e-žinios Nr. 273: ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba (2004 m. gruodžio 21-22 d.)

Data

2004 12 27

Įvertinimas
0

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesijoje svarstyti žuvininkystės klausimai

 

Šių metų gruodžio 21-22 d. Briuselyje įvyko ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos sesija, kurios metu patvirtinti reglamentai dėl tam tikrų žuvų rūšių žvejybos galimybių 2005 m. ir dėl giliavandenių žuvų rūšių žvejybos valdymo 2005 ir 2006 m., svarstyti žemės ūkio teisės aktų leidybos supaprastinimo, miškų įstatymo vykdymo, valdymo ir prekybos licencijavimo schemos nustatymo medienai importuoti į ES ir kiti klausimai.

Reglamentas dėl tam tikrų žuvų rūšių ir rūšių grupių žvejybos galimybių 2005 m. ir reglamentas dėl giliavandenių žuvų rūšių žvejybos valdymo 2005 ir 2006 m. Europos Komisija, rengdama reglamentų pasiūlymus, siekė suderinti labai skirtingus daugelio šalių narių prašymus bei vadovavosi tvarios žuvininkystės principu. Menkių didžiausi leistini sugavimų kiekiai (DLSK) šalims narėms paskirstyti pagal dabartinį principą ir jų vidutinius sugavimus 1991–2002 m. Strimelių DLSK – pagal 1991–2002 metų vidutinius sugavimus. Rytinėje Baltijos jūros dalyje Europos Komisija pagerino pasiūlymą dėl menkių DLSK iki 38000 t. Papildomos menkių atkūrimo priemonės: žvejybos draudimo zonos ir žvejybos draudimo laikotarpis (5 mėn. Baltijos jūros rytinėje dalyje ir 2 mėn. vakarinėje dalyje). Kontrolės priemonės bus taikomos laivams, kurių ilgis yra 8 m. ir daugiau. Akcentuota, kad giliavandenių žuvų rūšys yra labai pažeidžiamos, todėl buvo siūloma 2005 m. žvejybos pastangas mažinti 20 proc., o 2006 m. – 10 proc. Bukasnukių ilgauodegių menkių, juodųjų (Grenlandijos) otų ir kai kurių kitų žuvų valdymas perkeliamas į reglamentą dėl DLSK ir kvotų.

Lietuvos ir ES pirmininkaujančios šalies dvišaliai susitikimai, dalyvaujant Europos Komisijos atstovui, įvyko tris kartus. Pirmajame susitikime (gruodžio 20 d.), prieš prasidedant ES Tarybos sesijai, dalyvavo ir Žuvininkystės generalinio direktorato (DG FISH) generalinis direktorius Joe Borg. Lietuva išsakė savo tris pagrindinius prioritetus dėl Baltijos menkių kvotos padalijimo principo, jūros ešerių kvotos Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) reguliuojamoje akvatorijoje ir dėl giliavandenių žuvų kvotos. Europos Komisija pažymėjo, kad išteklių būklė grėsminga, todėl turi būti įvestos papildomos apsaugos priemonės (ne trumpesnis nei 4 mėn. menkių žvejybos draudimo laikotarpis Baltijos jūros rytinėje dalyje, dviejų mėnesių žvejybos draudimo laikotarpis Baltijos jūros vakarinėje dalyje, didesnis skaičius žvejybos draudimo zonų Baltijos jūroje). Dėl žvejybos kvotų NAFO akvatorijoje pažadėta dar kartą peržiūrėti esamą pasiūlymą. Dėl giliavandenių žuvų rūšių žvejybos galimybių pabrėžta, kad kvotos buvo nustatytos, remiantis reliatyvaus stabilumo principu. Nepakankamų žvejybos galimybių problemą galima išspręsti, darant pasikeitimus žvejybos kvotomis su kitomis ES narėmis. Pirmininkaujanti šalis akcentavo, kad per ES Tarybos sesiją bus pateiktas kompromisinis pasiūlymas. Savo poziciją Lietuva pabrėžė ir per kitus du susitikimus.

