e-žinios Nr.274:ES BŽŪP apžvalga Nr.32

Data

2004 12 28

Įvertinimas
0

EUROPOS POLITIKOS NAUJIENOS

 

PPO derybose G-20 ir Australija kėsinasi į ,,Mėlynąją dėžę”

Besivystančių šalių grupė G-20* ir Australija akcentavo, kad atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) 2004 m. vasaros sprendimą pakeisti kriterijus, ,,Mėlynosios dėžės”** paramai taikomos taisyklės turi būti griežtesnės. Pareiškime, kuris išplatintas šių metų gruodžio 17-20 d. Ženevoje vykusiose derybose dėl prekybos žemės ūkio produktais, pažymima, kad naudojant ,,Mėlynosios dėžės” paramą išaugo produkcijos apimtys, todėl paramos, priskiriamos ,,Mėlynajai dėžei”, naudojimą raginama apriboti.

            2004 m. rugpjūčio mėn. pasiekusios susitarimą dėl tolesnių derybų principų, PPO narės nutarė peržiūrėti ,,Mėlynosios dėžės” subsidijų apibrėžimus ir šioms subsidijoms nustatyti maksimalią ribą (kad neviršytų 5 proc. nuo šalies bendros žemės ūkio produkcijos vertės). Taip pat buvo nuspręsta įvesti naujų drausmių, kurios užtikrintų, jog ,,Mėlynosios dėžės” parama iš tikrųjų riboja gamybą.

          G-20 atkreipė dėmesį, kad 1992-2003 m. ES javų, ryžių ir rapsų sėklų produkcija atitinkamai išaugo 4 proc., 24 proc. ir 39 proc., nors ir buvo įvesta gamybą ribojanti parama. ,,Akivaizdu, kad (,,Mėlynosios dėžės”) įpareigojantis gamybos apribojimas nebuvo pasiektas”.

          Australija, Cairns grupės*** koordinatorė, teigia, kad būtinos papildomos ,,Mėlynosios dėžės” drausmės dėl JAV mokėjimų, kurie skiriami kaip kompensaciniai, kai prekių bendrosios kainos nukrenta žemiau valstybės nustatytų tikslinių kainų. Kaip teigia Australija, ,,Mėlynosios dėžės” peržiūrėjimas taip pat leistų JAV ,,įvykdyti vidaus paramos žymų sumažinimą”, nekeičiant JAV ūkininkams mokamos paramos formos ar lygio.

ES atstovai nesutinka su jokiais žymesniais PPO vidaus paramos struktūros pakeitimais. ES žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel pažymėjo: ,,mes nesutiksime su dabartinės ,,Mėlynosios dėžės” išardymu”, pridurdama, kad šios dėžės subsidijos ES jau ir taip daug sumažėjo dėl BŽŪP reformos. ES komisarė atmetė ir G-20 bei Cairns grupių raginimus griežtinti ,,Žaliosios dėžės”**** išmokas. ES, vykdydama BŽŪP reforma, didelę dalį ,,Gintarinės” ***** ir ,,Mėlynosios” dėžių paramos planuoja pervesti,,Žaliajai dėžei” ir taip sumažinti paramą, iškreipiančią prekybą.

 

*Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kinija, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Ekvadoras, Egiptas, El Salvadoras, Gvatemala, Indija, Meksika, Nigerija, Pakistanas, Paragvajus, Peru, Filipinai, Pietų Afrika, Tailandas, Venesuela;

**Mėlynoji dėžė – išimtis iš taisyklės, kad visos su gamyba susietos subsidijos PPO turi būti mažinamos arba neviršyti de minimis dydžio. Šiai kategorijai priskiriamos išmokos, susietos su pasėlių dydžiu ar gyvulių skaičiumi, tačiau mokamos pagal schemas, kurios riboja gamybą kvotomis arba žemės atidėjimu pūdymui.

***Argentina, Australija, Bolivija, Brazilija, Kanada, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Gvatemala, Indonezija, Malaizija, Naujoji Zelandija, Paragvajus, Filipinai, Pietų Afrika, Tailandas, Urugvajus.

            ****Žalioji dėžė – šios kategorijos subsidijos neiškreipia prekybos arba sukelia minimalų iškreipimą. Jos turi būti finansuojamos valstybės (o ne nustačius aukštesnes kainas vartotojams) bei negali remti kainų. Vyrauja tendencija, kad tai – programos, kurios netaikomos kuriam nors konkrečiam produktui bei tiesiogiai remia ūkininkų pajamas, nesusietai su gamybos dydžiais ar kainomis. Žaliosios dėžės priemonėms apribojimai po Urugvajaus raundo netaikomi.

          *****Gintarinė dėžė – jai priskiriamos visos žemės ūkio paramos priemonės, iškreipiančios gamybą ir prekybą. Po Urugvajaus raundo 34 PPO narės įsipareigojo mažinti paramą, priskiriamą šiai kategorijai. Narės, neturinčios tokių įsipareigojimų, privalo neviršyti 5 proc. nuo produkcijos vertės (de minimis dydžio), o besivystančios šalys – 10 proc.

