms seminarą apie Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų sektorių“, – informavo ambasadorius. Beje, Lietuvos ambasados atstovai šią savaitę dalyvavo ir komiteto, kuriame buvo svarstomas lietuviškos jautienos rizikos vertinimo klausimas, posėdyje.