Europos Komisija siūlo naujas pieno sektoriaus stabilumo didinimo priemones

Data

2010 12 10

Įvertinimas
0

                     Gruodžio 9 d. Europos Komisija (EK), siekdama pagerinti pieno gamintojų padėtį pieno tiekimo grandinėje bei užtikrinti didesnę sektoriaus orientaciją į rinką ir tvarią ateitį, priėmė pasiūlymą dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje. Pasiūlyme pieno gamintojams ir perdirbimo įmonėms numatyta galimybė sudaryti sutartis raštu, per gamintojų organizacijas drauge derėtis dėl sutarčių sąlygų, kad būtų užtikrinta pieno gamintojų ir pagrindinių perdirbimo įmonių derybinių galių pusiausvyra, taip pat nustatytos specialios tarpšakinėms organizacijoms taikytinos ES taisyklės ir rinkos skaidrumo didinimo priemonės. Priemones siūloma taikyti iki 2020 m., iki to laiko surengiant dvi tarpines jų peržiūras. Kolektyvinėms deryboms nustatomi atitinkami kiekybiniai apribojimai ir kitos specialios apsaugos priemonės turėtų padėti didinti pieno gamintojų derybinę galią, kartu išsaugant konkurenciją ir apsaugant mažųjų bei vidutinių įmonių interesus. Be to, EK priėmė pieno rinkos ataskaitą, kurioje aptariamas sklandus, palaipsniui vyksiantis pieno kvotų sistemos panaikinimas.

               Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas EK narys Dacianas Cioloșas sakė: „Šiais pasiūlymais siekiame, kad būtų pasimokyta iš praėjusių metų pieno rinkos krizės. Aukšto lygio ekspertų grupės, kuri buvo įsteigta po praėjusių metų krizės, rekomendacijos dėl reagavimo į kainų svyravymą ir inovacijų skatinimo, taip pat kokybės paketas (prekybos standartai ir kilmės ženklinimas) bus aptarti diskusijose apie Bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Šie pokyčiai yra svarbūs siekiant padėti sektoriui sklandžiai pereiti prie pieno kvotų sistemos panaikinimo 2015 m.“

                Pasiūlyme pieno gamintojams ir perdirbimo įmonėms numatyta galimybė sudaryti sutartis raštu dar prieš pieno pristatymą. Tokiose sutartyse turėtų būti nurodyti duomenys apie pieno kainą, taip pat pristatymo laikas ir kiekis bei sutarties trukmė. Valstybės narės galės pačios nuspręsti, ar tokios sutartys turi būti privalomos. Siekiant atsižvelgti į specifinį kooperatyvų pobūdį, nereikalaujama, kad kooperatyvai sudarytų tokias sutartis, jei jų įstatuose numatytos panašų poveikį turinčios nuostatos.

            Siekiant tiekimo grandinėje atkurti derybinių galių pusiausvyrą, ūkininkams pasiūlyme numatoma galimybė dėl sutarčių sąlygų bendrai derėtis per gamintojų organizacijas. Tokioms deryboms nustačius atitinkamus apribojimus, bus sudarytos vienodos sąlygos ir ūkininkams, ir pieninėms, kartu išsaugant konkurenciją žalio pieno tiekimo srityje. Nustatytos ribos – 3,5 proc. viso Europos Sąjungoje ir 33 proc. valstybėje narėje pagaminamo kiekio, taip pat numatytos specialios apsaugos priemonės, kad būtų išvengta esminio interesų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, pažeidimo.

               Pasiūlyme taip pat pateiktos visose grandinės dalyse veikiančioms tarpšakinėms organizacijoms taikytinos specialios ES taisyklės. Šios organizacijos gali padėti vykdyti mokslinius tyrimus, gerinti kokybę, skatinti ir skleisti gamybos ir perdirbimo metodų taikymo gerąją patirtį. Jos padeda plėsti sektoriuje sukauptas žinias ir didinti skaidrumą. Be to, numatyta sistemiškiau teikti informaciją apie tai, kiek pieno superkama perdirbti, kad būtų įgyta daugiau žinių apie gamybą, ir kad būtų lengviau sekti rinkos pokyčius.

                Šias priemones siūloma taikyti iki 2020 m., o 2014 ir 2018 m. jas peržiūrėti. Šio laikotarpio turėtų pakakti pieno gamintojams prisitaikyti prie padėties, kai pieno kvotos nebebus taikomos, ir geriau organizuoti veiklą labiau į rinką orientuotoje aplinkoje. Aiškesni ir geriau suderinti santykiai, taip pat skaidrumas tiekimo grandinėje turėtų leisti padidinti našumą, o visiems ES pieno sektoriaus subjektams – pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis ES ir kitur.

                 Priemonės pagrįstos aukšto lygio ekspertų grupės pieno klausimais (ALG) rekomendacijomis ir patvirtintos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2010 m. rugsėjo 27 d. išvadose. ALG buvo suburta po 2008–2009 m. pieno sektoriaus krizės, siekiant nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikes rinkos bei gamintojų pajamų stabilizavimo ir skaidrumo didinimo priemones. ALG nustatė, kad tiekimo grandinėje esama didelių sutrikimų, kad sektoriaus koncentracija auga, o pieno gamintojų yra daug ir jie išsisklaidę, taip pat kad pridėtinė vertė paskirstoma nevienodai. Dėl to tiekimo grandinėje sumažėjo skaidrumas ir lankstumas, kilo kainų derinimo problemų.

              Sklandus perėjimas jau prasidėjo

                Komisija priėmė ir atskirą padėties pieno rinkoje ataskaitą bei nustatė atitinkamas sąlygas, kurias reikėtų taikyti siekiant sklandžiai palaipsniui naikinti pieno kvotų sistemą. Tik 3 valstybės narės (Danija, Nyderlandai ir Kipras) viršijo joms nustatytas 2009–2010 m. pieno gamybos kvotas, todėl ataskaitoje daroma išvada, kad didžiojoje daugumoje valstybių narių sklandus perėjimas jau vyksta. Taip pat prieita prie išvados, kad šiomis aplinkybėmis nėra jokios priežasties peržiūrėti po išsamaus patikrinimo priimtus sprendimus dėl laipsniško kvotų didinimo ir kvotų režimo panaikinimo 2015 m. balandžio 1 d. Siekiant užtikrinti papildomas apsaugos priemones, ataskaitoje taip pat teigiama, kad išskirtiniais atvejais ir kai esamų politikos priemonių nepakanka, EK galėtų taikyti mechanizmą, pagal kurį pieno gamintojams galėtų būti išmokamos kompensacijos už tai, kad jie pristato mažiau pieno, taip išvengiant didelių rinkos sutrikimų.

                Siekdama dar geriau pasiruošti kvotų panaikinimui, EK siūlo sušaukti Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto ekspertų ir Pieno patariamosios grupės susitikimus, kuriuose būtų apsvarstyti rinkos pokyčiai ir perspektyvos. Numatyta, kad antroji ataskaita bus parengta 2012 metais.

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija