Estijos ūkininkai: sunkumai ir yra tam, kad juos įveiktum

Data

2016 06 22

Įvertinimas
0
DSC_2902.JPG

Estija, kažkada veržliai žengusi Baltijos šalių priešakyje, šiandien apmaudžiai trypčioja prieš netikėtas kliūtis. Skaudžiai smogęs afrikinis kiaulių maras, sudėtinga situacija pieno sektoriuje, konkurencija tarp stiprėjančių ūkininkų ir perdirbėjų – tai problemos, su kuriomis šiandien susiduria ne tik Lietuvos, bet ir Estijos žemės ūkis.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, jai pavaldžių institucijų atstovų ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narių bendra delegacija, apsilankiusi keliuose Estijos ūkiuose ir susitikusi su Estijos Parlamento Kaimo reikalų komiteto nariais, įsitikino – Lietuvos žemės ūkyje yra priimta daug daugiau ūkininkams palankių sprendimų, didesne parama gali džiaugtis ir pieno gamintojai, kooperatyvai. „Ir mes, ir estai suprantame, kad būtina ieškoti naujų rinkų, stiprinti ūkininkų kooperaciją, taip kooperaciją tarp trijų Baltijos šalių žemdirbių“, – teigė delegacijos vadovas žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Lietuvos delegacija, nuvykusi į „Jaagumäe“ ūkį Navi kaime, savo akimis galėjo įsitikinti, kad Estijos ūkininkai nė nesiruošia nuleisti rankų ir augina savo kraštą. Kaip papasakojo ūkio galva, ilgametis agronomas Martas Tiimi, jų ūkis buvo įkurtas prieš 26 metus ir šiuo metu turi 1600 ha žemės, iš kurios 40 proc. nuosavos.  Darbštūs žmonės užsiima ne tik daržininkyste – augina bulves, rapsus, žirnius, pupeles, moliūgus, svogūnus, salierus, kopūstus, žieminius ir vasarinius rapsus, bet ir kiaulininkyste – laiko 5 000 kiaulių, iš kurių net 4 200 patys tiesiogiai parduoda savo prekybos tinkle.

„Prekybos tinklą ir įkūrėme tam, kad čia parduotume viską, ką užauginame. Didelė valdžios klaida  buvo viską atiduoti į didelių prekybos centrų rankas, kurie diktuoja sąlygas ūkininkams“, – pasakojo M. Tiimi, kurio vienas sūnus atsakingas už žemės ūkio gamybą, kitas – už prekybą. Šiuo metu ūkis turi penkias parduotuves (dar vieną planuoja įkurti), restoraną. Pasak ūkininko, prekyboje dirba 110 žmonių, o štai žemės ūkio gamyboje – tik 60. Lietuvos delegacija Veru mieste aplankė M. Tiimi su sūnumi įkurtą populiarų vietinį prekybos centrą, kuriame pardavinėjama ir kitų smulkių ūkių produkcija.

Kadangi „Jaagumäe“ ūkis yra trečiojoje buferinėje afrikinio kiaulių maro apsaugos zonoje, kiaulieną parduoti perdirbėjams yra sunku, o patiems parduoti daug lengviau. „Estijoje prieš afrikinio kiaulių maro protrūkį buvo 900 kiaulininkystės ūkių, o išliko tik 350. Estijos valdininkai labai griežtai žiūri į biosaugos reikalavimų laikymąsi. Įvedus apribojimus dėl AKM, šiame regione likome tik mes. Tačiau sunkumai ir yra tam, kad juos įveiktum“, – sako atkaklusis ūkininkas, pasigirdamas, kad kol kas pavyksta išgyventi ir be bankų kreditų. Ūkyje yra ir ES investicijų, tačiau nedaug.

Estijoje šiandien yra 6 000 ūkių, kurie išgyvena iš savo veiklos. Lietuviai vieną jų ir aplankė. „Nopri“ pienininkystės ūkiui Misso kaime vadovauja Tiit Niilo su žmona. Šeima užaugino 5 vaikus, iš kurių net trys padeda tėvams ūkyje. Ūkininkai laiko 200 karvių ir turi mažą perdirbimo verslą – gamina įvairių rūšių sūrius, jogurtą ir kt. „Esame įsikūrę regione, kuris visiškai netinkamas žemės ūkio gamybai, todėl griebiamės visko, kas padėtų išgyventi  – kaimas turi likti gyvybingas. O Estijoje šiuo metu gali išgyventi tik dideli ir stiprūs ūkiai“, – situaciją apibūdino T. Niilo.

Iš senelio paveldėjęs 17 ha, ūkininkas dabar valdo 520 ha. „Nopri“ pieną perdirba jau 18 metų, o tokių gamintojų Estijoje nedaug. Ūkio perdirbimo ceche perdirbama pusė ūkyje gaminamo pieno, kitas parduodamas suomių įmonei „VALIO“, kuri už pieną moka 21 centą už kilogramą. „Dėl to ir esame gyvi, kad perdirbame. Iš karvės primelžiame 10 600 kg pieno per metus. Galėtume gaminti ir daugiau produkcijos, bet trukdo didžiulė konkurencija“, – kalbėjo ūkininkas.

Estas lietuviams aprodė ne tik ūkio perdirbimo cechą, bet ir pademonstravo produkcijos gamybos procesus. „Lankiausi daugelyje šalių ir įsitikinau – sūrių gamyba ypač tinkama smulkiems ūkiams. Tačiau mes norime kurti ir kitus produktus. Štai neseniai į rinką išleidome beržų ir klevų sulos limonadus. Norime būti įdomūs vartotojams“, – tvirtino kūrybingas žmogus, turintis ambicingų planų tiekti sveiką maistą vaikų maitinimo įstaigoms.  Pasak jo, maisto saugą puikiai gali užtikrinti ne tik stambūs perdirbėjai.

Ir Latvijoje, ir Estijoje aplankytų ūkių savininkai teigė už pieną šiuo metu gaunantys 0,19 euro už kilogramą. „Mūsų nuomone, pagrindiniai sėkmės veiksniai yra žmogiškasis faktorius, veislininkystė ir geri pašarai“, – įsitikinę kaimyninių šalių ūkininkai.