 

ES pasiektas susitarimas dėl pesticidų maiste ir gyvulių pašaruose

Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, reguliuojančioms ,,maksimalius pesticidų likučius (MPL)” maiste ir gyvulių pašaruose. Naujosios taisyklės palaipsniui suderins įvairiose ES narėse esančius skirtingus MPL. Visoje ES yra nustatyta apie 25 000 maksimalių ribų. Be to, šalys narės taip pat galėjo įvesti savus maksimalius kiekius, jei ES kai kuriems atvejams jų nenumatė, todėl šiuo metu tokių ribų yra apie 100 000. Tokia įvairovė iškreipia prekybą. Pagal naujas taisykles Bendrijos MPL išliks, tačiau šalių narių MPL arba taps Bendrijos, arba bus panaikinti. Techninis įgyvendinimas, manoma, užtruks maždaug 18 mėn.

Taip pat aiškiau bus apibrėžiama atsakomybė, nustatant MPL. Šiuo metu ją dalinasi Europos Komisija ir šalys narės, vykdydamos ir rizikos įvertinimą, ir valdymą. ES narės išliks atsakingos už įgyvendinimą, o Europos Komisija koordinuos jų veiksmus. Pastarajai taip pat teks rizikos valdymas, remiantis Europos maisto saugos tarnybos rengiamu rizikos įvertinimu.

 

Peržiūrėtas PPO susitarimo dalies dėl eksporto kreditų projektas

PPO narės gruodžio 17-20 d. Ženevoje peržiūrėjo pirmąjį susitarimo dalies projektą, kuriame kalbama apie eksporto kreditus ir kitas eksporto finansavimo formas. Tekstą parengė PPO deryboms pirmininkaujantis Tim Groser (Naujoji Zelandija). Naujosios taisyklės neleis JAV, pagrindinei eksportų kreditų naudotojai, įgyti pranašumo, panaikinus ES eksporto subsidijas. Projekte įtrauktas principas, kad kredito grąžinimo laikotarpis turi neviršyti 180 dienų, naujai suformuluotas tekstas dėl minimalaus palūkanų dydžio eksporto finansavimo: nustatomas minimalus dydis pagal Londono tarpbankinę palūkanų normą bei procentas, padengiantis tokio finansavimo pratęsimo išlaidas. Dėl procento dydžio bus susitarta derybose. Į projektą įtrauktas naujas reikalavimas dėl rizikos pasidalijimo, siekiant užtikrinti, kad eksporto kreditų draudimo, perdraudimo ar garantijų rizikos dalis tektų ir privatiems skolintojams, o ne vien valstybei.

 

ES kaimo plėtros politika turi būti ekonominė

          ES žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel pažymėjo, kad BŽŪP ir ES kaimo plėtros politika turi būti griežčiau susaistyta vidutinės trukmės tikslų. ES komisarų grupės, suformuotos Lisabonos strategijai ,,išjudinti”, susitikime M. Fischer Boel akcentavo kaimo plėtros vaidmenį, spartinant Europos ekonominį augimą ir kuriant darbo vietas. Kaimo vietovės užima apie 90 proc. ES teritorijos bei susilaukia daugiau negu 45 proc. ES biudžeto lėšų per BŽŪP ir kaimo plėtros finansavimo.

          Gruodžio 10 d. M.Fischer Boel laiške Europos Komisijos pirmininkui Jose Manuel Barroso teigiama, kad visos ES sektorinės politikos turi atspindėti augimo skatinimą. Dabar ypač svarbu užtikrinti, kad, rengiant tolesnes BŽŪP reformas cukraus, vaisių ir daržovių bei vynų sektoriuose ir taisykles valstybės pagalbai žemės ūkyje, reikia orientuotis į Lisabonos filosofiją. ES komisarė pasižadėjo, kad bus pasirinkta ši kryptis, formuojant ES kaimo plėtros strategiją 2007-2013 m. Lisabonos strategijos tikslus stiprintų veiklos įvairinimas, inovacijos, infrastruktūros atnaujinimas ir technologijų panaudojimas.

 

RINKŲ NAUJIENOS

 

ES senosiose narėse paukštienos produkcija išliks stabili

Prognozuojama, kad paukštienos gamyba senosiose ES narėse 2005 m. sieks 9,09 mln. t, t.y. išliks stabili ir išaugs vos 0,2 proc., lyginant su prognozėmis 2004 metams (9,08 mln. t). Produkcija patirs spaudimą iš kitų šalių gamintojų ir vidaus, ir eksporto rinkose trečiosiose šalyse.

2004 m. paukštienos atsargos buvo negausios po 2003 m. paukščių gripo protrūkio.

 

ES senųjų narių (ES-15) paukštienos produkcijos prognozės, tūkst. t

 

Vištiena

Kalakutiena

Antiena

Paukštiena

Pokytis, proc.