Galutiniuose pasiūlymuose, pateiktuose ES Tarybos sesijos metu, Lietuvos kvotos buvo padidintos. Reglamente dėl giliavandenių žuvų: nuo 56 t iki 82 t - bukasnukėms ilgaudegėms menkėms ir nuo 1 t iki 8 t - melsvosioms molvoms. Reglamente dėl žvejybos galimybių: menkėms Baltijos jūroje - nuo 1762 t iki 2195 t rytinėje dalyje (Lietuvos skaičiavimais, turėtų būti 2207 t) ir nuo 0 t iki 578 t vakarinėje dalyje.

Šalims prabalsavus, reglamentai patvirtinti. Delegacijos, kurios pastebėjo neatitikimų galutiniame dokumente, išsakė savo pastabas. Lietuva dar kartą pabrėžė, kad šie dokumentai neatitinka jos prašymo ir pranešė, kad parengė ir išplatins dvi deklaracijas. Taip pat Lietuva nurodė techninio pobūdžio klaidą, apskaičiuojant Lietuvos menkių kvotą rytinėje Baltijos jūros dalyje (12 t mažesnė negu turėtų būti). Europos Komisija pažymėjo, kad techninio pobūdžio klaidos, jei jos pasitvirtins perskaičiavus, bus pataisytos.

Bendrosios žuvininkystės politikos supaprastinimo perspektyvos. Europos Komisija pristatė komunikatą. Jame pažymima, kad šiuo metu žuvininkystės sektoriuje yra ypač daug galiojančių reglamentų, kurie kartais vienas kitą dubliuoja. Be to, reglamentų kalba nėra itin aiški, o tai sukelia nemažų problemų, juos interpretuojant. Reglamentai nėra susisteminti pagal sritis, reikalaujamų ataskaitų gausa ir dažnumas sudaro problemų juos įgyvendinant. Taip pat siekiama sumažinti reglamentų skaičių, standartizuoti sąvokas. Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) teisyną supaprastinti siūloma taip:

-  reglamentų tekstus konsoliduoti ir nuolat atnaujinti pagal paskutinius pakeitimus;

-  spartinti Regioninių patariamųjų tarybų sukūrimą, siekiant jas įtraukti į sprendimų priėmimo procedūras;

-  kiek galima trumpinti reglamentų preambules;

-  kiekvienai žuvininkystės šakai (pvz. kontrolė, higiena, apsauga ir kt.) išleisti atskirą teisės aktų sąvadą, kuris kiekvienais metais būtų tikslinamas;

-  parengti specialų Veiksmų planą, kuriame būtų numatytos atskirų dalių įgyvendinimo datos. Kiekviena pirmininkaujanti šalis, baigdama savo pirmininkavimą, turėtų parengti ataskaitą, kas buvo atlikta jį įgyvendinant;

- pagrindinės prioritetinės žuvininkystės šakos siekiant supaprastinti BŽP – kontrolė ir išteklių apsauga.

Žemės ūkio teisės aktų leidybos supaprastinimas. Pirmininkaujanti šalis, pristatydama klausimą, pažymėjo, kad gruodžio 13 d. jis jau svarstytas Specialiajame žemės ūkio komitete. Dabar reikia politinio pritarimo, kad Europos Komisija galėtų pradėti rengti konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų supaprastinamo. Papildomai buvo paminėta, jog svarbu parengti bendrą dokumentų supaprastinamo metodologiją, kad auditoriai, peržiūrėdami dokumentus, daugiau dėmesio skirtų išlaidų ir gautos naudos (cost-benefit) analizei. Taip pat reikia kuo racionaliau suderinti dokumento lankstumą (paprastumą) ir jo įgyvendinimo ir kontrolės kaštus.

Europos Komisija akcentavo, kad supaprastinamas neturi sumažinti atsakomybės, įgyvendinant dokumente numatytus tikslus. Be to, tai nebus taikoma išimčių (derogations) ar pereinamųjų laikotarpių nustatymui. Pirmieji pasiūlymai pasirodys tik per JK pirmininkavimo ES laikotarpį (pasiūlymai dėl vaisių ir daržovių gali būti parengti ir anksčiau).

Savanoriškos miškų įstatymo reikalavimų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) licencijavimo schemos nustatymas medienai importuoti į ES. Vyko politinė diskusija dėl FLEGT licencijavimo schemos medienai importuoti į ES klausimais, iš anksto pateiktais pirmininkaujančios šalies. Belgija, pritardama licencijavimo schemos savanoriškumo principui, mano, kad ši schema – tik viena iš galimų priemonių nelegaliai pagamintos medienos importui sumažinti, o Europos Komisija turėtų nagrinėti ir kitus būdus. Veiksmų planą iš esmės remia Danija, Čekija, Graikija, Airija, Slovėnija, Kipras. Slovakija, pritardama Europos Komisijos iniciatyvai, pasisakė prieš kilmės sertifikatus importuojant medienos produktus iš trečiųjų šalių, kurios nėra šalys partnerės ar regionai partneriai (3a straipsnis), nes taip būtų ribojama prekyba mediena. Ispanija mano, kad licencijavimo schema turi turėti kontrolės mechanizmą, nes priešingu atveju nebus išvengta spragų. Suomija pabrėžė, kad kontrolės priemonės turėtų būti numatytos dvišaliuose susitarimuose, o atskirų kilmės sertifikatų nereikia, nes svarbu neapsunkinti prekybos legaliai pagaminta mediena. Prancūzija abejoja dėl kilmės sertifikatų reikalingumo, nes tai - labai sudėtinga procedūra, ir pritaria šalims, siūlančioms ieškoti kitų būdų ir priemonių. Vokietija, JK, Italija akcentavo, kad numatomos priemonės turi atitikti prekybos reikalavimus ir negali apsunkinti teisėtos veiklos. Portugalija mano, kad efektyviausias kontrolės priemonių nustatymo būdas – daugiašaliai susitarimai. Liuksemburgas pritarė licencijavimo schemai, tačiau mano, kad dėl kilmės sertifikatų reikėtų bendresnio sprendimo.

            Konferencijos, skirtos gyvulių ligų likvidavimui. Pirmininkaujanti šalis informavo apie ,,Materialinės ir nematerialinės išlaidos, skirtos gyvulių ligoms išnaikinti” konferencijoje, vykusioje 2004 m. gruodžio 15-16 d. Briuselyje, priimtas rekomendacijas. Konferencijos išvadose siūloma plačiau taikyti vakcinavimą, vengiant bereikalingo gyvūnų skerdimo. Ligos likvidavimo išlaidas turėtų dengti ne tik šalys narės, tačiau ir ūkininkai, pramonė. Tam būtina ligų likvidavimui pradėti taikyti naujus finansavimo būdus: privačius draudimus, fondus. Daugiausiai lėšų reikalauja snukio ir nagų ligos, klasikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencija ir likvidavimas. Gyvūnų ligų likvidavimas susijęs ne tik su ekonominiais, tačiau ir su socialiniais aspektais.

Europos Komisijos komisaras, atsakingas už sveikatą ir vartotojų apsaugą, Markos Kyprianou pabrėžė, kad Europos Komisija imsis visų būtinų priemonių, kad gyvulių ligų kontrolė būtų efektyvesnė. 2005 m. pradedama vykdyti studija, kurios metu bus siekiama rasti naujų finansavimo šaltinių ligoms likviduoti, aktyviai bendradarbiaujama su Tarptautine gyvūnų sveikatos organizacija. Šiuo metu yra pateiktas pasiūlymas peržiūrėti paukščių gripo kontrolės priemones.

