Ekologinės gyvulininkystės tradicijos paremtos šeimos patirtimi

2017 07 13
Babarsko ukis.jpg

Pirmieji ekologiniai ūkiai Lietuvoje pradėjo kurtis prieš daugiau nei 20 metų. Tuo metu pradėtas skirti didesnis dėmesys oro, dirvos ir vandenų apsaugai, t. y. gyvūninės kilmės produkcijos gamybinei aplinkai, užtikrinant, kad produktai būtų saugūs. Ir šiandien ekologinė gyvulininkystė Lietuvoje išlieka svarbia žemės ūkio dalimi. Ūkininkams, užsiimantiems šia ūkio sritimi, ekologinės ir etinės priežastys yra svarbūs motyvai plėtoti ekologinę veiklą. Jie rūpinasi aplinkos ir gyvulių gerove, yra suinteresuoti ekologinio žemės ūkio plėtra visoje Lietuvoje.

Į ekologinį ūkininkavimą dažniausiai įsitraukia jauni žmonės, o tai yra labai svarbu senstančiam Lietuvos kaimui. Puikus to pavyzdys – Vaidas Babarskas, ekologinio gyvulininkystės ūkio savininkas, įžvelgiantis ekologinio žemės ūkio vystymo būtinybę. Perėmęs žinias iš savo tėčio, Roberto Babarsko, jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad ekologinis ūkininkavimas prisideda prie sveikos mitybos bei tausaus gamtos išteklių naudojimo. Pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, V. Babarskas nuo šiol rūpinasi savo ūkiu ir jame auginamomis karvėmis.

Ekologinės gyvulininkystės pradžia – gelbstint tėčiui

Paliūnų kaime, Lazdijų rajone, įsikūrę Babarskai rūpinasi melžiamomis karvėmis. Jauno ūkininko valdose šiuo metu ganosi 24 karvės, o jo tėvo ūkyje galima išvysti 20 karvių. Vaidas Babarskas pasakoja, kad jo karvės šeriamos pašarais be jokių trąšų, o gaunamas pienas ir mėsa – ekologiški.

„Nors ūkininkauti savarankiškai pradėjau tik pernai, jau galiu pasidžiaugti nemaža karvių banda. Žinoma, tėčio patirtis ir patarimai yra neįkainojami, smagu, kad galiu tęsti tas pačias ūkininkavimo tradicijas. Vis dėlto be naujų technologijų ir reikiamos įrangos ūkis neteikia tokių efektyvių rezultatų, kaip norėtųsi. Dėl šios priežasties parama tikrai buvo naudinga. Kartu tai motyvacija plėstis, tačiau nepamirštant, kad tai šeimos ūkis“, – apie ūkio pradžią pasakoja V. Babarskas.

Pasinaudojęs parama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, jaunasis ūkininkas įsigijo priemonių, reikalingų ūkio pradžiai: mėšlo kratytuvą, giluminį žemės skutiką, šėrimo įrangą ir kitą.

Daugiau nei parama

Pastebima, kad jaunieji ūkininkai, kreipdamiesi dėl paramos, dažnai yra pasiryžę investuoti į naujausias technologijas, kurios ūkį paverčia efektyvesniu ir modernesniu. „Paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui prioritetas – Lietuvoje didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą bei skatinti inovacines ūkių technologijas. Nesiginčijama, kad inovatyvius sprendimus taikantys ūkininkai dažniausiai sulaukia ir efektyvesnio rezultato. Jaunieji ūkininkai yra itin sąmoningi ir stengiasi vystyti savo veiklas atsižvelgdami į tvaraus, aplinkai nekenksmingo ūkininkavimo principus“, – teigia Jonas Pupius, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas.

Pildant paraišką dėl paramos, svarbu atsižvelgti į kelis reikalavimus – pareiškėjas kaip ūkio valdytojas turi pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje bei ūkyje, būti ne vyresnis kaip 40 metų, turėti reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, o ūkis ir valda turi būti registruoti ne daugiau kaip metai iki paramos paraiškos pateikimo. Pareiškėjas savo vardu dar negali būti pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, kai teikia paraišką jaunojo ūkininko įsikūrimui. Pagal šią paramą, tinkamai parengus verslo planą ir gavus pakankamą kiekį atrankos balų, galima gauti 100 proc. intensyvumo paramą iki 40 tūkst. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 balų. Po sprendimo skirti paramą priėmimo, išmokama pirmoji išmokos dalis, siekianti 50 proc. prašomos paramos sumos.

Paraiškas galima teikti šių metų liepos 3–31 dienomis.

Daugiau informacijos apie ES teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).