2004 m.*

2005 m.*

2004 m.*

2005 m.*

2004 m.*

2005 m.*

2004 m.*

2005 m.*

Belgija

280

275

6

6

~

~

310

305

-1,5

Danija

186

186

1

0

4

4

203

202

-0,5

Vokietija

635

660

370

380

50

50

1 110

1 1454

+3,2

Graikija

165

161

2

2

~

~

169

164

-0,3

Ispanija

1 047

1 040

24

25

~

~

1 355

1 350

-0,4

Prancūzija

995

1 000

600

585

240

240

1 980

1 970

-0,5

Airija

93

94

29

29

6

6

118

119

+0,9

Italija

690

690

280

280

15

15

1 080

1 085

+0,5

Nyderlandai

530

530

33

30

14

14

596

596

0

Austrija

82

82

20

20

~

~

114

114

0

Portugalija

224

230

41

41

8

8

284

290

+2,1

Suomija

70

71

16

17

0

0

86

88

+2,3

Švedija

83

85

3

2

~

~

94

93

-0,1

Jungtinė Karalystė

1 265

1 265

216

216

41

41

1 581

1 569

-0,8

ES-15

6 345

6 369

1 641

1 633

379

379

9 080

9 090

+0,2

 

* prognozės;

~ nežymus.

Šaltinis:Europos Komisija

 

Lenkijos paukštienos gamyba išaugo 7 proc.

Prognozuojama, kad paukštienos gamyba Lenkijoje 2004 m. išaugo 7 proc., t.y. padidėjo 915 000 t, lyginant su 2003 m. Lenkijos paukštienos importas, manoma, išaugo 126 000 t, t.y. 16 proc. Paukštienos suvartojimo prognozė 2004 m.: 21 kg vienam gyventojui. 1990 m. suvartojimas Lenkijoje siekė 7,6 kg.

Dėl ES plėtros Lenkijos paukštienos gamintojai nepatyrė jokių nuostolių. Daugumas jų prisitaikė prie ES standartų. Kokybės sertifikatų, leidžiančių prekiauti produkcija ES rinkose, išaugo nuo 69 vnt. (2004 m. vasario mėn.) iki 158 vnt. (2004 m. rugsėjo viduryje).

 

Dėl maisto saugos problemų pasaulyje išaugo mėsos kainos

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2004 m. uždarius kai kurias rinkas dėl gyvulių ligų bei maisto saugos, vidutinės metinės paukštienos ir jautienos kainos pasaulyje atitinkamai išaugo 24 proc. ir 12 proc. Kainos stabilizavosi pastarosiomis savaitėmis, panaikinus draudimus importuoti bei išaugus eksportuojamų atsargų kiekiams. Prognozuojama, kad mėsos produkcija pasaulyje 2004 m. siekė 258 mln. t, t.y. 2 proc. daugiau negu 2003 m. Labiausiai išaugo kiaulienos gamyba. Aukštos mėsos kainos ribojo suvartojimo augimą, o pirmą kartą nuo 9 dešimtmečio vidurio sumažėjo prekyba mėsa. 2005 m. prognozuojama, kad ,,palaipsniui atsivers suvaržytos rinkos bei stabilizuosis suvartojimas”, o tai turėtų sąlygoti, kad ,,atsigaus mėsos produkcija ir prekyba”. Manoma, kad mėsos produkcija 2005 m. gali siekti 264,3 mln. t.

 

Mėsos pasaulinė statistika

 

2003 m.

2004 m.*

2005 m.*

Produkcija

253,1

257,9

264,3

Paukštiena

76,0

77,2

79,9

Kiauliena

98,6

100,9

103,6

Jautiena/veršiena

61,4

62,2

63,0

Aviena/ožkiena

12,3

12,6

12,9

Kita mėsa

4,9

5,0

5,0

Eksportas**

19,5

19,1

19,7

Paukštiena

8,2

7,9

8,2

Kiauliena

4,3

4,5

4,6

Jautiena/veršiena

6,1

5,7

6,0

Aviena/ožkiena

0,7

0,7

0,8

Kita mėsa

0,3

0,3

0,3

Suvartojimas vienam gyventojui

40,3

40,6

41,6

Paukštiena

12,1

12,1

12,6

Kiauliena

15,7

15,9

16,3

Jautiena/veršiena

9,8

9,8

9,9

Aviena/ožkiena

1,9

2,0

2,0

Kita mėsa

0,8

08,

08,

 

*prognozuojama

**mėsos eksportas, išskyrus gyvus gyvulius ir vidinę Es prekybą.

Šaltinis: FAO

 

Genetiškai modifikuotų pasėlių vertė pasaulyje siekia 44 mlrd. USD

Visų genetiškai modifikuotų pasėlių vertė pasaulyje šiuo metu siekia 44 mlrd. USD. Jos 98 proc. sudaro penkių šalių produkcija: Argentinos, Brazilijos, Kanados, Kinijos ir JAV.

 

 

 

 

Parengta pagal 2004 m. gruodžio 17 d. ,,Agra Europe weekly” (Nr. 2136)