Taip pat pristatyta informacija, kad ES pirmininkaujantys Nyderlandai 2004 m. rugsėjo 16-17 d. organizavo konferenciją „Europos atsakas į zoonozių ligų keliamą riziką viešajai sveikatai“. Po konferencijos parengtas ES Tarybos išvadų projektas. Jame šalys narės ir Europos Komisija kviečiamos bendradarbiauti tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, sprendžiant zoonozių klausimus. Reikia, kad šalys narės ir Europos Komisija imtųsi efektyvių priemonių nacionaliniame lygmenyje ir jas koordinuotų Europos lygmenyje, įskaitant papildomą pagrindinių zoonozių stebėseną bei kontrolę. Siūloma parengti Europos pasiruošimo zoonozėms bei zoonozių kontrolės veiksmų planą, siekiant įdiegti Bendrijos strategiją, nukreiptą prieš zoonozių keliamus pavojus. Turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas kontrolinėms, tyrimo ir mokslo institucijoms, taip pat skiriama didesnė techninė ir finansinė parama zoonozių kontrolei ir likvidavimui besivystančiose šalyse.

Bendrosios žemės ūkio reformos įgyvendinimas: sektorinis suderinamumas. Be jokių diskusijų ir vienbalsiai ES Taryba pritarė Prancūzijos iniciatyva parengtai Europos Komisijos ir ES Tarybos kompleksinio paramos suderinamumo deklaracijai, kurioje informuojama apie galimas problemas, nuo 2005 m. sausio 1 d privalomai taikant kompleksinio paramos suderinamumo reikalavimus. Taip pat pateikti siūlymai, kad Europos Komisija organizuotų nuomonių pasikeitimus Tiesioginių išmokų vadybos komiteto posėdžių metu bei 2007 m. parengtų ataskaitą apie kompleksinio paramos suderinamumo sistemos taikymą šalyse narėse.

Europos maisto saugos tarnybos ataskaitos dėl gyvulių apsaugos. Švedija pabrėžė gyvūnų gerovės reikalavimų svarbą ir priminė, kad šiais metais Europos maisto saugos institucija parengė dvi ataskaitas dėl gyvūnų gerovės: kuiliukų kastracijos bei gyvūnų gerovės jų skerdimo ir žudymo metu. Švedija siūlo parengti ir patvirtinti veiksmų planą dėl gyvūnų gerovės reikalavimų peržiūrėjimo ir pagerinimo. M. Kyprianou paminėjo, kad 2005 m. gyvūnų gerovės srityje Europos Komisija rengias pateikti du pasiūlymus: II ketvirtyje - broilerių laikymo reikalavimus, o IV ketvirtyje – vištų dedeklių laikymo reikalavimus. 2005 m. pradžioje bus parengtas veiksmų planas dėl gyvūnų gerovės ir pateiktas ES Tarybos (Žemės ūkis ir žuvininkystė) sesijai.

ES-Australijos derybos dėl vyno. Vengrija iškėlė klausimą dėl jų „Tokaj“ vyno vardo apgynimo derybose su Australija. Buvo pažymėta, kad ES „Tokaj“ vynas yra apsaugotas pagal geografinių nuorodų taisykles, o tuo tarpu „Tokay“ pavadinimą naudoja Australija.

Europos Komisija minėjo, kad Australija pagal PPO TRIPS susitarimą turi tokia teisę, todėl iš Vengrijos pusės reikėtų papildomų teisinių argumentų, kuriuos būtų panaudoti derybose su Australija. Be to, yra susitarta, kad ES rinkoje Australija „Tokay“ vynu neprekiaus.

 

  

 

Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos 2004 m. gruodžio mėn. 21-22 d. ES Tarybos (Žemės ūkis ir žuvininkystė) sesijos Nr. 2633 ataskaitą